Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0886/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0886/2016

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos Parlamento prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa

4.7.2016 - (2016/2773(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių

João Pimenta Lopes, Tania González Peñas, Marina Albiol Guzmán, Javier Couso Permuy, Martina Anderson, Lynn Boylan, Matt Carthy, Liadh Ní Riada, Nikolaos Chountis, Paloma López Bermejo, Ángela Vallina, Takis Hadjigeorgiou, Rina Ronja Kari, Stelios Kouloglou, Merja Kyllönen, Maria Lidia Senra Rodríguez, Marisa Matias, Dimitrios Papadimoulis, Marie-Christine Vergiat, Fabio De Masi, Stefan Eck, Xabier Benito Ziluaga, Lola Sánchez Caldentey, Estefanía Torres Martínez, Miguel Urbán Crespo GUE/NGL frakcijos vardu

Procedūra : 2016/2773(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0886/2016

B8-0886/2016

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa

(2016/2773(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių[1], ypač į jo IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi ES ir jos valstybės narės tebekovoja su ekonomine ir socialine krize, kuri yra giliausia nuo tada, kai buvo sukurta ES; kadangi neoliberalistinė ES politika ir į griežtą taupymą orientuota politika, kurią ES yra įvedusi pagal ekonomikos valdymo sistemą, kaip ir tikėtasi, sustiprino socialinę ir ekonominę nelygybę valstybių narių viduje ir tarp jų bei lėmė žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičiaus (2015 m. ES 28 siekusio 24,4 proc.) augimą; kadangi darbo rinkos reguliavimo panaikinimas ir regresyvinio apmokestinimo sistemos paskatino darbuotojų pajamų perėjimą stambiems kapitalistams ir pagilino atotrūkį tarp pajamų ir turto;

B.  kadangi ekonomikos stagnacija, didelis nedarbas, socialinių ir darbo teisių ribojimas bei auganti socialinė ir ekonominė nelygybė reikalauja iš esmės keisti politikos kursą, t. y. atsisakyti politikos, kurią šiuo metu įgyvendina ES, ir imtis politikos, kuria būtų stiprinamos valstybių narių pastangos siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir visapusišką užimtumą bei kovoti su skurdu, socialine atskirtimi ir pajamų skirtumais, pirmiausia įgyvendinant perskirstymo politiką ir pasirūpinant darbo vietų kūrimą skatinančiomis viešosiomis investicijomis;

C.  kadangi dėl ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) atsiradusi skolos našta visiškai neproporcinga, nes vienos šalys pelnosi, o kitos išgyvena didžiulį nuosmukį; kadangi ši skola buvo pretekstas įvesti neleistinas griežto taupymo programas, nulėmusias skolos augimą privačiojo sektoriaus skolą konvertavus į valstybės skolą, kurį apsunkino vėlesnio nuosmukio pasekmės biudžetui, kartu siekiant impozantiškų struktūrinių reformų tikslų bei apribojant valstybės socialines funkcijas ir darbuotojų teises; kadangi ši politika lėmė nedarbo augimą, skurdą, didelį darbo užmokesčio mažinimą, ilgesnį pensinį amžių ir mažesnes viešąsias išlaidas tokiose srityse, kaip švietimas, kultūra ir sveikatos apsauga; kadangi įgyvendinant šią politiką buvo teko vykdyti radikalias privatizacijos programas ir dėl jos toliau mažės paklausa;

D.  kadangi dėl Europos Komisijos atsako į ekonominę, socialinę ir demokratinę krizę, pvz., dėl ekonomikos valdymo sistemos, suverenios demokratiškai išrinktos vyriausybės ir nacionaliniai parlamentai ilgam neteko galimybės pasirinkti politikos, Europos šalių gyventojai neteko galimybės vykdyti demokratinę kontrolę ir ilgam įsigalėjo griežto taupymo politika; kadangi augantis žmonių priešinimasis šiam kapitalistiniam Europos integracijos procesui rodo, kad skubiai būtinas integracijos procesas, naudingas socialinei ir demokratinei pažangai, teisingam ir taikiam tarptautinių problemų sprendimui bei kultūriniam dialogui visame pasaulyje, pasirenkant bendradarbiavimo kelią, kuriuo einančios šalys turėtų vienodas teises;

E.  kadangi mokesčių sistemos sukurtos tarnauti stambiam kapitalui, o ne dirbančiųjų klasei; kadangi griežto taupymo priemonės ir griežta fiskalinė drausmė bei didžiulės valdžios sektoriaus pajamos, prarandamos dėl mokesčių slėpimo ir vengimo, daro dar didesnį spaudimą valstybių narių biudžetams ir kelia grėsmę gyventojų ir darbuotojų interesams; kadangi mokesčių politika tebepriklauso valstybių narių kompetencijai; kadangi slapti susitarimai dėl mokesčių, mokesčių vengimas ir slėpimas visame pasaulyje bei pelno pervedimas į mokesčių rojus iki šiol leidžiami arba ši problema nėra tinkamai sprendžiama remiantis teisine sistema;

F.  kadangi ES priimamais sprendimais dėl biudžeto neatspindimi prioritetai, būtini norint skatinti tvarų, kokybišką ir socialiniu požiūriu subalansuotą augimą, ir neatsižvelgiama į būtinybę užtikrinti valstybių narių solidarumą bei ekonominę ir socialinę sanglaudą;

G.  kadangi šiandien ES išgyvena didžiausią nuo II pasaulinio karo humanitarinę pabėgėlių krizę; kadangi ES ir kai kurios valstybės narės tiesiogiai atsakingos už pagrindines šio masinio išvykimo priežastis: dabar žmonės priversti bėgti iš namų dėl karų, klimato kaitos, nelygybės, taip pat kišimosi ir agresyvios politikos Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, t. y. karinių intervencijų ir regioninių konfliktų kurstymo geopolitinius strateginius interesus visapusiškai derinant su JAV ir NATO; kadangi tai, kaip sprendžiama ši humanitarinė krizė, yra akivaizdus įrodymas, kad ES vadovaujasi klasiniu požiūriu, ir nesugeba vykdyti įsipareigojimų, įskaitant tuos, kuriuos ji yra prisiėmusi pagal tarptautinę teisę;

H.  kadangi ES įgyvendina ne vienos srities politiką, kuria ruošiama dirva ksenofobijai ir rasizmui bei radikalių ksenofobiškų ir rasistinių partijų stiprėjimui, nes pagal ją darbuotojų, pabėgėlių ir migrantų atžvilgiu vykdoma diskriminacija dėl pilietybės;

I.  kadangi remiantis pasiūlymu dėl naujo susitarimo su Jungtine Karalyste jai likus ES, kuris būtų įsigaliojęs, jei Didžiosios Britanijos referendumo rezultatai būtų buvę kitokie, turėjo būti skatinamas reguliavimo panaikinimas ir konkurencingumo darbotvarkė rizikuojant laisvu judėjimu ir nediskriminavimo principu; kadangi tai parodo, kad ES laikosi dvigubų standartų valstybių narių atžvilgiu; kadangi vienašaliai didesnių valstybių narių interesai neturėtų būti viršesni negu mažesniųjų;

J.  kadangi turėtų būti pripažinta visų valstybių narių teisė pasitraukti iš ES;

K.  kadangi Didžiosios Britanijos referendumo rezultatai rodo, kad būtina kitokia Europa ir kad ji turi būti kuriama įsiklausant į žmones, kurie tikisi konkrečių sprendimų dėl tokių socialinių sričių, kaip užimtumas, skaidrumas ir gerovė, bei atsisakant griežto taupymo priemonių;

L.  kadangi Jungtinei Karalystei išstojus visi sprendimai dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių turi būti priimami demokratinio proceso keliu, įtraukiant tiek Europos Parlamentą, tiek nacionalinius parlamentus; kadangi visos valstybės narės turi teisę ir pareigą vystyti sau priimtinus ekonominius, politinius ir kultūrinius santykius su Jungtine Karalyste, vadovaudamosi abišalių interesų, tautų draugystės ir suverenių valstybių bendradarbiavimo principais;

M.  kadangi referendumas Jungtinėje Karalystėje parodė, kad būtina skatinti Airijos suvienijimo procesą surengiant referendumą, kaip numatyta Didžiojo penktadienio susitarime; kadangi tarptautinės sienos tarp šiaurės ir pietų nustatymas būtų labai nenaudingas Airijai; kadangi ES turėtų toliau aktyviai remti taikos procesą Airijoje ir užtikrinti jo tęstinumą visose derybose dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo;

N.  kadangi ES politika ir pasirinktys lemia demokratinį deficitą, kuris yra didžiulė problema, ir nemažai piliečių jaučiasi neatstovaujami institucijų; kadangi ši problema gali būti išspręsta tik užtikrinant skaidrumą, atvirumą ir ginant demokratines vertybes, įskaitant didesnį piliečių dalyvavimą, taiką, toleranciją, pažangą, tautų solidarumą ir bendradarbiavimą;

O.  kadangi suvereni kiekvienos iš valstybių narių tautos valia pačioms pasirinkti savo vystymosi kelią turėtų būti ginama kaip absoliuti teisė;

P.  kadangi klimato krizė toliau kelia grėsmę viso pasaulio visuomenių stabilumui, sveikatai ir pragyvenimui, taip pat gyvūnų gerovei ir biologinei įvairovei; kadangi 21-osios Klimato kaitos konferencijos (COP21) įsipareigojimai turėtų būti stiprinami tinkama linkme, net jei ir atrodo, kad jie plataus užmojo;

Makroekonomika ir griežto taupymo politika

1.  ragina Europos Komisiją pateikti darbo programą, kurioje būtų sprendžiamos svarbiausios problemos, su kuriomis šiandien susiduria valstybės narės ir jų gyventojai, pvz., ekonomikos stagnacija, defliacija, didėjanti socialinė ir ekonominė nelygybė bei skurdas, nesubalansuotos investicijos ir ekonomikos augimas, didelis nedarbas ir didėjantis darbo nesaugumas, socialinių ir darbo teisių ribojimas, didelė skolos našta, augantis tarptautinės apsaugos poreikis ir klimato krizė; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Europos Komisijos ketinimo tęsti fiskalinio konsolidavimo, privatizacijos, struktūrinių reformų ir reguliavimo panaikinimo politiką nepaisant gyventojų interesų; laikosi nuomonės, kad socialiniai, ekonominiai, klimato ir politiniai iššūkiai gali būti atremti tik iš esmės pakeitus kursą pažangios politikos, pagal kurią vystymosi strategijų ašis būtų žmonės ir aplinka, o ne finansinių rinkų ir stambių kapitalistų interesai, kryptimi;

2.  nepaprastai apgailestauja, kad ES institucijos toliau primeta griežto taupymo priemones valstybėms narėms, o ypač dėl to, kad ES institucijos šantažuoja kai kurias šalis, atvirai kalbančias apie savo augimo ir vystymosi pasirinktis; tvirtai laikosi nuomonės, kad ES institucijos turėtų gerbti nacionalinį kiekvienos valstybės narės suverenitetą ir gyventojų priimtą sprendimą siekti vystymosi, augimo ir socialinės sanglaudos, taip pat kad nė viena šalis neturėtų būti baudžiama už savo ekonomikos skatinimą taikant viešųjų investicijų planus arba įgyvendinant perskirstymo politiką fiskalinėje ir progresinių mokesčių srityje;

3.  ragina nedelsiant nutraukti vadinamųjų susitarimo memorandumų praktiką ir jais primestą neproduktyvią ir socialiniu požiūriu kenksmingą griežto taupymo ir neoliberalistinę politiką; laikosi nuomonės, kad remiantis šiais memorandumais buvo įvesta nesąžininga mokesčių politika, pagal kurią pažeidžiamas proporcingos lygybės ir progresinio apmokestinimo principas; ragina sukurti skubios pagalbos planą siekiant paremti ekonomiką šalyse, kurios patyrė trejeto intervenciją;

4.  apgailestauja, kad ES atsakas į mokesčių skandalus buvo nepakankamas; remia pareigą skelbti ir sprendimus dėl mokesčių, ir pagal šalis teikiamas ataskaitas, siekiant užtikrinti skaidrumą ir priežiūrą; pritaria lengvatinių mokesčių zonų ir kitokių mokesčių rojų panaikinimui, bendradarbiavimo skatinimui siekiant atskleisti banko paslaptis mokesčių tikslais, bendradarbiavimo priemonių skatinimui užkertant kelią pinigų plovimui ir mokestiniam sukčiavimui bei kovojant su šiais reiškiniais, taip pat baudžiant už spekuliacinius sandorius mokesčių politikos priemonėmis ir užtikrinant, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur kuriama vertė; ragina sušaukti tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą Jungtinių Tautų veiklos pagrindu ir apibrėžti veiksmų gaires ir bendrą veiksmų planą, siekiant užkirsti kelią mokesčių rojams ir mokesčių dempingui;

5.  ragina nedelsiant sustabdyti kapitalo rinkų sąjungos kūrimo procesą; pakartoja, kad būtina atskirti investicinę ir mažmeninę bankininkystę bei stiprinti viešąją finansų sektoriaus kontrolę; pabrėžia, kad finansinių rinkų reguliavimo panaikinimas, finansų sektoriaus patirtas pražūtingas privatizacijos procesas, jo paskatintas susijungimų ir įsigijimų reiškinys, dėl kurio stipriai padidėjo sektoriaus koncentracija ir ėmė kurtis per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, bankai, taip pat ekonomikoje išaugusi finansinės veiklos svarba yra priežastys, dėl kurių kilo sąmyšis įvairių šalių ekonomikoje; nepritaria bankų sąjungai;

6.  ragina Europos Komisiją užtikrinti veiksmingą investicijų įgyvendinimą laiku, prioritetą teikiant finansinę pagalbą gaunančioms šalims, ypač daug dėmesio skiriant ekonominę krizę ir nuosmukį išgyvenantiems regionams, kuriuose aukštas nedarbo ir skurdo lygis, skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą, stiprinant labai mažas, mažas ir vidutines įmones bei pasirūpinant stipriu ekonomikos vystymusi ir socialine sanglauda;

Ekonomikos valdymas ir EPS

7.  laikosi nuomonės, kad Fiskalinio stabilumo sutartis, fiskalinis susitarimas ir Europos semestras turėtų būti panaikinti, nes tai nedemokratiniai ekonominiai varžtai, darantys neigiamą poveikį investicijoms, augimui ir darbo vietų kūrimui; pabrėžia, kad valstybėms narėms turi būti skubiai grąžinta galimybė priimti sprendimus dėl ekonominės politikos, kurią vykdant geriausiai užtikrinami jų atitinkami poreikiai;

8.  pabrėžia, kad valstybės ir išorės skolos dydis ES periferinėse šalyse – tarp didžiausių pasaulyje ir kad jį lėmė asimetriškas integracijos proceso pobūdis; mano, jog nepaprastai svarbu mažinti skolos naštą iš naujo dėl jos (t. y. dėl sumų, grąžinimo termino ir palūkanų normų) derantis ir anuliuojant jos spekuliacinį ir neteisėtą komponentą bei užtikrinant tvarų jos dydį – tai skubos ir elementaraus teisingumo klausimas; ragina sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją Fiskalinio stabilumo sutarčiai panaikinti;

9.  kol Fiskalinio stabilumo sutartis galutinai nepanaikinta, ragina Komisiją suteikti fiskalinę veiksmų laisvę, siekiant užtikrinti papildomą likvidumą investicijoms, švietimo, kultūros ir sveikatos apsaugos vystymui ir holistiniam socialiniam vystymuisi, kuris paskatins kokybišką ir saugų užimtumą bei sustiprins gerovės valstybę;

10.  primygtinai ragina parengti skubios pagalbos planą ekonomikai šalyse, kurios nukentėjo dėl trejeto intervencijos, paremti;

11.  ragina sukurti paramos programą valstybėms narėms, kurios pageidauja derėtis dėl euro atsisakymo pagrįsdamos tuo, kad jų narystė euro zonoje nebetvari ir nepakeliama; pabrėžia, kad pagal tokią programą turėtų būti numatyta tinkama kompensacija už padarytą socialinę ir ekonominę žalą;

12.  todėl kategoriškai nepritaria penkių pirmininkų ataskaitai, nes joje ne siūloma išeitis iš įsigalėjusios griežto taupymo padėties, o siūloma stiprinti šiuo metu vykdomą politiką – taip pat ir per didesnį konkurencingumą bei struktūrinę konvergenciją taikant griežtą fiskalinę politiką ir griežto taupymo priemones;

Darbas ir socialinės teisės

13.  itin kritiškai vertina griežto taupymo politiką – vadinamąją konkurencingumo politiką, liberalizavimą ir darbo rinkos reguliavimo panaikinimą – dėl kurių kilo grėsmė pagrindinėms socialinėms ir darbo teisėms valstybėse narėse; palaiko teisę į kolektyvines derybas tiesiogiai dalyvaujant darbuotojų organizacijoms, kaip esminę teisių užtikrinimo ir stiprinimo priemonę, siekiant kovoti su diskriminacija, socialiniu dempingu, nesaugiu darbu ir nesąžiningomis įdarbinimo sąlygomis, darbo laiko reguliavimo panaikinimu, netipinėmis darbo sutartimis, menko darbo užmokesčio sektoriaus didėjimu, konkurencija dėl menkai mokamo darbo, skurstančių dirbančiųjų reiškiniu, socialine atskirtimi, pensininkų skurdu, taip pat bauginimu ir smurtu darbe, bei kaip priemonę darbuotojams nuo savęs išnaudojimo naujo pobūdžio darbe, įskaitant skaitmeninį darbą ir visuomenės patalką, apsaugoti garantuojant teisę padaryti pertrauką;

14.  nesutinka su Europos Komisijos kritika politikos, kuria siekiama įvertinti darbo užmokestį ir perskirstyti pajamas ir gerovę darbuotojų naudai, atžvilgiu ir dėl jos apgailestauja; pabrėžia, kad būtina taikyti veiksmingas priemones, siekiant kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje, vadovaujantis darbo užmokesčio sistema, pagal kurią būtų paisoma vienodo užmokesčio už vienodą darbą sampratos; pabrėžia, kad būtina įgyvendinti vystymosi politiką, kuria būtų skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas ir sprendžiama aukšto nedarbo lygio problema, dėl kurios labiausiai nukenčia moterys ir jaunimas;

15.  primygtinai ragina Europos Komisiją liautis rekomendavus reorganizaciją ir sumažinimus valstybių narių vyriausybinių organuose, taip pat liautis rėmus ir skatinus lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros darbe modelį ir viešųjų paslaugų privatizaciją, nes šie požiūriai neabejotinai padėjo susilpninti darbuotojų socialines teises, o stambiems kapitalistams perėjo dar daugiau turto;

16.  primena Europos Komisijai jos įsipareigojimą prisijungti prie atnaujintos Europos socialinės chartijos ir ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl prisijungimo prie šios chartijos; be to, ryžtingai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl socialinio protokolo, pagal kurį prioritetas būtų teikiamas ne ekonominėms laisvėms, o socialiniams ir kolektyviniams interesams;

17.  reiškia susirūpinimą, kad pagal šiuo metu galiojančią Darbuotojų komandiravimo direktyvą nesprendžiamos pagrindinės darbuotojų judumo ES problemos; ragina Europos Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis peržiūrėti šią direktyvą, siekiant kovoti su bet kokiu įmanomu socialiniu dempingu ir užtikrinti, kad komandiruoti darbuotojai galėtų naudotis tokiomis pat socialinėmis išmokomis, kaip ir priimančiosios šalies darbuotojai, bei garantuoti vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo laikymąsi; pažymi, kad darbuotojui jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti mokamas regresyvinis darbo užmokestis ar taikomos regresyvinės socialinės teisės; be to, ragina atliekant planuojamą Reglamento Nr. 883/2004 peržiūrą stiprinti valstybių narių socialinės apsaugos sistemų koordinavimą; pabrėžia, kad būtina stiprinti darbo ir socialinių teisės aktų taikymą visuose sektoriuose;

18.  ragina ES parengti juodąjį įmonių – taip ir priedangos įmonių – kurios ne kartą pažeidė ES ir valstybių narių darbo ir socialinius teisės aktus, sąrašą ir kurį laiką uždrausti šioms įmonėms pretenduoti į viešojo pirkimo sutartis ir subsidijas, įskaitant ES finansavimą;

19.  ragina Europos Komisiją, atsižvelgiant į diskusijas ir rekomendacijas dėl nacionalinių nemokumo sistemų, užtikrinti darbuotojų ir darbuotojų organizacijų dalyvavimą ir jų informavimą visais procedūros etapais ir užkirsti kelią tam, kad bankroto procedūromis būtų naudojamasi kaip taktika siekiant prastesnių darbuotojų įdarbinimo sąlygų arba norint sudaryti sąlygas masiniam darbuotojų atleidimui iš darbo; šiomis aplinkybėmis ragina Europos Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad bendrovių, kurioms gresia nemokumas, darbuotojai galėtų jas perimti, siekiant išlaikyti ekonominę veiklą ir išsaugoti kuo daugiau darbo vietų;

20.  pabrėžia, kad būtina integruota kovos su skurdu strategija, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama, be kita ko, vaikų skurdo ir socialinės atskirties mažinimui; ragina įvertinti ir valstybių narių lygmeniu sukurti minimalių pajamų sistemas, kuriomis būtų užtikrinta, kad minimalios pajamos siekia bent 60 proc. vidutinių pajamų atitinkamose valstybėse narėse – tai būtų svarbus žingsnis siekiant panaikinti skurdą;

21.  pabrėžia, kad valstybėse narėse reikia ginti ir plėtoti valstybės socialines funkcijas ir viešųjų paslaugų teikimą, tai turėtų apimti, be kita ko, teisę kreiptis į teismą ir teisę į visuotinį nemokamą bei kokybišką valstybinį išsilavinimą ir sveikatos priežiūros sistemas, taip pat priežiūros paslaugas vaikams, ligoniams ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat aukštą socialinės apsaugos lygį apskritai;

22.  mano, kad į visus ES veiksmus ir programas kultūros ir švietimo srityje turėtų būti sistemingai integruotas socialinės įtraukties aspektas, skatinamas kokybiškas valstybinis išsilavinimas ir prisidedama prie visapusiškos prieigos prie kultūros ir poilsio visiems; todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares neįtraukti visų su švietimu ir kultūra susijusių viešųjų išlaidų apskaičiuojant valstybės biudžeto deficitą pagal Augimo ir stabilumo paktą;

23.  apgailestauja, kad ES judumo programoms nepavyko visiškai pasiekti tikslų, ir kad jose buvo taikomi nepriimtini diskriminaciniai dalyvavimo apribojimai; todėl ragina Europos Komisiją suteikti daugiau galimybių dalyvauti visose judumo programose, kad visi norintys, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, galėtų teikti paraiškas ir teikti geresnę informaciją ir sudaryti geresnes dalyvavimo judumo programose sąlygas profesinio rengimo ir mokymo sistemose; apgailestauja, kad neseniai kai kuriose programose, pavyzdžiui, „Erasmus +“ ir „Kūrybiška Europa“, stipendijų sistemas pakeite paskolų garantijų programos; todėl reikalauja tinkamų stipendijų, kurios padengtų visą laikotarpį už kilmės šalies ribų, siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie šių judumo programų;

24.  pabrėžia, kad internetinės paslaugos, e. prekyba, autorių teisių sritis (ne tik autorių, bet ir menininkų, atlikėjų ir prodiuserių), duomenų apsauga, tvarkymas ir saugojimas bei tinklo neutralumas reikalauja bendro Bendrijos ir tarptautinio požiūrio, kurio pagrindinis principas visuomet turi būti viešųjų interesų viršenybė palyginti su verslo ir pelno logika; pabrėžia, kad internetas priklauso viešajai sričiai ir kad tinklo neutralumo principo užtikrinimas yra itin svarbus;

Moterų teisės ir lyčių lygybė

25.  labai apgailestauja, kad Europos Komisija nepateikė naujos vyrų ir moterų lygybės strategijos 2015–2020 m. laikotarpiui, ir ragina pateikti tokią strategiją;

26.  ragina Europos Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, pateikti pasiūlymą dėl išsamios ES strategijos dėl smurto prieš moteris, kurioje būtų atsižvelgta į visas skirtingas smurto formas; palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir iniciatyvą 2017 m. pradėti informuotumo didinimo kampaniją kovos su smurtu prieš moteris srityje;

27.  smerkia Motinystės atostogų direktyvos atsiėmimą; ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą, kuris laikytųsi Parlamento pozicijos, kuria siekiama nuo 14 iki 20 savaičių padidinti šiuo metu garantuojamą minimalią visiškai apmokamų motinystės atostogų trukmę ir numatyti privalomą teisę į apmokamas tėvystės atostogas; mano, kad konkrečių priemonių reikia imtis visose valstybėse narėse siekiant pagerinti moterų ir vyrų profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ir kad reikia imtis veiksmų, siekiant padidinti 100 % apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmę ir siekti labiau lygiateisės tėvystės atostogų sistemos;

28.  taip pat ragina Europos Komisiją užtikrinti ir numatyti visuotinę prieigą prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros ir su tuo susijusias teises visose ES politikos srityse ir ne tik;

Demokratija, žmogaus teisės ir laisvės

29.  griežtai smerkia ES ir Turkijos susitarimą, taip pat visus kitus pasiūlymus, kuriais siekiama perkelti ES sienas, norint, kad žmonės, kuriems reikalinga apsauga, liktų už ES ribų, visiškai nesilaikant ES ir jos valstybių narių įsipareigojimų tarptautinės teisės srityje, įskaitant negrąžinimo principą; smerkia tai, kad pernelyg daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos prevencijai ir slopinimui, įskaitant sulaikymą, ir visiškai nepaisoma didėjančio prieglobsčio prašytojų, atvykstančių dėl karo, persekiojimo, bado ir klimatinių katastrofų, skaičiaus; smerkia tai, kad 2015 m. ir 2016 m. Europos Komisija, reaguodama į šią humanitarinę krizę, pateikė daugybę represinių pasiūlymų ir siūlė karinius atsakomuosius veiksmus, pavyzdžiui, EUNAVFOR MED ir NATO operacija Egėjo jūroje, pasiūlymas sustiprinti FRONTEX įgaliojimus, steigiant Europos sienų apsaugos pajėgas, pabėgėlių sulaikymo centrų steigimas, spartesnis asmenų grąžinimas, įskaitant prieglobsčio prašytojus, ir Europos Komisijos daromas spaudimas siekiant suteikti Turkijai (šalis, kurioje nepaisoma žmogaus teisių) saugios trečiosios šalies statusą visais prieglobsčio prašytojų atvejais;

30.  ragina Europos Komisiją perskirti lėšas, numatytas pasienio kontrolei ir Europos tvirtovei stiprinti, kad būtų galima priimti pabėgėlius ir migrantus, visų pirma vykdant perkėlimo į Europos Sąjungą ir perkėlimo Europos Sąjungos viduje programas, iniciatyvias paieškas ir gelbėjimo veiklą, steigiant atvirus ir orius priėmimo centrus bei užtikrinant pabėgėlių ir migrantų socialinę įtrauktį; ragina Europos Komisiją parengti pasiūlymus dėl saugių ir teisėtų būdų patekti į ES visoms moterims, vyrams ir vaikams, kuriems reikia apsaugos, taip pat darbuotojams migrantams, įskaitant skubų, plataus užmojo ir privalomą perkėlimo programą, ir remti Europos Parlamento pasiūlymą dėl humanitarinių vizų vykdant vizų kodekso peržiūrą, kad žmonės nebebūtų priversti rizikuoti savo gyvybėmis Viduržemio jūroje arba dykumose pakeliui į Europą;

31.  teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymus nustatyti laikinas tarptautinės apsaugos priemones Italijai ir Graikijai; apgailestauja, kad valstybės narės nevykdo savo įsipareigojimų šioje srityje;

32.  ragina įgyvendinti teisę į šeimos gyvenimą, kaip įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje, žmonėms iš trečiosios šalies arba ES viduje, ir teigia, kad reikia skubiai paspartinti perkėlimo Europos Sąjungoje programą, įskaitant pažeidžiamų prašytojų prašymų apdorojimą skubos tvarka; primena, kad paskyrimo šalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į pabėgėlio šeimą, kalbą ir kultūrinius ryšius; pabrėžia, kad reikia daryti pažangą pabėgėlių ir migrantų socialinės įtraukties ir jų integracijos į darbo rinką srityse, pripažįstant ir atsižvelgiant į jų naudą, jų įgūdžius ir kvalifikaciją, taip pat reikia užtikrinti apsaugą nuo išnaudojimo ir diskriminacijos;

33.  apgailestauja dėl to, kad Komisijai nepavyko pasiūlyti alternatyvos Dublino reglamentui remiantis atsakomybės pasidalijimu; iškelia susirūpinimą keliančius klausimus dėl visų valstybių narių pareigos išnagrinėti, ar asmens prašymas gali būti pripažintas nepriimtinu remiantis saugios trečiosios šalies arba pirmosios prieglobsčio šalies sąvokomis;

34.  ragina skubiai priimti horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą, siekiant sustiprinti kovą su diskriminacija, įskaitant išpuolius prieš mažumas, migrantus, prieglobsčio prašytojus ir kitas pažeidžiamas grupes; mano, kad augantis rasistinių ir ksenofobinių nuotaikų ir organizacijų populiarumas yra susijęs su stiprėjančiu kraštutinių dešiniųjų ir fašistinių jėgų reiškiniu Europoje, tai negali būti vertinama atskirai nuo politikos, kuri buvo vykdoma ES ir valstybėse narėse per pastaruosius dešimtmečius;

35.  apgailestauja dėl to, kad vis dažniau pasitaiko prieš etnines ir religines mažumas, LGBTI asmenys, prieglobsčio prašytojus ir benamius nukreiptų išpuolių ir neapykantą kurstančios kalbos atvejų;

36.  prašo Komisijos įvertinti romų integracijos nacionalinių strategijų (angl. NRIS) įgyvendinimą ir Tarybos rekomendacijas dėl veiksmingos romų integracijos valstybėse narėse priemonių ir prireikus pasiūlyti papildomas priemones, skirtas veiksmingai romų įtraukčiai užtikrinti;

37.  yra labai susirūpinęs dėl ES parengtos vienašališkos ir represinės Europos saugumo darbotvarkės, kurioje daugiausia dėmesio vienareikšmiškai skiriama represinei politikai ir ES teisėsaugos agentūrų tinklo didinimui; kritiškai vertina tai, kad įvairių sričių politikoje vis labiau pastebimos saugumo tendencijos, įskaitant asmens duomenų rinkimą ir piliečių profiliavimą, naudojamasi žmonių pagrįstai padidinta baime, o kova su terorizmu prisidengiama norint apriboti piliečių teises ir laisves bei padidinti valstybės vykdomą sekimą; atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant daugiau nei 80 privalomų teisinių priemonių, dėl kurių nuspręsta per pastaruosius 12 metų kovos su terorizmu srityje, pastarojo meto smurtiniai išpuoliai aiškiai parodė ES institucijų ir valstybių narių vyriausybių vykdomos politikos, aklai orientuotos vien į represinius metodus, žlugimą; smerkia represinius įstatymus, kuriais ne tik masiškai pažeidžiamos visų ES piliečių ir gyventojų žmogaus teises, bet jie taip pat aktyviai prisidėjo kenkiant ir ribojant esamą prevencijos politiką, pavyzdžiui, jaunimo darbo, socialinės ir ekonominės sanglaudos politiką ir kitas prevencines priemones, kuriomis siekiama remti žmones, kuriems gresia socialinė atskirtis;

38.  ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad piliečiai būtų apsaugoti nuo vis intensyvesnės valstybių vykdomos sekimo veiklos; atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį susirūpinimą dėl plataus masto įgaliojimų, suteiktų naujam Europolo Internetinės informacijos žymėjimo padaliniui internetui stebėti ir kontroliuoti be jokių teisminių veiksmų; atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis reglamentas dėl Europolo nepateikė aiškaus teisinio pagrindo Internetinės informacijos žymėjimo padaliniui (IRU);

39.  mano, kad kovos su terorizmu direktyvos peržiūra pernelyg kriminalizuojami kai kurie potencialūs nusikaltimai – parengiamieji veiksmai be akivaizdaus ketinimo įvykdyti teroristinį nusikaltimą; pabrėžia, kad tai prieštarauja seniai įsigaliojusiam baudžiamosios teisės principui, pagal kurį tyčinis ketinimas yra esminis bet kokios nusikalstamos veikos apibrėžties elementas;

40.  ragina taip atnaujinti E. privatumo direktyvą, kad ją būtų galima suderinti su neseniai priimtu duomenų apsaugos reglamentu;

41.  ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į 2014 m. balandžio 8 d. ESTT sprendimą sujungtose bylose C 293/12 ir C 594/12; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją nebesiūlyti jokių papildomų priemonių, grindžiamų bendrųjų duomenų saugojimu;

42.  ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms skirtą veiksmų planą, kuris padėtų gerinti sulaikymo sąlygas, ypač atsižvelgiant į plačiai paplitusį ikiteisminį sulaikymą, įskaitant bylas, kuriose išduotas Europos arešto orderis (angl. EAW); ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su kalinimo sąlygomis;

43.  yra labai nusivylęs dėl Komisijos neveiklumo atsižvelgiant į savo iniciatyva pateiktą teisėkūros pranešimą dėl Europos arešto orderio peržiūros; ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgiama į Parlamento pranešimą šiuo klausimu, visų pirma į proporcingumo vertinimo klausimą;

44.  apgailestauja dėl to, kad Komisija į savo naujas iniciatyvas neįtraukė atnaujinto naujausio pasiūlymo dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriame atsispindi Parlamento pirmojo svarstymo, įvykusio 2011 m., metu pasiektas susitarimas;

45.  ragina Komisiją reaguoti į Parlamento prašymus, kuriuos jis pateikia savo rezoliucijose dėl įtarimų, kad CŽV neteisėtai veža ir laiko kalinius Europos šalyse, visų pirma po to, kai buvo paskelbta JAV Senato ataskaita dėl CŽV įvykdytų kankinimų;

46.  teigia, kad ši ES iš esmės antidemokratiška – tą parodo ES institucijų požiūris į piliečių dalyvavimo ir darbuotojų kovos rezultatus; todėl reikalauja, kad Europos Komisiją rimtai atsižvelgtų į piliečių dalyvavimą, kuris pasireiškia skirtingais demokratinės raiškos būdais, gerbtų visus ateityje vyksiančius referendumus ES klausimais, ir ragina išlaikyti žmonių neatimamą teisę diskutuoti ir reikšti savo valią; atsižvelgdamas į tai, atmeta neišvengiamumo argumentą;

47.  primena Komisijai jos įsipareigojimą pateikti pasiūlymą dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro visose ES institucijose; dar kartą patvirtina atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos stiprinimo poreikį;

48.  ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos piliečių iniciatyvos peržiūros, pagrįstą Parlamento įgyvendinimo ataskaitos išvadomis;

49.  mano, kad būtina gerinti ES priimamų įstatymų kokybę; tačiau pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo darbotvarkė ir programa REFIT neturėtų būti pretekstas panaikinti reguliavimą, dėl kurio susilpnėtų socialinė apsauga, vartotojų apsauga, aplinkosaugos standartai, gyvūnų gerovės standartai ir socialinis dialogas; todėl primygtinai reikalauja, kad visi poveikio vertinimai ir Reglamentavimo patikros valdybos sprendimai būtų viešai skelbiami;

50.  vietoj to ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl visų būsimų teisės aktų būtų atliekamas socialinio poveikio ir poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas, ir įtraukti laikinojo galiojimo sąlygas siekiant užtikrinti reguliarią ES teisės aktų peržiūrą;

Vidaus rinka ir tarptautinė prekyba

51.  laikosi nuomonės, kad dėl bendrosios rinkos su daugybe sektorinių požiūrių dėmesys buvo sutelktas arba buvo sudaromos sąlygos suverenių ekonomikos reguliavimo priemonių naikinimui, ekonominiam viešpatavimui, divergencijai ir vystymosi netolygumams, taip pat buvo skatinamas mokesčių vengimas ir mokesčių slėpimas, pelno perkėlimas į mokesčių rojus, privatizacija, komercinių santykių reguliavimo panaikinimas ir kapitalo koncentracija; pasitelkiant bendrąją rinką ir konkurencingumo vardan ES rėmė arba pritarė išpuoliams prieš darbuotojų teises, dėl kurių atsirado socialinė nelygybė, buvo panaikintas darbo santykių reguliavimas, nuvertėjo darbo užmokestis ir vis didėjo mažų garantijų darbas, o teisingesnės, labiau perskirstomojo pobūdžio mokesčių politikos priemonės buvo griaunamos arba blokuojamos; atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei nuolat pažymima, dėl bendrosios rinkos išaugo sąnaudos vartotojams ir pablogėjo teikiamų paslaugų kokybė;

52.  apgailestauja dėl Komisijos delsimo pranešant Parlamentui ir Tarybai apie ištaisytus Sąjungos muitinės kodekso deleguotuosius ir pereinamojo laikotarpio deleguotuosius aktus; mano, kad nepriimtina, jog dėl šių pavėluotai pateiktų pranešimų Parlamentui sunku pasinaudoti savo priežiūros įgaliojimais; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti geresnį savo tarnybų bendradarbiavimą su Parlamentu ir išankstinės informacijos apie SMK užbaigimą ir įgyvendinimą teikimą;

53.  apgailestauja, kad Europos Komisijos parengta Direktyva dėl verslo paslapčių toliau silpnina informatorių, žurnalistų, vartotojų ir darbuotojų apsaugą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad informatoriai būtų teisiškai ir materialiai apsaugoti, kai galima pagrįstai manyti, kad jie saugo visuomenės interesus; tačiau pažymi, kad apsaugos standartai vis dar skiriasi ES viduje ir nesuteikia pakankamos apsaugos, kaip rodo pastaruoju metu didelio atgarsio susilaukę atvejai; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl būtiniausios informatorių apsaugos;

54.  pabrėžia, kad kiekviena šalis turi turėti teisę nustatyti savo prekybos politiką ir sudaryti tuos prekybos susitarimus, kurie labiausiai atitinka jų interesus ir ekonominius ypatumus ir poreikius, atsižvelgiant į jų atitinkamus papildomumo su trečiosiomis šalimis lygius;

55.  mano, kad Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai – tai dar viena iš priežasčių, pagrindžiančių, kad visų ES prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, su kuriomis vyksta derybos, ratifikavimas turėtų būti laikinai sustabdytas; nepritaria požiūriui į prekybos politiką, kuris apima liberalizavimą, reguliavimo panaikinimą ir privatizavimą, kurį skatina Europos Komisija su daugeliu partnerių visame pasaulyje, taip pat atmeta dogmatišką laisvosios prekybos politikos logiką, ir atmeta būtent didelės apimties regioninius susitarimus, pvz., TPIP, CETA, TISA, ir kitu būdu EPS; apgailestauja dėl bendros prekybos orientacijos ES, kuri pažeidžia valstybių narių suverenumą ir tarnauja turtingiausių šalių ir tarptautinių bendrovių geopolitiniams interesams – kontroliuoti ir išnaudoti trečiųjų šalių išteklius, didinti regioninę ir tarpregioninę asimetriją ir įamžinti mažiau išsivysčiusių šalių priklausomybę (ES ir už jos ribų); nurodo, kad šiais susitarimais prisidedama prie darbo praradimo ir darbo reguliavimo panaikinimo, didesnio skurdo, spekuliacijų didėjimo (ypač spekuliacijos maistu) ir viešųjų paslaugų naikinimo bei kelia grėsmę gyvūnų sveikatai ir gerovei, tvariam žemės ūkiui ir aplinkai bei kultūrinei įvairovei; reikalauja, kad tarptautinė prekyba būtų reglamentuojama ir grindžiama tarpusavio papildomumu;

56.  reikalauja, kad tarptautinė prekyba būtų reglamentuojama ir grindžiama tarpusavio papildomumu; ypač nepritaria tam, kad į prekybos susitarimus arba į ES pagrindų susitarimus būtų įtraukiama investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmo sąlyga tradiciniu pavidalu ar investicijų teismų sistemos pavidalu, nes mano, kad nėra pagrindo investuotojams suteikti ypatingos jurisdikcijos, kuri įpareigotų valstybės mokėti didžiules pinigų sumas ir sumažintų jų politinio manevravimo laisvę; primygtinai reikalauja, kad visi derybų dokumentai būtų viešai paskelbti ir kad prieš priimant tokius sandorius, kurie daro labai didelį poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui, būtų konsultuojamasi su visais nacionaliniais parlamentais;

Regioninė plėtra, gamyba ir strateginiai sektoriai

57.  nepritaria Europos Komisijos požiūriui, pagal kurį sanglaudos politika taptų priklausoma nuo ES ekonomikos valdymo; pabrėžia, kad regioninė politika yra svarbi ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonė, o pagrindiniai jos uždaviniai yra susiję su skirtumų regionuose mažinimu, visų pirma skurdesniuose ir atokiausiuose regionuose, tikros konvergencijos skatinimu ir augimo ir užimtumo skatinimu; primygtinai prašo nenaudoti sanglaudos politikos kaip finansinės nuobaudos priemonės, jeigu regionas ar valstybė narė atsisako įgyvendinti reguliavimo panaikinimo ir privatizavimo politiką;

58.  rekomenduoja įgyvendinti skubias priemones, susijusias su gamybos sektoriais, kurie yra ypač svarbūs kiekvienai ekonomikai ir todėl vaidina esminį vaidmenį vystant kiekvienos šalies potencialą; ragina skatinti įgyvendinti viešuosius projektus, remti mažąsias ir vidutines įmones, kooperatyvus ir vietos valdžią, taip pat didinti ir nukreipti Bendrijos lėšas šia kryptimi;

59.  primygtinai ragina Komisiją pirmenybę teikti toms valstybėms narėms, kurias labiausiai paveikė ekonomikos krizė, ir ypač dėmesį skirti ekonomikos nuosmukį patiriantiems regionams, kurios aukštas nedarbo ir skurdo lygis;

60.  mano, kad dabartinių sanglaudos politikai skiriamų ES finansavimo ir ES finansinių išteklių nepakanka norint reaguoti į tikros konvergencijos poreikius, įveikti regioninius skirtumus, didelį nedarbą, pajamų nelygybę ir skurdą valstybėse narėse; pažymi, kad reikia sustiprinti ES biudžetą sanglaudos politikos srityje; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad atskiros valstybės narės ir toliau liktų atsakingos už teritorinį valdymą ir planavimą; pažymi, kad, siekiant užtikrinti sėkmingą sanglaudos politikos įgyvendinimą, ateityje nepaprastai svarbu vengti neatliktų mokėjimų kaupimosi;

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžete pasiūlyta mažai investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; ragina Europos Komisiją nesutelkti mokslinių tyrimų finansavimo skyrimo į keletą universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir bendrovių;

62.  dar kartą patvirtina, kad teisė į vandenį yra visuotinė ir turi būti užtikrinta visiems žmonėms, ir vanduo neturėtų būti privatizuojamas;

63.  ragina parengti decentralizuotą bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), kuria būtų skatinama modernizacija ir tvarus žuvininkystės sektoriaus vystymasis, užtikrinti jos socialinį ir ekonominį gyvybingumą, išteklių tvarumą, išsaugoti ir kurti darbo vietas ir gerinti žuvininkystės sektoriaus darbuotojų gyvenimo sąlygas; ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti nacionalinį suverenitetą, susijusį su valstybių narių išskirtinėmis ekonominėmis zonomis ir jų žuvininkystės ištekliais;

64.  ragina saugoti jūros aplinkos biologinę įvairovę, užtikrinant palankias veisimosi sąlygas žuvų populiacijoms, įgyvendinant tinkamą tvaraus valdymo praktiką; dar kartą patvirtina, kad BŽP turi būti pripažinti specifiniai smulkiųjų ir pakrančių žvejybos įmonių ypatumai ir esamų priemonių priderinimas prie sektoriaus poreikių;

65.  laikosi nuomonės, kad 30 metų vykdoma bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) smarkiai paveikė žemės ūkio sektorių valstybėse narėse ir kad ji prisidėjo prie krizės žemės ūkio sektoriuje; ragina iš naujo sutelkti dėmesį į vieną iš BŽŪP finansavimo principų (39 straipsnio 2 punktas): „užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį“, siekiant kovoti su padidėjusia gamybos koncentracija ir padidėjusiu intensyvaus ūkininkavimo lygiu, smulkių ūkininkų ir ūkininkų organizacijų skaičiaus mažėjimu, taip pat regionų skirtumais ir užsienio išorine priklausomybe nuo prekių, nes tai naudinga didžiausių Europos valstybių ekonomikoms; apgailestauja, kad dėl šio reiškinio kyla pavojus pasaulinės svarbos žemės ūkio ir kaimo tėvonijų išlikimui, kai tuo pat metu stambios žemės ūkio bendrovės didina savo veiklos mastą ir priverstinai primeta savo pasaulinės maisto sistemos modelį, kuris sukelia pražūtingus padarinius aplinkai; pabrėžia, kad ne didelės įmonės, o ūkininkai turi būti žemės ūkio ir maisto politikos pagrindas, kad tvarumą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą iš tiesų galima būtų paskatinti visuose regionuose;

66.  apgailestauja, kad dėl dabartinės politikos visoje ES mažėja tradicinių šeimos ūkių skaičius, todėl žemės ūkio regionuose mažėja socialinė ir ekonominė veikla;

67.  griežtai nepritaria žemės grobimui, dominavimui rinkoje ir nesąžiningam kainų nustatymui, kurį vykdo didelės žemės ūkio bendrovės, išnaudojančios ūkininkus, skatinančios perprodukciją maisto kokybės, žmonių ir gyvūnų gerovės ir aplinkos sąskaita;

68.  ragina Europos Komisiją uždrausti visas sėklų patentavimo formas, kad ūkininkai būtų apsaugoti nuo tarptautinių sėklas auginančių įmonių spaudimo bei galios ir saugotų vietos veisles ir mūsų genetinį ir kultūrinį paveldą; ragina Europos Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, uždrausti leidimus auginti GMO, GMO auginimą ir pateikimą rinkai, ir imtis veiksmų siekiant sumažinti palčiai išplitusią pesticidų naudojimo praktiką;

69.  ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti likusius Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. punktus; ragina Komisiją parengti naują plataus užmojo strategiją dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2016–2020 m. laikotarpiu siekiant išvengti dabartinių trūkumų ir spragų, siekiant sukurti vienodas sąlygas ir pagerinti gyvūnų gerovę visoje ES;

70.  laikosi nuomonės, kad ES žemės ūkio finansavimu turėtų būti siekiama plėtoti valstybių narių žemės ūkio sistemas taip, kad būtų sumažinta jų priklausomybę nuo išorės tiekimo ir išsaugotas žemės ūkio ir kaimo paveldas;

71.  ragina Europos Komisiją ištirti poreikį sukurti viešąsias priemonės, kurios leistų reguliuoti gamybą ir rinkas pieno sektoriuje, taip pat ir kituose sektoriuose, užtikrinant sąžiningas kainas už gamybą, atsižvelgiant tiek į gamybos sąnaudas, tiek į vartotojų kainas, kad būtų užtikrintas sąžiningas pridėtinės vertės paskirstymas visoje sektoriaus vertės grandinėje, kartu vengiant gamybos koncentracijos ir jos intensyvėjimo, ir ragina užtikrinti kiekvienai valstybei narei teisę auginti ir gaminti ir išsaugoti nepriklausomumą maisto požiūriu;

72.   pabrėžia, kad reikia stiprinti ir toliau plėtoti įvairią pramoninę bazę visose valstybėse narėse ir regionuose, atsižvelgiant į regionų ypatumus, nes tai yra itin svarbu siekiant užtikrinti aukštą užimtumo, ekonominės veiklos ir vystymosi lygį;

73.  ragina Europos Komisiją įvertinti pramoninės gamybos perkėlimo pasaulinėje vertės grandinėse problemą ir siūlyti uždrausti ES finansavimą, skiriamą gamybai perkelti į trečiąsias šalis, siekiant išsaugoti pramonės sektoriaus darbo vietas valstybėse narėse;

74.  atmeta Europos energetikos sąjungą – projektą, skirtą didžiausioms Europos monopolijoms šiame sektoriuje; ragina vykdyti šio strateginio viešojo sektoriaus kontrolę, gerinti energijos vartojimo efektyvumą, užtikrinti tiekimo šaltinių įvairinimą, didinti atsinaujinančios energijos dalį, tvariai naudoti kiekvienos šalies vidaus potencialą ir užtikrinti tiekimo saugumą, o tai, be kita ko, reikalauja planavimo, viešosios ir demokratinės energetikos sektoriaus kontrolės; pabrėžia, kad reikia pateikti privalomus energijos naudojimo ir biomasės tvarumo kriterijus;

75.  pakartoja, kad energija yra viešoji gėrybė ir kad vienoda galimybė visiems naudotis energija prieinamomis energijos kainomis turėtų būti užtikrinta vartotojų naudai; pabrėžia, kad ES turėtų išsamiai nagrinėti energijos nepritekliaus klausimą, nes nuo energijos nepritekliaus kenčia beveik 11 proc. ES gyventojų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisės aktų teikti pirmenybę priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti energijos nepriteklių, ir pristatyti veiksmų planą iki 2017 m. vidurio;

76.  mano, kad energetikos sistemos pertvarka turėtų būti siekiama efektyvesnės, skaidrios, tvarios, decentralizuotos ir demokratinės atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos energetikos sistemos, kuri būtų naudinga visai visuomenei, tuo pat metu apsaugant labiausiai pažeidžiamus asmenis ir užtikrinant galimybes naudoti energijos vartojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

77.  pakartoja Parlamento raginimą laikytis privalomo tikslo, kad iki 2030 m. atsinaujinantieji ištekliai sudarytų 30 proc. suvartojamos energijos ir energijos vartojimo efektyvumas būtų padidintas 40 proc.; todėl prašo Komisijos į tai atsižvelgti ateityje persvarstant Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvas, ir pasisakyti už šiuos privalomus tikslus per derybas dėl šių direktyvų; be to, ragina Komisiją pateikti privalomus energijos naudojimo ir biomasės tvarumo kriterijus;

78.  ragina Europos Komisiją visų pirma pasiūlyti tvarumo kriterijus pramonės gaminiams ir visapusiškai integruoti „žiedinę ekonomiką“ į visas atitinkamas politikos sritis, atsižvelgiant į visą produktų gyvavimo ciklą; taip pat pabrėžia, kad reikia visiškai įgyvendinti veiksmus, išdėstytus plane „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, įskaitant laipsnišką subsidijų, kurios daro neigiamą poveikį aplinkai, panaikinimą; laikosi nuomonės, kad rinkos požiūrio taikymas žiedinei ekonomikai turi pavojingų pasekmių viešajam interesui ir kad reikia griežtos valstybių narių ir viešosios politikos atskaitomybės;

79.  atmeta liberalizavimo modelius, primetamus valstybėms narėms transporto sektoriuje; priešingai, ragina nedelsiant juos atšaukti, atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimus, tinkamai atsižvelgiant į transporto politikos, kuria paisoma valstybių narių suverenumo ir gerbiamas jų pačių strateginis požiūris į teritorinę sanglaudą ir nacionalinį vystymąsi, skatinimą; prašo skatinti visų susijusių darbuotojų socialinį dialogą, taip pat bendradarbiavimą siekiant sudaryti geresnes sąlygas integracijai tarp nacionalinių transporto tinklų ir jų sąveikai; pabrėžia, kad būtina propaguoti viešąjį transportą, transporto priemonių dalijimosi sprendimus ir ėjimo pėsčiomis bei važiavimo dviračiu galimybes, ypač miestuose;

80.  ragina Komisiją įvertinti ES transporto teisės aktus ir, kai tinkama, pritaikyti juos prie skaitmeninio amžiaus; prašo Komisiją nustatyti įvairių transporto rūšių reguliavimo sistemą siekiant skatinti naujas judumo ir logistikos inovacijas bei paslaugas, kartu užtikrinant aukštus kokybės standartus saugumo, darbo sąlygų ir vartotojų apsauga, taip pat sąžiningo apmokestinimo ir žalingo poveikio aplinkai prevencijos srityse;

81.  ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių, kad būtų mažinama transporto sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro;

82.  ragina parengti plataus užmojo kelių eismo nelaimėse žūstančių asmenų skaičiaus mažinimo planą, kuris apimtų aiškius tokio mažinimo tikslus;

Aplinka

83.  mano, kad klimato krizę, pripažintą Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktojoje vertinimo ataskaitoje, kuri buvo priimta ir patvirtinta paskutinėje COP 21 konferencijoje, sukėlė žalinga žmogaus veikla, piktnaudžiavimas intensyviai energiją vartojančiomis gamybos sistemomis ir iškastinio kuro naudojimas bei eksploatavimas;

84.  todėl pabrėžia, kad klimato kaitos problemos sprendimas daugiausia susijęs su visų susijusių šalių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimais, atsižvelgiant į ankstesnius jų įsipareigojimus, ir, kadangi tai neturėtų būti palikta rinkos priemonių valiai, prašo nebevykdyti kapitalistinio vystymosi politikos, nes be šios priemonės neįmanoma pakeisti gamybos arba platinimo ir vartojimo būdų;

85.  apgailestauja dėl to, kad COP 21 įsipareigojimai, viena vertus, negarantuoja, kad bus sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir todėl neužtikrina, kad sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje iki tokio lygio, kuris laikomas suderinamu su vidutinės temperatūros padidėjimu ne daugiau nei 2°C, ir, kita vertus, toliau išlaiko ir sustiprina rinkos mechanizmus, kurie gamtą ir jos išteklius paverčia privačia nuosavybe;

86.  pasisako už aplinkos apsaugos politikai jau paskirto finansavimo padidinimą; ragina iš esmės padidinti programai LIFE skiriamas lėšas bent iki 1 proc. ES biudžeto išlaidų; prieštarauja teisės aktų, susijusių su buveinių ir nykstančių laukinių rūšių apsauga, silpninimui; ragina sukurti specialią finansinę priemonę, skirtą tinklui „Natura 2000“ finansuoti, ir imtis nuoseklių priemonių siekiant išsaugoti jo vertybes;

87.  ragina Europos Komisiją įtraukti klimato politikos ir klimato kaitos klausimus į visas savo politikos sritis; apgailestauja dėl užmojų stokos, atsižvelgiant į iki šiol pristatytus privalomus Komisijos tikslus;

88.  ragina Europos Komisiją būti nuoseklia ir laikytis atsargumo principo, savo kadencijos laikotarpiu daugiau nesiūlyti jokių nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su kenksmingų cheminių medžiagų, pesticidų ir endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų, darančių poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, naudojimu, sumažinti cheminių medžiagų, darančių neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir pasaulio aplinkai, poveikį per dirvožemį, orą, vandenį ir maistą, ir pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant sumažinti šį poveikį;

Už taiką – prieš militarizmą ir NATO

89.  smerkia pastangas siekti tolesnio ES militarizavimo; nepritaria Europos saugumo strategijai, jos bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir bendrai saugumo ir gynybos politikai (BSGP); reikalauja nutraukti ES ir NATO bendradarbiavimą ir nepritaria dabartinei NATO plėtros politikai; primygtinai ragina išformuoti visas Europoje veikiančias užsienio karines bazes;

90.  primygtinai reikalauja, kad vykdant bet kokią ES veiklą būtų laikomasi griežtai tik civilinės užsienio politikos, atitinkančios tarptautinę teisę ir taikomos nediskriminuojant, principų, prisiimant vadovaujantį vaidmenį diplomatiniu ir taikiu būdu sprendžiant konfliktus, įskaitant tarpininkavimo iniciatyvas ir nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos (DDR) programas, laikantis Jungtinių Tautų chartijos; pabrėžia pastangų stiprinti tarptautinę Sutartį dėl prekybos ginklais (ATT) ir tobulinti ES ginklų eksporto kontrolės režimą svarbą siekiant remti Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (angl. NPT) ir branduolinį nusiginklavimą, ir remti skurdo mažinimo priemones, humanitarinę pagalbą, tvarų ekonomikos ir socialinį vystymąsi ir darnaus vystymosi tikslus, kurie yra naudingi užtikrinant subalansuotus ekonominius ryšius, sąžiningą prekybą ir sąžiningą išteklių ir turto paskirstymą ES kaimynystėje ir pasaulyje;

91.  ragina Europos Komisiją įvykdyti savo įsipareigojimą bendradarbiauti su EKP partneriais įgyvendinant JT vystymosi tikslus; pabrėžia, kad darbo vietų kūrimas yra ateitį lemiantis klausimas daugelyje kaimyninių šalių; remia ypatingą dėmesį skiriamą jaunimo įsidarbinimo galimybėms, mažųjų ir vidutinių įmonių skatinimui; pabrėžia, kad tam reikia taikyti daugiapakopį metodą, susidedantį iš nacionalinių, regionų ir vietos lygmenų, taip pat pasitelkti regioninį, subregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, galintį sutelkti ES valstybes nares, šalis partneres ir jų vietos ir regionų valdžios institucijas; ragina parengti realistiškus metodus ir programas, kurios duotų konkrečios naudos gyventojams; ragina Komisiją pateikti strategiją, skirtą bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis, kuri buvo paskelbta persvarstant kaimynystės politiką;

92.  jokiu būdu nesutinka, kad Sąjungos biudžetas būtų naudojamas karinėms ir civilinėms-karinėms reikmėms; nepritaria BSGP mokslinių tyrimų bandomojo projekto įgyvendinimui, kurio ėmėsi Komisija ir Europos gynybos agentūra (EGA), kuris inter alia apima nuotoliniu būdu pilotuojamas orlaivių sistemas (angl. RPAS); tvirtai prieštarauja bet kokiam programos „Horizontas 2020“ lėšų naudojimui arba bendrojo ES biudžeto, naudojimui siekiant finansuoti karinius, civilinius-karinius ar saugumo mokslinius tyrimus apskritai ir vykdyti RPAS tobulinimą konkrečiai; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų vykdomi Sąjungos įsipareigojimai dėl skurdo panaikinimo, tvaraus vystymosi, Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), ginklų kontrolės, Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NTP) režimo ir branduolinio nusiginklavimo;

93.  ragina Europos Komisiją padidinti išlaidų skaidrumą tarptautinės veiklos srityje, visais etapais, pradedant nuo programavimo iki ex ante vertinimo; pakartoja, kad itin kritiškai vertina tai, jog nuolat stokojama parlamentinės kontrolės užsienio ir saugumo politikos srityje;

94.  pabrėžia, kad išorės reikalų sritis priklauso suvereniai kiekvienos valstybės narės kompetencijai ir prieštarauja vienu balsu kalbančios ES užsienio politikai; primena, kad atskirai arba bendradarbiaujant vykdoma valstybių narių užsienio politika turi remtis griežtai tik civilinės užsienio politikos, atitinkančios tarptautinę teisę ir taikomos be jokios diskriminacijos, principus ir kad konfliktai diplomatiniu ir taikiu būdu turėtų būti sprendžiami globojant Jungtinių Tautų organizacijai, sprendimai turėtų būti grindžiami tarpusavio partneryste ir solidarumu, ir turėtų būti gerbiamas trečiųjų šalių suverenumas;

95.  griežtai prieštarauja tam, kad būtų teikiama parama ir būtų propaguojama Europos gynybos pramoninė ir technologinė bazė (EGPTB) ir karinis pramoninis kompleksas, ir kad būtų stiprinamas ir gilinamas bendradarbiavimas gynybos srityje; jokiu būdu nesutinka, kad ES biudžetas būtų naudojamas karinėms ir civilinėms-karinėms reikmėms; ragina užtikrinti tikrą taikos, solidarumo ir lygybės politiką, kuria siekiama visiško nusiginklavimo, ginklų kontrolės, ypač branduolinėje srityje, ir ES demilitarizavimo;

96.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugelio šalių vyriausybės net nesilaiko nacionalinių, ES ir tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos jos yra prisiėmusios dėl ginklų eksporto; ragina nutraukti ES ginklų prekybą bei ginklų ir karinės įrangos eksportą į konfliktų zonas;

_____________________

97.  ragina Komisiją peržiūrėti savo darbo programą atsižvelgiant į Parlamento rezoliuciją;

98.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.