Procedūra : 2016/2773(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0893/2016

Pateikti tekstai :

B8-0893/2016

Debatai :

PV 06/07/2016 - 5
CRE 06/07/2016 - 5

Balsavimas :

PV 06/07/2016 - 6.12
CRE 06/07/2016 - 6.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0312

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 518kWORD 115k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0885/2016
4.7.2016
PE585.334v01-00
 
B8-0893/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių


dėl strateginių prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa (2016/2773(RSP))


Enrique Guerrero Salom, Maria João Rodrigues S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl strateginių prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa (2016/2773(RSP))  
B8-0893/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“, kurią Jean-Claude Juncker pristatė 2014 m. liepos 15 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (COM(2015) 0610) ir jo 1–6 priedus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į Komitetų pirmininkų sueigos apibendrinamąją ataskaitą, kurioje prie šios rezoliucijos prisidedama iš Parlamento komitetų pozicijos ir į kurią Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti rengdama ir tvirtindama savo 2017 m. darbo programą;

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliuciją dėl sprendimo išstoti iš ES, kuris yra JK įvykusio referendumo pasekmė(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto indėlį į Komisijos 2017 m. darbo programą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Komisijos pareiškimą dėl Komisijos 2017 m. darbo programos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi Europos integracijos procesas padėjo Europoje dešimtmečiams sukurti taiką, saugumą ir gerovę;

B.  kadangi Europa dabar susiduria su daug bendrų ir pasaulinių iššūkių, bet taip pat ir su daugybės piliečių didėjančiu nepasitenkinimu ir nepasitikėjimu dėl neužtikrintų gyvenimo perspektyvų ir galimybių stokos, į kuriuos, piliečių manymu, sprendimus priimantys asmenys turėtų reaguoti; taigi, norint, kad Europos integracija būtų sėkminga, tai negali būti tik ekonominis projektas; kadangi skubu atgauti Europos piliečių palankumą Europos projektui ir stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

C.  kadangi siekiant įveikti ES užklupusias persipynusias krizes reikia veiksmingų Europos sprendimų, kurie būtų įtvirtinti demokratiškesniame procese per bendrijos metodą, visapusiškai įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus;

D.  kadangi ES yra mūsų bendri namai ir jie turi būti saugūs, o juose turi būti užtikrinta stabili ekonominė aplinka, kurioje piliečių galimybės iš tikrųjų būtų lygios; kadangi tvarumas ir ekonominis augimas yra suderinami ir gali vienas kitą stiprinti; kadangi svarbu įveikti ES užklupusią ilgai trunkančią ekonomikos krizę ir padaryti socialinę pažangą remiant tvarias investicijas, mažinant skirtumus ir rengiant geresnę politiką, ypač stiprinant vidaus rinką ir baigiant kurti ekonominę ir pinigų sąjungą;

E.  kadangi kaip bendromis vertybėmis pagrįsta ir savo tradicijų bei istorijos turtingumą ir įvairovę branginanti bendruomenė pasirinkome kurti bendrą ateitį; kadangi norime, kad Europa atliktų savo vaidmenį ir prisiimtų savo atsakomybę pasauliniu lygmeniu, prisiimdama įsipareigojimus dėl solidarumo, daugiašališkumo, mūsų išorės partnerysčių ir skatindama geresniais standartais pagrįstą konvergenciją; kadangi norime užtikrinti bendrą mūsų bendros taikos, gerovės ir demokratijos projektą, siekdami sukurti patrauklią ateitį visoms kartoms;

Geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas Europos piliečiams

1.  primena, kad Europos ekonomika atsigauna lėtai ir nevienodai, daugelyje Sąjungos regionų vis dar nepriimtinai didelis nedarbo lygis, skurdas, nelygybė ir didelė perspektyvų jaunesniosioms kartoms stoka; taigi pabrėžia, kad ES turi siekti sukurti dinamišką ir įtraukią darbo rinką, įtvirtintą Europos socialinės rinkos ekonomikos modelyje, kuri gerintų piliečių gyvenimo ir darbo sąlygas jų kilmės vietovėse ir sudarytų sąlygas teisingam judumui, kiekvienoje valstybėje narėje paisant pagrindinio Europos principo – laisvo darbuotojų judėjimo principo; yra įsitikinęs, kad visi ES piliečiai turi pasitikėti pagrindiniu tinkamų darbo sąlygų rinkiniu, visiška atitiktimi Europos sveikatos ir saugos darbe standartams ir galimybėmis gauti kokybišką švietimą, socialinę apsaugą ir pagrindines paslaugas, kurios sudaro sąlygas pasiekti darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyrą;

2.  taigi ragina Komisiją remtis vykstančiomis viešomis konsultacijomis ir būsimu Parlamento pranešimu pagal Sutarties tikslus ir Pagrindinių teisių chartiją pateikiant plataus užmojo pasiūlymą dėl Europos socialinių teisių ramsčio, kuris būtų įgyvendinamas konkrečiomis iniciatyvomis, ypač:

  –  skatinti ankstyvojo švietimo, vaikų priežiūros ir sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę – tai būtina siekiant pasirūpinti visais vaikais; taigi Komisija turėtų svarstyti tolesnius veiksmus, kuriais būtų siekiama plėtoti socialines investicijas ir ypač mažinti vaikų skurdą priimant ES Vaiko garantijų sistemą;

  –  išspręsti gebėjimų trūkumo problemą ir visiems užtikrinti galimybes gauti kokybišką švietimą, mokymą, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

  –  mažinti socialinę nelygybę ir skatinti kurti kokybiškas darbo vietas, ypač jaunimui ir ilgalaikiams darbuotojams;

  –  spręsti problemas, susijusias su darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, ir pašalinti lyčių skirtumus atlyginimų ir pensijų srityje, taip pat teikiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų dėl Motinystės atostogų direktyvos, Slaugytojų atostogų direktyvos ir dėl vaiko priežiūros atostogų;

3.  pabrėžia, kad Komisija turėtų stebėti, skatinti ir remti valstybių narių efektyvų ir veiksmingą lėšų panaudojimą siekiant skatinti jaunimo užimtumą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, ypač tuose regionuose, kuriuose nedarbo lygis yra didelis, vykdant pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos strateginių investicijų fondo ir Europos investicijų banko finansuojamas programas;

4.  pabrėžia, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, taip pat turėtų stiprinti Europos socialinį dialogą siekiant geriau suderinti darbo rinkas ir socialinės apsaugos sistemas, kad būtų galima kovoti su socialine nelygybe ir įveikti naujus uždavinius, kylančius dėl globalizacijos ir skaitmeninimo;

5.  pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti nediskriminavimo ir vienodo užmokesčio už vienodą darbą toje pačioje vietoje visiems darbuotojams principą, nesvarbu, kokia sutartimi remiamasi, įskaitant mobiliuosius ir komandiruojamus darbuotojus;

Ekonomikos atsigavimo ir ilgalaikio konkurencingumo stiprinimas siekiant kurti darbo vietas, kelti gyvenimo lygį ir kurti gerovę

6.  yra įsitikinęs, kad ES gali pirmauti pasaulyje išnaudodama visą savo bendrosios rinkos potencialą ir skatindama verslumą, sąžiningą konkurenciją ir investicijas bei naujoves;

7.  ragina suteikti naują impulsą tvaraus augimo ir užimtumo strategijai „Europa 2020“, turint tikrai plataus užmojo ateities tikslų, ypač susijusių su socialinės rinkos ekonomikos modelio gerinimu ir su plačiai pasidalintos gerovės kūrimu; yra įsitikinęs, kad užimtumo skatinimas yra pagrindinis prioritetas ir kad ES reikalingos tikslinės investicijos, kad būtų galima greičiau pereiti prie inovatyvios, tausiai išteklius naudojančios skaitmeninės ekonomikos, siekiant reindustrializuoti Europą;

8.  ragina Komisiją parengti naują plataus užmojo pramonės strategiją, kuri būtų paremta Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu ir jį papildytų; pabrėžia, kad reikalingos papildomos privačios ir viešosios investicijos į energetinį perėjimą, ekologiniu požiūriu naujoviškas MVĮ, mokslinius tyrimus ir švietimą;

9.  ragina Komisiją pasiūlyti daugiau priemonių, kuriomis būtų skatinami moksliniai tyrimai ir plėtra, naujovės, kultūrų įvairovė ir kūrybingumas, kaip pagrindiniai darbo vietų kūrimą skatinantys veiksniai, turint omenyje, kad įmonių, ypač MVĮ, galimybės gauti kapitalo turi esminę svarbą siekiant skatinti naujų produktų ir paslaugų kūrimą ir gamybą tiek tradiciniuose, tiek naujai atsirandančiuose sektoriuose, ir siekiant veiksmingai apsaugoti intelektinės nuosavybės teises;

10.  mano, kad turėtų toliau vykti bendrosios rinkos integracija, ypač skaitmeninėje srityje, sukuriant teisingą aplinką vartotojams ir MVĮ ir panaikinant nepagrįstas kliūtis; yra tvirtai įsitikinęs, kad pasauliniu mastu konkurencinga, inovatyvi ir į piliečius orientuota bendroji skaitmeninė rinka yra įmanomas būdas spręsti XXI-ojo amžiaus problemas; mano, kad ES ekonominį augimą galima išplėsti visapusiškai išnaudojant kelionių ir turizmo sektoriaus potencialą, ir pabrėžia, kad Komisija turi atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad politinėje erdvėje būtų atsižvelgiama į visus su konkurencingumu, skaitmeninimu, geru valdymu, gebėjimais ir kvalifikacija, tvarumu ir junglumu turizmo sektoriuje susijusius prioritetus;

11.  tikisi, kad Komisija sutelks visas savo galias ir kompetenciją siekdama skatinti perėjimą prie geresnio augimo modelio, kuris atitiktų tvaraus vystymosi principus, apimančius jo ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus;

Kova su klimato kaita ir energetinio saugumo užtikrinimas

12.  dar kartą pakartoja, kad reikia sustiprinti pastangas užbaigti kurti energetikos sąjungą siekiant užtikrinti energetikos saugumą ir prieinamą, tvarią energiją visiems piliečiams ir įmonėms, ypatingą dėmesį skiriant kovai su energijos nepritekliumi;

13.  atkreipia dėmesį į klimato nelaimių Europoje pasekmes žmonėms ir ekonomikai; pabrėžia, jog svarbu toliau kovoti su pagrindinėmis klimato kaitos priežastimis vykdant plataus užmojo klimato kaitos strategiją, kuri apimtų energijos vartojimo efektyvumą;

14.  ragina atsižvelgiant į Paryžiuje vykusios JT klimato kaitos konferencijos (COP 21) susitarimą, ES lygmeniu nustatyti platesnio užmojo efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus laikotarpiui po 2020 m.;

15.  ragina Komisiją parengti bendrą energetikos ir klimato srities diplomatijos strategiją, kurioje būtų sprendžiamos šios pasaulinės problemos;

16.  ragina Komisiją koordinuoti iškastinio kuro subsidijų laipsniško panaikinimo pastangas;

Darnus atsakas į didėjantį pabėgėlių srautą

17.  laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga turi rasti konkrečius tarptautinę teisę atitinkančius sprendimus, kaip reaguoti į pabėgėlių krizę, ypač kovojant su jos pagrindinėmis priežastimis, stiprinant bendradarbiavimą su migracijos srautų tranzito ir kilmės šalimis ir naudojant visas galimas politikos sritis ir priemones siekiant jas stabilizuoti, atkurti ir vystyti;

18.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau teikti reikalingą humanitarinę pagalbą ir užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas pabėgėlių stovyklose bei vykdyti ilgesnio laikotarpio vystymosi programas, ypač švietimo srityje;

19.  pabrėžia, kad ES prieglobsčio ir migracijos politika yra netinkama ir ją reikia iš esmės pertvarkyti pagal SESV 80 straipsnį; laikosi nuomonės, kad negalima vykdyti tokios bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos, dėl kurios sumažėtų dabartinis ES teisėje užtikrintas apsaugos lygis; ragina Komisiją skatinti sąžiningą prieglobsčio prašytojų paskirstymą tarp valstybių narių, kuris pakeistų dabar taikomą nebetinkamą Dublino sistemą;

20.  ragina skubiai parengti sistemingas prieglobsčių prašytojų tiesioginio perkėlimo į ES ir perkėlimo ES viduje programas, kurias įmanoma įgyvendinti;

21.  ragina sudaryti sąlygas vykdyti gerai valdomą prieglobsčio prašytojų priėmimą Europos Sąjungoje, kai būtų užtikrinamas prieglobsčio prašytojų saugumas, humaniškas elgesys jų atžvilgiu, atsižvelgiant į lytį ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų grupių poreikiams; tuo pat metu pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamai išteklių pabėgėlių integracijai į darbo rinką ir socialinei įtraukčiai, taip užtikrinant galimybes gauti švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos paslaugas; taigi pabrėžia poreikį vykdant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimą padidinti Europos socialiniam fondui ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF) skiriamą finansavimą;

22.  prašo Komisijos pateikti pasiūlymų dėl tinkamos ES ekonominės ir teisėtos migracijos politikos nustatymo, ši politika turėtų būti paremta esamomis studentams, mokslininkams ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams skirtomis programomis, taip pat prašo ilgesnės trukmės laikotarpiu nustatyti bendresnes taisykles dėl vienodo požiūrio, kuriuo būtų vadovaujamasi suteikiant teisę darbo ieškantiems trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Sąjungą ir joje gyventi, siekiant užpildyti ES darbo rinkoje nustatytas spragas;

23.  mano, jog, kadangi tarptautinė migracija yra didėjančio masto, sudėtingumo ir poveikio pasaulinis reiškinys, ES ir likusi tarptautinė bendruomenė turi prisiimti savo atitinkamą atsakomybę šioje srityje;

Piliečiams susirūpinimą keliančių saugumo klausimų sprendimas

24.  pabrėžia vis didėjančią ES išorės ir vidaus saugumo aspektų sąsają;

25.  ragina Komisiją, priėmus pasiūlymą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, užtikrinti, kad jos pradėtų greitai dirbti ir skirti reikalingus žmogiškuosius ir logistinius pajėgumus, siekiant apsaugoti ES ir užbaigti Šengeno erdvės kūrimą prie jos prisijungiant visoms norinčioms valstybėms narėms;

26.  siekiant kovoti su terorizmo ir smurtinio ekstremizmo grėsme, ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos kovos su terorizmu priemonės, įskaitant veiksmingą policijos ir teisminį bendradarbiavimą, laiku keičiamasi informacija tarp nacionalinių institucijų ir per Europolą bei Eurojustą, taip pat taikomos priemonės, skirtos besiformuojančioms terorizmo finansavimo tendencijoms slopinti; be to, pabrėžia, kad Komisija turėtų pradėti pažeidimo tyrimo procedūras, taikomas toms narėms, kurios šioje srityje nesilaiko ES teisės, ypač kiek tai susiję su veiksmingu keitimusi informacija;

27.  ragina Komisiją pasinaudoti patirtimi ir techniniais bei finansiniais ištekliais siekiant užtikrinti ES lygmens koordinavimą ir keitimąsi geriausia praktika kovojant su smurtiniu ekstremizmu bei teroristų propaganda, radikaliais tinklais ir teroristų organizacijų internete ir ne internete vykdomu verbavimu, ypatingą dėmesį skiriant prevencijos, integracijos ir reintegracijos strategijoms;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką jau priimtų teisės aktų įgyvendinimą; dar kartą primena savo raginimą atlikti išsamų ES kovos su terorizmu strategijos vertinimą, kurio metu reikėtų įvertinti ir priimtų priemonių taikymą, ir jų veiksmingumą; tikisi, kad, kaip būtina atsižvelgiant į augančią terorizmo grėsmę, Komisija atnaujins apsaugos darbotvarkę;

29.  ragina Komisiją pristatyti savo pasiūlymus, apie kuriuos jau pranešta, dėl tinkamo teisinio pagrindo, skirto Europos kovos su terorizmu centrui prie Europolo, pasiūlymus gerinti ir plėtoti esamas informacines sistemas, mažinti informacijos spragas ir siekti sąveikos, taip pat pasiūlymus dėl privalomo keitimosi informacija ES lygmeniu, kai kartu taikomos reikalingos duomenų apsaugos priemonės;

Įgyvendintina plataus užmojo išorės veiksmų darbotvarkė. Kaimynystė ir pasaulinė sistema

30.  palankiai vertina ES visuotinės strategijos pristatymą, kuri sudaro sąlygas ES greitai besikeičiančiame pasaulyje veikti kaip geopolitiniam subjektui, ir tikisi, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba nuosekliai naudosis visomis ES išorės veiksmų priemonėmis, kad pasaulyje būtų užtikrintas geresnis pasaulinio lygmens valdymas, platesnė geresnių standartų konvergencija, didesnis saugumas ir tvirtesnė pagarba žmogaus teisėms; pabrėžia, kad šiuo tikslu ES išorės reikalų darbotvarkėje prioritetas turėtų būti teikiamas šioms itin svarbioms nuostatoms:

–  skatinti stabilumą ir gerovę ES kaimyninėse šalyse imantis iniciatyvų, kuriomis skatinamas vystymasis ir demokratija, geras valdymas ir teisinė valstybė, stiprinant civilinių konfliktų prevenciją ir susitaikymo priemones, dialogą saugumo klausimais ir veiklą atsižvelgiant į bendrą saugumo ir gynybos politiką, įskaitant atitinkamą NATO įtraukimą, kuri NATO narėms tebėra jų kolektyvinės gynybos pagrindas ir jos įgyvendinimo forumas;

–  palaikant Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, atgaivinti bendrą saugumo ir gynybos politiką, kuri nebegali būti silpniausia ES integracijos proceso grandimi; užtikrinti, kad jau esamos sistemos, mechanizmai ar priemonės iš tiesų būtų pradėti taikyti;

–  paspartinti plėtros derybų procesą stiprinant socialinį, politinį ir ekonominį stabilumą ir demokratiją šalyse kandidatėse nedarant nuolaidų dėl Kopenhagos įstojimo kriterijų;

–  vystomojo bendradarbiavimo politiką darant veiksmingesnę ir geriau koordinuotą bei labiau suderintą su ES išorės veiksmų priemonėmis, tuo pačiu metu laikytis savo pagrindinio tikslo, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje, ir užtikrinti vystymosi politikos ir saugumo politikos darną ir nuoseklumą, nes jos yra tarpusavyje susijusios, viena nuo kitos priklauso ir viena kitą stiprina;

–  integruoti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir politikos suderinamumą vystymosi labui į ES išorės ir vidaus politiką; ragina Komisiją atsiskaityti dėl savo plano dėl 2030 m. darbotvarkės ir darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo, stebėsenos, tolesnių veiksmų ir įtraukimo;

–  skatinti prekybą kaip vieną iš svarbių priemonių, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumas, sykiu skatinant laikytis su žmogaus teisėmis ir darniu vystymusi susijusių ES standartų; Sąjungos prekybos apsaugos priemonės turi būti modernizuotos ir kruopščiai taikomos, o prireikus turi būti naudojamos nestandartinės metodologijos;

–  priimti sprendimus, skirtus kovai su hibridinėmis grėsmėmis, ir stiprinti ES valstybių narių ir ES partnerių atsparumą, ypač ES kaimynystėje;

–  įgyvendinti tarptautinių kultūrinių santykių strategiją – svarbią švelniosios diplomatijos (angl. soft diplomacy) priemonę, skirtą santykiams su ES šalimis partnerėmis gerinti ir įtraukiam augimui bei darbo vietų kūrimui remti;

Sąžininga mokesčių politika siekiant pakankamų išteklių

31.  pabrėžia, kad dabar kaip niekad būtina suintensyvinti kovą su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, nes tai gali padidinti nacionalinių biudžetų pajamas iki 1 trln. EUR; mano, kad šie ištekliai galėtų būti panaudoti investuojant į ateitį, skatinant užimtumą ir mažinant nelygybę;

32.  pabrėžia, kad Komisija turi nedelsdama toliau veikti siekiant užtikrinti, kad Europoje pelnas būtų apmokestinamas šalyse, kuriose iš tikrųjų sukuriama ekonominė veikla ir vertė; ES turėtų dėti pastangas siekdama sukurti privalomą bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, imtis aktyvesnių veiksmų, kad ištirtų su mokesčiais susijusius pažeidimus valstybės pagalbos srityje, taikyti bendras sprendimų dėl mokesčių taikymo ir skaidrumo taisykles ir laikytis ryžtingo bendro požiūrio siekiant panaikinti mokesčių rojus;

33.  ragina Komisiją į savo kovą su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu integruoti išorės aspektą, siekiant neleisti iš ES perkelti neapmokestinamo pelno ir kovoti su neteisėtais kapitalo srautais iš trečiųjų šalių, kurie trukdo vystymuisi ir kovai su skurdu;

ES biudžeto ir finansinių priemonių stiprinimas

34.  laikosi nuomonės, kad, siekdama veikti efektyviai, ES turi numatyti naują finansinę ir fiskalinę strategiją; mano, kad Komisija šiuo tikslu turėtų pasiūlyti priemones, grindžiamas šiais principais ir elementais:

–  nedelsiant sutelkti pakankamai išteklių; būtina reformuoti Sąjungos finansavimo sistemą sustiprinant tikruosius nuosavus išteklius ar nustatant naujus, kaip antai finansinių sandorių mokestis, reformuota apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir anglies dioksido apmokestinimas ar tarptautinių įmonių apmokestinimas siekiant ES biudžetą padaryti stabilesnį, tvaresnį ir geriau nuspėjamą; tuo pačiu metu svarbu laikytis universalumo principo ir pagerinti skaidrumą;

–  siekiant geriausių rezultatų, ES biudžeto priemonės turi būti valdomos skiriant daug dėmesio veiklos rezultatams ir ekonominiam efektyvumui, tuo pačiu metu užtikrinant taisyklių laikymąsi ir apsaugant ES finansinius interesus;

–  ES turėtų imtis veiksmų ir skirti išteklių siekiant reaguoti į problemas, susijusias su aukštu jaunimo ir ilgalaikio nedarbo lygiu, skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat su pabėgėlių krizės vidaus ir išorės aspektais;

–  nors daugiametė finansinė programa (DFP) įgyvendinama tik dvejus metus, jos ribos jau pasiektos; be to, jeigu nebus atliktas išsamus DFP laikotarpio vidurio tikslinimas, ES biudžeto lėšomis negalės būti patenkinti papildomi finansiniai poreikiai ir nauji politiniai prioritetai ir nebus išvengta naujos mokėjimų krizės; ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pateikti DFP peržiūrą ir imtis lemiamų veiksmų siekiant padidinti DFP viršutines ribas ir padidinti jos lankstumą, kad būtų galima reaguoti į aplinkybes, kurios nebuvo numatytos 2013 m.;

–  Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) turi būti naudojamas tokiu būdu, kad būtų didinamas papildomumas, kad visoms valstybėms narėms būtų sudaromos sąlygos vykdyti didesnes strategines investicijas ir užtikrinama, kad investicijoms skirtas finansavimas padėtų pereiti prie tvarios ekonomikos ir visuomenės; ESIF valdymas turėtų būti pertvarkytas siekiant stiprinti šios priemonės atskaitomybę ir demokratinę kontrolę; Komisijos pasiūlymas dėl ESIF kito etapo turėtų būti pagrįstas šiais tikslais;

–  2014–2020 m. sanglaudos politika turi būti veiksmingai įgyvendinama, kartu rengiantis jos laikotarpiui po 2020 m., atsižvelgiant į jos tikrąją esmę, kaip nustatyta Sutartyse, jos svarbą bendrosios rinkos plėtrai ir jos, kaip visiems regionams prieinamos investicijų priemonės, potencialą; reikėtų vengti bet kokio sanglaudos politikos biudžeto mažinimo, reikėtų stiprinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų, ESIF ir kitų ES finansavimo priemonių sąveikas, siekiant paspartinti pažangų, ekologišką ir integracinį augimą, grindžiamą plėtojama tvaria dotacijų ir finansinių priemonių pusiausvyra;

–  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip sumažinti su biurokratija susijusį BŽŪP sudėtingumą ūkininkams; ragina Komisiją parengti geresnes priemones, skirtas kovai su didelėmis žemės ūkio rinkų krizėmis; mano, kad ES lygmens pagrindų teisės aktai yra būtini siekiant kovoti su nesąžiningos prekybos praktika ir užtikrinti, kad Europos ūkininkams ir vartotojams sąžiningos pardavimo ir pirkimo sąlygos būtų naudingos;

Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimas

35.  primygtinai reikalauja užtikrinti demokratinę atskaitomybę už visus sprendimus, priimtus vykdant Europos ekonomikos valdymą;

36.  mano, kad ES būtina veikti siekiant didesnės ekonominės ir socialinės konvergencijos, laikantis strategijos „Europa 2020“, Stabilumo ir augimo pakto taisyklių ir Europos semestro valdymo sistemos;

37.  Komisija turėtų toliau nuosekliai kontroliuoti skolas, deficitą ir makroekonominius disbalansus ir siekti gerinti euro zonos agreguotąsias fiskalines kryptis tokiu būdu, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto ir skatinamas ekonominis augimas ir darbo vietų kūrimas;

38.  mano, kad ES turėtų didinti esamos ekonomikos valdymo sistemos patikimumą, nuoseklumą, nacionalinę atsakomybę ir demokratinį teisėtumą, siekdama užtikrinti, kad būtų prisiimama fiskalinė atsakomybė ir kovojama su nelygybe ir disbalansu;

39.  ragina glaudžiau koordinuoti ekonomikos politiką siekiant panaikinti euro zonos investicijų trūkumą ir sustiprinti reformų pastangas, kad būtų padidintas konkurencingumas ir sukuriama daugiau darbo vietų bei būtų išlaikoma paklausa;

40.  laikosi nuomonės, jog reikia baigti kurti bankų sąjungą;

41.  ragina Komisiją labai atidžiai atsižvelgti į vykstančius svarstymus ekonominės ir pinigų sąjungos fiskalinio pajėgumo sukūrimo tema;

42.  prašo Komisijos pateikti nuoseklų ir gerai pagrįstą pasiūlymų dėl ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimo rinkinį, kaip nurodoma penkių pirmininkų pranešime; mano, kad šis procesas turėtų likti atviras eurą priimti įsipareigojusioms valstybėms narėms;

43.  ragina Komisiją ištesėti pažadus, kuriuos ji davė pristatydama kapitalo rinkų sąjungą, ir paspartinti Europos kapitalo rinkų stiprinimo, derinimo ir jų darymo tikrai tarpvalstybinėmis procesą, imantis teisėkūros iniciatyvų, kuriomis laikomasi bendrijos metodo, įskaitant pasiūlymus tuo pat metu padidinti atitinkamų priežiūros institucijų vaidmenį ir užduotis;

Pagrindinių teisių ir demokratijos stiprinimas

44.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad užsitęsusios krizės ne tik padarė žalos Europos visuomenių sanglaudai, bet ir sudavė smūgį ES piliečių pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis ES ir, kai kuriais atvejais, nacionaliniu lygiu; todėl mano, kad didžiausias Europos prioritetas turi būti ES demokratinio teisėtumo didinimas ir pasitikėjimo, kad ES pajėgi tenkinti piliečių poreikius, atkūrimas;

45.  primena, kad daugelis dabartinių iššūkių – nuo klimato kaitos iki prieglobsčio ir migracijos, nuo finansų rinkų iki tarptautinių korporacijų tiekimo grandinių, nuo teroristų tinklų iki žlugusių ir sukčiaujančių valstybių – yra tarpvalstybiniai ir jiems reikalingi Europos sprendimai, apibrėžiami taikant bendrijos metodą, visapusiškai įtraukiant Komisiją ir Parlamentą;

46.  primena, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, turi remti bendruosius Sąjungos interesus (ES sutarties 17 straipsnis), būtent, skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę (ES sutarties 3 straipsnis); nurodo, kad Parlamentui taip pat tenka ypatinga politinė atsakomybė padedant įveikti valstybių narių skirtumus, ginti bendruosius europiečių interesus ir užtikrinti Europos lygmeniu priimamų sprendimų demokratinį teisėtumą; taip pat ragina nacionalinius parlamentus vykdyti visapusišką savo atstovų Europos Vadovų Taryboje demokratinę kontrolę; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad visos iniciatyvos, taip pat ir Europos Vadovų Tarybos, būtų grindžiamos Sutarčių nuostatomis;

47.  prašo Komisijos imtis iniciatyvų siekiant stiprinti Europos institucijas ir skatinti ES piliečius aktyviau dalyvauti Europos politiniame gyvenime; ragina visas ES institucijas palaikyti geresnius ryšius su jaunesnėmis kartomis ir jų diskusijų platformomis; mano, kad taip pat galima imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant informuoti ES piliečius apie jų teises, reformuoti Europos piliečių iniciatyvą ir sustiprinti Europos ombudsmeno vaidmenį;

48.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti internetinės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kad būtų užtikrinta žiniasklaidos įvairovė ir laisvė;

49.  prašo, kad Komisija, atsižvelgdama į būsimą Parlamento pranešimą, pateiktų pasiūlymų dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių; mano, kad ji taip pat turėtų toliau siekti pažangos, kad ES galėtų prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), atsižvelgiant į Teisingumo Teismo nuomonę šiuo klausimu ir pašalinant likusias teisines kliūtis; ragina ES ir visas jos valstybes nares skubiai ratifikuoti Stambulo konvenciją siekiant nuo smurto geriau apsaugoti moteris ir mergaites;

50.  ragina visas ES institucijas siekti aukščiausių skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartų, taip pat kovoti su interesų konfliktais, kurie kenkia teisės aktų efektyvumui, sąžiningumui ir patikimumui;

51.  prašo Komisijos pasiūlyti teisėkūros nuostatas dėl informatorių apsaugos ES lygmeniu, užtikrinant teisėtus atskleidimo būdus ir veiksmingas sankcijas;

52.  yra įsipareigojęs naudoti visas savo priemones ir išteklius, kad būtų varomoji jėga atnaujintame demokratiniame procese siekiant Europos Sąjungos reformos;

°

°  °

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

 

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0294.

Teisinė informacija - Privatumo politika