PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl strateginių ES tikslų 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiančiam Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 17-ajam šalių konferencijos susitikimui
9.9.2016 - (2016/2664(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį
Giovanni La Via, Norbert Lins, Pavel Poc, Julie Girling, Gerben-Jan Gerbrandy, Younous Omarjee, Keith Taylor, Marco Affronte Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu
B8-0987/2016
Europos Parlamento rezoliucija dėl strateginių ES tikslų 2016 m. rugsėjo 24 d. − spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiančiam Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 17-ajam šalių konferencijos susitikimui
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į tai, kad biologinė įvairovė pasaulyje smarkiai mažėja – vyksta šeštoji masinio rūšių išnykimo banga;
– atsižvelgdamas į vaidmenį, kurį atlieka miškų masyvai ir atogrąžų miškai – jie yra svarbiausias pasaulinis biologinės įvairovės šaltinis ir pagrindinė laukinės gyvūnijos ir augalijos ir čiabuvių gyventojų gyvenamoji vieta;
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiantį Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 17-tąjį šalių konferencijos susitikimą (CoP 17),
– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 30 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/314 dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais,
– atsižvelgdamas į xxx Tarybai ir Komisijai pateiktus klausimus dėl pagrindinių 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiančio CITES šalių konferencijos susitikimo tikslų (O-00088/2016– B8-0711/2016 ir O-00089/2016 – B8-0712/2016),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi CITES yra svarbiausias egzistuojantis pasaulinio lygio laukinės gamtos išsaugojimo susitarimas, kurį pasirašė 181 šalis, įskaitant ES ir jos 28 valstybes nares;
B. kadangi CITES tikslas yra užtikrinti, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais nekeltų grėsmės rūšių išlikimui laisvėje;
C. kadangi, kaip rodo Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (IUCN) Nykstančių rūšių raudonoji knyga, išnykimas gresia daugiau kaip 23 000 rūšių, o jos sudaro apie 30 proc. iš IUCN vertinamų 79 837 rūšių;
D. kadangi drėgnuosiuose atogrąžų miškuose gyvena 50–80 proc. sausumos gyvūnų ir augalų rūšių; kadangi dabar šiai aplinkai gresia ypač didelis pavojus, be kita ko, dėl rūšių komercializacijos, o ypač atogrąžų miškų medienos ir podirvio naudojimo; kadangi miškų naikinimas ir neteisėta prekyba mediena turi didžiulį neigiamą poveikį miškų augalijos ir gyvūnijos išsaugojimui;
E. kadangi intensyvia žvejyba, komercine medžiokle ir neribojamu mikroorganizmų ir po jūros dugnu esančių išteklių naudojimu daroma žala jūrų biologinei įvairovei;
F. kadangi daugelio dėl trofėjų medžiojamų gyvūnų rūšių populiacijos sparčiai nyksta; kadangi per dešimt metų ES valstybės narės yra deklaravusios, jog beveik 117 000 į jas importuotų medžioklės trofėjų yra į CITES priedus įrašytų laukinių gyvūnų rūšių egzemplioriai;
G. kadangi neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais tapo organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu, darančiu itin didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir vietos gyventojų pragyvenimui, nes iš gyventojų atimama galimybė gauti teisėtas pajamas ir taip atsiranda nesaugumas ir nestabilumas;
H. kadangi neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais tapo ketvirta pagal dydį juodąja rinka po prekybos narkotikais, žmonėmis ir ginklais; kadangi internetas labai palengvino prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais; kadangi teroristų grupuotės taip pat užsiima tokia prekyba, kad galėtų finansuoti savo veiklą; kadangi sankcijos ir bausmės už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais, yra nepakankamos;
I. kadangi vykdant neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais korupcija atlieka pagrindinį vaidmenį;
J. kadangi yra įrodymų, jog laisvėje gyvenę gyvūnai deklaruojami kaip teisėtai gauti klastojant CITES leidimus ir deklaracijas apie veisimą nelaisvėje;
K. kadangi ES yra pagrindinė neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais, ypač CITES prieduose išvardytomis paukščių, vėžlių, roplių ir augalų rūšimis[1], tranzito ir paskirties rinka;
L. kadangi Europoje ir kitose šalyse vis daugiau neteisėtai parduodamų egzotinių rūšių gyvūnų yra auginami namuose; kadangi šie gyvūnai, ištrūkę į laisvę, gali nevaldomai paplisti ir tai gali paveikti aplinką, visuomenės sveikatą ir saugą;
M. kadangi ES ir valstybės narės teikia didelę finansinę ir logistinę CITES įgyvendinimo paramą ir remia kovą su neteisėta laukinių gyvūnų ir augalų prekyba daugelyje trečiųjų šalių;
N. kadangi pagal CITES rūšys įtraukiamos į priedus pagal jų išsaugojimo būklę ir tarptautinės prekybos mastą – į I priedą įtraukiamos rūšys, kurioms gresia išnykimas ir kurių komercinė prekyba uždrausta, o į II priedą įtraukiamos rūšys, kurių prekyba turi būti kontroliuojama siekiant, kad ji nekenktų šių rūšių išlikimui;
O. kadangi į CITES I priedą įtrauktos rūšys yra ypač saugomos ir bet kokia komercinė prekyba į šį priedą įrašytomis rūšimis yra draudžiama ir kadangi bet kokie leidimai parduoti konfiskuotus egzempliorius ar produktus (pavyzdžiui, dramblio kaulą, tigrų produktus ar raganosių ragus) pakenktų CITES tikslui;
P. kadangi pastangos padidinti sprendimų priėmimo skaidrumą yra labai svarbios;
1. palankiai vertina ES prisijungimą prie CITES; mano, kad prisijungimas yra labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad ES toliau siektų platesnių savo aplinkos politikos ir tarptautinės prekybos nykstančiomis laukinės floros ir faunos rūšimis reguliavimo tikslų ir propaguotų JT 2030 m. darbotvarkės darnaus vystymosi politiką;
2. ypač palankiai vertina tai, kad ES pirmą kartą dalyvauja kaip konvencijos šalis, ir remia ES ir jos valstybių narių pateiktus pasiūlymus, ypač pasiūlytas rezoliucijas dėl korupcijos ir medžioklės trofėjų, CITES apsaugos nuostatų taikymo kai kurioms į ES importuojamoms rūšims, konkrečiai importuojamiems namų augintiniams, ir pasiūlytus Rezoliucijos 13.7 (Rev. CoP 14) dėl prekybos asmeniniu ir namų ūkio turtu kontrolės pakeitimus;
3. pabrėžia, kad Europos Sąjungai prisijungus prie CITES Europos Sąjungos teisinis statusas CITES veiklos srityje tapo skaidresnis konvencijos trečiųjų šalių atžvilgiu; mano, kad yra logiška ir reikalinga užtikrinti, kad Europos Sąjunga galėtų visais atžvilgiais siekti savo aplinkos politikos tikslų; primena, kad prisijungimas suteikia Komisijai galimybę Europos Sąjungos vardu išreikšti darnią ES poziciją CITES klausimais ir atlikti svarbų vaidmenį derybose vykstant šalių konferencijoms;
4. pabrėžia, kad 2015 m. Europos Sąjunga tapo CITES šalimi ir kad ji ES kompetencijai priskirtais klausimais CITES šalių konferencijose turės 28 balsus; šiuo atžvilgiu pritaria Šalių konferencijos darbo tvarkos taisyklių pakeitimams, padarytiems atsižvelgiant į CITES nuostatas dėl regioninių ekonominės integracijos organizacijų balsavimo ir nuosekliai derantiems su daug metų galiojančiomis kitų tarptautinių susitarimų nuostatomis, ir prieštarauja tam, kad Europos Sąjungos balsai būtų skaičiuojami pagal valstybių narių, kurios tuo metu, kai vyksta faktinis balsavimas, yra tinkamai akredituotos dalyvauti posėdyje, skaičių;
5. palankiai vertina neseniai priimtą ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią tokiai prekybai šalinant pagrindines jos priežastis, gerinant esamų taisyklių įgyvendinimą ir laikymąsi ir veiksmingiau kovojant su organizuotais nusikaltimais laukinei gamtai; palankiai vertina tai, kad į veiksmų planą įtrauktas specialus skyrius dėl pasaulinės partnerystės tarp kilmės, vartojimo ir tranzito šalių kovojant su neteisėta laukinių gyvūnų ir augalų prekyba stiprinimo; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares priimti ir įgyvendinti griežtesnį veiksmų planą ir taip pademonstruoti tvirtą Europos įsipareigojimą kovoti su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais;
6. remia Komisijos ir valstybių narių iniciatyvą susitarti dėl pasaulinių trofėjų medžioklės gairių pagal CITES, siekiant tarptautiniu lygiu geriau kontroliuoti į I arba II priedą įtrauktų rūšių trofėjų medžioklės tvarumą;
7. ragina ES ir jos valstybes nares rūšių apsaugos srityje tvirtai laikytis atsargumo principo, kai jos priima visus savo sprendimus dėl darbo dokumentų ir teikia pasiūlymus (kaip nurodyta CITES rezoliucijoje Konf. 9.24 (Rev. CoP 16), ypač dėl į CITES įtrauktų rūšių medžioklės trofėjų importo, ir ypač ragina atsižvelgti į principą „naudotojas moka“, prevencinių veiksmų principą ir ekosisteminį metodą; be to, ragina ES ir jos valstybes nares skatinti panaikinti į CITES įtrauktų rūšių trofėjų medžioklės leidimams taikomas išimtis;
8. reikalauja, kad visi CITES 17-osios šalių konferencijos sprendimai būtų grindžiami moksline, kruopščia analize, lygiateisiškai konsultuojantis su atitinkamam arealui priklausančiomis valstybėmis ir bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis; pabrėžia, kad visais teisės aktais dėl laukinių gyvūnų ir augalų kaimo gyventojai turėtų būti skatinami dalyvauti gamtos apsaugos veikloje, jų gaunamą naudą susiejant su biologinės įvairovės būkle;
9. skatina CITES šalis stiprinti bendradarbiavimą, koordinavimą ir su biologine įvairove susijusių konvencijų sinergiją visais atitinkamais lygmenimis;
10. ragina valstybes nares numatyti visų atitinkamų CITES įgyvendinimo veikloje dalyvaujančių įstaigų, pirmiausia muitinės, policijos, pasienio veterinarijos tarnybos ir augalų sveikatos inspekcijų bei kitų organų, bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo ir operatyvaus keitimosi informacija tvarką;
11. ragina ES ir valstybes nares skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama geriau apsaugoti nuo tarptautinės prekybos poveikio rūšis, kurioms Europos Sąjunga yra didelė tranzito ar paskirties rinka;
12. nuogąstauja dėl to, kad gyvūnų ir augalų rūšių ir jų produktų komercializacijos srityje riba tarp teisėtos ir neteisėtos prekybos sunkiai pastebima ir, turint omenyje kumuliacinį žmonių veiklos ir pasaulinio atšilimo poveikį, didžiajai daliai laukinių gyvūnų ir augalų rūšių šiuo metu gresia išnykimas;
13. primygtinai ragina ES priimti teisės aktus, kuriais būtų siekiama sumažinti neteisėtos prekybos apimtį, ir neteisėtais pripažinti laukinių gyvūnų ar augalų rūšių, paimamų, laikomų, gabenamų ar parduodamų pažeidžiant kilmės ar tranzito šalies įstatymus, importą, eksportą, pardavimą, įsigijimą ar pirkimą;
14. konkrečiai įsipareigoja labai skatinti visas valstybes nares uždrausti neapdirbto dramblio kaulo eksportą, kaip jau yra padariusios Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir kai kurios JAV valstijos, savo teritorijoje didinti budrumą prekybos sertifikatų srityje, veiksmingai kovoti su klastojimu, ypač pasienyje, pradėti neteisėto dramblio kaulo sunaikinimo operacijas ir sugriežtinti sankcijas už neteisėtą prekybą saugomomis rūšimis (visų pirma drambliais, raganosiais, tigrais, primatais ir įvairių rūšių tropinių miškų mediena);
15. ragina ES ir jos valstybes nares, taip pat kitas CITES šalis, papildomai be Konvencijos III, IV ir V straipsnių, skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis būtų didinama gyvų į CITES įtrauktų gyvūnų, kuriais prekiaujama, gerovė; tokios iniciatyvos apima mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad gyvūnai būtų „parengti ir siunčiami taip, kad kiltų kuo mažesnis pavojus juos sužeisti, pakenkti jų sveikatai ir nebūtų su jais žiauriai elgiamasi“ ir kad gyvūnų gavėjai turėtų „galimybes tinkamai [juos] patalpinti ir [jais] pasirūpinti“, o konfiskuojant gyvus egzempliorius būtų deramai atsižvelgiama į gyvūnų gerovę;
16. yra susirūpinęs dėl to, kokį poveikį nykstančių laukinių gyvūnų ir augalų apsaugai gali daryti „nykstančių gyvūnų ir augalų bankininkystė“ arba produktų pirkimas tikintis, kad atitinkamos rūšys greitai išnyks; ragina CITES šalis ir sekretoriatą išsamiau ištirti, ar nauji finansiniai produktai ir technologijos, pvz., bitkoinai, suteikia daugiau galimybių;
17. pripažįsta, kad CITES įgyvendinimo stebėtojai atlieka svarbų vaidmenį teikdami žinias apie gyvūnų ir augalų rūšis ir prekybą ir teikdami savo paramą šalims stiprinant savo pajėgumus;
Sprendimų priėmimo skaidrumas
18. mano, kad tarptautinių aplinkos apsaugos institucijų veiksmingo veikimo pagrindas – sprendimų priėmimo skaidrumas; palankiai vertina bet kokias savanoriškas ir pagal nustatytas procedūras dedamas pastangas, kad būtų padidintas CITES valdymo skaidrumas; griežtai nepritaria tam, kad slaptas balsavimas būtų įprasta CITES veikloje taikoma praktika;
19. palankiai vertina per 16-ąją šalių konferenciją (COP 16) priimtą sprendimą įtraukti reikalavimą, kad augalų ir gyvūnų komitetų nariai pateiktų visų interesų konfliktų deklaracijas; tačiau pripažįsta, kad reikalavimas pagrįstas tik narių savikontrole; apgailestauja, kad iki šiol šie komitetai nepateikė jokių galimų finansinių interesų konfliktų deklaracijų;
20. primygtinai ragina CITES sekretoriatą išnagrinėti galimybę įsteigti nepriklausomą peržiūros valdybą arba išplėsti nuolatinio komiteto įgaliojimus įtraukiant nepriklausomą peržiūros grupę, siekiant užtikrinti, kad būtų prižiūrima, kad būtų laikomasi interesų konflikto nuostatų;
21. mano, kad vykdant bet kokį finansavimo procesą ir siekiant gero valdymo skaidrumas yra būtina sąlyga, todėl remia ES pasiūlytą rezoliuciją dėl remiamų atstovų projekto[2];
Ataskaitų teikimas
22. mano, kad vykdant teisėtą ir tvarią prekybą (komercinę ar nekomercinę) atsekamumas yra būtinas, taip pat jis labai svarbus ES dedant pastangas kovoti su korupcija, neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais ir brakonieriavimu, kurie sudaro ketvirtą pagal dydį juodąją rinką pasaulyje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visoms šalims reikia įgyvendinti skaidrią e. leidimų sistemą, kuria bendrai naudotųsi visos prie jos prisijungusios šalys; tačiau pripažįsta, kad kai kurios šalys patirtų techninių sunkumų, ir ragina teikti pajėgumų stiprinimo paramą, kad visos šalys galėtų įgyvendinti e. leidimų sistemą;
23. teigiamai vertina 16-ojoje šalių konferencijoje priimtą sprendimą dėl CITES šalių pareigos reguliariai teikti ataskaitas apie neteisėtą prekybą; mano, kad nauja CITES pranešime 2016/007 pateikta metinės neteisėtos prekybos ataskaitos forma yra svarbus žingsnis siekiant, kad neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais būtų geriau suprantama, ir ragina visas CITES šalis rengti tikslias ir reguliarias nustatytos formos ataskaitas apie neteisėtą prekybą;
24. palankiai vertina privačiojo sektoriaus iniciatyvas, pavyzdžiui, tokias, kurių ėmėsi Tarptautinė oro transporto asociacija dėl e. krovinių ir oro transportu gabenamų krovinių tiekimo grandinės; mano, kad tokių atsekamumo iniciatyvų plėtra, ypač transporto sektoriui, yra svarbi žvalgybos informacijos rinkimo priemonė;
25. pabrėžia leidimų išdavimo proceso svarbą efektyviam duomenų rinkimui ir svarbų valdymo institucijų atliekamą vaidmenį; pakartoja, kad, remiantis CITES VI straipsniu, leidimus išduodančios valdžios institucijos turi būti nepriklausomos;
Neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais ir korupcija
26. atkreipia dėmesį į korupcijos atvejus, kai leidimus išduodančių institucijų darbuotojai sąmoningai sukčiaudami išdavė leidimus; ragina CITES sekretoriatą ir nuolatinį komitetą tokius atvejus nagrinėti pirmumo ir skubos tvarka;
27. pabrėžia, kad korupcijos atvejų galima aptikti bet kuriame prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais grandinės etape, jų pasitaiko kilmės, tranzito ir paskirties šalyse ir jie menkina CITES įgyvendinimo tinkamumą, sėkmingumą ir veiksmingumą; todėl mano, kad kovojant su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais būtina imtis griežtų ir veiksmingų kovos su korupcija priemonių;
28. yra labai susirūpinęs dėl to, kad šaltinių kodai tyčia netinkamai naudojami vykdant neteisėtą prekybą laisvėje gyvenusiais gyvūnais ir augalais, t. y. sukčiaujant CITES rūšims priskiriami nelaisvėje veisiamų rūšių kodai; siekiant, kad nebūtų taip piktnaudžiaujama, ragina per 17-ąją šalių konferenciją (COP 17) patvirtinti patikimą ūkiuose auginamų ar nelaisvėje veisiamų tam tikrų rūšių gyvūnų ir augalų registracijos, stebėjimo ir prekybos sertifikavimo sistemą, taikomą tiek kilmės šalyse, tiek ES;
29. primygtinai ragina CITES šalis rengti tolesnes gaires ir remti papildomų technologijų ir metodikų plėtojimą siekiant atskirti tam tikrų rūšių gyvūnus ir augalus, užaugintus nelaisvėje gamybiniuose objektuose, nuo laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų ir augalų;
30. smerkia tai, kad organizuotos nusikalstamos grupuotės ir tinklai itin dažnai vykdo neteisėtą veiklą, kuria pažeidžiama konvencija, ir dažnai pasitelkia korupciją, kad galėtų lengviau vykdyti neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais ir trukdytų užtikrinti įstatymų laikymąsi;
31. ragina Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją dar nepasirašiusias ar dar neratifikavusias šalis nedelsiant tą padaryti;
32. palankiai vertina tarptautinį įsipareigojimą pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/314 (2015 m. liepos mėn.), be kita ko, dėl kovos su korupcija (10 straipsnis)[3];
33. remia ES ir valstybių narių iniciatyvas, kuriomis reikalaujama imtis daugiau veiksmų pasauliniu mastu kovojant su korupcija pagal CITES; primygtinai ragina CITES šalis paremti ES pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kovos su korupcija, kurią pasitelkiant lengviau vykdoma veikla, kuria pažeidžiama konvencija;
Vykdymo užtikrinimas
34. ragina laiku ir visapusiškai taikyti CITES sankcijas šalims, kurios nesilaiko pagrindinių konvencijos principų, ir ypač ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti turimais mechanizmais, kuriais šalys skatinamos laikytis CITES ir kitų tarptautinių susitarimų, kuriais siekiama apsaugoti laukinę gamtą ir biologinę įvairovę;
35. pabrėžia visų vykdymo užtikrinimo grandinės subjektų jungtinio tarptautinio bendradarbiavimo svarbą siekiant sustiprinti įstatymų vykdymo užtikrinimo pajėgumus vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; palankiai vertina jų indėlį ir ragina dar veikti dar aktyviau; pabrėžia, kad, siekiant veiksmingiau kovoti su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais, svarbu įsteigti specializuotą prokuratūrą ir specializuotus policijos skyrius; pabrėžia Tarptautinio kovos su nusikaltimais laukinei gamtai konsorciumo (ICCWC)[4] koordinuojamų bendrų tarptautinių vykdymo užtikrinimo operacijų svarbą ir sveikina įvykdžius sėkmingą operaciją COBRA III[5]; palankiai vertina tai, kad ES remia ICCWC;
36. pripažįsta, kad neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais ir jų produktais internetu plečiasi, ir ragina CITES šalis palaikyti ryšius su teisėsaugos ir kovos su kibernetiniu nusikalstamumu padaliniais, Tarptautiniu kovos su nusikaltimais laukinei gamtai konsorciumu, siekiant pasirinkti geriausią kovos su neteisėta prekyba internetu praktiką ir vidaus priemonių modelį;
37. ragina šalis priimti ir įgyvendinti aiškią ir veiksmingą atgrasymo nuo pažeidžiamų laukinių gyvūnų ir augalų rūšių produktų vartojimo politiką, didinti vartotojų informuotumą apie jų vartojimo padarinius laukinėms rūšims ir informuoti apie neteisėtos prekybos tinklų keliamus pavojus;
38. ragina šalis remti atitinkamų laukinių rūšių gyvenamų plotų kaimynystėje esančių vietos bendruomenių pragyvenimo vystymąsi ir įtraukti šias bendruomenes į kovą su brakonieriavimu ir informacijos apie prekybos nykstančių rūšių gyvūnais ir augalais padarinius teikimą;
39. prašo tęsti tarptautinę veiklą, siekiant palengvinti ilgalaikių pajėgumų stiprinimą, pagerinti keitimąsi informacija ir žvalgybą ir koordinuoti valdžios institucijų pastangas užtikrinti konvencijos laikymąsi;
40. ragina šalis užtikrinti, kad su laukinių gyvūnų ir augalų rūšimis susijusias nusikalstamas veikas darantys asmenys būtų iš tikrųjų patraukti atsakomybėn ir kad jiems būtų taikomos veikos sunkumui proporcingos sankcijos;
Finansavimas
41. pažymi, jog reikia didinti finansavimą, skiriamą laukinei gamtai išsaugoti ir pajėgumų stiprinimo programoms;
42. pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių CITES sekretoriatui, ypač atsižvelgiant į tai, kad jam tenka daugiau pareigų ir padidėjo darbo krūvis; taip pat pabrėžia, jog būtina, kad CITES šalys laiku perduotų savo finansinius įnašus, kuriuos yra įsipareigojusios skirti;
43. skatina šalis apsvarstyti galimybę padidinti pagrindinį CITES biudžetą, atsižvelgiant į infliaciją ir siekiant užtikrinti, kad CITES tinkamai veiktų;
44. skatina plėsti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės teikiamą finansavimą ir jį teikti kitų CITES sistemos sričių pajėgumų stiprinimo programoms, taip pat skirti tiesioginį finansavimą, siekiant remti konvencijos įgyvendinimą;
45. palankiai vertina CITES įgyvendinimui ES skirtą finansavimą iš Europos plėtros fondo ir skatina ES ir toliau tokiu būdu teikti tikslinę finansinę paramą ir užtikrinti ilgalaikę konkrečią ir tikslinę finansinę pagalbą;
CITES priedų pakeitimai
46. reiškia tvirtą paramą ES ir jos valstybių narių pateiktiems pasiūlymams dėl sąrašų;
47. primygtinai ragina visas CITES šalis ir visus 17-osios šalių konferencijos dalyvius laikytis konvencijoje nustatytų rūšių įtraukimo į priedus kriterijų ir atsargumo principo, siekiant užtikrinti didelę ir veiksmingą nykstančių rūšių apsaugą; pažymi, kad pasitikėjimas CITES priklauso nuo gebėjimo keisti sąrašus reaguojant į neigiamas ir teigiamas tendencijas, todėl palankiai vertina galimybę rūšis perkelti į mažesnės apsaugos sąrašą, kuri taikoma tik tada, kai tai tikslinga, remiantis nustatytais moksliniais kriterijais ir duomenimis, kad CITES sąrašas tinkamai veikia;
Afrikinis dramblys ir prekyba dramblio kaulu
48. pažymi, kad per paskutinį dešimtmetį dukart padaugėjus neteisėto žudymo atvejų ir triskart padidėjus konfiskuoto dramblio kaulo kiekiui, tebesitęsia didžiulio masto afrikinių dramblių (Loxondonta africana), kuriuos medžioja brakonieriai prekybos dramblio kaulu tikslais, krizė, dėl to dramblių populiacijos visoje Afrikoje mažėja ir kyla grėsmė milijonų žmonių pragyvenimui, nes neteisėta prekyba dramblio kaulu daro žalą ekonomikos vystymuisi, skatina organizuotą nusikalstamumą, korupciją, kursto konfliktus ir kelia grėsmę regioniniam ir nacionaliniam saugumui, kadangi ji yra finansavimo šaltinis ginkluotoms grupuotėms; todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares paremti pasiūlymus, kuriais būtų stiprinama afrikinių dramblių apsauga ir mažinama neteisėta prekyba dramblio kaulu;
49. palankiai vertina Benino, Burkina Faso, Centrinės Afrikos Respublikos, Čado, Kenijos, Liberijos, Nigerio, Nigerijos, Senegalo, Šri Lankos ir Ugandos pateiktą ir Afrikinių dramblių apsaugos koalicijos paremtą pasiūlymą I priede išvardyti visas afrikinių dramblių populiacijas, nes tai supaprastintų tarptautinio draudimo prekiauti dramblio kaulu įgyvendinimą, o pasauliui būtų išsiųsta aiški žinia apie visuotinį ryžtą neleisti afrikiniams drambliams išnykti;
50. ragina ES ir visas šalis išlaikyti dabartinį moratoriumą, taigi prieštarauti Namibijos ir Zimbabvės pasiūlymams dėl prekybos dramblio kaulu, kuriais norima pašalinti prekybos apribojimus, susijusius su II priedo sąrašo, kuriame išvardytos tų šalių dramblių populiacijos, pastabomis;
51. pastebi, kad pastangos pagal CITES mažinti brakonieriavimą ir neteisėtą prekybą leidžiant parduoti teisėtai gautą dramblio kaulą žlugo ir kad neteisėta prekyba dramblio kaulu gerokai suintensyvėjo; ragina atitinkamas šalis toliau dėti pastangas pagal Nacionalinį dramblio kaulo veiksmų planą; remia dramblio kaulo atsargų valdymo ir naikinimo priemones;
52. primena 2014 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucijoje dėl nusikaltimų laukinei gamtai pateiktą raginimą visoms 28 valstybėms narėms nustatyti viso ilčių, neapdirbto dramblio kaulo ir apdirbto dramblio kaulo produktų komercinio importo, eksporto, pardavimo ir įsigijimo vidaus rinkoje moratoriumą, kol brakonieriavimas nebekels grėsmės laukinių dramblių populiacijoms; pažymi, kad Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Austrija, Švedija, Čekijos Respublika, Slovakija ir Danija jau nusprendė neišduoti jokių leidimų eksportuoti iki konvencijos pasirašymo sukauptą neapdirbtą dramblio kaulą; todėl ragina ES ir jos valstybes nares uždrausti dramblio kaulo eksportą ir importą ir uždrausti bet kokį dramblio kaulo pardavimą ir įsigijimą ES;
Baltasis raganosis
53. apgailestauja dėl Svazilando pasiūlymo legalizuoti prekybą šios šalies baltųjų raganosių populiacijos (Ceratotherium simum) raganosių ragais, nes taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos prekybą brakonieriaujant sumedžiotų raganosių ragais paversti teisėta prekyba, būtų sumenkintos dabartinės pastangos mažinti paklausą ir susilpninti vidaus prekybos draudimai vartojimo rinkose, tai taip pat galėtų pakurstyti neteisėtai žudyti raganosius Afrikoje ir Azijoje; primygtinai ragina ES ir visas šalis prieštarauti šiam pasiūlymui ir atitinkamai ragina Svazilandą atšaukti savo pasiūlymą;
Afrikos liūtai
54. pažymi, kad tarptautinė prekyba liūtų produktais gerokai suintensyvėjo, nors per 21 metus Afrikos liūtų (Panthera leo) populiacijos drastiškai sumažėjo 43 proc. ir neseniai jie išnaikinti 12 Afrikos valstybių; primygtinai ragina ES ir visas šalis paremti Nigerio, Čado, Dramblio Kaulo Kranto, Gabono, Gvinėjos, Malio, Mauritanijos, Nigerijos, Ruandos ir Togo pasiūlymą visas Afrikos liūtų populiacijas įtraukti į CITES I priedą;
Skujuočiai
55. pažymi, kad skujuočiai yra žinduoliai, kurių neteisėta prekyba pasaulyje yra didžiausia tiek dėl jų mėsos, tiek dėl tradicinėje medicinoje naudojamų žvynų, todėl visų aštuonių rūšių skujuočiams (Manis crassicaudata, M. tetradactyla, M. tricuspis, M. gigantea, M. temminckii, M. javanica, M. pentadactyla, M. culionensis) yra iškilęs pavojus išnykti; todėl sveikina įvairius pasiūlymus dėl visų Azijos ir Afrikos skujuočių rūšių perkėlimo į CITES I priedą;
Tigrai ir kitos Azijos didžiosios katės
56. primygtinai ragina ES ir visas šalis pritarti CITES nuolatinio komiteto pasiūlytų sprendimų, kuriais nustatomos griežtos tigrų auginimo ūkiuose ir prekybos nelaisvėje auginamais tigrais ir jų produktais sąlygos, priėmimui, taip pat Indijos pateiktam pasiūlymui, kuriuo šalys raginamos dalytis konfiskuotų tigrų egzempliorių ir jų produktų nuotraukomis, kurios padėtų teisėsaugos institucijoms pagal unikalų dryžuotumą identifikuoti konkrečius tigrus; ragina ES apsvarstyti galimybę skirti lėšų šių sprendimų įgyvendinimui ir ragina 17-ojoje CITES šalių konferencijoje priimti sprendimą uždaryti tigrų ūkius ir nutraukti prekybą nelaisvėje užaugintų tigrų dalimis ir produktais;
Gyvūnų augintinių, kuriais prekiaujama, rūšys
57. pastebi, kad tarptautiniu mastu ir ES auga egzotinių gyvūnų augintinių rinka ir kad pateikta daug pasiūlymų įtraukti į sąrašus roplius, varliagyvius, paukščius, žuvis ir žinduolius, kuriems kelia grėsmę tarptautinė prekyba gyvūnais augintiniais; ragina visas šalis paremti šiuos pasiūlymus, kad būtų užtikrinta geresnė šių nykstančių rūšių apsauga nuo naudojimo prekybai gyvūnais augintiniais;
58. ragina ES valstybes nares sudaryti nedraudžiamų egzotinių gyvūnų, kuriuos galima laikyti kaip gyvūnus augintinius, sąrašą;
Agarmedis ir dalbergija
59. pripažįsta, kad neteisėtas kirtimas yra vienas destruktyviausių nusikaltimų laukinei gamtai, nes kelia grėsmę ne tik pavienėms rūšims, bet ištisiems arealams, o dalbergijos (Dalbergia spp.) paklausa Azijos rinkose ir toliau auga; ragina ES ir visas šalis paremti Argentinos, Brazilijos, Gvatemalos ir Kenijos pasiūlymą dalbergijų gentį, išskyrus rūšis, įtrauktas į I priedą, įtraukti į CITES II priedą, nes tai būtų labai svarbus indėlis stengiantis sustabdyti netvarią prekybą dalbergija;
60. pažymi, kad dėl dabartinių CITES reikalavimų išimčių galima eksportuoti agarmedžio ((Aquilaria spp. ir Gyrinops spp.) dervos miltelius kaip ekstrakcijos miltelius, o kitus produktus prieš eksportą supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes ir taip išvengti importo taisyklių; todėl ragina ES ir visas šalis paremti Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymą iš dalies pakeisti pastabą, kad būtų išvengta prekybos šia labai vertinga kvapnia mediena reguliavimo spragų;
Kitos rūšys
61. primygtinai ragina ES ir visas šalis:
– paremti Peru pasiūlymą iš dalies pakeisti II priedo pastabą dėl vikunijų (Vicugna vicugna), nes taip bus konsoliduoti ženklinimo reikalavimai, taikomi tarptautinei prekybai šios rūšies gyvūnais;
– pritarti nautilų (Nautilidae spp.) įtraukimui į II priedą, kaip pasiūlė Fidžis, Indija, Palau ir Jungtinės Amerikos Valstijos, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinė prekyba nautilų geldelėmis kaip juvelyriniais ir dekoratyviniais gaminiais kelia didelę grėsmę šioms biologiškai pažeidžiamoms rūšims;
– prieštarauti Kanados pasiūlymui sakalus keleivius (Falco peregrinus) perkelti iš I į II priedą, nes tai gali paskatinti aktyvią neteisėtą prekybą šios rūšies gyvūnais;
62. primena, kad trumparagė baronija (Pterapogon kauderni) įtraukta į IUCN nykstančių rūšių sąrašą ir kad didelė dalis šios rūšies gyvūnų parasta, įskaitant kelias visas populiacijas, dėl vis dar didelės paklausos, susijusios su akvariumams skirta prekyba, o jos pagrindinės paskirties šalys yra Europos Sąjunga ir JAV; todėl ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pritarti trumparagės baronijos įtraukimui į I priedą, o ne į II priedą;
63. pažymi, kad išsiplėtė tarptautinė prekyba neapdirbtais ir apdirbtais koralais, o brangiųjų koralų paklausa rinkoje išaugo ir kelia grėsmę brangiųjų koralų išlikimui; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir visas šalis paremti JAV pateikto pranešimo dėl tarptautinės prekybos brangiaisiais koralais priėmimą;
64. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, CITES šalims ir CITES sekretoriatui.
- [1] http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/570008/IPOL_STU(2016)570008_EN.pdf
- [2] http://ec.europa.eu/environment/cites/pdf/cop17/Res%20sponsored%20delegate%20project.pdf
- [3] http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/314
- [4] Tarptautinį kovos su nusikaltimais laukinei gamtai konsorciumą sudaro INTERPOL, CITES sekretoriatas, Pasaulinė muitinių organizacija, JT Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos tarnyba (UNODC) ir Pasaulio bankas.
- [5] 2015 m. gegužės mėn. įvykdyta bendra tarptautinė policijos ir muitinės operacija.