Procedūra : 2016/2773(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0892/2016

Pateikti tekstai :

B8-0892/2016

Debatai :

PV 06/07/2016 - 5
CRE 06/07/2016 - 5

Balsavimas :

PV 06/07/2016 - 6.12
CRE 06/07/2016 - 6.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0312

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 417kWORD 88k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0885/2016
4.7.2016
PE585.333v01-00
 
B8-0892/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių


dėl 2017 m. Komisijos darbo programos (2016/2773(RSP))


József Szájer PPE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2017 m. Komisijos darbo programos (2016/2773(RSP))  
B8-0892/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (COM(2015) 0610) ir jo I–VI priedus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi politiniai prioritetai turėtų atitikti turimus finansinius išteklius;

B.  kadangi ES politika ir veiksmai, vykdomi kartu su valstybėmis narėmis vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais, gali ir privalo turėti realios įtakos, siekiant reaguoti į krizes ir padėti piliečiams pasiruošti ir reaguoti į sparčiai kintančią visuomenę;

C.  kadangi ES, susidurdama didžiule konkurencija pasaulyje, turi siekti atgauti konkurencingumą ir taip apsaugoti socialinės rinkos ekonomikos modelį ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, kad kitos kartos jauniems piliečiams paliktų darbo vietas, o ne skolas;

Europos sprendimai kilus Europos krizėms

1.  pabrėžia, kad kilus dabartinėms krizėms, su kuriomis susiduria ES, reikia Europos sprendimų, paremtų atsakingu ir visapusiškai demokratiniu procesu, kuris grindžiamas Bendrijos metodu ir į kurį visapusiškai įtraukiamas Europos Parlamentas, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais;

2.  primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ES privalo priimti teisės aktus tik tada, kai reikia, ir tik tiek, kiek reikia; todėl yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia išskirti tik svarbiausius prioritetus, ir ragina Komisiją nesiimti iniciatyvų, kurios nėra būtinos, kad vykdant ES veiksmus visada daugiausia dėmesio būtų skiriama svarbiausiems prioritetams, siekiant tiesioginės naudos jos piliečiams;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad administracinės kliūtys didina įmonių, o ypač MVĮ ir startuolių, išlaidas, trukdo diegti naujoves ir kurti darbo vietas; todėl ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į piliečių ir įmonių lūkestį, kad viešasis administravimas bus efektyvus, kaip į pagrindinį konkurencingumo veiksnį;

4.  atkreipia dėmesį į precedento neturintį ES patiriamų hibridinių grėsmių intensyvumą ir ragina Komisiją daugiausia dėmesio skirti įgyvendinamiems veiksmams, siekiant kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir didinti ES bei jos valstybių narių ir ES partnerių, ypač ES kaimynystėje, atsparumą;

5.  dar kartą patvirtina, kad Bendrijos metodas, teisėkūros proceso skaidrumas, demokratinis teisėtumas, taip pat nacionalinių parlamentų vaidmuo ir atsakomybė yra labai svarbūs;

Ekonomikos atsigavimas

6.  primena, kad užimtumas yra pagrindinis prioritetas ir kad ES turi tikslinėmis investicijomis skatinti pereiti prie inovatyvios, efektyviai išteklius naudojančios skaitmeninės ekonomikos, siekiant reindustrializuoti Europą ir grąžinti į kitas šalis perkeltas darbo vietas, ir dar kartą patvirtina, kad ES konkurencijos politika yra Europos socialinės rinkos ekonomikos veikimo užtikrinimo priemonė;

7.  ragina Komisiją pateikti reikiamų priemonių, kad būtų skatinami moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, inovacijos ir kūrybiškumas, kaip pagrindiniai darbo vietų kūrimo veiksniai;

8.  primygtinai ragina Komisiją suteikti daugiau galimybių gauti kapitalo įmonėms ir MVĮ, nes tai būtina, siekiant paskatinti kurti ir gaminti naujus produktus bei teikti naujas paslaugas, drauge užtikrinant veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą;

9.  mano, kad pasauliniu mastu konkurencinga, inovatyvi ir į piliečius orientuota bendroji skaitmeninė rinka yra vienintelis įmanomas būdas spręsti XXI-ojo amžiaus problemas; todėl prašo Komisijos visapusiškai išnaudoti bendrosios rinkos teikiamas galimybes, užtikrinti tolesnę integraciją, ypač skaitmeninėje erdvėje, ir sukurti palankią aplinką, be kita ko, MVĮ;

10.  pritaria konsolidavimo priemonėms, visų pirma taikant nustatytas taisykles, užtikrinant vienodas veiklos sąlygas ir naudojantis visais bendrosios rinkos teikiamais privalumais;

11.  pabrėžia, kad pagrindinė ES ekonomikos ir socialinė darbotvarkė turi apimti priemones, kuriomis būtų siekiama mažinti nelygybę ir skatinti kurti darbo vietas, ypač jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, ir sykiu didinti investicijas į švietimo sistemą, mokymąsi visą gyvenimą ir gebėjimų tobulinimą;

12.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar visi finansinių paslaugų ir mokesčių teisės aktai teisingai perkeliami į nacionalinę teisę ir visapusiškai įgyvendinami, ir pabrėžia, kad rizikos mažinimo priemonės turi sutapti su rizikos pasidalijimo strategijomis, siekiant sukurti bankų sąjungą;

13.  prašo Komisiją toliau nuosekliai ir griežtai kontroliuoti skolas, deficitą ir makroekonominius disbalansus, kad būtų užtikrinamas Stabilumo ir augimo pakto laikymasis ir skatinamas ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas;

14.  mano, kad reikia propaguoti glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą, siekiant panaikinti Europos investicijų deficitą ir užtikrinti tvarią paklausą, ir kad nepaprastai svarbu laikytis ES teisės aktų reikalavimų, susijusių su demokratine atskaitomybe už sprendimus vykdant Europos ekonomikos valdymą;

15.  remia Komisijos kovą su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, nes tai gali padidinti nacionalinių biudžetų pajamas iki 1 trln. eurų, taip pat jos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl privalomos bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės;

Kova su klimato kaita ir energetinio saugumo užtikrinimas

16.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant sukurti energetikos sąjungą, tokiu būdu užtikrinant energetinį saugumą ir įperkamą bei tvarią energiją visiems piliečiams ir įmonėms;

17.  primygtinai ragina ES toliau šalinti pagrindines klimato kaitos priežastis ir sykiu užtikrinti mūsų pramonės konkurencingumą, vykdant energetikos ir kovos su klimato kaita diplomatijos strategiją, kuria būtų sprendžiamos šios pasaulinės problemos pagal Paryžiaus COP 21 susitarimą;

Migracijos problemų sprendimas ir pabėgėlių krizės įveikimas

18.  primygtinai ragina Komisiją šalinti pagrindines pabėgėlių krizės priežastis, stiprinant bendradarbiavimą su tranzito ir kilmės šalimis, atsižvelgiant į migracijos srautus, pasinaudojant visomis turimomis politikos sritimis ir priemonėmis, kad būtų užtikrinta tų šalių stabilizacija, atsikūrimas ir vystymasis;

19.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti sistemingas ir vykdomas tiesioginio prieglobsčio prašytojų perkėlimo į ES ir perkėlimo ES viduje programas;

20.  mano, kad, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija turėtų teikti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti tinkamas sąlygas pabėgėlių stovyklose, drauge vykdant ilgesnio laikotarpio vystymosi programas;

21.  primena, kad, siekiant pabėgėlių integracijos į darbo rinką ir socialinės įtraukties, reikia užtikrinti sąlygas veiksmingai priimti prieglobsčio prašytojus, kuriomis būtų užtikrinamas humaniškas elgesys, saugumas ir pakankami ištekliai Europos viduje;

22.  pabrėžia, kad tarptautinė migracija yra pasaulinis reiškinys, kurio apimtis, sudėtingumas ir poveikis vis didėja, ir kad dėl šios priežasties vis didesnę atsakomybę už pabėgėlių apsaugą turėtų prisiimti ne tik ES, bet ir tarptautinė bendruomenė, nes pasauliniu mastu šiuo metu atsakomybe dalijamasi nelygiai; primena, kad tai yra bendra tarptautinės bendruomenės atsakomybė ir kad įsipareigojimai bus tik tada tinkamai ir tvariai vykdomi, kai visi tarptautinio lygmens subjektai laikysis suderinto ir ryžtingo požiūrio; į tai atsižvelgdamas ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais tarptautinio lygmens subjektais, inicijuoti svarstymą, kaip būtų galima persvarstyti tarptautinę teisinę sistemą, įskaitant 1951 m. Ženevos konvenciją, siekiant pritaikyti ją prie precedento neturinčios pasaulinės migracijos ir pabėgėlių problemų, su kuriomis dabar susiduria ES ir pasaulis;

ES piliečių padėties stabilumas ir saugumas

23.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų sugebėti bendrai valdyti saugią Europos išorės sieną, siekiant apsaugoti ES ir Šengeno erdvę;

24.  mano, kad, siekiant kovoti su terorizmo ir radikalėjimo grėsmėmis, Komisija privalo atidžiai stebėti, kaip į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama šalinti įvairių formų terorizmą, pradedant veiksmingu policijos ir teisminiu bendradarbiavimu ir baigiant nacionalinių institucijų, taip pat pasitelkiant Europolą ir Eurojustą, keitimusi informacija, be kita ko, pateikti pasiūlymų, kaip kovoti su besiformuojančiomis terorizmo finansavimo tendencijomis;

25.  mano, kad Komisija turėtų daugiausia dėmesio skirti tam, kaip įgyvendinami jau priimti teisės aktų pasiūlymai, ir ypatingą dėmesį skirti saugumo priemonių rinkinio įgyvendinimui; mano, kad saugumo darbotvarkė turėtų būti reguliariai atnaujinama, kad būtų atsižvelgta į bet kokią veiksmingą priemonę, kurios reikia siekiant reaguoti į kintančias ir dideles terorizmo keliamas grėsmes ES piliečių saugumui;

26.  pabrėžia, kad ribos tarp vidaus ir išorės saugumo vis labiau nyksta, o tai reiškia, kad Komisija turi atlikti savo vaidmenį atnaujinant bendrą saugumo ir gynybos politiką, kuri nebegali būti silpniausia ES integracijos proceso grandis;

Plataus užmojo išorės veiksmų darbotvarkės plėtojimas, atsižvelgiant į kaimynines šalis ir pasaulinę sistemą

27.  laikosi nuomonės, kad ES turi padidinti savo, kaip pasaulinės veikėjos, užmojus, ir todėl ragina Komisiją pasinaudoti visomis ES išorės veiksmų priemonėmis, siekiant užtikrinti geresnį pasaulinį valdymą ir plačią geresnių standartų konvergenciją;

28.  mano, jog atsižvelgiant į saugumo padėtį reikia, kad Europos gynybos klausimai taptų visaverte politika, pagal kurią būtų užtikrinamas vienodas visų valstybių narių saugumas ir vienodai atsižvelgiama į itin svarbias visų valstybių narių iškeltas saugumo problemas; laikosi nuomonės, kad esamos struktūros, mechanizmai ir priemonės turi būti įgyvendinti praktikoje;

29.  prašo Komisijos toliau:

–  skatinti stabilumą ir gerovę ES kaimyninėse šalyse vykdant iniciatyvas, kuriomis skatinamas vystymasis, demokratija, geras valdymas ir teisinė valstybė;

–  kryptingai vykdyti plėtros derybų procesą, didinant socialinį, politinį ir ekonominį stabilumą ir demokratiją šalyse kandidatėse;

–  užtikrinti, kad vystomojo bendradarbiavimo politika būtų veiksmingesnė, geriau koordinuojama ir derėtų su kitomis ES išorės veiksmų priemonėmis;

–  integruoti 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę ir politikos suderinamumo vystymosi labui principą į ES išorės ir vidaus politiką;

–  užtikrinti vystymosi ir saugumo politikos krypčių suderinamumą ir nuoseklumą, nes jos tarpusavyje susijusios, viena nuo kitos priklausomos ir viena kitą pastiprinančios;

–  skatinti partnerystę su Afrika, siekiant įveikti visus dabartinius iššūkius, visų pirma įgyvendinant plataus užmojo naują susitarimą, pasibaigus Kotonu susitarimo galiojimui;

–  skatinti prekybą kaip vieną iš pagrindinių priemonių, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, sykiu gerinant konkurencingumą ir skatinant laikytis ES standartų, žmogaus teisių ir darnaus vystymosi principų; modernizuoti Sąjungos prekybos apsaugos priemones;

Surasti priemonių veiksmams

30.  laikosi nuomonės, kad ES turi pertvarkyti savo finansavimo sistemą, kad galėtų greitai sutelkti atitinkamus išteklius; mano, kad šiuo tikslu Komisija turėtų apsvarstyti galimybę kaupti papildomus tikrai nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad ES biudžetas būtų stabilesnis, tvaresnis ir lengviau nuspėjamas, sykiu didinant skaidrumą piliečiams ir laikantis universalumo principo;

31.  mano, kad labai svarbu pakoreguoti daugiametės finansinės programos viršutines ribas ir tas sumas padidinti, taip pat padidinti jos lankstumą, kad būtų galima reaguoti į 2013 m. nenumatytas aplinkybes; mano, kad Komisija turi ryžtingai siekti pažangos šiuo klausimu;

32.  pabrėžia, kad administruojant ES biudžeto priemones reikia labai daug dėmesio skirti veiksmingumui ir ekonomiškumui, sykiu užtikrinant atitiktį ir ES finansinių interesų apsaugą;

33.  mano, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) turi būti įgyvendinamas taip, kad visos valstybės narės galėtų imtis didelių strateginių investicijų;

34.  mano, kad ES turėtų imtis veiksmų, kad sutelktų išteklius, siekiant reaguoti į problemas, susijusias su aukštu jaunimo nedarbo lygiu ir su pabėgėlių krizės vidaus ir išorės aspektais;

35.  mano, kad Komisija turėtų pradėti rengti modernią po 2020 m. vykdytiną sanglaudos politiką, paisydama jos, kaip investicijų priemonės visiems ES regionams, tikrosios esmės; mano, kad reikėtų stiprinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų, ESIF ir kitų ES finansavimo priemonių sinergiją, siekiant paspartinti pažangų, ekologišką ir integracinį augimą, grindžiamą plėtojama tvaria dotacijų ir finansinių priemonių pusiausvyra;

Demokratijos stiprinimas

36.  primygtinai tvirtina, kad, norint įveikti dabartines problemas, nepaprastai svarbu išsaugoti bendras ES demokratijos, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės vertybes ir toliau plėtoti ES institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimą;

37.  mano, kad ES turėtų imtis bendrų veiksmų, siekiant informuoti ES piliečius apie jų teises ir pareigas ir skatinti juos aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime, ypač atsižvelgiant į jauniausiąją kartą;

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

Teisinė informacija - Privatumo politika