Procedūra : 2016/2773(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0894/2016

Pateikti tekstai :

B8-0894/2016

Debatai :

PV 06/07/2016 - 5
CRE 06/07/2016 - 5

Balsavimas :

PV 06/07/2016 - 6.12
CRE 06/07/2016 - 6.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 526kWORD 130k
4.7.2016
PE585.335v01-00
 
B8-0894/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių


dėl strateginių prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa (2016/2773(RSP))


Bas Eickhout Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl strateginių prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa (2016/2773(RSP))  
B8-0894/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“, kurią Jean-Claude Juncker pristatė 2014 m. liepos 15 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (COM(2015) 0610) ir jo 1–6 priedus,

–  atsižvelgdamas į Komitetų pirmininkų sueigos apibendrinamąją ataskaitą, kurioje išdėstytos prie šios rezoliucijos pridedamos Parlamento komitetų pozicijos ir į kurią Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti rengdama ir tvirtindama savo 2017 m. darbo programą;

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 28 d. rezoliuciją dėl sprendimo išstoti iš ES, kuris yra JK įvykusio referendumo pasekmė(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28-29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto indėlį į Europos Komisijos 2017 m. darbo programą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

Įžanga

A.  kadangi Europos integracijos procesas per dešimtmečius Europoje padėjo sukurti taiką, saugumą ir gerovę; kadangi pastarojo dešimtmečio demokratinių konsultacijų rezultatus reikėtų suvokti kaip galimybę apsvarstyti bendrą Europos projektą, jo tikrąją naudą, esamus trūkumus ir naujus tikslus;

B.  kadangi globalizacijos pasekmės ES piliečiams kelia vis daugiau nerimo ir euroskepticizmo; kadangi ES turėtų suteikti jiems garantijas ir apsaugoti juos nuo šių pasekmių;

C.  kadangi nebegalima leisti, kad Europos integracija būtų sumenkinta iki paprasto ekonominio projekto ir reikia nedelsiant imtis veiksmų siekiant pakeitus ES politikos kryptį atgauti europiečių palankumą Europos projektui;

D.  kadangi nepaisant trūkumų Parlamentas turi ypatingą atsakomybę apibrėžiant bendrus Europos interesus ir turėtų prisidėti nugalint esamus nesutarimus Taryboje, kurios darbą dažnai vilkina nacionaliniai ginčai ir įsitikinimas, kad tai tarsi žaidimas, kuriame vienos valstybės narės laimėjimas yra kitos pralaimėjimas;

E.  kadangi pirmenybė visada turėtų būti skiriama bendriems europiečių, o ne nacionaliniams ar įmonių interesams;

F.  kadangi mes, europiečiai, kaip tikra bendromis vertybėmis ir tikslais pagrįsta bendrija pasirinkome bendrą ateitį; kadangi vietos, regioninės ir nacionalinės tapatybės neturi viena kitai prieštarauti ir prisideda prie platesnės Europos tapatybės;

G.  kadangi norint duoti atkirtį susikaupusioms krizėms reikia tikrai europietiškų sprendimų; kadangi norime, kad Europa atliktų savo vaidmenį ir prisiimtų atsakomybę tarptautiniu lygmeniu, įsipareigotų solidarumui, daugiašališkumui, mūsų išorės partnerystėms ir skatintų geresniais standartais pagrįstą visuotinę sanglaudą; kadangi norime užtikrinti bendrą mūsų bendros taikos, gerovės ir demokratijos projektą, siekdami sukurti patrauklią ateitį visoms kartoms;

Geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas Europos piliečiams

1.  primena, kad dabar Europos ekonomika atsigauna lėtai ir nevienodai, daugelyje Sąjungos regionų vis dar nepriimtinai didelis nedarbo lygis, skurdas, nelygybė ir didelė perspektyvų jaunesniosioms kartoms stoka; todėl primygtinai reikalauja kad pagrindinė ES ekonomikos ir socialinė darbotvarkė apimtų priemones, kuriomis būtų siekiama mažinti socialinę nelygybę ir skatinti lyčių lygybę bei darbo visiems kokybę, sykiu didinti investicijas į švietimo sistemą;

2.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taip paremiant savo Socialinių teisių ramsčio iniciatyvą ir ragina atsižvelgiant į tai toliau siekti nustatyti minimalią socialinę apsaugą, kad būtų užtikrinta tinkama minimali ES piliečių socialinė apsauga ir bendrojo intereso paslaugos, įskaitant viešąsias paslaugas, kad žmonės galėtų oriai gyventi ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime (pasiūlymas turėtų apimti galimybę turėti įperkamą būstą, prieigą prie tinkamos sveikatos apsaugos, teisę į vaikų priežiūrą, minimalius pajamų, įskaitant pensijas, apsaugos standartus arba atitinkamą minimalią socialinę apsaugą);

3.  ragina pradėti taikyti vadinamąją socialinio veto teisę arba bet kurią kitą priemonę, norint užkirsti kelią ES teisės aktų įsigaliojimui, jeigu jų poveikis gali pakenkti neturtingiausiems visuomenės sluoksniams, padidinti socialinę ar lyčių nelygybę arba sumažinti socialines teises;

4.  ragina Komisiją konkrečiai vykdyti savo ne kartą išsakytus pažadus sukurti socialinę Europą, visų pirma reformuojant EPS ir vykdant kitas iniciatyvas:

–  parengti ir remti socialines investicijas į tinkamą socialinę apsaugą ir į prieinamą, įperkamą, patogiai išdėstytą ir aukštos kokybės švietimą ir socialines, sveikatos bei priežiūros paslaugas, taip sumažinant socialinę nelygybę ir kovojant su skurdu, visų pirma mažinant vaikų skurdą;

–  išspręsti gebėjimų trūkumo problemą ir visiems užtikrinti galimybes gauti kokybišką švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

–  skatinti kurti kokybiškas darbo vietas, ypač dėmesį skiriant jaunimui ir ilgalaikiams darbuotojams;

–  skatinti sveikatą ir darbo saugą nuolat persvarstant atitinkamas direktyvas;

–  laikytis visų darbuotojų, taip pat mobiliųjų ir komandiruotų darbuotojų, nediskriminavimo principo ir užtikrinti jiems tinkamą uždarbį, kad jie galėtų oriai gyventi savo gyvenamojoje vietoje;

–  kovoti su lyčių nelygybe darbo užmokesčio ir pensijų srityse, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros trūkumais, taip pat priimant plataus užmojo pasiūlymus dėl Motinystės atostogų direktyvos ir Slaugytojų atostogų direktyvos ir visą dieną teikiant ikimokyklinį ugdymą bei priežiūrą, visų pirma užtikrinant vienodą karjerą ir atlyginimą moterims ir vyrams ir skatinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje;

5.  ragina Komisiją stebėti, skatinti ir remti valstybių narių efektyvų ir veiksmingą lėšų panaudojimą siekiant kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, skatinti jaunimo užimtumą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, ypač tuose regionuose, kuriuose nedarbo lygis yra didelis, vykdant pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai), Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir EIB finansuojamas programas;

Ekonomikos atsigavimo ir ilgalaikio konkurencingumo stiprinimas siekiant kurti darbo vietas, kelti gyvenimo lygį ir kurti gerovę

6.  mano, kad ekonominiai modeliai, pagrįsti tik BVP augimu ir nuolatiniu perdėtu gamtinių išteklių naudojimu ir finansine veikla, pasiekė savo ribą; taigi mano, kad tvarumas turi būti bet kokios būsimos, patikimos ir duodančios atkirtį krizėms ES ekonominės politikos pagrindu; mano, kad įtvirtintos padėties rinkoje gynimas gali būti kliūtimi siekiant naujo ekonomikos modelio;

7.  ragina Komisiją laikotarpiui po 2030 m. parengti tvaraus vystymosi strategiją ir konkretų įgyvendinimo planą; mano, kad ES turi užtikrinti, jog ji nesirenka tik lengviausių ar palankiausių tikslų ir siekia daugiau nei įprasta politika – užsimoja kuo plačiau visų tikslų atžvilgiu, užtikrindama, kad niekas neliktų nuošalyje ir kad būtų visiškai gerbiami planetos apribojimai; mano, kad siekiant šio tikslo būtina vengti tolesnio biologinės įvairovės skurdimo ir nykimo ir užtikrinti nunykusių ekosistemų atkūrimą;

8.  ragina Komisiją parengti naują plataus užmojo socialiniu bei ekologiniu požiūriu tvarią pramonės strategiją, kuri būtų paremta Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu ir jį papildytų; mano, kad reikalingos papildomos privačios ir viešosios investicijos į energetinį perėjimą, ekologiniu požiūriu naujoviškas MVĮ, mokslinius tyrimus ir švietimą;

9.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į pavojingas pasaulines lenktynes dėl išteklių Europos ekonomika, kad išliktų konkurencinga, turi tapti tvaria ir skaitmenine; ragina strategiją „Europa 2020“ orientuoti į ES ekonominius sprendimus;

10.  prašo Komisijos stebėti, skatinti ir remti valstybių narių veiksmus, kuriais užtikrinama sąžininga konkurencija, taigi ir nauda piliečiams, vartotojams ir darbuotojams;

11.  ragina, kad tolesnės ekonominės reformos, visų pirma Bendrosios žemės ūkio politikos, kuri turėtų tapti nuoseklia maisto ir tvarios kaimo aplinkos politika, būtų pagrįstos tvarumu, visuomenės sveikata, vartotojų apsauga ir darbuotojų gerove;

12.  ragina Komisiją pasiūlyti daugiau priemonių, kuriomis būtų skatinami moksliniai tyrimai ir plėtra, naujovės, kultūrų įvairovė ir kūrybingumas, kaip pagrindiniai darbo vietų kūrimą skatinantys veiksniai, turint omenyje, kad įmonių, ypač MVĮ, galimybės gauti kapitalo turi esminę svarbą siekiant skatinti naujų produktų ir paslaugų kūrimą ir gamybą tiek tradiciniuose, tiek naujai atsirandančiuose sektoriuose;

13.  primena Komisijai, kad pagrindiniai ekonominiai ir technologiniai sprendimai, pavyzdžiui, dėl genetinės modifikacijos, nanotechnologijų ir atominės energijos, turi būti grindžiami atsargumo principu ir priimami atlikus nuoseklią demokratinę bei skaidrią priežiūrą ir vykdant demokratinius bei skaidrius procesus, kaip ne kartą žadėjo Komisijos Pirmininkas kalbėdamas apie GMO ir kaip tikisi piliečiai;

Kova su klimato kaita ir energetinio saugumo užtikrinimas

14.  primena, kad reikia imtis aktyvesnių veiksmų siekiant sukurti energetikos sąjungą, kuri užtikrins energetinį saugumą ir įperkamą bei tvarią energiją visiems piliečiams ir įmonėms;

15.  atkreipia dėmesį į klimato sukeltų nelaimių Europoje ir pasaulyje pasekmes žmonėms ir ekonomikai; pabrėžia, kad svarbu toliau šalinti pagrindines klimato kaitos priežastis, visų pirma transporto sektoriuje, ir sykiu užtikrinti mūsų pramonės konkurencingumą, įgyvendinant plataus užmojo kovos su klimato kaita, įskaitant energijos efektyvumą, strategiją;

16.  ragina laikantis Paryžiuje vykusios JT klimato kaitos konferencijos (COP 21) susitarimo, ES lygmeniu nustatyti platesnio užmojo efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus laikotarpiui po 2020 m.;

17.  prašo Komisijos parengti bendrą energetikos ir klimato srities diplomatijos strategiją, kurioje būtų sprendžiamos šios pasaulinės problemos, o ES imtis aktyvesnių veiksmų visuotinai skatinant naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, kuri itin svarbi kovojant su klimato kaita;

18.  ragina Komisiją ES lėšomis nebefinansuoti iškastinio kuro ir koordinuoti valstybių narių pastangas siekiant sklandžiai laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro subsidijavimo; prašo Komisijos taip pat užtikrinti, kad nei nacionalinės, nei ES subsidijos nebūtų naudojamos naujiems reaktoriams finansuoti ir raginti valstybes nares nebevykdyti planų pratęsti atominių elektrinių eksploatavimo laiką;

Darnus atsakas į didėjantį pabėgėlių srautą

19.  laikosi nuomonės, kad ES turi rasti konkrečius sprendimus, kaip reaguoti į pabėgėlių krizę, ypač kovojant su jos pagrindinėmis priežastimis, taikant nuoseklų politinį atsaką, apimantį politikos suderinamumą vystymosi labui, prekybos, klimato kaitos ir investicijų politiką, tuo pačiu užtikrinantį saugią ir teisėtą prieigą asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos;

20.  yra nusivylęs, kad valstybėms narėms trūksta solidarumo reaguojant į didėjantį pabėgėlių srautą; ragina skubiai įgyvendinti sprendimą perkelti 160 000 pabėgėlių iš Italijos ir Graikijos į kitas valstybes nares ir sukurti Europos paieškos ir gelbėjimo programą; reiškia didelį susirūpinimą dėl neoficialių su trečiosiomis šalimis sudarytų tarptautinių susitarimų teisėtumo, tinkamumo ir suderinamumo su žmogaus teisėmis, kai jais siekiama nustatyti, kad vystomasis bendradarbiavimas vykdomas su sąlyga, jei įgyvendinama saugumo ir sienų kontrolės politika, dėl kurios pabėgėliai ir migrantai kriminalizuojami ir stigmatizuojami;

21.  laikosi nuomonės, kad perkėlimas į ES turėtų būti toliau taikomas kaip vienas iš ilgalaikių sprendimų vykstant pabėgėlių persikėlimui ir kaip besąlyginė tarptautinio solidarumo priemonė; ragina sudaryti daugiau persikėlimo į ES galimybių, kad iš kilmės ir tranzito šalių būtų galima perkelti bent po 500 000 pabėgėlių per metus, nes, jeigu jie bus tinkamai išskirstyti, tai toks pabėgėlių skaičius Europos Sąjungai būtų visiškai priimtinas;

22.  ragina pakeisti dabartinę Dublino prieglobsčio sistemą nauja sistema, kuri būtų grindžiama teisingu prieglobsčio prašytojų paskirstymu tarp valstybių narių ir objektyviais kriterijais ir kurią taikant būtų atsižvelgiama esamus prieglobsčio prašytojų ryšius su tam tikra valstybe nare ir jų teikiama pirmenybe tam tikrai valstybei narei; mano, kad tokia sistema turėtų būti privaloma visoms valstybėms narėms ir grindžiama paskatomis, o ne prievartos priemonėmis;

23.  ragina sukurti teisėtos migracijos kanalus, kurie, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pasiūlymus, užtikrintų priėmimo dėl humanitarinių priežasčių galimybę, skirtą, be kita ko, pabėgėliams dėl klimato kaitos ir žmogaus teisių gynėjams, laikiną apsaugą, šeimos susijungimą, priėmimo dėl ekonominių priežasčių galimybę įvairių lygmenų kvalifikacijos asmenims, be kita ko, mažai apmokamo darbo sektorių darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims, studentų judumą ir medicininę evakuaciją;

24.  ragina sudaryti sąlygas vykdyti gerai valdomą prieglobsčio prašytojų priėmimą Europos Sąjungoje užtikrinant prieglobsčio prašytojų saugumą, humanišką ir orų elgesį jų atžvilgiu ir ypatingą dėmesį skiriant moterų, mergaičių, LGBTI asmenų ir kitų pažeidžiamų asmenų grupių poreikiams; tuo pat metu pabrėžia, kad reikia garantuoti pakankamus išteklius pabėgėlių ir migrantų švietimui, integracijai į darbo rinką ir socialinei įtraukčiai;

25.  ragina Komisiją parengti vizų režimą žmogaus teisių gynėjams, kuriems gresia pavojus trečiosiose šalyse;

Piliečiams susirūpinimą keliančių saugumo klausimų sprendimas

26.  pakartoja, kad dažniausiai simbolinių represinių priemonių, visuotinio sekimo ir sienų kontrolės priemonių, dėl kurių kyla grėsmė piliečių laisvėms, pagrindinėms teisėms ir laisvo judėjimo principui, taikymas nėra tinkamas atsakas;

27.  įspėja, kad teisės aktai dėl kovos su terorizmu nebūtų priimami pernelyg greitai kaip emocinė reakcija, nes tai gali neigiamai paveikti įtariamųjų ir niekuo dėtų piliečių laisves ir pagrindines teises; ragina Komisiją pateikti išsamų kiekvienos priemonės, kurią taikant galėtų būti pažeistos ES piliečių ir rezidentų teisės, poveikio vertinimą;

28.  pabrėžia vis didėjančią ES išorės ir vidaus saugumo aspektų sąsają; primena, kad dėl to užsienio politikos priemonės neturėtų būti pradėtos taikytis vidaus saugumo srityje; pakartoja, kad išskirtinai policijai ir teisminėms institucijoms tenkanti užduotis ir atsakomybė yra vidaus saugumo ir kovos su terorizmu priemonių taikymas ir įtariamų teroristų persekiojimas, kuris turi būti vykdomas visapusiškai laikantis procesinių apsaugos priemonių ir baudžiamosios teisės nuostatų;

29.  primena laisvo judėjimo Šengeno erdvėje svarbą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą išorės sienų valdymą, remiantis žmogaus teisėmis ir visapusiškai laikantis tarptautinės ir ES teisės nuostatų;

30.  siekiant kovoti su terorizmo ir smurtinio ekstremizmo grėsme, ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip į nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami ES baudžiamojo proceso teisės standartai ir kovos su terorizmu priemonės, ir, be kita ko, vykdomas švietimas ir prevencija, veiksmingas policijos ir teisminis bendradarbiavimas, laiku keičiamasi informacija tarp nacionalinių institucijų ir per Europolą bei Eurojustą, taip pat vykdomos priemonės, skirtos slopinti besiformuojančias terorizmo finansavimo tendencijas; pakartoja, kad Europolo ir Eurojusto jungtines tyrimo grupes reikia aprūpinti geresne įranga ir skirti joms daugiau išteklių;

31.  ragina Komisiją pateikti baltąją knygą Europos vidaus saugumo koncepcijos tema, kuri būtų teisinis pagrindas imantis bet kokių saugumo priemonių ateityje, atsižvelgiant į judėjimo laisvę ir vidaus sienų kontrolės nebuvimą; ši koncepcija turėtų būti atskirta nuo nacionalinio saugumo koncepcijos, kuria valstybės narės remiasi kovodamos su nusikalstamumu ir terorizmu; ragina nustatyti suderintą apibrėžtį, kas yra „nacionalinis saugumas“ ir tai, kas nepatenka į jos aprėptį; nepritaria tam, kad būtinybe užtikrinti nacionalinį saugumą ir išsaugoti „valstybines paslaptis“ būtų naudojamasi kaip pretekstu pažeisti pagrindines teises, pvz., advokatų ir jų klientų bendravimo konfidencialumo principą;

32.  ragina Komisiją pasinaudoti patirtimi ir techniniais bei finansiniais ištekliais siekiant užtikrinti ES lygmens koordinavimą ir keitimąsi geriausia praktika kovojant su smurtiniu ekstremizmu ir teroristų propaganda, radikaliais tinklais ir teroristų organizacijų vykdomu verbavimu; pabrėžia, kad represinės priemonės gali būti veiksmingos tik tuomet, jeigu vykdomos kartu taikant ilgalaikes prevencijos, integracijos bei reintegracijos ir nediskriminavimo politikos strategijas;

33.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti išsamų visų jau priimtų saugumo teisės aktų peržiūrą ir tuo remiantis užtikrinti, kad atitinkamas teisės aktas būtų atšauktas arba tinkamai įgyvendinamas; dar kartą primena savo raginimą atlikti išsamų ES kovos su terorizmu strategijos vertinimą, kurio metu reikėtų įvertinti priimtų priemonių taikymą, jų sąnaudas ir veiksmingumą; tikisi, kad, kaip būtina, Komisija atnaujins apsaugos darbotvarkę, atsižvelgdama į tai, kad valstybės narės nepakankamai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti veiksmingą kovą su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu;

34.  ragina Komisiją pristatyti savo pasiūlymus, apie kuriuos jau pranešta, dėl tinkamo teisinio pagrindo, skirto Europos kovos su terorizmu centrui prie Europolo, savo pasiūlymus gerinti ir plėtoti esamų informacinių sistemų sąveikumą, veiksmingumą ir proporcingumą, mažinti informacijos spragas ir siekti sąveikos, taip pat savo pasiūlymus dėl privalomo keitimosi informacija tarp valstybių narių ES lygmeniu apie įtarimus ir riziką šioje srityje, kai kartu taikomos griežtos ir nuoseklios duomenų apsaugos priemonės bet kokioje policijos ir teisingumo veikloje;

35.  ragina Komisiją pasiūlyti teisėkūros iniciatyvų dėl kovos su visų rūšių smurtu prieš moteris ir smurtu dėl lyties; ragina Komisiją greitai užbaigti ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijos) procedūras, kaip jau ne kartą ragino padaryti Parlamentas;

Įgyvendintina plataus užmojo išorės darbotvarkė. Kaimynystė ir pasaulinė sistema

36.  ragina aktyviai įgyvendinti naują ES visuotinę strategiją, kad ES galėtų veiksmingai propaguoti savo pagrindines vertybes, principus ir normas sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, ir tikisi, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba nuosekliai naudosis visomis ES išorės veiksmų priemonėmis, kad būtų užtikrintas geresnis taisyklėmis pagrįstas pasaulinio lygmens valdymas, platesnė geresnių standartų konvergencija, ilgalaikė taika, didesnis saugumas ir pagarba žmogaus teisėms, demokratijai, teisinės valstybės principams ir pagrindinėms laisvėms visame pasaulyje; pabrėžia, kad šiuo tikslu ES išorės reikalų darbotvarkėje prioritetas turėtų būti teikiamas šioms itin svarbioms nuostatoms:

–  reikalauti, kad ES ir valstybės narės pakeistų dabartinę tendenciją žmogaus teisių standartus paaukoti dėl trumpalaikių komercinių, saugumo ir energijos tiekimo interesų;

–  skatinti stabilumą ir gerovę ES kaimyninėse šalyse imantis iniciatyvų, kuriomis skatinamas vystymasis ir demokratija, bendradarbiavimas kultūros srityje, geras valdymas ir teisinė valstybė, stiprinant civilinių konfliktų prevenciją ir susitaikymo priemones, didinant skaidrumą, atskaitomybę, parlamentinę priežiūrą ir saugumo sektoriaus demokratinę kontrolę, taip pat padedant Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybėms narėms vykdyti taikos palaikymo ir taikos stiprinimo veiksmus pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką;

–  padėti Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybėms narėms užtikrinti, kad bendra saugumo ir gynybos politika taptų veiksmingesne politika, kuri būtų nuosekli ir suderinta su kitomis ES išorės politikos sritimis, pavyzdžiui, parama vystymuisi ir civilinių konfliktų prevencija pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir užtikrintų saugumą, taiką, stabilumą, demokratiją ir žmogaus teises, taip pat skatintų laikytis JT chartijos principų; užtikrinti, kad jau esamos sistemos, mechanizmai ar priemonės iš tiesų būtų pradėti taikyti;

–  primygtinai raginti Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai siekti, kad valstybės narės labiau paisytų ES bendrosios pozicijos dėl ginklų eksporto, ir užtikrinti, kad teisės aktais, kuriais reglamentuojamas dvejopo naudojimo technologijų eksportas, būtų neleidžiama perduoti visuotinio sekimo ir sekimo priemonių į nedemokratines šalis;

–  primygtinai raginti Komisiją pateikti ataskaitą dėl gynybos srities mokslinių tyrimų bandomojo projekto ir susijusio bendradarbiavimo su Europos gynybos agentūra; ragina Komisiją atsisakyti planų pradėti 80 mln. EUR vertės parengiamuosius veiksmus, susijusius su gynybos srities moksliniais tyrimais, atsižvelgiant į tai, kad neseniai pateikti Europos gynybos agentūros duomenys taip pat patvirtino, kad valstybės narės nenori ir negali bendradarbiauti vykdant gynybos srities mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; nepritaria jokiems bandymams naudoti ES biudžeto lėšas karinės srities moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai;

–  daug labiau paspartinti plėtros derybų procesą stiprinant socialinį, politinį ir ekonominį stabilumą, aplinkosauginį tvarumą ir demokratiją šalyse kandidatėse nesumenkinant pagrindinių įstojimo kriterijų;

–  užtikrinti didesnį vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumą ir pagerinti jos koordinavimą ir suderinamumą su kitomis ES išorės veiksmų priemonėmis; užtikrinti vystymosi, civilinių konfliktų prevencijos ir civilinio saugumo politikos priemonių darną ir nuoseklumą, nes jos yra tarpusavyje susijusios, viena nuo kitos priklauso ir viena kitą sustiprina;

–  integruoti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir politikos suderinamumą vystymosi labui į ES išorės ir vidaus politiką;

–  imtis ryžtingesnių, veiksmingesnių ir įtikinamesnių ir nuoseklesnių iniciatyvų įveikiant konfliktus ES kaimyninėse šalyse ir sudarant galimybę pasinaudoti visomis ES turimomis priemonėmis;

–  nepritarti išsamiam ekonomikos ir prekybos susitarimui (IEPS), prekybos paslaugomis susitarimui (TISA) ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimui ir atkreipti dėmesį į tai, kad ES piliečiai ir Parlamentas vis kritiškiau vertina faktinį laisvosios prekybos susitarimų poveikį, nes jie taip pat gali turėti nepageidaujamų pasekmių užimtumui, konkurencingumui ir ES žmogaus teisėms bei tvaraus vystymosi standartams; prašo modernizuoti Sąjungos prekybos apsaugos priemones ir parengti tokias prekybos politikos priemones, kad jos būtų suderintos su ES vystymosi uždaviniais, klimato tikslais, aplinkos apsaugos prioritetais ir socialiniais bei žmogaus teisių standartais;

Sąžininga mokesčių politika siekiant pakankamų išteklių

37.  pabrėžia, kad dabar kaip niekad būtina suintensyvinti kovą su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, nes tai gali padidinti nacionalinių biudžetų pajamas iki 1 trln. EUR; mano, kad šie ištekliai galėtų būti panaudoti investuojant į ateitį, skatinant užimtumą ir mažinant nelygybę;

38.  ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad Europoje pelnas būtų apmokestinamas šalyse, kuriose iš tikrųjų sukuriama ekonominė veikla ir vertė; mano, kad ES turėtų dėti pastangas siekdama sukurti privalomą bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), imtis aktyvesnių veiksmų, kad ištirtų su mokesčiais susijusius pažeidimus valstybės pagalbos srityje, taikyti bendras sprendimų dėl mokesčių taikymo ir skaidrumo taisykles ir laikytis ryžtingo bendro požiūrio siekiant panaikinti mokesčių rojus;

39.  ragina Komisiją į savo kovą su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu integruoti lyties aspektą ir išorės aspektą, be kita ko, atsižvelgiant į pelną, kuris neapmokestintas perkeliamas iš ES;

40.  ragina nustatyti finansinių sandorių mokestį, dėl kurio finansinis sektorius turėtų sumokėti sąžiningą dalį siekiant įveikti krizę, kurią jis sukėlė, apriboti neproduktyvią trumpalaikę spekuliacinę veiklą ir gauti papildomų pajamų, kurių reikia, kad būtų galima reaguoti į dabartinius socialinius, aplinkosauginius ir ekonominius iššūkius; apgailestauja dėl to, kad pradinio Komisijos pasiūlymo nuostatos buvo sušvelnintos, ir laikosi nuomonės, kad jis turėtų būti išplėstas ir apimti valiutos sandorius, kaip siūlė Parlamentas, ir įgyvendintas ne vėliau kaip 2017 m. viduryje;

ES biudžeto ir finansinių priemonių stiprinimas

41.  laikosi nuomonės, kad, siekdama veikti veiksmingai, ES turi numatyti naują finansinę ir fiskalinę strategiją; mano, kad Komisija šiuo tikslu turėtų pasiūlyti priemones, grindžiamas šiais principais ir elementais:

–  nedelsiant mobilizuoti pakankamai išteklių, atsižvelgiant į tai, kad negalima išvengti būtinybės reformuoti Sąjungos finansavimo sistemą sustiprinant tikruosius nuosavus išteklius arba numatant naujus išteklius, kad Sąjungos biudžetas būtų stabilesnis, tvaresnis ir labiau nuspėjamas; tuo pačiu metu svarbu laikytis universalumo principo ir pagerinti skaidrumą;

–  prioritetine tvarka pradėti įgyvendinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principus;

–  siekiant geriausių rezultatų, ES biudžeto priemonės turi būti valdomos skiriant daug dėmesio veiklos rezultatams ir ekonominiam efektyvumui, tuo pačiu metu užtikrinant atitiktį ir apsaugant ES finansinius interesus;

–  ES turėtų imtis veiksmų ir skirti išteklių siekiant reaguoti į problemas, susijusias su aukštu jaunimo ir ilgalaikio nedarbo lygiu, taip pat su pabėgėlių krizės vidaus ir išorės aspektais;

–  nors daugiametė finansinė programa (DFP) įgyvendinama tik dvejus metus, jos ribos jau pasiektos; be to, jeigu nebus atliktas išsamus daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimas, ES biudžeto lėšomis negalės būti patenkinti papildomi finansiniai poreikiai ir nauji politiniai prioritetai ir nebus išvengta naujos mokėjimų krizės; reikia atlikti ne vien tik techninį, bet visavertį porinkiminį DFP tikslinimą siekiant mobilizuoti ES biudžeto lėšas ir taip prisidėti prie ES ekonomikos atgaivinimo, užtikrinant sėkmingą strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą, palaikant ES laikotarpiu po 2015 m. prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir struktūriškai sprendžiant didėjančių mokėjimų problemą;

–  ESIF turi būti reformuotas taip, kad galėtų sudaryti galimybes visoms valstybėms narėms imtis didelio masto strateginių investicijų, tikslingiau tenkinti regionų, kuriuose ypač reikia investicijų, poreikius ir užtikrinti, kad investicijoms skirtu viešuoju finansavimu būtų padedama pereiti prie tvarios ekonomikos; reikia apsvarstyti papildomo finansavimo galimybes, o ne nukreipti turimas ES lėšas, pvz., numatytas programai „Horizontas 2020“ arba Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), į kitus fondus arba naujas investicijų priemones;

–  2014–2020 m. sanglaudos politika turi būti veiksmingai įgyvendinama, kartu rengiantis jos laikotarpiui po 2020 m., atsižvelgiant į jos tikrąją esmę, kaip nustatyta Sutartyse, jos kaip investicijų priemonės svarbą visiems ES regionams ir į jos kaip Europos solidarumo išraiškos reikšmę; sanglaudos politikai skirti ištekliai ir toliau turėtų būti naudojami siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kad būtų prisidedama prie COP 21 Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir remiamos pastangos priimti pabėgėlius ir migrantus, įskaitant jų įtrauktį, ir reikia vengti bet kokio sanglaudos politikai skirto biudžeto mažinimo;

Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimas

42.  primygtinai ragina laikytis Sąjungos teisės aktų reikalavimų, susijusių su demokratine atskaitomybe už sprendimus vykdant Europos ekonomikos valdymą;

43.  primygtinai tvirtina, kad ES turėtų siekti didesnės ekonominės, socialinės ir išteklių rodiklių konvergencijos; laikosi nuomonės, kad siekiant šio tikslo turėtų būti reformuota ekonomikos valdymo sistema;

44.  mano, kad ES turėtų didinti esamos ekonomikos valdymo sistemos patikimumą, nuoseklumą, nacionalinę atsakomybę, demokratinį teisėtumą, tvarumą, lyties ir socialinius aspektus, numatydama paprastesnes, anticiklines ir skaidrias taisykles, išvengdama neatsakingo elgesio rizikos, užtikrindama makroekonominio disbalanso simetrinę korekciją ir skatindama viešąsias investicijas;

45.  ragina glaudžiau koordinuoti ekonomikos politiką siekiant panaikinti euro zonos investicijų trūkumą ir sustiprinti reformų pastangas, kad būtų padidintas produktyvumas, bendras išteklių naudojimo efektyvumas ir išlaikoma paklausa;

46.  laikosi nuomonės, jog reikia baigti kurti bankų sąjungą, užtikrinant, kad rizikos mažinimo priemonės sutaptų su rizikos pasidalijimo veiksmais;

47.  atkreipia dėmesį į tai, jog reikia nedelsiant užtikrinti EPS fiskalinį pajėgumą, kad EPS būtų atspari simetriniams ir asimetriniams sukrėtimams ir būtų galima mažinti nepriimtiną nedarbo lygį daugelyje EPS regionų;

48.  prašo Komisijos nedelsiant ištirti būdus, kaip naudojant bendras finansines priemones būtų galima įveikti migrantų krizę;

Pagrindinių teisių ir demokratijos stiprinimas

49.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kelios vienu metu vykstančios krizės ne tik padarė žalos Europos visuomenių sanglaudai, bet ir privertė ES piliečius suabejoti savo demokratinėmis institucijomis ES ir, kai kuriais atvejais, nacionaliniu lygiu; todėl mano, kad didžiausias Europos prioritetas turi būti ES demokratinio teisėtumo didinimas ir pasitikėjimo, kad ES pajėgi tenkinti piliečių poreikius, atkūrimas;

50.  primena, kad daugelis dabartinių iššūkių – nuo klimato kaitos iki prieglobsčio ir migracijos, nuo finansų rinkų iki tarptautinių korporacijų, nuo teroristų tinklų iki žlugusių ir sukčiaujančių valstybių – yra tarpvalstybiniai ir nesaistomi valstybinių sienų, todėl reikalingos jų lygmens atsakomosios priemonės ir reagavimas; laikosi nuomonės, kad Komisija, siekdama šio tikslo, turėtų paskatinti atnaujinti diskusijas visuomenėje apie tai, kokios, žmonių nuomone, yra svarbiausios spręstinos problemos ES lygmeniu ir kuriose srityse ES turėtų laikytis Europos suverenumo principo;

51.  primena Komisijai, kad ji yra Sutarčių sergėtoja ir todėl turi remti bendruosius Sąjungos interesus (ES sutarties 17 straipsnis), būtent, skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę (ES sutarties 3 straipsnis); ragina Komisiją priimti pasiūlymą dėl reglamento dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos administracijos; pažymi, kad šiuo požiūriu Parlamentui tenka konkreti politinė atsakomybė ir jis turi visapusiškai ir nedemonstruodamas pasitenkinimo savimi atlikti savo institucinį vaidmenį; mano, kad pastaruoju metu sukurti tyrimo komitetai – tai pasitikėjimo teikiantis ženklas, kad Parlamentas rimčiau imasi savo politinės atsakomybės stabdžių ir atsvarų sistemos požiūriu;

52.  mano, kad pastarųjų metų tendencija, kai Europos Vadovų Taryba imasi tarpvyriausybinių priemonių, kelia grėsmę Bendrijos metodui ir pažeidžia Sutarčių nuostatas; primena, kad, nors pagal Lisabonos sutartį Europos Vadovų Tarybos nariai yra atskirai atskaitingi savo nacionaliniams parlamentams, tačiau kartu atskaitingi tik sau, nacionaliniai parlamentai turi suvokti savo konkrečią politinę atsakomybę vykdyti visapusišką savo atstovų Europos Vadovų Taryboje demokratinę kontrolę;

53.  atsižvelgdamas į tai, kad neskaidrus ir vienašališkas lobizmas kelia didelę grėsmę politikos formavimui ir viešajam interesui, reikalauja, kad visos ES institucijos siektų aukščiausių skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartų, taip pat nepaliaujamai kovotų su tendencija nepastebėti interesų konfliktų – tai daro žalą sprendimų priėmimo proceso veiksmingumui, sąžiningumui ir patikimumui; be to, remia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl informatorių apsaugos visoje Europoje privačiajame ir viešajame sektoriuose ir primena Komisijai apie Parlamento nuolatinius raginimus šiuo klausimu;

54.  prašo Komisijos pateikti išsamų Europos atsaką į pagrindinių teisių problemas, kylančias dėl plačiai paplitusių nusikaltimų dėl neapykantos, neapykantą kurstančios kalbos, seksizmo, homofobijos, transfobijos ir kitų formų diskriminacijos, be kita ko, dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriais būtų sustiprintos socialinės ir pagrindinės teisės, daugiau nebūtų blokuojami Taryboje, ypač 2008 m. pasiūlymas dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, ir direktyva dėl moterų valdyboje;

55.  prašo Komisijos imtis iniciatyvų siekiant konsoliduoti, stiprinti ir plėtoti priemones, kuriomis gali naudotis ES piliečiai siekdami įsikišti į politinį procesą ne tik per rinkimų ciklus; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės reiškia didesnį skaidrumą ir visuomenės galimybes susipažinti su dokumentais, taip pat didesnę paramą ir išteklius, skiriamus ES ombudsmenui, piliečių peticijoms ir Europos piliečių iniciatyvos reglamento reformai;

56.  mano, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymų dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos mechanizmo visoje Sąjungoje, savo teisinės valstybės principo sistemą pakeisdama veiksmingesne priemone; mano, kad Komisija turėtų toliau siekti pažangos, kad ES galėtų prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), atsižvelgiant į Teisingumo Teismo nuomonę šiuo klausimu ir pašalinant likusias teisines kliūtis;

57.  yra įsipareigojęs naudoti visas savo priemones ir išteklius, kad būtų varomoji jėga atnaujintame demokratiniame procese siekiant Europos Sąjungos reformos;

58.  prašo, kad Komisija būtų patvirtinta derybininke su Jungtine Karalyste dėl 50 straipsnio procedūros;

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0294.

Teisinė informacija - Privatumo politika