Procedūra : 2016/2705(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1042/2016

Pateikti tekstai :

B8-1042/2016

Debatai :

PV 03/10/2016 - 15
CRE 03/10/2016 - 15

Balsavimas :

PV 05/10/2016 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0375

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 444kWORD 118k
28.9.2016
PE589.631v01-00
 
B8-1042/2016

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0717/2016

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl tolesnių veiksmų siekiant pasaulinių tikslų ir dėl ES įsipareigojimų dėl mitybos ir aprūpinimo maistu pasaulyje (2016/2705(RSP))


Linda McAvan Vystymosi komiteto vardu
PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių veiksmų siekiant pasaulinių tikslų ir dėl ES įsipareigojimų dėl mitybos ir aprūpinimo maistu pasaulyje (2016/2705(RSP))  
B8-1042/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 25 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad teisė į maistą yra teisės į pakankamą gyvenimo lygį dalis,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, ypač į jo 11 straipsnį, kuriame pripažįstama teisė į „pakankamą [...] gyvenimo lygį, įskaitant teisę turėti pakankamai maisto“ ir „pagrindinę [...] teisę būti apsaugotam nuo bado“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. priimtą Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, pagal kurį teisė į maistą turi būti užtikrinama tarptautiniu lygmeniu,

–  atsižvelgdamas į Romos deklaraciją dėl pasaulio apsirūpinimo maistu, priimtą 1996 m. pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime maisto klausimais, kurį Romoje surengė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO),

–  atsižvelgdamas į FAO 2004 m. patvirtintas Teisės į maistą gaires, kuriose valstybėms siūlomos rekomendacijos, kaip įgyvendinti savo įsipareigojimus, susijusius su teise į maistą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. paskelbtą FAO tyrimą „Pasauliniai maisto nuostoliai ir švaistymas“, kuriame pateikiama tiksli informacija apie kasmet iššvaistomą ir prarandamą maistą,

–  atsižvelgdamas į Antrąją tarptautinę mitybos konferenciją, kuri įvyko Romoje 2014 m. lapkričio 19–21 d., ir jos baigiamuosius dokumentus, būtent Romos deklaraciją dėl mitybos ir Aprūpinimo maistu ir mitybos užsitęsus krizėms veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Didžiojo aštuoneto (G 8) Akvilos aprūpinimo maistu iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į mitybos gerinimo (angl. Scaling-Up Nutrition, SUN) judėjimą, kuris siekia panaudoti tarptautinių suinteresuotų subjektų pajėgumus ir norą remti nacionalinės vyriausybės įgyvendinamas iniciatyvas ir prioritetus siekiant spręsti neprievalgio problemą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliuciją Nr. 65.6 dėl išsamaus motinų, kūdikių ir mažų vaikų mitybos įgyvendinimo plano,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus JT konferencijoje darnaus vystymosi klausimais „Rio+20“ paskelbtą iniciatyvą „Badui – ne!“, pagal kurią vyriausybės, pilietinė visuomenė, tikinčiųjų bendruomenės, privatusis sektorius ir tyrimų institucijos raginamos susivienyti ir panaikinti badą bei sunkiausias netinkamos mitybos formas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 1 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/259 „Jungtinių Tautų veiksmų mitybos srityje dešimtmetis (2016–2025)“, kuria norima paskatinti intensyvesnius veiksmus siekiant panaikinti badą ir netinkamą mitybą visame pasaulyje ir užtikrinti visiems žmonėms, nepaisant to, kas jie yra ir kur gyvena, visuotinę prieigą prie sveikesnės ir tvaresnės mitybos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į darnaus vystymosi tikslus (DVT), jų tarpusavio priklausomybę ir integruotą pobūdį, ypač į DVT Nr. 1 (panaikinti visų formų skurdą visame pasaulyje), DVT Nr. 2 (panaikinti badą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir geresnę mitybą ir skatinti tvarų žemės ūkį) ir DVT Nr. 12 (užtikrinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarimą(1), ypač į jo 32 dalį, kurioje nurodoma, kad reikia pripažinti labai svarbų privačiojo sektoriaus vaidmenį diegiant inovacijas, kuriant gerovę, pajamas ir darbo vietas, sutelkiant šalių vidaus išteklius ir atitinkamai prisidedant prie skurdo mažinimo (DVT Nr. 1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį, kuriame nurodama, kad ES išorės veiksmais turi būti remiami darnaus vystymosi tikslai, žmogaus teisės ir lyčių lygybė,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame patvirtinama, kad Sąjunga turi atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Europos Sąjungos ratifikuotą Pagalbos maisto srityje konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinį susitarimą dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui, patvirtintą per 2013 m. birželio 8 d. aukščiausiojo lygio susitikimą dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui Londone,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ (COM(2012) 0586),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. Komisijos komunikatą „Išorinės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti. ES politikos programa“ (COM(2013) 0141) ir 2013 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo vykdant išorės pagalbą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos priimtą veiksmų planą dėl mitybos, kuriuo siekiama iki 2025 m. 7 milijonais sumažinti jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų, kuriems nustatytas sutrikęs vystymasis, skaičių(2),

–  atsižvelgdamas į pirmąją Komisijos veiksmų plano dėl mitybos pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 2 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politikos įsipareigojimų vykdymas. Pirmoji dvimetė ataskaita“ (COM(2014) 0712),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. paskelbtą bendrą ES, FAO ir Pasaulio maisto programos (PMP) visuotinį vertinimą „Visuotinė aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo padėties maisto krizės centruose analizė“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 11 d. Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu,

–  atsižvelgdamas į Aprūpinimo maistu ir mitybos užsitęsus krizėms veiksmų programą(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl Naujojo aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aljanso(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vaikų neprievalgio ir netinkamos mitybos besivystančiose šalyse(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją „2015 m. pasaulinė paroda Milane: „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 15 d. Milano miestų maisto politikos paktą(8), kurį parengė Milano miesto taryba ir pasirašė 113 pasaulio miestų, kuris buvo pateiktas JT Generaliniam Sekretoriui Ban Ki-moonui ir kuriame parodoma, koks svarbus vaidmuo tenka miestams formuojant politiką maisto klausimu,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl tolimesnių veiksmų siekiant pasaulinių tikslų ir ES įsipareigojimų pasaulio apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumo srityje (O-000099/2016 – B8-0717/2016),

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal DVT Nr. 2 ir su juo susijusius uždavinius siekiama iki 2030 m. panaikinti badą ir netinkamą mitybą, visų pirma užtikrinant galimybes ir padidinant smulkiųjų ūkininkų produktyvumą, sukuriant tvarias ir klimato kaitai atsparias žemės ūkio ir maisto sistemas, kurias taikant bus galima pamaitinti iki 2030 m. numatomą 8,5 mlrd. pasaulio gyventojų populiaciją ir kartu apsaugoti biologinę įvairovę, aplinką ir smulkiųjų ūkininkų interesus bei gerovę;

B.  kadangi smulkieji ūkininkai, vykdydami investicijas ir gamybą, yra didžiausias privačiojo sektoriaus subjektas žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir mitybos srityje;

C.  kadangi žmogaus teisė į maistą gali būti visapusiškai įgyvendinta tik drastiškai sumažinus skurdą ir nelygybę, užtikrinus lygybę ir padidinus atsparumą sukrėtimams, ypač sukūrus teisėmis pagrįstus socialinės apsaugos tinklus ir užtikrinus visapusišką pažeidžiamų grupių dalyvavimą ir saugią galimybę smulkiems ūkininkams ir kaimo bendruomenėms naudotis žeme ir ją valdyti, taip pat valdyti išteklius ir kitas gamybos priemones;

D.  kadangi, nors padaryta pažanga mažinant netinkamą mitybą, tačiau ji vis dar per lėta ir nevienoda ir kadangi šiuo metu pasaulyje 795 mln. žmonių negauna pakankamai maisto, kad galėtų gyventi deramą ir aktyvų gyvenimą; kadangi vieno iš trijų žmonių mityba yra viena ar kita forma netinkama;

E.  kadangi 2012 m. Pasaulio sveikatos asamblėja pritarė iki 2025 m. numatytiems pasiekti šešiems pasauliniams mitybos tikslams, t. y. 40 proc. sumažinti sutrikusio vystymosi vaikų iki penkerių metų amžiaus skaičių, 50 proc. sumažinti reprodukcinio amžiaus moterų anemiją, 30 proc. sumažinti mažo svorio vaikų gimstamumą, užkirsti kelią didėjančiam vaikų antsvorio lygiui, bent 50 proc. padidinti kūdikių maitinimą vien motinos pienu pirmaisiais 6 mėnesiais ir iki mažiau nei 5 proc. sumažinti vaikų išsekimo atvejus;

F.  kadangi maitinimas krūtimi yra pats natūraliausias ir geriausias naujagimių ir mažų vaikų maitinimo būdas, ypač besivystančiose šalyse, tačiau dėl praktikos neišmanymo ir kultūrinių kliūčių vis dar nepakankamai kūdikių maitinami krūtimi;

G.  kadangi 2013 m. aukščiausiojo lygio susitikime dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui ES įsipareigojo iki 2025 m. bent 7 mln. sumažinti sutrikusio vystymosi vaikų skaičių ir 2014–2020 m. laikotarpiu šiam tikslui pasiekti skirti 3,5 mlrd. eurų;

H.  kadangi nepakankama mityba per pirmąsias 1 000 kūdikio gyvenimo dienų turi nepaprastai didelių sveikatos, socialinių ir ekonominių pasekmių ir kadangi vienas iš šešių vaikų pasaulyje yra mažo svorio, 41 mln. jaunesnių negu penkerių metų amžiaus vaikų turi antsvorį arba yra nutukę ir netinkama mityba yra maždaug 45 proc. jaunesnių nei penkerių metų vaikų mirties priežastis, o tai reiškia, kad per metus bereikalingai prarandama maždaug 3 mln. jaunų gyvybių; kadangi nuolatinį neprievalgį visame pasaulyje patiria apie 161 mln. vaikų;

I.  kadangi moterys dažnai yra labiau pažeidžiamos maistinių medžiagų trūkumo požiūriu ir dėl to kyla rimtų pasekmių, be kita ko, kenkiama jų produktyvumui ir gebėjimui aprūpinti savo šeimą, taigi įtvirtinamas iš kartos į kartą perduodamas netinkamos mitybos ciklas;

J.  kadangi numatoma, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2030 m. pasieks 8,5 mlrd.;

K.  kadangi veiksmingos priemonės, kuriomis būtų kovojama su žemės grobimu besivystančiose šalyse, be kita ko, pasinaudojant konkrečiomis galimybėmis užtikrinti žemės išteklių naudojimo saugumą, yra nepaprastai svarbios siekiant pasaulinių tikslų ir siekiant laikytis ES įsipareigojimų dėl mitybos ir aprūpinimo maistu pasaulyje;

L.  kadangi neprievalgis ir prasta mityba yra didžiausi rizikos veiksniai, lemiantys daugybę pasaulio ligų;

M.  kadangi kova su netinkama mityba reiškia, kad reikia sukurti tvarią žemės ūkio politiką, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama pasėlių įvairinimui, siekiant teikti maistingą maistą ir įvairinti mitybą; kadangi šiuo tikslu sėklų kontrolė, nuosavybė ir prieinamumas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti smulkiųjų ūkininkų bei šeimos ūkių atsparumą aprūpinimo maistu požiūriu;

N.  kadangi teisės į maistą užtikrinimas priklauso, be kita ko, nuo galimybės naudotis žeme ir kitais gamybiniais ištekliais;

O.  kadangi prekybos ir investicijų susitarimai gali daryti neigiamą poveikį aprūpinimui maistu ir netinkamai mitybai, jei dėl dirbamos žemės nuomos ar pardavimo privatiems investuotojams vietos gyventojai netenka galimybės naudotis gamybiniais ištekliais, kurie yra būtini jų namų ūkiams, arba didelė dalis maisto būna eksportuojama ir parduodama tarptautinėse rinkose ir todėl eksportuojanti priimančioji šalis tampa labiau priklausoma nuo prekių kainų svyravimo tarptautinėse rinkose, taigi tampa pažeidžiamesnė;

P.  kadangi dėl biokuro gamybos pasaulinėje maisto sistemoje atsirado naujas spaudimas – konkurencija dėl žemės ir vandens;

Q.  kadangi netvari mėsos gamyba daro neigiamą poveikį aprūpinimui maistu; kadangi trečdalis pasaulio grūdų naudojami kaip pašaras, o ganyklų ir maisto kultūrų plėtra yra pagrindinė miškų naikinimo priežastis, ypač Pietų Amerikoje(9);

R.  kadangi 240 mln. žmonių 45-iose mažas pajamas gaunančiose ir (arba) nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse trūksta maisto ir vandens, o 80 mln. žmonių yra paveikti maisto krizės, įskaitant 2016 m. 41,7 mln. nukentėjusiųjų nuo smarkiausio per pastaruosius dešimtmečius El Ninjo;

S.  kadangi, UNICEF duomenimis, 2 000 vaikų iki penkerių metų amžiaus kasdien miršta nuo ligų, kuriomis susergama dėl vandens taršos, ir kadangi pusę pasaulio ligoninėse gulinčių žmonių sudaro sergantieji ligomis, kurias sukelia prasta geriamojo vandens kokybė;

T.  kadangi 2050 m. 70 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose ir kaip niekada bus būtina laikytis bendro pasaulinio ir vietinio požiūrio į mitybą;

U.  kadangi mitybos saugumas yra labai svarbi tvaraus ir integracinio augimo išankstinė sąlyga, nes ekonominiu požiūriu dėl netinkamos mitybos per metus gali būti prarasta 10 proc. BVP, ir kadangi, atsižvelgiant į FAO parengtą 2015 m. pasaulinę mitybos ataskaitą, už kiekvieną dolerį, išleidžiamą didinant intervencijas mitybos srityje, gaunama 16 dolerių grąža;

V.  kadangi sėklų privatizacija taikant nuostatas dėl intelektinės nuosavybės teisių ir GMO kelia grėsmę šalių apsirūpinimo maistu savarankiškumui;

1.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti iš tikrųjų koordinuotus ir paspartintus veiksmus tarp pasaulinių, nacionalinių, vietos, vyriausybinių, nevyriausybinių ir privačiųjų subjektų, įskaitant mokslinių ir pramonės tyrimų organizacijas, ir tarp paramos teikėjų, siekiant spręsti netinkamos mitybos problemą ir taip įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. bei pasiekti DVT Nr. 2 – panaikinti badą;

2.  pažymi, kad krūtimi maitinami besivystančių šalių vaikai 15 kartų rečiau miršta nuo plaučių uždegimo ir 11 kartų rečiau – nuo viduriavimo nei vaikai, kurie nemaitinami krūtimi;

3.  ragina Komisiją, Tarybą, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę, taip pat besivystančių šalių vyriausybes nedelsiant mobilizuoti ilgalaikes finansines investicijas, skirtas aprūpinimui maistu ir mitybos saugumui bei tvariam žemės ūkiui, ir padidinti aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą užtikrinant geresnį valdymą ir atskaitomybę bei sistemingą politiką maisto ir mitybos klausimu, kuri būtų grindžiama teisėmis ir kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama, viena vertus, į lyčių aspektą, tvarų žemės ūkį, gamtos išteklių naudojimą ir galimybę jais pasinaudoti, viešąsias vandens paslaugas, viešąją sanitariją ir higieną ir, kita vertus, įtraukių, teisėmis į išmokas pagrįstų socialinės apsaugos tinklų, ypač skirtų pažeidžiamiausioms ir labiausiai atskirtoms grupėms, kūrimą ir plėtimą;

4.  pabrėžia, kad reikia spręsti sistemines problemas, kurios lemia visų formų prastą mitybą; susirūpinęs pažymi, kad praeityje į eksportą orientuotas žemės ūkis buvo skatinamas šeimos ūkių, auginančių maisto kultūras vietos vartojimui, sąskaita; mano, kad reinvestavimas į vietos maisto produktų gamybą, ypač daug dėmesio skiriant smulkiesiems maisto gamintojams ir agroekologinei praktikai, yra pagrindinė sąlyga siekiant, kad mitybos strategijos būtų sėkmingai įgyvendinamos; mano, kad taip pat nepaprastai svarbu sukurti socialinės apsaugos schemas, pagal kurias būtų užtikrinta, kad visi asmenys visuomet turėtų prieigą prie maistingo maisto;

5.  susirūpinęs pažymi, kad trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto – maždaug 1,3 mlrd. tonų – yra iššvaistomas; pažymi, kad didžiausias kiekis yra išvaistomas Šiaurės Amerikoje ir Okeanijoje, kur išmetama beveik 300 kg vienam žmogui tenkančio maisto; pažymi, kad Europos Sąjungoje iš viso per metus iššvaistoma 88 mln. tonų maisto, kai pasaulyje 842 mln. žmonių – 12 proc. pasaulio gyventojų – badauja; pabrėžia, kad reikia pritaikyti visas maisto sistemas, kad maistas nebūtų prarandamas arba švaistomas;

6.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant savo veiklą skirti dėmesio politikos suderinamumui vystymosi labui ir atitinkamai atsižvelgti į savo prekybos, žemės ūkio, energetikos ir kitų politikos priemonių poveikį pasauliniam aprūpinimui maistu;

7.  ragina tarptautinę bendruomenę ir ES veikti išvien su šalimis siekiant remti konkrečioms sąlygoms pritaikytų, įgyvendinamų ir plataus užmojo nacionalinių mitybos tikslų apibrėžimą ir įgyvendinimą, laikantis DVT, kad būtų mažinamas sutrikusio vystymosi ir netinkamos mitybos atvejų skaičius; primygtinai ragina Komisiją ir ES delegacijas propaguoti koordinuotas pačių šalių vykdomas mitybos ir aprūpinimo maistu strategijas ir metodus ir skatinti šių šalių partnerių stebėsenos bei atskaitomybės gerinimą;

8.  ragina ES ir tarptautinę bendruomenę pasaulio mastu propaguoti teisę maitinti krūtimi ir atkreipti dėmesį į maitinimo krūtimi svarbą vykdant informavimo kampanijas motinos ir vaiko sveikatos klausimais;

9.  ragina valstybes nares ir ES institucijas dėti visas pastangas siekiant didinti Europos visuomenės informuotumą apie vis dar nepanaikintą pasaulinę neprievalgio problemą, kuri ypač veikia vaikus ir moteris;

10.  pabrėžia, kad kovojant su neprievalgio problema pirmenybė turėtų būti teikiama vietos maisto produktų gamybai, ir pabrėžia paramos, teikiamos smulkiesiems ūkininkams ir ūkininkėms kaip maisto produktų gamintojams, svarbą; ragina ES, įgyvendinant savo pasaulinę mitybos strategiją, padėti besivystančioms šalims ir smulkiesiems ūkininkams kurti vietos rinkas, vietos vertės grandines ir maisto perdirbimo galimybes ir padėti jiems jomis pasinaudoti, tuo pačiu metu įgyvendinti prekybos politikos priemones, kuriomis būtų remiami minėti veiksmai;

11.  pažymi, kad esant tokiai padėčiai, kai įprastam žemės ūkiui būdingas monokultūrų auginimas, perėjimas nuo diversifikuoto kultūrų auginimo sistemų prie supaprastintų javais paremtų sistemų prisidėjo prie mikroelementų požiūriu nepakankamos mitybos daugelyje besivystančių šalių; ragina ES, laikantis JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijų, įsipareigoti siekti esminio perėjimo prie agroekologijos, kaip būdo šalims apsirūpinti maistu ir pagerinti maitinimąsi, tuo pat metu sprendžiant klimato ir skurdo problemas; be kita ko, ragina ES ir besivystančių šalių vyriausybes sukurti vietines mainų sėkla sistemas ir nustatyti sėklai taikomas taisykles, kurios atitiktų Tarptautinę sutartis dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiu, tokiais būdais skatinant genetinę kultūrų įvairovę, taip pat investuoti į įvairias maistingas ir kultūros vertybėms neprieštaraujančias sezonines vietos maistines kultūras;

12.  primena, kad apsirūpinimo maistu savarankiškumui nepaprastai svarbu užtikrinti tautų teisę į žemę; pabrėžia, kad dėl žemės grobimo, atsirandančio dėl didelio masto žemės pirkimo besivystančiose šalyse, kyla naujas pavojus aprūpinimui maistu ir mitybai; prašo Komisijos imtis konkrečių priemonių, skirtų kovoti su žemės grobimu, ir parengti veiksmų planą siekiant užkirsti kelią žemės grobimui ir užtikrinti veiksmingą FAO Išteklių valdymo gairių įgyvendinimą;

13.  apgailestauja dėl to, kad ES biodegalų politika skatina spekuliuoti ariama žeme, ypač derlingiausia ir netoli uostų arba kelių esančią žeme; primygtinai ragina ES, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, pašalinti viešųjų subjektų teikiamas paskatas gaminti biokurą iš žemės ūkio kultūrų;

14.  pabrėžia, kad investicijų į mitybą apimtis iš esmės išlieka nepakankama, o tiesiogiai su mityba susijusios priemonės 2014 m. sulaukė vos 0,57 proc. pasaulinės oficialios paramos vystymuisi ir padengė tik 1,4 proc. visų poreikių;

15.  tikisi, kad Komisija laikysis savo įsipareigojimo investuoti 3,5 mlrd. eurų siekiant iki 2025 m. mažiausiai 7 mln. sumažinti sutrikusio vystymosi vaikų skaičių; nurodo, kad iš pažadėtų 3,5 mlrd. eurų tik 400 mln. EUR yra skirti tiesiogiai su mityba susijusioms priemonėms, o likę 3,1 mlrd. numatomi skirti mitybai poveikį turinčioms priemonėms, kurios yra susijusios su tokiomis gretimomis sritimis kaip žemės ūkis, aprūpinimas maistu, lytis, vanduo, sanitarijos paslaugos, higiena ir švietimas, tačiau nebūtinai šalina tiesiogines vaikų neprievalgio priežastis;

16.  pabrėžia, kad sutrikęs vystymasis (pasireiškiantis, kai vaiko ūgis pagal jo amžių per žemas ir nepakankama mityba ir kartotinės infekcijos per pirmąjį 1000 gyvenimo dienų neleidžia normaliai augti ir vystytis) yra viena didžiausių kliūčių žmogaus raidai;

17.  ragina Komisiją ir Tarybą prieš antrąjį aukšto lygio susitikimą mitybos klausimais, kuri vyks 2016 m. rugpjūčio mėn. Brazilijoje, užtikrinti ES politinę lyderystę bei pasaulio ir regionų lygmenimis skatinti siekti tarptautiniu mastu sutartų mitybos tikslų, kurie būtų aiškūs ir plataus užmojo; primygtinai ragina ES delegacijas ir Komisiją skatinti taikyti suderintas nacionaliniu lygmeniu valdomas mitybos ir apsirūpinimo maistu strategijas, kartu su valstybėmis partnerėmis integruojant pasaulinius mitybos tikslus į visas atitinkamas vystymosi programas ir šalių strategijas;

18.  ragina ES užtikrinti maisto gamybos sistemų tvarumą ir įdiegti atsparias žemės ūkio praktikas, kurios didina produktyvumą ir gamybą, siekiant užtikrinti prekybos pasaulio žemės ūkio rinkose iškraipymų prevenciją pagal Dohos vystymosi derybų raundo įgaliojimus, taip pat labiausiai nukentėjusias šalis integruoti į pasaulinę prekybos rinką, siekiant išspręsti maisto stygiaus problemą;

19.  mano, kad peržiūrint ES finansinę programą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ateityje dėl didesnio išteklių poreikio pasireikš maisto saugos ir apsirūpinimo maistu problemos; atkreipia dėmesį į tai, kad tai galima būtų panaudoti reaguojant į netinkamos mitybos tendencijas tiek ES nepriklausančiose valstybėse, tiek valstybėse narėse;

20.  pripažįsta, kad pasitelkiant tvarią žemės ūkio politiką ir sveikatos sistemas turi būti šalinama ne tik sutrikusio vystymosi problema, bet ir kitos nepakankamos mitybos pasekmės, pvz., išsekimas (ūgio atžvilgiu per mažas svoris) ir mikroelementų trūkumas; atkreipia dėmesį į tai, kad Pietų Azijoje išsekimo paplitimas yra toks didelis (kiek mažiau nei 15 proc.), kad artėja prie lygio, kuriame konstatuojamas kritinės visuomenės sveikatos problemos faktas;

21.  pabrėžia, kad išsekimo problemai mažinti skirta humanitarinė pagalba turi būti papildyta Komisijos strategijomis, siejančiomis humanitarinės ir vystomosios pagalbos priemones; primygtinai ragina Komisiją nustatyti vystymosi programų indėlį į naujai apibrėžto įsipareigojimo ir tikslinio rodiklio įgyvendinimą, siekiant nedelsiant veiksmingai kovoti su jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų išsekimu;

22.  pabrėžia, kad svarbu skatinti švietimo mitybos klausimais programas mokyklose ir vietos bendruomenėse;

23.  ragina Komisiją nustatyti aiškią politikos programą, skirtą, vadovaujantis nacionaliniais, regioniniais ir tarptautiniais įsipareigojimais, didinti paramą nacionalinėms minimalios socialinės apsaugos sistemoms, kurios daugelyje šalių pasirodė esančios labai svarbi priemonė didinant atsparumą ir mažinant neprievalgį;

24.  pabrėžia, kad numatoma papildoma metinė 7 mlrd. USD investicija yra būtina norint pasiekti pasaulinius kovos su sutrikusiu vystymusi ir moterų anemija bei maitinimo motinos pienu tikslinius rodiklius ir kad tokia investicija išgelbėtų 3,7 mln. vaikų gyvybių, bent 65 mln. mažiau vaikų pasireikštų sutrikęs vystymasis ir 265 mln. mažiau moterų kentėtų nuo anemijos, palyginti su 2015 m.;

25.  ragina Komisiją tvirčiau imtis lyderės vaidmens aprūpinimo maistu bei mitybos srityje ir padidinti savo įsipareigojimus paskiriant papildomai 1 mlrd. eurų tiesiogiai su mityba susijusioms priemonėms, kad būtų pasiekti su mityba susiję Pasaulio sveikatos asamblėjos ir darnaus vystymosi tikslai, taip pat parengti aiškią strategiją, kurioje būtų išdėstyta, kaip Komisija planuoja įgyvendinti ir integruoti minėtus tikslus į savo planus ir politikos priemones, bei pateikti aiškias gaires pažadėtų lėšų paskirstymui 2016–2020 m. laikotarpiu;

26.  ragina Komisiją ir paramos Mitybos gerinimo (angl. SUN) judėjimui teikėjus toliau nuolat informuoti apie padarytą pažangą pagal Susitarimo dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui įsipareigojimus, naudojant bendrą išteklių sekimo metodiką, dėl kurios susitarta 2013 m. SUN tinklo susitikime Lusakoje;

27.  pabrėžia, kad visos ES politikos priemonės turi atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui principą; todėl ragina, kad vykdant ES prekybos ir vystymosi politiką būtų atsižvelgiama į besivystančių šalių politines ir ekonominės politikos galimybes, kad jos galėtų nustatyti reikiamą politiką, kuria būtų skatinamas tvarus vystymasis ir jų gyventojų orumas, be kita ko, apsirūpinimo maistu savarankiškumas;

28.  ragina sukurti konkrečius ES veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius, įskaitant mitybai poveikį turinčių ir tiesiogiai su mityba susijusių priemonių išlaidų sekimo rodiklius, tobulinant EBPO Paramos vystymuisi komiteto (angl. DAC) pagrindinės mitybos kodą ir sukuriant mitybai poveikį turinčių priemonių DAC žymenį; atsižvelgdamas į tai, primygtinai teigia, kad reikia nustatyti griežtas stebėsenos ir atskaitomybės priemones, užtikrinančias skaidrumą ir veiksmingą pažangos stebėseną;

29.  ragina Komisiją remti smulkių ūkininkų pastangas išbandyti ir įdiegti atsparesnės ir produktyvesnės žemės ūkio gamybos metodus (atitinkančius pažangumo klimato kaitos atžvilgiu ir agroekologinio racionalumo kriterijus), kurie padėtų pagerinti pablogėjusią aplinkos būklę ir su žemės ūkiu susijusių pragyvenimo šaltinių patikimumą ir pakankamumą (tai būtina norint pagerinti apsirūpinimą maistu ir mitybą);

30.  pabrėžia, kad teisė į vandenį neatskiriama nuo teisės į maistą ir kad 2010 m. Jungtinių Tautų rezoliucija dar nevirto ryžtingais veiksmais, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad teisė į vandenį būtų laikoma žmogaus teise;

31.  ragina Komisiją ir kitus paramos teikėjus ir organizacijas patobulinti su mityba susijusių neapibendrintų ir išsamių duomenų rinkimą siekiant padidinti ateities veiksmų tikslingumą;

32.  tvirtina, kad reikia laikytis holistinio požiūrio į neprievalgio problemą, kuriai spręsti reikia imtis veiksmų įvairiuose ekonominiuose ir socialiniuose sektoriuose; todėl pabrėžia įvairius suinteresuotuosius subjektus apjungiančių partnerysčių svarbą ir esminį privačiojo sektoriaus vaidmenį gerinant apsirūpinimą maistu ir stiprinant tiesiogiai su mityba susijusias intervencines priemones, visų pirma diegiant naujoves ir investuojant į tvarų žemės ūkį, taip pat gerinant socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos praktiką ūkininkavimo ir maisto gamybos sistemose;

33.  ragina Komisiją toliau veikti kaip paramos teikėjų lyderė kovojant su netinkama mityba, spartinant Komisijos pastangas įvykdyti savo įsipareigojimus, taip pat vykdant propagavimo veiklą ir teikiant paramą, siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinta nuo 2013 m. padaryta pažanga įgyvendinant Susitarimo dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui įsipareigojimus ir būtų prisiimti papildomi įsipareigojimai teikti užpildyti mitybos gerinimo finansavimo spragą;

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungai, FAO ir Pasaulio sveikatos organizacijai.

 

(1)

http://www.oecd.org/development/effectiveness/49650173.pdf

(2)

SWD(2014) 0234.

(3)

2015 m. FAO aprūpinimo maistu ir mitybos užsitęsus krizėms veiksmų programa. http://www.fao.org/3/a-bc852e.pdf

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0247.

(5)

OL C 56E, 2013 2 26, p. 75.

(6)

OL L 289, 2016 8 9, p. 71.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0184.

(8)

http://www.foodpolicymilano.org/wp-content/uploads/2015/10/Milan-Urban-Food-Policy-Pact-EN.pdf

(9)

Šaltiniai: specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais Olivier De Schutterio 2014 m. sausio 24 d. pranešimas http://www.srfood.org/images/stories/pdf/officialreports/20140310_finalreport_en.pdf

Teisinė informacija - Privatumo politika