PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl 2017 m. Komisijos darbo programos
4.7.2016 - (2016/2773(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių
Vicky Ford ECR frakcijos vardu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 19 d. Europos Komisijos deklaraciją dėl subsidiarumo įgyvendinimo mechanizmo ir naštos mažinimo įgyvendinimo mechanizmo,
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 19 d. Europos Vadovų Tarybos deklaraciją dėl konkurencingumo,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 24 d. Aukšto lygio grupės administracinei naštai mažinti galutinę ataskaitą „Biurokratizmo mažinimas Europoje – palikimas ir perspektyvos“,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos reglamentavimo gerinimo[1],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,
A. kadangi Europos Sąjungos valstybės narės patiria didelių ekonominių sunkumų per ateinančius dešimtmečius sparčiai kintančioje ir vis sudėtingesnėje pasaulinėje rinkoje;
B. kadangi tik konkurencingos ekonomikos sugebės kurti darbo vietas ir kurti gerovę, didinti savo piliečių gyvenimo lygį, finansuoti investicijas į ateitį, užtikrinti kokybišką švietimą ir jaunimo galimybes, gerinti sveikatos priežiūrą ir pensijų skyrimą ir užtikrinti geresnes viešąsias paslaugas;
C. kadangi Europos Sąjungos valstybės narės turi gerinti našumą ir inovacijas, kad būtų įveikti jų patiriami ekonominiai sunkumai;
D. kadangi Europos Sąjungos valstybės narės turi mažinti viešojo ir privačiojo sektorių skolas, siekiant suteikti tvirtą pagrindą ilgalaikiam tvariam ekonomikos augimui;
E. kadangi visuomenė vis atsargiau vertina Europos Sąjungą, kuri, atrodo, prisiima įgaliojimus ir atsakomybę, kuriuos vykdyti labiau tiktų valstybių narių arba jų regionų ir vietos valdžios institucijų lygmeniu arba patiems piliečiams;
F. kadangi Europos Sąjungos piliečiai akivaizdžiai siekia sukurti tokią Sąjungą, ir kuri palengvintų valstybių narių bendradarbiavimą tose srityse, kuriose tai gali suteikti pridėtinės vertės, tačiau, visų pirma laikantis svarbiausių subsidiarumo ir proporcingumo principų;
1. ragina Komisiją pirmenybę teikti priemonėms, kurie 2017 m. padės užtikrinti ilgalaikį tvarų augimą ir kurti darbo vietas ir gerovę;
2. pritaria 2016 m. vasario 19 d. Komisijos deklaracijai dėl subsidiarumo įgyvendinimo mechanizmo ir naštos mažinimo įgyvendinimo mechanizmo, kurioje nurodyta, jog „Komisija nustatys mechanizmą, skirtą visų galiojančių ES teisės aktų atitikčiai subsidiarumo ir proporcingumo principui peržiūrėti“; ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti rekomendacijas, kurios pateiktos 2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų;
3. ragina Komisiją ryžtingai įgyvendinti Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, ypač skirsnius, susijusios su MVĮ ir konkurencingumo patikrinimais atliekant poveikio vertinimus, naštos mažinimo tikslų nustatymu, metine naštos apžvalga ir Reglamentavimo patikros valdybos darbu; ragina Komisiją užtikrinti, kad labai mažos įmonės nebūtų įtraukiamos, kiek tai įmanoma, į jokius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant paskatinti naujus startuolius ir verslininkus; ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant jos darbo programą būtų įgyvendinamos rekomendacijos, išdėstytos 2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Bendrosios rinkos reglamentavimo gerinimas“;
4. pabrėžia, kad naujų prekybos sandorių sudarymas nepaprastai svarbus kaip šios ekonomikos augimo darbotvarkės dalis, siekiant vystyti į išorę orientuotą konkurencingą Europos ekonomikos sistemą, galinčią suteikti apčiuopiamos naudos ir užtikrinti žemesnes kainas vartotojams bei kurti naujas darbo vietas;
5. ragina Komisiją didžiausią dėmesį skirti modernizuoto ir veiksmingo biudžeto formavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad ES finansinės ataskaitos nuolat būdavo pasirašomos kaip suteikiančios tikra ir teisinga Europos Sąjungos finansų vaizdą, tačiau išlieka susirūpinimas dėl išlaidų veiksmingumo, todėl ragina Komisiją iš pagrindų iš naujo teikti prioritetą savo požiūriui į biudžeto kontrolę, kai daroma nepakankama pažanga siekiant spręsti vieną iš svarbiausių Europos visuomenei susirūpinimą keliančių klausimų; pabrėžia, kad būtina veiksmingiau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, valstybėms narėms visapusiškai sprendžiant susirūpinimą dėl netinkamo valdymo ir sukčiavimo keliančius klausimus; ragina reguliariai vertinti, peržiūrėti ir prireikus pritaikyti esamas politikos sritis, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų ateities poreikius ir sparčiai besikeičiančią technologinę ir ekonominę aplinką; pabrėžia, kad svarbu, jog tokį įvertinimą atliktų visiškai nepriklausomos ir nešališkos institucijos;
2 DALIS. KONKRETŪS PASIŪLYMAI DĖL DARBO PROGRAMOS
„Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis“
Subsidiarumo ir proporcingumo įgyvendinimo mechanizmas ir naštos mažinimo įgyvendinimo mechanizmas
6. mano, kad du nauji subsidiarumo ir proporcingumo gyvendinimo ir naštos mažinimo mechanizmai, numatyti 2016 m. vasario 19 d. Komisijos deklaracijoje, sustiprins Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) platformą ir prisidės prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir didesnės gerovės;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Vadovų Taryba savo 2016 m. vasario 19 d. deklaracijoje dėl konkurencingumo taip pat ragina nustatyti naštos mažinimo tikslinius rodiklius svarbiausiuose sektoriuose; prašo, kad Komisija užtikrintų, kad naštos mažinimas vadovaujantis šiomis deklaracijomis taptų pagrindiniu darbo programos „ketinimų laiško“ 2017 m. akcentu, siekiant parengti pačios darbo programos teigiamų reformų darbotvarkę ir planuojamą bendrą deklaraciją dėl metinio institucinio programavimo;
8. ragina Komisiją įtraukti toliau nurodytus dokumentus kaip prioritetus į subsidiarumo ir proporcingumo gyvendinimo ir naštos mažinimo mechanizmų darbo programą:
– Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo,
– Direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų,
– Direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones,
– Direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje,
– Direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo,
– Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH),
– Reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo,
– Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką,
– Reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų,
– Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių,
– Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių,
– iniciatyvą „Small Business Act“,
– Reglamentą (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų,
– Direktyvą 2014/95/ES dėl tam tikrų didelių įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo,
– Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 815/2012, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 taikymo taisykles, kiek tai susiję su specialiomis schemomis neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims;
9. ragina Komisiją atsiimti pasiūlymą dėl teisės akto dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo;
10. ragina Komisiją persvarstyti pasiūlymą dėl Priskyrimo direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos tikslinės peržiūros;
11. ragina užtikrinti, kad, darbo programos prioritetai, kurie bus pasiūlyti iki 2016 m. pabaigos pagal naująjį subsidiarumo ir proporcingumo mechanizmą ir naštos mažinimo mechanizmą, būtų įtraukti į 2017 m. darbo programą;
Geresnė teisėkūra
12. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija sutiko nustatyti aiškų ekonominių sąnaudų, susijusių su reguliavimo našta įmonėms, sumažinimo tikslą; ragina, kad bendradarbiaujant su valstybių narių parlamentais šis nustatytas tikslas būtų 25 % iki 2020 m. pagal ankstesnius užmojus ir ilgesnio laikotarpio tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti galiojančių ES nuostatų naštą; pabrėžia, kad šį bendrą tikslą taip pat turėtų sudaryti atitikties užtikrinimo išlaidos ir kad taip pat reikėtų dėti dideles pastangas reikalavimų laikymosi išlaidų srityje; prašo, kad kiekvienos naujos sudėties Komisija, konsultuodamasi su Europos Parlamentu ir Europos Vadovų Taryba, nustatytų tarpinius tikslus; mano, kad REFIT yra svarbus žingsnis siekiant supaprastinti teisės aktus, sumažinti įmonėms tenkančią reglamentavimo administracinę naštą ir panaikinti augimo ir naujų darbo vietų kūrimo kliūtis; primygtinai ragina Komisiją, kai įmanoma, taikyti naują formulę „sukūrus kiekvieną naują standartą, panaikinami du seni standartai“, atsižvelgiant į reguliavimo kompensavimo, pagal kurį naujos taisyklės, kurios didina administravimo ir reguliavimo naštą, gali būti taikomos, tik jei jomis dvigubai sumažinama esama administracinė našta;
13. pagal atitinkamas naujojo tarpinstitucinio susitarimo nuostatas ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymų dėl naštos mažinimo tikslų kuo skubesnio nustatymo svarbiausiuose sektoriuose; ragina Komisiją pateikti metodą, kurį ji ketina naudoti siekiant nustatyti pagrindinius sektorius, kuriuose bus nustatyti naštos mažinimo tikslai;
14. pažymi, kokia svarbi yra Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros sutarta administracinės naštos apžvalga, nes tai priemonė aiškiai ir skaidriai nustatyti ir stebėti Sąjungos pastangų išvengti pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos ir juos sumažinti rezultatus, į kurią turėtų būti įtrauktas konkrečiai su MVĮ susijęs sąrašas; laikosi nuomonės, kad administracinės naštos apžvalga turi būti naudojama siekiant nustatyti naštą, kurią užkrauna atskiri Komisijos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir teisės aktai bei atskiros valstybės narės;
15. atkreipia dėmesį į tai, kad atitikimas subsidiarumo ir proporcingumo principams šiuo metu vertinamas tik teisėkūros proceso pradžioje; todėl pabrėžia, kad reikia nustatyti subsidiarumo ir proporcingumo patikrinimą pasibaigus teisėkūros procesui ir prieš priimant galutinį tekstą, nes tai padėtų užtikrinti, kad šių principų laikymasis būtų užtikrinamas teisėkūros proceso metu; ragina Komisiją, kai tik įmanoma, pasibaigus trišalėms deryboms taikyti apsisprendimo laikotarpį, kad būtų atliktas poveikio vertinimas ir patikrintas subsidiarumas, taip pat siekiant užtikrinti skaidrumą;
16. ragina Komisiją pripažinti, kad geresnio reglamentavimo darbotvarkė turi vietos ir (arba) regioninį aspektą, kuris nebūtinai sprendžiamas užtikrinant subsidiarumą, ir ragina Komisiją išplėsti savo reglamentavimo poveikio vertinimo procesus (kurie skiriasi nuo teritorinio poveikio vertinimo) siekiant ištirti esamų ir naujų standartų finansinį ir administracinį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms;
17. ragina Komisiją skubiai peržiūrėti Europos iniciatyvą „Small Business Act“, kad įvertintų, kaip jis galėtų veiksmingiau veikti kartu su geresnio reglamentavimo darbotvarke;
18. siūlo, kad, įgyvendindama savo geresnio reglamentavimo darbotvarkę, Komisija turėtų išnagrinėti naujoviškus būdus, kaip pasiekti politikos rezultatus neturint teisės aktų, pavyzdžiui, elgsenai tirti ir jai įtaką daryti naudojant elgesio ekonomiką;
19. ragina Komisiją vykdyti konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais visais teisėkūros proceso etapais, be kita ko, ankstesniu teisėkūros proceso etapu, siekiant išvengti nenumatytų pasekmių;
20. ragina Komisiją įvertinti, kaip veikia REFIT platforma, siekiant užtikrinti, kad ji būtų skaidri ir patogi naudoti; ragina 2017 m. įvertinti jos veiksmingumą ir rezultatus;
21. ragina Komisiją 2017 m. parengti Reglamentavimo patikros valdybos nepriklausomumo atliekant jai pavestas priežiūros užduotis ir teikiant objektyvias konsultacijas dėl atitinkamų poveikio vertinimų įvertinimą ir nurodyti, kokių tolesnių veiksmų gali reikėti;
22. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 155 straipsnio klausimu ragina socialinius partnerius, atsižvelgiant į esamus ir būsimus pagrindų susitarimus, įskaitant 2012 m. Bendrąjį susitarimą kirpyklų sektoriuje, taikyti geresnio reglamentavimo priemones, savo derybose didesniu mastu pasitelkti poveikio vertinimus ir perduoti susitarimus, kuriuose siūlomi teisėkūros veiksmai, Komisijos Reglamentavimo patikros valdybai;
23. ragina Komisiją nustatyti padarytą pažangą ir pasiekimus srityse, susijusiose su dešimt nustatytų didžiausią naštą MVĮ užkraunančių teisės aktų, įskaitant darbo laiko ir laikinojo įdarbinimo įmonių direktyvas, ir teikti pirmenybę veiksmams tęsiant šį darbą;
24. pabrėžia pastarojo meto bendrovių tendenciją grąžinti gamybą ir paslaugas į Europą ir dėl to atsirandančias darbo vietų kūrimo galimybes; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip ES gali padėti verslo subjektams pasinaudoti šio grąžinimo teikiamomis galimybėmis;
25. ragina Komisiją, peržiūrint acquis darbuotojų sveikatos ir saugos srityje, laikytis geresnio reglamentavimo principų, siekiant užtikrinti, kad nauja sistema būtų proporcinga ir pritaikoma prie besikeičiančių sąlygų darbo vietoje; mano, kad turėtų būti parengtos nuostatos, pavyzdžiui, pagrindų direktyvoje, dėl vertinimo, kuris atliekamas kas dešimt metų;
26. ragina Komisiją užtikrinti aktyvesnį nacionalinių parlamentų dalyvavimą ir su jais išsamiai konsultuotis persvarstant ir panaikinant ES teisės aktus; ragina numatyti automatinę išlygą dėl visų ES teisės aktų galiojimo pabaigos, kuri paskatintų atlikti tikslingą nepriklausomą poveikio vertinimą, o tai savo ruožtu gali paskatinti peržiūrėti arba panaikinti teisės aktus; pabrėžia, kad atliekant poveikio vertinimą taip pat, be kita ko, gali būti nagrinėjami tokie elementai, kaip subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymasis, valstybėms narėms, įmonėms, visų pirma MVĮ, ir suinteresuotosioms šalims tenkanti našta ir galimo ES kompetencijos grąžinimo galimybės; atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktas automatiškai būtų panaikinamas, nebent poveikio vertinimas parodytų, jog teisės aktas tebėra aktualus ES lygmeniu;
27. reiškia nusivylimą Komisijos atsakymu nacionaliniams parlamentams dėl atvejų, kai buvo pradėta taikyti geltonosios kortelės procedūra; mano, jog būtina, kad Komisija įgyvendintų rekomendacijas, pateiktas 2016 m. balandžio 12 d. Parlamento rezoliucijoje dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų, aktyviau plėtotų dialogą su nacionaliniais parlamentais ir visapusiškai reaguotų į jų bet kokioje paskelbtoje nuomonėje iškeltus klausimus; mano, jog taip pat būtina, kad Komisija atitinkamam Parlamento komitetui arba komitetams išsamiai paaiškintų savo poziciją dėl nuomonių subsidiarumo klausimu;
28. ragina Komisiją koordinuotai stiprinti savo politinį ir teisėkūros dialogą su nacionaliniais ir, kai taikoma, regionų parlamentais siekiant visapusiškai įvertinti, ar esami ir galimi ES pasiūlymai atitinka jų kompetencijas ir subsidiarumo bei proporcingumo principus; pažymi, kad ši procedūra turėtų vykti teisėkūros planavimo konsultavimosi ir parengiamuoju etapais prieš paskelbiant ES pasiūlymus ir turėtų būti nuolat stebimi siekiant užtikrinti, kad galiojantys teisės aktai būtų nuolat vertinami; atkreipia dėmesį į tai, kad, bendradarbiaujant su kolegomis kitose valstybėse narėse, nacionaliniams parlamentams suteikta daug priemonių šioje srityje, kurias taikant Komisija turės imtis reikšmingų veiksmų ir atsižvelgti į nacionalinių parlamentų raginimus, įskaitant privalomų teisės aktų iniciatyvos teisę („žalioji kortelė“), kaip siūlė Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC), „raudonąją kortelę“ pagal subsidiarumo principą, kuri leistų 16 valstybių narių užkirsti kelią ES teisės akto priėmimui, glaudesnį dalyvavimą atliekant deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų peržiūras ir teisę pradėti parlamentinį tyrimą Europos klausimais, įskaitant finansinį skaidrumą;
29. ragina Komisiją padėti įgyvendinti ir ratifikuoti Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims;
30. nepritaria siūlomam teisėkūros pasiūlymui dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo, kuris neatitinka subsidiarumo ir proporcingumo principų; pabrėžia, jog valstybės narės gali geriausiai pateikti sprendimus, kurie būtų tinkami jų konkrečiai kultūrai ir verslo aplinkai, užuot taikiusios priešingus rezultatus duodantį visoms valstybėms narėms vienodų kvotų požiūrį;
Finansinės paslaugos
31. ragina imtis veiksmų siekiant paspartinti ir teikti pirmenybę kapitalo rinkų sąjungos sukūrimui, atsižvelgiant į jų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir pasaulinį konkurencingumą; pabrėžia, kad svarbu atlikti ekonomikos srities teisės aktų bendro poveikio vertinimą siekiant nustatyti teisės aktų neatitikimus, kurie taptų kliūtimi kapitalo rinkų sąjungai;
32. reikalauja formuojant politiką daugiau dėmesio skirti ES finansų sektorių konkurencingumui pasaulyje; be to, pažymi, kad reikia geriau koordinuoti Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Komisijos bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis siekiant propaguoti ES interesus;
33. ragina Komisiją reguliariai stebėti finansų srities teisės aktų įgyvendinimą siekiant įvertinti įgyvendinimo problemas, nenumatytas pasekmes ir elementus, kurie galėtų būti pertvarkyti, atnaujinti arba pašalinti; atkreipia dėmesį į EPI ir Bendram priežiūros mechanizmui (BPM) tenkantį vaidmenį siekiant pagerinti reglamentavimą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tai, kad priežiūros institucijos, rengdamos techninius standartus, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su nacionaliniais ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais siekiant išvengti nenumatytų pasekmių;
34. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, kad pasiūlymai būtų teikiami tik tuo atveju, jei planuojamas poveikis negali būti pasiektas ne teisėkūros priemonėmis, Komisija, vadovaudamasi savo geresnio reglamentavimo darbotvarke, turėtų atlikti visų pasiūlymų dėl papildomų teisės aktų poveikio vertinimą ir išlaidų ir naudos analizę; ragina Komisiją įvykdyti savo įsipareigojimą peržiūrėti ES finansinį reglamentą ir subsidiarumo bei proporcingumo principus ir labai susidomėjęs laukia rezultatų finansinių paslaugų srityje; be to, pažymi, kad svarbu užtikrinti tinkamą ES ir nacionalinio lygmenų kompetencijų padalijimą, turint mintyje nacionalinių priežiūros institucijų patirtį ir žinias apie vietos rinką;
35. palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių darbą aktyviai skatinant kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir naudojimusi mokesčių rojais; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atsižvelgti į mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių rojų pasaulinį pobūdį ir užtikrinti, kad būtų imtasi visų priemonių ES bendrovių konkurencingumui apsaugoti ir užtikrintas pakankamas skaidrumas, kad būtų sustiprintas vartotojų pasitikėjimas ES valstybių narių mokesčių sistemų teisingumu;
36. ragina laiku įgyvendinti esamus teisės aktus dėl bankų sąjungos ir stiprinti dialogą su atitinkamo sektoriaus ekspertais, kad būtų galima įvertinti priimtų teisės aktų poveikį ir veiksmingumą; primena, kad kai kurios valstybės narės vis dar neperkėlė į nacionalinę teisę teisės aktų dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis, ir todėl ragina Komisiją užtikrinti greitą ir visapusišką Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) perkėlimą į nacionalinę teisę; ragina Komisiją atlikti išsamų rizikos, susijusios su pasiūlymu dėl Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS), vertinimą; todėl pažymi, kad į šį vertinimą reikėtų įtraukti išsamią nacionalinių indėlių garantijų sistemų infrastruktūros ir finansavimo padėties apžvalgą; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių, kurios nedalyvauja bankų sąjungoje ar nėra euro zonos narės, interesai taip pat turi būti gerbiami;
37. ragina nustatyti mažesniems bankams proporcingesnes priemones, kad ataskaitų teikimo reikalavimai būtų pritaikyti pagal banko dydį r tokiu būdu mažesniems bankams nereikėtų teikti daugiau informacijos nei reikia priežiūros institucijoms, kad jos galėtų suprasti bankų rizikos pobūdį ir galimą poveikį finansiniam stabilumui; be to, pažymi, kad ateityje grynasis pastovaus finansavimo rodiklis galėtų būti pritaikytas atsižvelgiant į bankų verslo modelius, kad mažesniems bankams, kurie nėra priklausomi nuo didmeninio finansavimo, galėtų būti taikoma išimtis;
38. ragina Komisiją apsvarstyti būdus, kaip būtų galima kitaip nei vadovaujantis penkių pirmininkų pranešime nustatytomis gairėmis užbaigti kurti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS); nepritaria tam, kad būtų kuriami biudžeto pajėgumai euro zonoje; mano, kad patikimai įsipareigojus taikyti SESV 125 straipsnyje numatytą finansinės pagalbos neteikimo nuostatą būtų sustiprintas valstybių narių suverenumas ir atsakomybė socialinės, ekonominės ir fiskalinės politikos srityje;
„Sujungta skaitmeninė bendroji rinka“
39. pritaria tam, kad Komisija teikia pirmenybę bendrajai skaitmeninei rinkai dėl galimybių, kurias gali teikti skaitmeninė veikla, susijusias su darbo vietų kūrimu, naujų startuolių ir veiklą plečiančių įmonių steigimu, ekonomikos augimu ir inovacijomis; pripažįsta ES pramonės skaitmeninės pertvarkos svarbą kuriant darbo vietas, didinant produktyvumą ir ES įmonių konkurencingumą ir tokiu būdu užtikrinant ekonomikos augimą; pabrėžia, kad 2017 m. bus rezultatyvūs metai, nes reikės parengti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir valstybėse narėse imtis įgyvendinimo darbų;
40. rekomenduoja, kad prieš pateikiant teisės aktų pasiūlymus skaitmeninėje srityje Komisija turėtų išnagrinėti geriausią valstybių narių ir tarptautinę praktiką, skatinti pramonės poreikiais grindžiamas priemones, didžiausią dėmesį skirti galiojančių teisės aktų įgyvendinimui ir, jei reikia, modernizuoti esamą nacionalinę ir Europos teisę ir kad ji turėtų inicijuoti naujus teisės aktus tik tuomet, jei tai tikrai būtina;
41. ragina Komisiją šalinti biurokratinę naštą ir nepagrįstas arba neproporcingas reguliavimo ar su juo nesusijusias kliūtis siekiant visapusiškai išnaudoti pramonės skaitmeninės pertvarkos ir tarpvalstybinės elektroninės prekybos potencialą; pabrėžia, kad priemonės neturėtų būti protekcionistinės, bet jomis turėtų būti siekiama, kad skaitmeninė aplinka būtų patraukli Europos įmonėms plėtotis ir bendrovėms, ketinančioms įsisteigti ir prekiauti Europoje, taip pat vartotojams ir kitiems naudotojams;
42. apgailestauja, kad didelį susirūpinimą kelia mokestinės priemonės skaitmeninėje ekonomikoje, ypač pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurių Komisija nenagrinėjo; pakartoja savo raginimą pasiūlyti įvesti bendrą supaprastinimo priemonę ES lygmeniu (PVM ribą) siekiant padėti mažosioms elektroninės prekybos įmonėms; pabrėžia, kad reikia nedelsiant spręsti šią problemą; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad mokesčių politika priklauso valstybių narių kompetencijai;
43. prašo Komisijos remti tvirtą intelektinės nuosavybės sistemą ir geriau užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, nes tokiu būdu būtų skatinamas konkurencingumas ir remiamos novatoriškos įmonės, kūrėjai gautų atlygį ir autorių kūrinių naudotojai pajustų naudą; palankiai vertina vadinamuoju lėšų sekimo principu pagrįstą modelį ir pabrėžia, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų skatinti informuotumą ir išsamų patikrinimą visoje tiekimo grandinėje ir skatinti keistis informacija ir geriausia praktika, siekiant kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais komerciniu mastu, taip pat užtikrinti glaudesnį viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą;
„Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika“
44. tvirtai pritaria Komisijos komunikate (COM(2016)0062), kuriame įvertinamas Paryžiaus susitarimo poveikis, išvadas, pagal kurias išlaikomi Europos Vadovų Tarybos 2030 m. klimato ir energetikos politikos pagrindiniai tikslai ir sistema; vis dėlto įspėja dėl bet kokio būsimo 2030 m. ES ŠESD išmetimo mažinimo įsipareigojimų koregavimo pagal JTBKKK pirmąjį pasaulinės padėties vertinimą 2023 m., kuris galėtų neigiamai paveikti tikrumą, kad įmonės ir investuotojai turi prisidėti prie perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų; mano, jog būtina, kad būtų toliau taikomos nuostatos, skirtos apsaugoti anglies nutekėjimo riziką patiriančius pramonės sektorius;
45. ragina Komisiją, nustatant savo būsimos elektros energijos rinkos modelį, užtikrinti tikrai vienodas sąlygas visiems energijos šaltiniams, padedantiems mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES;
46. ragina Komisiją pateikti išsamų poveikio vertinimą, kuriame didžiausias dėmesys būtų sutelktas į socialinius ir ekonominius naujo elektros energijos rinkos modelio padarinius, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, kurioje, tikėtina, perėjimo prie kitokio energijos vartojimo modelio sąnaudos bus didesnės nei kitose ES valstybėse narėse;
47. mano, jog plėtojant būsimą elektros energijos rinkos modelį reikia vertinti įvairius komponentus, kad būtų sukurta visapusiškai veikianti sistema; šiuo požiūriu pripažįsta, kad svarbu didinti energijos kaupimo galimybes Europoje ir ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas skirtingų tipų elektros energijos kaupimo technologijų neiškraipančiai ir investicijoms palankiai sistemai;
48. išreiškia susirūpinimą dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimo ir ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis taikant nuoseklias gaires, kad būtų užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas; remia principą „svarbiausia – veiksmingumas“ ir mano, kad tikslai turėtų būti proporcingi ir realistiški; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES klimato ir energetikos srities teisės aktai būtų veiksmingi ir proporcingi, o ne konkuruotų tarpusavyje ar dubliuotųsi;
49. primena, kad 2012 m. sausio 1 d. aviacijos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo įtrauktas į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) įpareigojant visus į ATLPS taikymo sritį patenkančius orlaivių operatorius įsigyti išmetamųjų anglies dioksido dujų kiekio apyvartinius taršos leidimus; pažymi, kad 2013 m. ir 2014 m. buvo priimti du sprendimai dėl nukrypti leidžiančių nuostatų siekiant laikinai susiaurinti ES ATLPS taikymo sritį pašalinant iš jos tarptautinius skrydžius, kad Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) turėtų laiko sukurti pasauline rinka grindžiamą priemonę (angl. Global Market-Based Measure) tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti; primena, kad ši išimtis nustos galioti 2017 m.; ragina Komisiją parengti ataskaitą ir rekomendacijas taip, kad pakaktų laiko persvarstyti 2016 m. rugsėjo ir spalio mėn. per 39-tą ICAO asamblėją priimtą sprendimą dėl pasauline rinka grindžiamos priemonės ir pritaikyti direktyvos reikalavimus pateikiant naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;
Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą
50. remia bendrosios rinkos strategijoje numatytą įsipareigojimą užtikrinti, kad Europa išliktų pasauline standartų kūrimo lydere; skatina tarptautinį metodą atitinkantį standartizavimą (kuriant visuotinius tarptautinius standartus arba atitinkamais atvejais pripažįstant lygiaverčius tarptautinius standartus); ragina Komisiją užtikrinti, kad bendroji iniciatyva ir toliau būtų vykdoma vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ ir pačių įmonių nustatytais poreikiais ir kad joje būtų nustatomi standartai, kuriais parodoma atitiktis rinkos poreikiams;
51. mano, kad reikia daugiau nuveikti siekiant užtikrinti, kad gerai žinomas ir prieinamas skundų pateikimo procesas būtų taikomas standartų nustatymui; ragina Komisiją kartu su nacionalinėmis ir Europos standartų institucijomis pasinaudoti geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant patobulinti skundų nagrinėjimo mechanizmus;
52. ragina Komisiją pateikti metinę netarifinių kliūčių, kurios daro poveikį bendrosios rinkos viduje, apžvalgą ir priemonių, skirtų šioms kliūtims panaikinti, analizę siekiant pasinaudoti dar neišnaudotomis bendrosios rinkos galimybėmis;
53. pabrėžia, kad dėl reguliavimo, kuriuo nustatomi apribojimai mažmeninei ir didmeninei prekybai ir kuris prieštarauja ES teisės aktams ir yra neproporcingas, gali būti sukurtos didelės kliūtys patekti į rinką, todėl atidaroma mažiau prekybos centrų, mažėja konkurencija ir didėja kainos vartotojams; ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti mažmeninės ir didmeninės prekybos bendrojoje rinkoje veiklos apribojimus;
54. ragina Komisiją veikti ryžtingai, kad būtų geriau taikomas tarpusavio pripažinimo principas; atsižvelgdamas į tai, tikisi, kad Komisija ketina padidinti kompetentingų institucijų informuotumą ir persvarstyti Abipusavio pripažinimo reglamentą bei papildančias gaires, kad išspręstų abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo ar taikymo problemas, atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti vartotojų apsaugą;
55. pabrėžia, kad būsimi veiksmai, kaip antai siūlomų paslaugų pasas, neturėtų sudaryti papildomos administracinės naštos, o turėtų panaikinti netarifines kliūtis ir paspartinti abipusį pripažinimą;
56. ragina Komisiją bendrosios rinkos strategijoje numatyti duomenų analizės priemonę, kuri galėtų patobulinti bendrosios rinkos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę stebėseną;
57. ragina Komisiją į savo būsimą telekomunikacijų tinklo peržiūrą įtraukti šiuos principus:
a. teisės aktai turi išlikti pagrįsti principais, lankstūs ir perspektyvūs ir jais neturi būti siekiama nulemti pramonės technologijų planą;
b. konkurencija skatina, o ne mažina investicijas; nacionalinės reguliavimo institucijos turi išsaugoti galimybę remti skirtingus konkurencijos modelius, kurie būtų tinkami jų nacionalinėms rinkoms, visų pirma atsižvelgiant į geografines teritorijas;
c. telekomunikacijų rinkoms ir toliau bus būdingos struktūriškai ir istoriškai skirtingos nacionalinės rinkos, todėl tie patys sprendimai ne visuomet bus tinkami kiekvienai rinkai;
d. spektro naudojimo efektyvumas turėtų būti kuo didesnis, tačiau suderinimas yra priemonė, o ne tikslas savaime; todėl turėtų būti numatytos sąlygos siekiant skatinti nuolatinius ir pramonės nulemtus spektro naudojimo pokyčius, o ne siekiama iš anksto nustatyti jo formą;
58. laukia pasiūlymų dėl Europos inovacijų tarybos sukūrimo, ji turėtų būti kuriama kartu atliekant išsamų poveikio vertinimą ir finansuojama neviršijant dabartinių DFP viršutinių ribų; atkreipia dėmesį į pirmuosius programos „Horizontas 2020“ rezultatus ir primygtinai ragina Komisiją atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą parengti atitinkamas ir įrodymais pagrįstas išvadas atsižvelgiant į rezultatus, visų pirma susijusius su sėkmės rodikliais, dotacijų skyrimo procedūra ir sąnaudų modeliu;
59. ragina Komisiją įgyvendinti Europos kosmoso strategiją, atsižvelgiant į poreikį sukurti pasauliniu mastu konkurencingą ES kosmoso sektorių; pabrėžia, kad programų „Galileo“ ir „Copernicus“ įsiskverbimas į rinką yra galimybė įgyvendinti naujai įsteigtų Europos įmonių ir kitų įmonių potencialą plėtojant kosmoso paslaugas ir prietaikas siekiant inovacijų, augimo ir darbo vietų kūrimo;
Apgalvoti ir subalansuoti laisvosios prekybos susitarimai
60. prašo, kad Komisija tęstų įgaliotą darbą dėl neišspręstų klausimų, kuriuos reikia išspręsti po 10-osios ministrų konferencijos Nairobyje; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Pasaulio prekybos organizacija (PPO) turi ir toliau būti lanksčiu ir dinamišku forumu PPO narių deryboms, kad būtų toliau integruojama norinčių šalių prekyba; remia PPO pastangas didinti jos veiksmingumą ir atskaitomybę; prašo, kad, pasibaigus apmąstymo laikotarpiui, ES pradėtų darbą ir siektų į derybas Ženevoje įtraukti konkrečius naujus klausimus, įskaitant, be kita ko, tokius klausimus kaip investicijos, valstybinės įmonės ir paslaugos;
61. prašo oficialiai pradėti derybas dėl plataus užmojo, subalansuotų ir aukštų standartų ekonominės integracijos susitarimų su Australija ir Naująja Zelandija, kurie apimtų prekybą ir investicijas ir kurie turėtų būti sudaryti taikant plataus užmojo laikotarpius, atsižvelgiant ne tik ES, Naujajai Zelandijai ir Australijai bendrus interesus ir vertybes, bet ir panašius darbo ir socialinių teisių bei aplinkos apsaugos standartus;
62. ragina Komisiją pasinaudoti dabartine padėtimi MERCOSUR šalyse, visų pirma Argentinoje, ir atnaujinti ES ir MERCOSUR prekybos derybas siekiant sudaryti išsamų ir plataus užmojo susitarimą; pritaria tam, kad būtų modernizuoti ES susitarimai su Meksika ir Čile – šalimis, kurios turi glaudžius ryšius Lotynų Amerikos regione, visų pirma kaip dinamiškos Ramiojo vandenyno aljanso regioninės grupės narės; prašo, kad užbaigus šias derybas Komisija apsvarstytų galimybę sudaryti regionų lygmens ES ir Ramiojo vandenyno aljanso susitarimą;
63. pripažįsta, kad svarbu plėsti prekybos ir investicijų santykius su naujomis pramoninėmis šalimis, pvz., Indija, Malaizija, Taivaniu ir Kinija, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad ji deda visas galimas pastangas, kad su šiomis šalimis susitartų dėl aukštos kokybės prekybos ir investicijų susitarimų; taip pat prašo, kad, Europos Teisingumo Teismui pateikus savo nuomonę dėl laisvosios prekybos susitarimo su Singapūru, jis užtikrintų, kad susitarimas kuo greičiau pasiektų valstybes nares ir Europos Parlamentą;
64. pripažįsta BLS+ sistemos indėlį didinant žmogaus teisių ir darbo standartus ir ES investicijų galimybes paramą gaunančiose šalyse; primygtinai teigia, kad BLS+ sistema, kaip žmogaus teises galinti skatinti priemonė, bus veiksminga tik jei ji bus tinkamai taikoma; prašo, kad Komisija vykdytų savo įsipareigojimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012 ir iki 2017 m. pabaigos pateiktų išsamią apžvalgą, įskaitant, prireikus, reagavimo veiksmus, jei paramos gavėjas nesilaiko savo įsipareigojimų pagal BLS+ sistemą; tikisi, kad bus patenkintas Šri Lankos prašymas gauti BLS+ statusą, jei ji įgyvendins būtinus kriterijus;
65. atkreipia dėmesį į nuolatinį klausimą, kad, palyginti su kitais susitarimais visame pasaulyje, pasibaigus deryboms Komisijai reikalingas labai ilgas laikotarpis, kad atidžiai peržiūrėtų ir išverstų teisinius tekstus; mano, kad, atsižvelgiant į sparčiai kintančią pasaulio prekybos aplinką ir skubią būtinybę labiau atverti rinkas ES įmonėms ir vartotojams, kad, kaip anksčiau reikalavo Parlamentas, būtų toliau svarstoma galimybė tobulinti ir supaprastinti teisinės peržiūros ir vertimo procesą, siekiant užtikrinti, kad visi teisės aktų tekstai būtų pateikiami kuo greičiau valstybėms narėms ir Parlamentui pasirašymo ir ratifikavimo procesams vykdyti; prašo Komisijos ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. pateikti Parlamentui ataskaitą su konkrečiais pasiūlymais šioje srityje;
66. pritaria tam, kad Komisija, remiant valstybėms narėms ir Parlamentui, nuolat primygtinai reikalauja, kad į visas vykstančias derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų būtų įtrauktas specialus skyrius, skirtas konkrečioms teisinėms ir techninėms priemonėms suteikti, kad būtų padidintos mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės dalyvauti prekyboje ir investuojant – tai labai svarbus klausimas atsižvelgiant į tai, kad pasaulio prekybos sistemose daugėja integruotų pasaulinių tiekimo grandinių;
67. pabrėžia nuolatinę vidaus ir išorės investicijų į ES ekonomiką svarbą ir poreikį įvairių formų ir dydžių ES įmonėms būti visapusiškai apsaugotoms investuojant į trečiųjų šalių rinkas; pabrėžia, kad investicijų apsauga yra būtina ES prekybos politikos dalis, ir pripažįsta teisės reguliuoti principą, skaidrumo poreikį vykstant procesą ir aiškiai apibrėžtomis taisyklėmis grindžiamą sistemą; prašo Komisijos būsimose derybose toliau užtikrinti investicijų apsaugą ES investuotojams;
68. pripažįsta, kad laisvosios prekybos susitarimai turėtų būti stebimi ir turėtų būti tinkamai užtikrinamas jų įgyvendinimas siekiant užtikrinti ne tik tinkamą jų poveikio prekybai analizę ir vertinimą, bet ir tinkamą sutartų taisyklių, tvarkos ir priemonių laikymąsi; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nepakankamai dėmesio skiria prekybos susitarimų įgyvendinimui, ir pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu užtikrinti, kad prekybos partneriai laikytųsi pagal prekybos susitarimus prisiimtų įsipareigojimų; ragina Komisiją įtraukti Parlamentą per visą šį procesą;
69. yra įsitikinęs, kad, kol prekybos partneriai atitiks visus penkis ES kriterijus, kuriuos turi atitikti norėdami, kad jie būtų laikomi rinkos ekonomikos šalimis, ES turėtų taikyti nestandartinius metodus, visiškai atitinkančius PPO teisės aktus, kad būtų išsaugotas Europos įmonių konkurencingumas ir tęsiama kova su visų formų nesąžininga konkurencija;
70. ragina Komisiją padidinti savo aktyvias prekybos priemones, susijusias su naujų rinkų atvėrimu ir išlaikymu, ir daugiau dėmesio skirti tarifų taikymo ir netaikymo klausimams; pabrėžia, kad griežtiems ES maisto saugos, sveikatos ir gyvūnų gerovės standartams, kurie būtini norint užtikrinti ES vartotojų pasitikėjimą, neturėtų iškilti pavojus ir jie neturėtų būti paaukoti derybose;
71. ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas prekybos susitarimuose, kuriuos ES siekia sudaryti su trečiosiomis šalimis, ir nustatyti jautrių produktų, kurie dėl įvairių priežasčių gali būti neatsparūs per dideliam spaudimui, sąrašą; prašo, kad tokiems produktams, kurie gali būti jautrūs liberalizavimui, sudarant prekybos susitarimus būtų taikomas atitinkamas specialus ir diferencinis režimas;
Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė
72. ragina Komisiją persvarstyti galiojančius teisės aktus elektroninių nusikaltimų srityje ir pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų nustatyta aiški teisinė sistema, reglamentuojanti santykius tarp privačių įmonių ir teisėsaugos institucijų kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir radikalėjimu internetu;
73. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo dėl keitimosi informacija apie terorizmo finansavimo atsekamumą;
74. ragina skubiai priimti peržiūrėtą Pažangiai valdomų sienų pasiūlymą ir padėti sukurti veiksmingą ES išorės sienų kontrolę;
Naujos migracijos politikos kūrimas
75. primygtinai reikalauja, kad pagrindiniai migracijos politikos aspektai turėtų būti visuomenės pasitikėjimo užtikrinimas, Šengeno erdvės vientisumo ir vidaus saugumo išsaugojimas;
76. ragina Komisiją įvertinti migracijos srityje galiojančius reglamentus ir direktyvas, visų pirma Šeimos susijungimo direktyvą, Prieglobsčio procedūrų direktyvą ir Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvą, kurios yra nepageidaujamos traukos veiksniai, susiję su prieglobsčio prašymu ES;
77. pabrėžia, kad persvarstant Dublino III reglamentą turi būti persvarstomi pagrindiniai reglamento principai, ir ragina Komisiją pateikti specialių ir konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti prieglobsčio prašytojų antrinio judėjimo klausimą;
78. pabrėžia, kad bet kokie būsimi pasiūlymai dėl ekonominės migracijos iš ne ES / EEE šalių pirmiausia turėtų būti valstybių narių kompetencija ir jais turėtų būti siekiama reguliuoti ekonominės migracijos iš ne ES / EEE šalių kiekį ir kokybę;
79. ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip Turkija įgyvendina ES ir Turkijos susitarimą;
80. ragina Komisiją nustatyti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo lėšų ir nacionalinių išlaidų stebėsenos ir įgyvendinimo ataskaitų teikimą ir visapusiškai stebėti ir vertinti trečiosioms šalims skirtų ES lėšų naudojimą prieglobsčio srityje;
81. pabrėžia, kad Komisija turėtų reguliariai stebėti ir vertinti galimą vizų išdavimo tvarkos liberalizavimo susitarimą su Turkija, siekiant užtikrinti, kad smarkiai nepadidėtų asmenų, kurie šalyje lieka ilgiau nei numatyta pagal vizą, ir asmenų, kurie prašo tarptautinės apsaugos ir kurių kilmės šalis yra Turkija, skaičius;
82. prašo Komisijos visapusiškai stebėti, kaip veikia ES sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba, kai ji bus įsteigta, siekiant užtikrinti, kad, užuot vien tik valdžiusi antplūdį prie išorės sienos, agentūra atliktų aktyvų vaidmenį vykdant grąžinimą ir readmisiją bei mažinant bendrą prieglobsčio negavusių prašytojų, gyvenančių ES teritorijoje, skaičių;
83. ragina Komisiją parengus pasiūlymą dėl grįžimo kelionės dokumentų pateikti plataus užmojo planų dėl grįžimo į trečiąsias šalis, pvz., Pakistaną, Maroką ir Alžyrą;
84. ragina Komisiją atlikti aiškią kiekvienos šalies analizę ir parengti individualias strategijas dėl „daugiau už daugiau“ ir „mažiau už mažiau“ požiūrio trečiosioms šalims ES finansinės paramos kovojant su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis srityje;
Svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje
85. ragina reguliariai peržiūrėti Europos kaimynystės politiką (EKP), siekiant užtikrinti, kad pagal ją būtų sprendžiami nuolat besikeičiančios padėties prie ES rytinių ir pietinių sienų klausimai; taip pat pabrėžia, kad Europos išorės veiksmų tarnybos darbas ir biudžetas turi būti tinkamai stebimas ir apskaitomas; mano, kad atliekant šį vertinimą reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar lėšos naudojamos tinkamai, bet ir į tai, ar siekiama EKP tikslų;
86. ragina Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į pastaruosius pokyčius, nuolat kritiškai peržiūrėti visas stojimo derybas, jų įgyvendinimo eigą ir veiksmingumą ir prireikus iš dalies pakeisti greitį ir strategiją;
87. pripažįsta, kad žmogaus teisių skatinimas yra vienas iš ES užsienio politikos tikslų, ypatingą dėmesį skiriant tokioms sritims kaip religijos laisvė, saviraiškos laisvė, politinės laisvės, moterų ir vaikų teisės ir mažumų grupių teisės;
88. ragina tęsti diplomatinį spaudimą, įskaitant tikslinių sankcijų naudojimą asmenims, grupėms ir Rusijos vyriausybei, siekiant taikiai išspręsti konfliktą Ukrainoje; primygtinai reikalauja, kad būtų griežtai laikomasi nepripažinimo politikos Rusijos okupuotame Kryme;
89. pripažįsta NATO kaip Europos saugumo ir gynybos politikos kertinį akmenį;
90. ragina toliau bendradarbiauti tarptautiniu mastu, siekiant Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo derybų keliu, kuriuo būtų pasiekta, kad saugi ir visuotinai pripažinta Izraelio valstybė egzistuotų greta savarankiškos ir gyvybingos Palestinos valstybės; ragina dėti tolesnes pastangas siekiant suaktyvinti taikos procesą tarp Turkijos ir kurdų, siekiant kurti pasitikėjimą tarp dviejų šalių ir pradėti spręsti platesnius regioninius klausimus, darančius poveikį kurdams;
Vystymosi klausimai
91. ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant tikslo, kad užjūrio vystomoji pagalba (OVP) sudarytų 0,7 % BNP;
92. ragina Europos institucijas parengti aiškią, struktūriškai apibrėžtą, skaidrią ir atskaitingumu grįstą sistemą, taikomą partnerystėms ir sąjungoms su privačiuoju sektoriumi besivystančiose šalyse; be to, ragina ES lygmeniu įsteigti sektorines daugiašales suinteresuotųjų subjektų platformas, kurios sutelktų privatųjį sektorių, pilietinės visuomenės organizacijas, nevyriausybines organizacijas, ekspertų grupes, šalių partnerių vyriausybes, paramos teikėjus ir kitus suinteresuotuosius subjektus tam, kad būtų informuoti apie galimybes dalyvauti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėse, keistis geriausia patirtimi, teikti techninę paramą, susijusią su teisine sistema ir tikėtinais iššūkiais dėl bendrų vystomosios pagalbos priemonių;
93. ragina Komisiją pasiūlyti naujų būdų gelbėjimo ir humanitarinės pagalbos srityse ir sistemingiau skirti dėmesį krizės prevencijai ir išankstinio perspėjimo mechanizmams; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimas partnerystes su privačiuoju sektoriumi siekiant reaguoti į dabartinius ir būsimus humanitarinės pagalbos poreikius; pabrėžia, kad svarbu panaikinti atotrūkį tarp neatidėliotinos pagalbos ir ilgesnio laikotarpio paramos vystymuisi ir įtraukti naujas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, kurios įgyja didesnį matomumą, poveikį ir pajėgumus vedant derybas dėl humanitarinės pagalbos;
94. ragina išplėsti dabartinius Europos investicijų banko (EIB) išorės skolinimo įgaliojimus norint stiprinti jo vaidmenį siekiant tvaraus vystymosi ir, visų pirma, aktyviau dalyvauti naujos privačiojo sektoriaus strategijos įgyvendinime vykdant derinimą, bendrai finansuojant projektus ir plėtojant vietos privatųjį sektorių; be to, ragina užtikrinti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės partnerystėse ir projektuose, susijusiuose su EIB; ragina EIB ir kitas valstybių narių vystymosi finansavimo institucijas užtikrinti, kad įmonės, gaunančios jų paramą, nedalyvautų mokesčių slėpimo veikloje;
95. prašo Komisijos toliau dirbti su valstybėmis narėmis ir remti trečiąsias šalis siekiant panaikinti praktiką, kuri daro žalą moterims ir mergaitėms, įskaitant vaikų ir priverstinę santuoką, moterų lytinių organų žalojimą, nužudymus dėl garbės, priverstinę sterilizaciją, prievartavimus karinių konfliktų metu, užmėtymą akmenimis ir visų kitų formų žiaurų elgesį; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), kad tokio žiauraus elgesio aukoms būtų geriau teikiama parama;
Demokratinių pokyčių sąjunga
Biudžeto klausimai
96. mano, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriuo turėtų vadovautis Komisija rengdama ES biudžeto įverčius, turėtų būti ES pridėtinė vertė; primygtinai ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti priemonių finansavimui, kai įnašas iš ES biudžeto suteikia daugiau aiškios naudos nei atskirų valstybių narių finansavimas; mano, kad nuo ES biudžeto priklauso, ar Komisijos siūlomas mechanizmas, skirtas peržiūrėti, ar visi ES teisės aktai atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus, veiks sėkmingai ar ne;
97. atkreipia dėmesį į tai, kad turi pasikeisti kultūra, susijusi su ES išlaidų metodu, nes šiuo metu pernelyg daug dėmesio skiriama lėšų įsisavinimui ir taisyklių laikymuisi, o ne pridėtinei vertei ar veiklos rezultatams; primygtinai ragina Komisiją įsipareigoti išsamiai įvertinti ES biudžeto prioritetus atsižvelgiant į ex post vertinimus ir informatyvius veiklos rodiklius; mano, kad būtų galima padidinti ir kitose ES finansuojamose srityse dažniau naudoti veiklos lėšų rezervus, pvz., tokius kaip šiuo metu naudojami struktūriniuose fonduose; mano, kad šioje srityje į rezultatus orientuoto biudžeto strategija būtų daug žadantis pokytis, ir ragina Komisiją į metinę biudžeto sudarymo procedūrą pilnai įtraukti veiklos rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo metodą;
98. atkreipia dėmesį į Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, vykstančią vidurio laikotarpio peržiūrą; pabrėžia, kad šios peržiūros ir galimo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl DFP reikia palaukti prieš pakeičiant Europos Parlamento įsipareigojimą, susijusį su 2013 m. reglamente nustatytomis finansinėmis ribomis, dabartinės DFP trukmei siekiant didesnio biudžeto nuspėjamumo;
99. primygtinai ragina Komisiją pasinaudoti DFP laikotarpio vidurio peržiūra siekiant nukreipti lėšas nuo tų politikos sričių, kurios suteikia mažiau papildomos naudos Europai, pvz., kultūros, pilietybės ir žiniasklaidos, ir vietoj to pertvarkyti ES biudžetą ir jį labiau orientuoti į darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą; pažymi, kad, nors ES kyla nauji ir nenumatyti iššūkiai, sudarant ES biudžetą neturi būti nepamirštas šis pagrindinis prioritetas; ragina Komisiją pasinaudoti šia galimybe supaprastinti taikomas tokių šioje srityje veikiančių esamų programų, kaip programa „Horizontas 2020“, taisykles pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę;
100. atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2018 m. sausio 1 d. Komisija ketina pateikti pasiūlymą dėl kitos DFP; prašo Komisijos prieš teikiant pasiūlymus dėl ES biudžeto dydžio priimti sprendimą dėl daugiamečio biudžeto prioritetų, laikantis Europos pridėtinės vertės principo; primygtinai ragina Komisiją suderinti kitą DFP su Komisijos ir Parlamento politiniais ciklais, siekiant gerinti daugiamečio biudžeto demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą;
101. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija svarstys Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais pasiūlymus, įskaitant visus naujus pasiūlymus dėl nuosavų išteklių; vis dėlto mano, kad nuosavų išteklių sistema kelia pavojų, kad ES piliečius ištiks apatija; taigi griežtai nepritaria bet kokios naujos formos tiesioginiams Europos mokesčiams; vietoj to pritaria, kad būtų sukurta paprastesnė ir skaidresnė išteklių sistema, pagrįsta valstybių narių BNP grindžiamais įnašais;
102. prašo Komisijos nustatyti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo lėšų ir nacionalinių išlaidų stebėsenos ir įgyvendinimo ataskaitų teikimą;
Aplinkosaugos klausimai
103. atkreipia dėmesį į Komisijos teisinį įsipareigojimą pagal REACH reglamento 117 straipsnio 4 dalį iki 2017 m. birželio 1 d. pateikti šio reglamento įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą ir pažymi, kad ši ataskaita taip pat bus reglamento vertinimas pagal REFIT programą; pabrėžia, kad vertinimu turėtų būti nustatyta, ar teisės aktai yra veiksmingi ir efektyvūs, ar jie dera viduje ir su kitomis ES politikos sritimis, ar jais pasiekta papildoma nauda ES, koks jų poveikis įmonėms, ypač MVĮ, ir kokie jų gebėjimui daryti ilgalaikes investicijas, taip pat koks jų poveikis pramonei ir ar galima perkelti ES vykdomą cheminių medžiagų gamybą; ragina Komisiją pateikti įgyvendinimo taisykles, kuriomis būtų racionalizuota ir supaprastinta leidimų išdavimo tvarka, susijusi su paraiškomis dėl cheminių medžiagų naudojimo mažomis apimtimis (iki 10 tonų per metus) ir atsarginių detalių naudojimo;
104. ragina Komisiją apibrėžti lengvai perdirbtų maisto produktų sąvoką, visų pirma kalbant apie pieno ir mėsos produktus, išnagrinėti galimybę privalomą kilmės šalies ženklinimą taikyti tik tais atvejais, kai vartotojų interesai proporcingi ženklinimo sąnaudoms, pvz., geriamo pieno ir lengvai perdirbtų pieno ir mėsos produktų atvejais, ir pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų šiais klausimais; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti neseniai kilusį susirūpinimą dėl ženklinimo ir dėl nuoseklaus teisės aktų, susijusių su ES maisto grandine, taikymu, kartu šioje srityje taikant paskutines mokslo ir technologijos naujoves; pažymi, kad jau nustatytos kilmės ženklinimo taisyklės ir jos veiksmingai taikomos daugeliui kitų maisto produktų, įskaitant neperdirbtą mėsą, kiaušinius, vaisius ir daržoves, žuvį, medų, ypač gryną alyvuogių aliejų, gryną alyvuogių aliejų, vyną ir spiritinius gėrimus;
105. pažymi, kad dėl pagrindinių Biocidinių produktų reglamento nuostatų dėl tiekėjų patvirtinimo ir veikliųjų medžiagų, naudojamų apdorotuose gaminiuose, registracijos kyla didelių atitikties problemų dėl to, kad susijusios įmonės mažai informuotos; primygtinai ragina Komisiją į savo 2017 m. REFIT darbotvarkę įtraukti šį reglamentą, ypatingą dėmesį skiriant finansinei ir administracinei naštai, su kuria susiduria MVĮ ir labai mažos įmonės, kai pagal šį teisės aktą sudaromi patvirtinimo dokumentų rinkiniai, skirti Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA);
106. atkreipia dėmesį į finansines ir reguliavimo problemas, kurios kyla valstybėms narėms laikantis Nitratų direktyvos (91/676/EEB), kuri dažnai laikoma prastu veiksmingų ES teisės aktų pavyzdžiu, ir dėl to dar bus nagrinėjama nemažai pažeidimo nagrinėjimo bylų; pabrėžia, kad reikia suderinti jos įgyvendinimo ataskaitų teikimo ciklą su Vandens pagrindų direktyvos (VPD) ataskaitų teikimo tikslu, kad tuos pačius stebėsenos duomenis būtų galima panaudoti atliekant abiejų direktyvų peržiūras, ir sumažinti bei supaprastinti nitratų planavimo reikalavimus, kurie pasirodė esantys nereikalinga biurokratine našta žemės ūkio sektoriui; primygtinai ragina Komisiją į 2017 m. REFIT darbotvarkę įtraukti sistemingą Nitratų direktyvos peržiūrą siekiant supaprastinti sudėtingus reikalavimus ir sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas;
107. pakartoja, kad svarbu investuoti į perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir ją skatinti, nes tai suderinama su Komisijos ilgalaike darbo vietų kūrimo, augimo ir konkurencingumo darbotvarke ir tai sumažins ES priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, sudarant galimybes sukurti visiems suinteresuotiesiems subjektams naudingą padėtį; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendintas jos veiksmų planas dėl žiedinės ekonomikos, ypač atsižvelgiant į 2017 m. nustatytus tikslus;
108. dar kartą pabrėžia, kad svarbu pasiekti tikslus, numatytus ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m., ir pabrėžia, jog ši strategija yra strategiškai svarbi, taip pat ir socialiniu bei ekonominiu požiūriais; reiškia rimtą susirūpinimą dėl nuolat nykstančios biologinės įvairovės ir pažymi, kad 2020 m. tikslų nebus pasiekta nededant papildomų didelių ir nuolatinių pastangų; pabrėžia, kad siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir sustabdyti jos nykimą nepaprastai svarbi politinė valia aukščiausiuoju lygiu; ragina Komisiją kartu su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir visais suinteresuotaisiais subjektais pirmenybę teikti galiojančių teisės aktų įgyvendinimui, jų vykdymo užtikrinimui ir tolesnei biologinės įvairovės apsaugos klausimo integracijai į kitas politikos sritis; pakartoja, kad gamtos direktyvos turėtų būti visiškai įgyvendintos, o ne tik persvarstytos;
109. ragina Komisiją imtis skubių veiksmų, kad būtų sustabdyta neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais; primena, kad šioje srityje svarbu nustatyti identifikavimo ir registravimo sistemas, ir primena Komisijai Parlamento aiškų raginimą[3] didinti tokių sistemų valstybėse narėse suderinamumą siekiant didinti gyvūnų gerovę;
110. atkreipia dėmesį, kad reikia atlikti visapusišką reglamentų (EB) Nr. 1107/2009 ir (EB) Nr. 396/2005 įgyvendinimo vertinimą, ir reikalauja, kad 2017 m. Komisija atliktų išsamų nepriklausomą vertinimą; mano, kad atliekant šią peržiūrą turėtų būti atsižvelgta į abiejų reglamentų pagrindinius aspektus ir taip pat siekti padidinti šių dviejų teisės aktų veiksmingumą ir suderinamumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad augalų apsaugos produktų reglamentavimo sistema atitiktų geresnio reglamentavimo principus ir praktiką, taip pat kad joje būtų numatyta darni, veiksminga, nuspėjama ir moksliškai pagrįsta sprendimų priėmimo sistema;
Bendra žemės ūkio politika
111. ragina Komisiją, atsižvelgiant į daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą (DFP) ir nuolatinius reikalavimus Europos ūkininkams gaminti daugiau mažesnėmis sąnaudomis, laikytis aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartų ir tiekti viešąsias gėrybes, išlaikyti žemės ūkio 2 išlaidų kategorijos viršutines ribas;
112. ragina Komisiją, siekiant sumažinti naštą gamintojams ir pagerinti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), turint mintyje veiksmingą viešųjų gėrybių teikimą ir aplinkosaugos tikslų siekį, atlikti visapusišką BŽŪP laikotarpio vidurio peržiūrą, pereiti prie labiau į rinką orientuotos politikos, kuri apimtų daugiau su inovacijomis ir konkurencingumu susijusių klausimų, suvienodinti tiesiogines išmokas valstybėse narėse ir peržiūrėti vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (vieno BRO) nuostatas, siekiant sustiprinti gamintojų organizacijas, skatinti diegti šias priemones ir suteikti ūkininkams naujų finansinių priemonių ir galimybių susidoroti su nuolatiniu rinkos kintamumu;
113. pabrėžia BŽŪP supaprastinimo darbotvarkės svarbą ir ragina Komisiją visapusiškai įvertinti žalinimo priemonių veiksmingumą; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą atlikti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių laikotarpio vidurio peržiūrą, bet pabrėžia, kad ši peržiūra turėtų apimti visas tris žalinimo priemones; ragina Komisiją toliau plėtoti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų suteikiama daugiau proporcingumo, lankstumo ir daugiau nuokrypio, susijusio su BŽŪP valdymu, galimybių, ir spręsti plintančios vadinamosios baimės kultūros problemą, kuri kyla ūkininkams dėl kompleksinio paramos susiejimo patikrinimų ir sankcijų taikymo;
114. pabrėžia, kad būtina šalinti maisto produktų tiekimo grandinės disbalansą, visų pirma siekiant užtikrinti sąžiningumą ir skaidrumą palaikant pirminių gamintojų, perdirbėjų, tiekėjų ir platintojų santykius, ir ragina Komisiją bendradarbiauti su sektoriumi, siekiant išspręsti problemas, susijusias su informacija apie anonimišką pranešimų teikimą ir stiprinti pirminių gamintojų poziciją;
115. ragina Komisiją remti žemės ūkio inovacijas – užtikrinti nuoseklų reglamentavimą ir visapusiškai atsižvelgti į inovacijas ateityje persvarstant atitinkamus teisės aktus ir juos pertvarkant; pabrėžia, kad Komisija turi teikti prioritetą moksliniams tyrimams ir inovacijoms žemės ūkio sektoriuje, jei norima, kad sektorius išliktų konkurencingas ir spręstų dabartinius ir būsimus uždavinius;
Bendra žuvininkystės politika
116. ragina Komisiją skatinti ekonominį ir socialinį smulkiosios žvejybos indėlį į vietos ekonomiką, visų pirma siekiant užtikrinti, kad pakrančių gyventojai neišvyktų, ir mažinti aukštą nedarbo lygį kituose ekonomikos sektoriuose;
117. primena, kad bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas – užtikrinti, kad žuvininkystės sektoriaus veikla būtų ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausi ir teiktų sveikus maisto produktus ES piliečiams; primena, kad siekis išvengti nepageidaujamo laimikio yra svarbiausias BŽP tikslas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis prioritetas įgyvendinant įpareigojimą iškrauti laimikį yra sumažinti nepageidaujamą priegaudą ir padidinti žuvų išgyvenamumą; ragina Komisiją nuolat vertinti ir stebėti, ar neatsiranda žvejybą stabdyti galinčių žuvų rūšių dėl to, kad taikomas įpareigojimas iškrauti žuvis, ypač mišriosios žvejybos atveju; ragina Komisiją ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su žvejais ir mokslininkais siekiant nustatyti ir prognozuoti, kur gali atsirasti žvejybą stabdančių žuvų rūšių, ir tirti sprendimus, pvz., naujus žvejybos būdus;
118. pabrėžia, jog svarbu, kad žuvininkystės politika visų pirma būtų grindžiama mokslu; primena Komisijai, kad itin svarbu būtent daugiamečius planus grįsti moksliniais įrodymais; palankiai vertina Komisijos nario K. Vellos įsipareigojimą 2016 m. pasiūlyti daugiametį planą, skirtą Viduržemio jūrai; atkreipia dėmesį į Komisijos susirūpinimą dėl išteklių būklės Viduržemio jūroje;
119. pabrėžia, kad Komisija turi persvarstyti 2006 m. Viduržemio jūros reglamentą siekiant užtikrinti, kad žvejybos įrankiai ir būdai būtų sukurti pagal regionų poreikius ir pritaikyti Viduržemio jūros regiono ypatumams ir žuvininkystei, atsižvelgiant į konkrečias Viduržemio jūros baseino hidrografines savybes; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atlikta priekrantės žvejybai svarbių žuvų išteklių būklės vertinimo peržiūra, ir pabrėžia būtinybę atlikti smulkiosios žvejybos ir jos poveikio ištekliams analizę, atsižvelgiant į tai, kad vykdant priekrantės žvejybą žvejojamos rūšys yra itin vertingos socialiniu ir ekonominiu požiūriu, net jei jos sudaro tik nedidelę viso sugaunamo laimikio dalį;
120. pabrėžia, kad akvakultūros ir marikultūros plėtojimas gali būti svarbus net tik rūšių įvairovės atkūrimui, bet ir jūrų ekonomikos augimui; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms propaguoti politikos priemones, kuriomis skatinama žuvininkystė ir turizmas (žvejybos turizmas, marikultūra ir kt.) laikantis tvarumo principo;
121. palankiai vertina naują žuvininkystės techninių priemonių sistemą siekiant supaprastinti žuvininkystės politiką; pabrėžia, kad laikytis vienodo požiūrio į ES žuvininkystės politiką nėra veiksminga, ir prašo Komisijos imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad naujas skirstymo į regionus požiūris suteiktų žuvininkystės pramonei daugiau laisvės ir sumažintų biurokratizmą žvejams;
Regioninės plėtros politika
122. mano, kad per šį Komisijos darbo programos laikotarpį ESI fondai turėtų padėti valstybėms narėms atliekant griežtas, bet būtinas ekonomines reformas, kurios reikalingos siekiant didesnio konkurencingumo, ir pabrėžia, kad ESI fondų lėšos turėtų būti investuojamos ten, kur jomis galima pasiekti didžiausią pridėtinę vertę; ragina Komisiją šiuo klausimu pasinaudoti savo vadinamojo atsiliekančių regionų projekto išvadomis, kad būtų nustatyti veiksniai, susiję su lėta pažanga keliant žemą ekonominės plėtros lygį, ir parengti atitinkamus veiksmų planus, kuriuose būtų išsamiai apibrėžiamos priemonės, skirtos užtikrinti veiksmingą investicijų politiką;
123. atkreipia dėmesį į tai, kad ESI fondus vis dar sudėtinga valdyti ir kad MVĮ ir pilietinės visuomenės grupėms sunku gauti galimybių jais pasinaudoti; primygtinai ragina Komisiją ir toliau stengtis supaprastinti ESI fondų procedūras ir procesus visiems suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų padidintas fondų poveikis, panaudojimas ir įsisavinimas kartu užtikrinant veiksmingą finansų kontrolę ir pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, šalinimą; visų pirma pabrėžia būtinybę spręsti perteklinio reglamentavimo praktikos problemą, supaprastinti prieigą prie finansinių priemonių ir priartinti pagalbos programas prie įmonių; ragina Komisiją visapusiškai įtraukti ESI fondus į ES geresnio reglamentavimo strategiją, visų pirma siekiant sumažinti biurokratinę naštą MVĮ, ir padvigubinti savo pastangas siekiant veikti išvien, kai sprendžiami su ESI fondais susiję klausimai, veiksmingiau koordinuojant atitinkamų generalinių direktoratų darbą;
124. pabrėžia, kokie vertingi vieta ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiami regioninės plėtros metodai, kuriuos taikant remiamos vietos plėtros strategijos, kuriamos darbo vietos ir skatinama tvari kaimo plėtra, taip pat skatinama plačiau taikyti teritorinio poveikio vertinimą; mano, kad naujos teritorinio vystymosi priemonės (integruotos teritorinės investicijos, bendruomenės inicijuota vietos plėtra ir bendri veiksmų planai) gali padėti veiksmingiau reaguoti į vietos poreikius miesto ir kaimo vietovėse; todėl primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti reglamentą dėl jų finansavimo iš visų ESI fondų, siekiant stiprinti sinergiją, ir peržiūrėti ribotą jų įsisavinimą;
125. ragina Komisiją suteikti daugiau lankstumo, susijusio su ESI fondų programų išlaidomis, siekiant užtikrinti investicijas į regionų prioritetines sritis, kartu atsižvelgiant į būtinybę mažinti regionų skirtumus ir pasiekti bendrą tikslą – teritorinę sanglaudą, kad būtų padidintas konkurencingumas;
126. ragina Komisiją neleisti, kad iš anksto numatytos lėšos pagal principą „iš viršaus į apačią“ būtų perkeliamos siekiant sumažinti migracijos poveikį, tačiau pripažįsta, kad galbūt derėtų iš naujo perskirstyti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu skiriamas lėšas pagal prioritetus siekiant, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų veiksmingai reaguoti į vietos poreikius; pabrėžia, kad ESI fondų lėšos yra tam, kad būtų galima remti stabilią, ilgalaikę regioninę plėtrą siekiant didinti konkurencingumą, o ne finansuoti neatidėliotinas priemones;
127. ragina Komisiją kuo anksčiau pradėti bendradarbiauti su Parlamentu ir valstybėmis narėmis ESI fondų ateities po 2020 m. klausimu, daugiausia dėmesio skiriant tikslinėms investicijoms, kad būtų sukurta pridėtinė vertė mokesčių mokėtojams; atkreipia dėmesį į tai, kokios vertingos naujos idėjos apie orientavimąsi į rezultatus ir integruotas finansavimo priemones, kurias taikant derinamos įvairios ES dotacijų ir paskolų programos teritorinio vystymosi srityje ir administracinės paramos šalims, gaunančioms daugiau ESI fondų paramos, nei jų sumokėti įnašai, didinimas drauge suteikiant daugiau lankstumo investicijoms, kurias vykdo šalys, kurių įnašai didesni nei išmokos joms, ir mažiau kišantis į jas;
Transporto klausimai
128. pabrėžia, kad pirmenybės tvarka reikia plėtoti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) ir pagrindinio tinklo koridorius, siekiant sujungti visų ES regionų transporto tinklus ir spręsti tokias problemas kaip tinkamos infrastruktūros stoka, prieinamumas ir mažas rytinių ir vakarinių ES dalių sąveikumas; pabrėžia, kad būtina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir ESI fondų sinergija siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį viso turimo ES finansavimo panaudojimą; mano, kad, nepaisant 2011 m. Transporto baltosios knygos, ES vis dar laikosi suskaidyto požiūrio ir svarsto su kiekvienos rūšies transportu susijusius klausimus pernelyg atsietai nuo kitų; ragina Komisiją parengti strategiją dėl įvairiarūšio ir daugiarūšio vežimo plėtojimo;
129. ragina Komisiją paaiškinti ir supaprastinti galiojančius teisės aktus dėl vairavimo ir poilsio laiko, ypač Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų ir Reglamentą (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, siekiant padidinti teisinį aiškumą valstybėms narėms ir vežėjams kelių transportu, ir sudaryti palankesnes sąlygas laisvai teikti transporto paslaugas visoje ES, kartu užtikrinant nuoseklų ir vienodą taisyklių įgyvendinimą;
130. atkreipia dėmesį į susitarimą, pasiektą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo Komisijai; pabrėžia, kad dėl to, jog linkstama plėsti įvairių statistikos duomenų, kurie turi būti surinkti (pavyzdžiui, šiuo atveju, nauja sistema, skirta rinkti statistinius duomenis apie keleivių vežimą), atsiras daugiau biurokratizmo ir nebus gauta jokios pridėtinės vertės;
131. ragina Komisiją veikti siekiant nustatyti veiksmingesnes priemones nei nustatytos Reglamente (EB) Nr. 868/2004, kuriomis siekiama kovoti su nesąžininga valstybės dotacijas gaunančių vežėjų iš ne ES oro transporto bendrovių konkurencija Europos aviacijos rinkoje, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams;
132. prašo Komisijos paraginti valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti su „Euro Contrôle Route“ siekiant užtikrinti veiksmingesnį esamų ES teisės aktų dėl dokumentų ir pažymėjimų klastojimo kelių transporto sektoriuje įgyvendinimo;
133. atkreipia dėmesį į visuomenės susirūpinimą dėl krovininio geležinkelių transporto keliamo triukšmo, geležinkelių transporto šalutinio poveikio aplinkai ir sveikatai; vis dėlto pabrėžia, kad triukšmas iš esmės yra vietinės reikšmės klausimas ir turėtų būti sprendžiamas valstybių narių lygmeniu, ir kad triukšmo mažinimo tikslas turi būti derinamas su tikslu išlaikyti geležinkelių transporto konkurencingumą ir išvengti rinkos iškraipymų bei geležinkelių bendrovės patekimo į nepalankią padėtį, nes joms reikėtų didelių papildomų išteklių, kad galėtų modifikuoti vagonus;
Socialinė politika
134. pripažįsta, kad Komisijos moterų ir vyrų lygybės strategijoje 2010–2015 m. nustatytos penkios pagrindinės veiksmų sritys išlieka prioritetinės J. C. Junckerio vadovaujamos Komisijos įgaliojimų laikotarpiu (2014–2019 m.) ir kad Komisija paskelbė 40-ties lapų tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“; prašo Komisijos vykdant politiką lygių vyrų ir moterų galimybių srityje sutelkti dėmesį į esamų teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse, ir pabrėžia keitimosi gerosios praktikos pavyzdžiais svarbą, ypač tais atvejais, kai valstybės narės turi išimtinę kompetenciją, prieš svarstant, ar reikia pateikti naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir politikos priemonių lygių galimybių srityje;
135. ragina Komisiją veiksmingai stebėti Direktyvos 2014/67/ES įgyvendinimą visose valstybėse narėse; yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turi tinkamai įvertinti visus susirūpinimą keliančius klausimus, apie kuriuos pareiškė 11 valstybių narių parlamentai pagal geltonosios kortelės procedūrą; primygtinai ragina Komisiją palaukti, kol valstybės narės visiškai įgyvendins Direktyvą 2014/67/ES, prieš imantis tolesnės su pasiūlymu dėl Direktyvos 96/71/EB peržiūros susijusios veiklos;
136. primena Komisijai, kad pagal SESV 153 straipsnį darbo užmokesčio nustatymas yra valstybių narių kompetencija;
137. remia Komisijos pastangas iš dalies pakeisti ir persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, siekiant atsižvelgti į kintančias realijas bei struktūros įvairovę valstybių narių viduje ir tarp jų; vis dėlto pabrėžia, kad socialinės apsaugos sistemų užtikrinimas ir valdymas priklauso valstybės narės kompetencijai, Sąjunga tai koordinuoja, bet nederina;
138. palankiai vertina tai, kad Komisija atsiėmė Motinystės atostogų direktyvą (92/85/EEB); mano, kad tai, jog nepavyko susitarti dėl pasiūlymo, rodo, kad yra sunkumų tarpininkaujant, kai siekiama ES lygmens susitarimų užimtumo ir socialinių reikalų srityje;
139. pabrėžia, kad visi nauji su Komisijos veiksmų planu „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“ susiję pasiūlymai turi visiškai atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus;
140. primena Komisijai apie penkių pirmininkų pranešimą, kuriame pripažįstama, kad įgyvendinant socialinę konvergenciją, nėra visiems tinkamo vieno modelio; todėl yra tvirtai įsitikinęs, kad pasiūlyme dėl ES socialinių teisių ramsčio pirmiausia ir labiausiai turi būti siekiama didinti lyginamųjų standartų naudojimą ir keitimąsi geriausia praktika;
141. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą peržiūrėti Europos socialinį acquis; ragina Komisiją peržiūrėti acquis aktualumą atsižvelgiant į naujas tendencijas ir nustatyti supaprastinimo ir naštos mažinimo galimybės, įskaitant, prireikus, teisės aktų atsiėmimą arba jų panaikinimą;
142. pripažįsta, kad jaunimo garantijų plataus spektro tikslus, atsižvelgiant į jų galimą reikšmę sutelkti valstybių narių dėmesį į būtinybę imtis veiksmų siekiant kovoti su jaunimo nedarbu; tačiau pabrėžia, atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015, kad svarbu įvertinti programos rezultatų veiksmingumą, siekiant sukurti tikslingesnes politikos kryptis ir priemones; pabrėžia, kad bet koks būsimas žymūs finansavimo padidinimas turėtų būti patvirtintas tik, atsižvelgus į Audito Rūmų ataskaitoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos pateiktas išvadas ir rekomendacijas;
143. ragina Komisiją užtikrinti, kad siūlomi ES teisės aktai ir finansavimo programos atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; palankiai vertina įsipareigojimą užtikrinti gaminių ir paslaugų prieinamumą, įskaitant pastatus, kartu su veiksmingomis vykdymo ir skundų nagrinėjimo priemonėmis; ragina Komisiją rengiant būsimus atitinkamų sričių, pvz., skaitmeninės darbotvarkės, teisės aktus atsižvelgti į tai, kad prieiga yra lygiai taip pat svarbi fizinėje aplinkoje, kaip ir IRT srityje;
Kultūros ir švietimo politika
144. pabrėžia, kad DFP laikotarpio vidurio peržiūra suteiktą galimybę įvertinti ES kultūros ir švietimo programų veiksmingumą ir pridėtinę vertę dabartiniame finansavimo laikotarpyje ir užtikrinti veiksmingą jų valdymą; ypač ragina Komisiją įvertinti „Europa piliečiams“ ir „Kūrybiška Europa“ programų pridėtinę vertę, atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir geresnio reglamentavimo darbotvarkę;
145. teigiamai vertina Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos taikymą Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos persvarstymui; ragina Komisiją visiems direktyvos persvarstymams aktyviai taikyti REFIT proceso išvadas ir konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuolatinį investavimą į kūrybos ciklą ir į vartotojų prieigą prie kokybiško turinio, kartu skatinant nepilnamečių apsaugą nuo žalingo turinio ir remiant Europos garso ir vaizdo kūrinių gamybą ir platinimą;
146. primena, kad Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa (ET 2020) turėtų papildyti nacionalinius veiksmus ir remti valstybių narių pastangas tobulinti švietimo ir mokymo sistemas; ragina šiuo atžvilgiu Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma valstybės narės ir, jei taikoma, regioninės kompetencijos šioje srityje ir visose kitose kultūros ir švietimo politikos srityse ir laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų; ragina Komisiją užtikrinti, kad ekspertų bendruomenė ir atitinkami suinteresuotieji subjektai, visų pirma tėvų organizacijos, aktyviai dalyvautų veikloje, susijusioje su Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa (ET 2020);
147. pritaria Komisijos pastangoms vykdant Bolonijos procesą skatinti Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų matomumą ir skaidrumą; mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti tiek Bolonijos proceso, tiek ir judumo programų šalutinio poveikio nagrinėjimui ir mokymo įstaigoms užtikrinti daugiau lankstumo organizuojant savo mokymo programas; ragina išsamiau apsvarstyti bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi tolesnio mokymosi srityje ir plėtoti ryšius su verslo ir aukštojo mokslo institucijomis, siekiant užtikrinti, kad po profesinis švietimas ir mokymas, sulaukus 16 metų, visoje ES plėtotų gebėjimus, būtinus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimui;
148. reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos mokyklomis nepavyko išspręsti problemų, kurias iškėlė Audito Rūmai; palankiai vertindamas 2014 m. patvirtintą naują Europos mokyklų finansinį reglamentą, kaip viena iš priemonių, padedančių reaguoti į kai kuriuos iškeltus klausimus, ragina Komisiją 2017 m. laiku atlikti visapusišką Europos mokyklų sistemos valdymo, administravimo ir organizavimo įvertinimą, kadangi 60 proc. Europos mokyklų biudžeto yra gaunama iš ES biudžeto;
Instituciniai klausimai
149. ragina Komisiją pripažinti, kad demokratiškai išrinktos vietos ir regionų valdžios institucijos ir joms atstovaujančioms asociacijoms sudaro pilnateisę Europos teisės aktų priėmimo proceso dalį, o „suinteresuotieji subjektai“ arba „lobistai“ nėra šio proceso dalimi; ypač reikalauja, kad jie būtų atleisti nuo įsipareigojimų Skaidrumo registrui, kaip tai jau suteikta atskiriems regionams;
150. ragina Komisiją inicijuoti įprastą Sutarties peržiūros procedūrą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnyje, siekiant pasiūlyti būtinus SESV 341 straipsnio ir jos 6 protokolo pakeitimus, kad Parlamentas galėtų spręsti dėl savo būstinės vietos ir savo vidaus organizacijos;
151. ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl Teisingumo Teismo statuto pakeitimo, kad „bet kuris teisėjas, dalyvavęs kuriai nors kolegijai ar didžiajai kolegijai nagrinėjant bylą, gali prie sprendimo pridėti arba atskirąją nuomonę (kuria nesutinkama su sprendimu arba su jo motyvais), arba paprasčiausią pareiškimą dėl nesutikimo“;
152. ragina Komisiją atsižvelgti į įgaliojimų suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principus ir laikytis esamų ir būsimų teisinių garantijų, leidžiančių nukrypti nuostatų, teisinių garantijų ir išimčių, suteiktų kai kurioms valstybėms narėms pagal Sutartis ir prie jų pridedamus protokolus ir deklaracijas;
153. ragina Komisiją gerbti nacionalinio suvereniteto ribas, įskaitant sienų kontrolės sritį, selektyviąją imigraciją, socialines taisykles ir politiką, nacionalinę teisę, baudžiamąją teisę, šeimos teisę, rinkimų įstatymą, kultūros ir švietimo politiką, ir taip pat apskritai absoliučią jų konstitucijų viršenybę;
154. ragina Komisiją aiškiai parodyti, kad visos jos iniciatyvos, kurių ji imasi valstybių narių atžvilgiu, pavyzdžiui, procedūros siekiant ištirti teisinę valstybę, turi tvirtą teisinį pagrindą ir yra grindžiamos gerai argumentuotais faktais ir patikima padėties analize;
155. ragina Komisiją labiau atkreipti dėmesį į skaidrumo ir valdžių padalijimo paisymą, griežčiau laikantis SESV 290 straipsnio nuostatų, ir todėl nenaudoti deleguotųjų aktus tikrosioms teisėkūros priemonėms priimti; jos turėtų būti priimtos pagal įprastą teisėkūros procedūrą;
o
o o
156. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0105.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0103.
- [3] 2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl suderintų gyvūnų augintinių registravimo sistemų taikymo visose valstybėse narėse (P8_TA(2016)0065).