PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir 2016 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Marakeše, Maroke (COP 22)
28.9.2016 - (2016/2814(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį
Giovanni La Via, Peter Liese, Jo Leinen, Julie Girling, Gerben-Jan Gerbrandy, Estefanía Torres Martínez, Bas Eickhout, Marco AffronteAplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu
B8-1043/2016
Europos Parlamento rezoliucija dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir 2016 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Marakeše, Maroke (COP 22)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,
– atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą Nr. 1/CP.21, ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje, Katare, vykusias 18-ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 18) ir 8-ąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 8), ir į protokolo, kuriuo nustatytas antrasis įsipareigojimų laikotarpis pagal Kioto protokolą, kuris prasidėjo 2013 m. sausio 1 d. ir baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., pakeitimo priėmimą,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke buvo pateiktas pasirašyti Paryžiaus susitarimas, kurį bus galima pasirašyti iki 2017 m. balandžio 21 d., į tai, kad 180 valstybių pasirašė Paryžiaus susitarimą ir 27 valstybės deponavo susitarimo ratifikavimo dokumentus, kurių bendras išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro 39,08 proc. viso išmetamo kiekio pasaulyje (2016 m. rugsėjo 7 d. duomenimis),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje“[1],
– atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą „Po Paryžiaus konferencijos. Paryžiaus susitarimo poveikio vertinimas“ (COM(2016) 0110),
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 16 d. Komisijos komunikatą „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2013)0216) ir prie jo pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23–24 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Latvijos ir Europos Komisijos JTBKKK pateiktą dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (INDC),
– atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) penktąją vertinimo ataskaitą ir jos apibendrinamąją ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2014 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“ ir į UNEP 2014 m. ataskaitą dėl atotrūkio prisitaikymo prie klimato kaitos srityje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 7–8 d. Elmau pilyje Vokietijoje vykusio Didžiojo septyneto (G 7) aukščiausiojo lygio susitikime priimtą vadovų deklaraciją „Galvokime apie ateitį. Veikime kartu“, kurioje pakartotas ketinimas laikytis įsipareigojimo iki 2050 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 40–70 proc., lyginant su 2010 m.; būtina užtikrinti, kad sumažinimo rodiklis būtų arčiau 70, o ne 40 proc.,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 26–27 d. Isėje-Šimoje, Japonijoje, vykusio Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikime priimtą vadovų deklaraciją, kuria visos šalys raginamos siekti, kad 2016 m. įsigaliotų Paryžiaus susitarimas,
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos pranešimą „Per vėlai, per staigiai. Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos ir sisteminė rizika“,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Tarptautinės išteklių darbo grupės pateiktus „10 pagrindinių klimato kaitos faktų“ (angl. „10 key messages on Climate Change“),
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8-0000/2016),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Paryžiaus susitarimas įsigalios trisdešimtą dieną nuo dienos, kai bent 55 Konvencijos šalys, kurių bendras pasauliniu mastu išmetamas ŠESD kiekis sudaro bent apie 55 proc. viso išmetamo kiekio, bus deponavusios savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie JT dokumentus;
B. kadangi kova su klimato kaita negali būti laikoma kliūtimi kelyje į ekonomikos augimą, netgi priešingai: tai svertas, padėsiantis siekti naujo ir tvaraus ekonomikos ir užimtumo augimo ir juos įgyvendinti;
C. kadangi dėl klimato kaitos gali padidėti konkurencija dėl išteklių, pvz., maisto, vandens, ganyklų, ekonominis sunkumas ir politinis nestabilumas, ir nelabai tolimoje ateityje ji gali tapti svarbiausiu gyventojų persikėlimo tiek šalies viduje, tiek į kitas valstybes veiksniu; kadangi šiuo atžvilgiu tarptautinėje darbotvarkėje svarbu kelti klausimą dėl su klimato kaita susijusios migracijos;
D. kadangi klimato kaita labiausiai paveiks besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis ir salose įsikūrusias mažas besivystančias valstybes, kurios neturi pakankamai išteklių, kad pasirengtų vykstantiems pokyčiams ir prie jų prisitaikytų; kadangi, pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), Afrika yra itin pažeidžiama šio iššūkio akivaizdoje ir todėl labai kenčia nuo vandens trūkumo, itin sudėtingų oro sąlygų bei maisto stygiaus, kylančio dėl sausrų ir dykumėjimo;
E. kadangi 2015 m. kovo 6 d. ES ir jos valstybės narės pateikė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKK) sekretoriatui savo numatomą nacionaliniu lygmeniu nustatytą veiksmą, kuriuo įsipareigoja siekti privalomo tikslo ES viduje išmetamą ŠESD kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m., kaip nustatyta 2014 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos;
Tvirtai moksliškai pagrįsta klimato politika
1. primena, kad, remiantis 2014 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktojoje vertinimo ataskaitoje pateiktais moksliniais įrodymais, klimato sistemos atšilimas yra neabejotinas; klimatas keičiasi ir žmogaus veikla yra pagrindinė nuo 20-ojo amžiaus vidurio stebimo atšilimo priežastis; yra susirūpinęs, kad plataus masto didelis klimato kaitos poveikis gamtai ir žmonėms jau akivaizdus visuose žemynuose ir vandenynuose;
2. atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKK) sekretoriato išvadas, kad, esant dabartiniam pasaulio mastu išmetamo ŠESD kiekio lygiui, likęs anglies dioksido biudžetas, atitinkantis tikslą apriboti vidutinės temperatūros pasaulyje kilimą iki ne daugiau nei 1,5 °C, bus išnaudotas per ateinančius penkerius metus; pabrėžia, kad visos šalys turėtų paspartinti perėjimą prie nulinio ŠESD išmetimo ir atsparumo klimato kaitai, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime, siekiant išvengti blogiausių visuotinio atšilimo padarinių;
3. primygtinai ragina išsivysčiusias šalis, ypač ES, smarkiai sumažinti savo išmetamo ŠESD kiekį viršijant dabartinius įsipareigojimus, kad būtų kuo labiau siekiama išvengti to, kad neigiamo lygio anglies dioksido išskyrimas įvyktų didesniu mastu, nes dar neįrodyta, jog technologijos yra veiksmingos, socialiniu požiūriu priimtinos, ekonomiškai efektyvios ir saugios;
Primygtina būtinybė ratifikuoti ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą
4. palankiai vertina Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaip didelį laimėjimą kovojant su klimato kaita ir siekiant daugiašališkumo; mano, kad tai – plataus užmojo, subalansuotas, teisingas ir teisiškai privalomas susitarimas ir kad tai, jog COP 21 pabaigoje buvo priimtas susitarimas ir 187 šalys paskelbė numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (INDC), yra lemiamas pokytis siekiant imtis visapusiškų ir kolektyvinių pasaulinių veiksmų, o juos įgyvendinus neabejotinai ir negrįžtamai bus paspartintas perėjimas prie klimato kaitos poveikiui atsparios ir klimato atžvilgiu neutralios pasaulio ekonomikos;
5. itin palankiai vertina tai, kad visos šalys įsipareigoja apriboti vidutinės temperatūros pasaulyje kilimą iki gerokai mažiau kaip 2 °C, palyginti su ikipramoniniais lygiais, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra kiltų ne daugiau kaip 1,5 °C, taip pat siekti, kad antrojoje šio šimtmečio pusėje remiantis lygybės principu būtų subalansuotas išmetamų antropogeninių teršalų kiekis pagal šaltinius ir ŠESD šalinimo absorbentais kiekis („nulinis išmetamas kiekis“);
6. primena, kad pasiekus tikslą, jog temperatūros kilimas pasaulyje būtų apribotas taip, kad jis būtų gerokai mažesnis kaip 2 °C, neužtikrinama, kad bus išvengta didelio neigiamo klimato kaitos poveikio; pripažįsta, kad reikia formuoti visuomenės suvokimą, jog būtų aiškiai suprantami konkretūs su temperatūros kilimo pasaulyje apribojimu vidutiniškai iki 1,5 °C susijusios politikos padariniai; todėl palankiai vertina Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialiąją ataskaitą, kuri šiuo tikslu bus parengta 2018 m.; pabrėžia, kad nereikėtų pervertinti anglies dioksido absorbentų galimybių padedant pasiekti neutralų išmetamo anglies dioksido rodiklį;
7. primena, kad norint apriboti vidutinę temperatūrą pasaulyje, kad ji nekiltų daugiau nei 2 °C, drauge stengiantis apriboti šį temperatūros kilimą iki 1,5 °C, būtina kuo anksčiau pradėti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat kad kuo anksčiau turėtų būti pasiektas didžiausias pasaulyje išmetamo ŠESD kiekis; primena, kad pasaulyje išmetamų teršalų lygis turi būti laipsniškai sumažintas iki 2050 m. arba šiek tiek vėlesnio termino; ragina visas šalis, galinčias tai padaryti, įgyvendinti savo nacionalinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir strategiją, prioritetą teikiant laipsniškam deginant anglis išskiriamo anglies dioksido mažinimui, nes anglys yra taršiausias energijos šaltinis, ir ragina ES šiuo tikslu bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais, pateikiant gerosios patirties pavyzdžių;
8. pabrėžia, kad teisiškai privalomas Paryžiaus susitarimas ir apibrėžta priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyva bus patikimu orientyru priimant sprendimus, padės išvengti brangių investicijų, kuriomis įtvirtinamos didelio anglies dioksido kiekio technologijos, suteiks įmonėms ir investuotojams užtikrintumo ir nuspėjamumo, taip pat skatins pereiti nuo investicijų į iškastinį kurą prie investicijų į mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių energijos išteklių;
9. pabrėžia, kad yra aišku, net nesant mokslinių įrodymų dėl to, ką pasaulio temperatūros kilimo apribojimas iki 1,5 °C reiškia kiekvienam sektoriui ir regionui, jog dabar šalių dedamų pastangų pasiekti šias saugias ribas pažeidžiamiausiose šalyse nepakanka; primygtinai ragina visas šalis, ypač išsivysčiusias, sustiprinti bendras pastangas ir, atsižvelgiant į 2018 m. sutarimą skatinantį dialogą, išplėsti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus; atsižvelgdamas į tai, ragina ES įsipareigoti savo 2030 m. nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais siekti dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį;
10. palankiai vertina Paryžiaus susitarime numatytą įsipareigojimą per antrąją šimtmečio pusę sumažinti pasaulyje išskiriamo anglies dioksido kiekį iki nulio; pripažįsta, kad tai reiškia, jog dauguma ES ūkio sektorių turės pasiekti nulinį išskyrimo lygį gerokai anksčiau; pabrėžia, kad ES turi daryti spaudimą susitariančiosioms šalims, kurių veiksmų tendencijos neatitinka Paryžiaus susitarimo;
11. primygtinai ragina, kad Paryžiaus susitarimas įsigaliotų kuo greičiau, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares kuo skubiau jį ratifikuoti, kad nebūtų atidėliojamas jo įsigaliojimas; todėl ragina Komisiją teikti reguliarias ataskaitas Parlamentui ir kompetentingiems komitetams apie ratifikavimo proceso eigą ir ypač apie vis dar išliekančių galimų kliūčių priežastis; palankiai vertina tai, kad tam tikros valstybės narės jau pradėjo, o kai kurios iš jų – jau užbaigė nacionalines ratifikavimo procedūras;
12. vis dėlto apgailestauja, kad pagal numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų sumą pasaulis net nepriartėja prie tikslo apriboti pasaulio vidutinės temperatūros kilimą iki ne daugiau nei 2 °C; pažymi, kad būtina imtis papildomų plataus užmojo veiksmų, ir ragina ES ir kitus didžiausius teršėjus imtis suderintų veiksmų ir priartinti savo numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus prie 2 °C tikslo; pabrėžia, jog yra primygtinai būtina ir itin svarbu visoms susitarimo šalims, įskaitant ES, kas penkerius metus didinti savo įsipareigojimus nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį pagal Paryžiaus susitarime nustatytą siekių didinimo mechanizmą; mano, kad nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai yra pagrindinės nacionalinės vystymosi planavimo politikos priemonės, užtikrinant sinergiją su darnaus vystymosi tikslais;
13. pabrėžia, kad svarbu parodyti, jog ES laikosi Paryžiaus susitarimo reikalavimų, be kita ko, atliekant savo vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikių tikslų ir politikos priemonių peržiūrą, ir kad svarbu kuo anksčiau pradėti šį procesą, kad būtų galima surengti išsamias diskusijas, kuriose Parlamentas drauge su nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, taip pat pilietinės visuomenės ir verslo sektoriaus atstovais turėtų atlikti labai svarbų vaidmenį; ragina Komisiją parengti ES skirtą amžiaus vidurio nulinio išmetamųjų teršalų išskyrimo strategiją, kurioje būtų pateikta ekonomiškai efektyvi perspektyva pasiekti Paryžiaus susitarime patvirtintą nulinio išmetamųjų teršalų išskyrimo tikslą;
Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencija (COP 22) Marakeše
14. mano, kad reikėtų derybų pažangos pagrindiniais Paryžiaus susitarimo klausimais, įskaitant sustiprintą skaidrumo sistemą, visuotinės padėties vertinimo detales, tolesnes gaires dėl numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų, bendrą susitarimą dėl diferencijavimo, nuostolių ir žalos, kovos su klimato kaita finansavimo ir pajėgumų paramos, įtraukiojo daugiapakopio valdymo sampratos, taip pat mechanizmą, kuris padėtų įgyvendinti susitarimą ir skatintų jo laikytis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis pagal Paryžiaus susitarimą suderintų įsipareigojimų, ypač dėl ES indėlio švelninant klimato kaitos padarinius ir prisitaikant prie jos, taip pat jos paramos finansų, technologijų perdavimo ir pajėgumų stiprinimo srityse, nepaisant jokių ES valstybių narių statuso pokyčių;
15. pabrėžia, kad bendrai stengiantis kovoti su klimato kaita ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą labai svarbus veiksnys yra laikas; pabrėžia, kad ES yra ir pajėgi, ir privalo rodyti pavyzdį ir nedelsiant pradėti derinti savo klimato ir energetikos politikos tikslus su tarptautiniu mastu sutartu tikslu apriboti pasaulio vidutinės temperatūros kilimą, kad ji nekiltų daugiau nei 2 °C, kartu stengiantis sumažinti šį rodiklį iki 1,5 °C;
16. ragina ES ir valstybes nares toliau aktyviai dalyvauti vadinamosios Didelių siekių koalicijos veikloje ir įsipareigoti paspartinti derybų procesą bei paremti pirmininkaujančio Maroko pastangas didžiausią dėmesį skirti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir prisitaikymo priemonių indėliui visuotiniu mastu kovojant su klimato kaita;
17. pabrėžia, kad reikia pradėti diskusijas dėl 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogo, kuris bus pagrindinė proga panaikinti nuolatinį klimato kaitos švelninimo užmojų atotrūkį dabartinių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų srityje, suformavimo; mano, kad ES turėtų imtis iniciatyvaus vaidmens organizuojant pirmąjį sutarimą skatinantį dialogą siekiant aptarti kolektyvinius užmojus ir įsipareigojimų vykdymo pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai anksčiau prieš pradedant palankesnių sąlygų sudarymo dialogą pateikti pasiūlymą dėl tolesnio ŠESD mažinimo, kuris būtų didesnis nei dabartiniai įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, ir tinkamai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo užmojų atotrūkio mažinimo atsižvelgiant į ES pajėgumus;
18. primena, kad klimato kaitos švelninimo veiklos masto didinimas laikotarpiu iki 2020 m. yra neabejotinai būtina ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo sąlyga ir vienas iš svarbiausių Marakešo COP 22 sėkmės vertinimo elementų;
Užmojai iki 2020 m. ir Kioto protokolas
19. pažymi, kad šiuo metu ES sėkmingai laikosi plano viršyti savo 2020 m. tikslus, susijusius su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, ir pasiekti savo 2020 m. tikslą atsinaujinančiosios energijos srityje ir kad dėl energiją efektyviau vartojančių pastatų, produktų, pramoninių procesų ir transporto priemonių padaryta didelė pažanga sprendžiant energijos intensyvumo klausimą, o Europos ekonomika nuo 1990 m. realiai išaugo 45 proc.; tačiau pabrėžia, kad būtina didinti užmojus ir aktyviau veikti, siekiant išsaugoti pakankamas paskatas, susijusias su išmetamo ŠESD kiekio sumažinimu, nes tai būtina norint pasiekti iki 2050 m. užsibrėžtus ES tikslus klimato ir energetikos srityse; pabrėžia, kad transporto ir žemės ūkio sektorių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį 2020 m. tikslų požiūriu nepakankama ir kad būtina dėti daugiau pastangų atsižvelgiant į šių sektorių indėlį mažinant teršalų išmetimą iki 2030 m.;
20. pabrėžia, kad tikslai „20–20–20“, susiję su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, atsinaujinančiąja energija ir energijos taupymu, atliko esminį vaidmenį skatinant šią pažangą ir užtikrinant virš 4,2 mln. žmonių darbo vietas įvairiuose ekologiškos pramonės sektoriuose, įskaitant tai, kad ekonominės krizės metu užfiksuotas tolesnis augimas;
21. patikslina, kad, nors antrasis įsipareigojimų pagal Kioto protokolą laikotarpis yra ribotos apimties, jis turėtų būti laikomas labai svarbiu tarpiniu žingsniu, taigi ragina susitariančiąsias šalis, įskaitant ES valstybes nares, kuo skubiau baigti ratifikavimo procesą; pažymi, kad pritardamas Parlamentas atliko tai, ką turėjo atlikti, ir teigiamai vertina tas valstybes nares, kurios jau pabaigė savo vidaus procesus;
Visapusiškos visų sektorių pastangos
22. teigiamai vertina apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų (ATLPS) vystymą visame pasaulyje, įskaitant 17 ATLPS, kurios taikomos keturiuose žemynuose ir apima 40 proc. pasaulio BVP bei padeda ekonominiu požiūriu efektyviai mažinti teršalų išmetimą pasaulyje; ragina Komisiją puoselėti ES ATLPS ir kitų ATLPS ryšius, siekiant kurti tarptautinius anglies dioksido rinkos mechanizmus, kad didėtų užmojai klimato srityje ir kartu būtų padedama mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką sudarant vienodas sąlygas; prašo dėti dideles pastangas, kad bet kuri valstybė narė, kurios statusas keičiasi, liktų ES ATLPS dalimi; ragina Komisiją parengti apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad susiejus ES ATLPS būtų nuolat prisidedama prie švelninimo pastangų ir nebūtų pakenkta ES vidaus tikslui mažinti išmetamą ŠESD kiekį;
23. pabrėžia, kad, remiantis IPCC išvada, teršalų išmetimas dėl žemės naudojimo (žemės ūkiui, ganykloms, miškui ir kitais tikslais) turi didelį ekonominio efektyvumo potencialą švelninimo ir atsparumo stiprinimo požiūriais, taigi turi būti stiprinami ES veiksmai ir tarptautinis bendradarbiavimas, siekiant geriau apskaičiuoti ir optimizuoti anglies dioksido surinkimo, susijusio su teršalų išmetimu dėl žemės naudojimo, potencialą ir užtikrinti saugią ir ilgalaikę anglies dioksido sekvestraciją; atkreipia dėmesį į ypatingas galimybes, šiuo požiūriu siejamas su agrarine miškininkyste; pažymi, kad Parlamento kadencijos pradžioje pasiektas svarbus susitarimas dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, ir tikisi, kad Parlamento indėlis į šiuo klausimu rengiamas derybas bus plataus užmojo sprendimo pagrindas vykdant numatomą taisyklių peržiūrą;
24. pažymi, kad miškų naikinimas ir alinimas yra 20 proc. pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio priežastis, ir atkreipia ypatingą dėmesį į miškų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir būtinybę stiprinti miškų prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai pajėgumus; pabrėžia, kad būtinos švelninimo pastangos, kurios būtų telkiamas atogrąžų miškų sektoriuje (REDD+); pabrėžia, kad be šių švelninimo pastangų greičiausiai bus neįmanoma pasiekti tikslo apriboti visuotinį atšilimą iki mažesnio nei 2 °C rodiklio; taip pat ragina ES didinti tarptautinį finansavimą miškų naikinimui besivystančiose šalyse riboti;
25. ragina į ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos programą įtraukti žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę (LULUCF), nes į teršalų išmetimą šiose srityse turi būti atsižvelgiama atskirai, kad ES LULUCF absorbentas nebūtų naudojamas švelninimo pastangoms kituose sektoriuose mažinti;
26. primena, kad pagal išmetamą ŠESD kiekį transporto sektorius yra antras; apgailestauja, kad Paryžiaus susitarime neminimos tarptautinė aviacija ir laivyba; primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina įgyvendinti įvairią politiką, kuria būtų siekiama mažinti teršalų išmetimą šiame sektoriuje; pakartoja, jog JTBKKK šalys turi imtis veiksmų, kad veiksmingai reguliuotų ir ribotų teršalų išmetimą tarptautinės aviacijos ir laivybos sektoriuose atsižvelgdamos į tai, kas būtina ir skubu atitinkamu atveju; ragina visas šalis dirbti padedant Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) ir Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO) ir parengti visuotinės politikos programą, pagal kurią būtų galima veiksmingai reaguoti, taip pat imtis priemonių tinkamiems tikslams iki 2016 m. pabaigos nustatyti, kad, atsižvelgiant į vadinamąjį 2 °C tikslą, būtų pasiekti mažinimo tikslai;
27. primena, kad aviacijos sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis 2012 m. sausio 1 d. buvo įtrauktas į ES ATLPS, taigi visi į ATLPS taikymo sritį patenkantys orlaivių naudotojai privalo gauti apyvartinius anglies dioksido taršos leidimus; pažymi, jog 2013 m. ir 2014 m. priimti du sprendimai dėl nukrypti leidžiančios nuostatos – jais buvo laikinai apribota ES ATLPS taikymo sritis, nes nebuvo įtraukti tarptautiniai skrydžiai, kad ICAO turėtų laiko parengti pasauline rinka pagrįstą priemonę (angl. Global Market-Based Measure – GMBM) teršalų išmetimui tarptautinės aviacijos sektoriuje mažinti – taip pat pažymi, kad nuo 2017 m. ši išimtis nebegalios;
28. ragina šių metų pabaigoje ICAO nustatyti teisingą ir giežtą GMBM, kuri tarptautiniu lygmeniu būtų įgyvendinama nuo 2020 m.; reiškia didelį nusivylimą dėl dabartinio ICAO aptariamo pasiūlymo ir primena, kad bet koks galiojančių teisės aktų dėl aviacijos įtraukimo į ES ATLPS pakeitimas gali būti svarstomas tik jeigu GMBM būtų plataus užmojo ir kad Europos vidaus skrydžiams bet kuriuo atveju būtų toliau taikoma ES ATLPS;
29. atkreipia dėmesį į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) įspėjimą, kad per vėlai suvokus teršalų išmetimo kontrolės svarbą gali būti staigiai pradėti įgyvendinti naudojamų daugiau anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių kiekio apribojimai ir kad perėjimo sąnaudos, savo ruožtu, bus didesnės, įskaitant galimą poveikį ekonominei veiklai ir finansų įstaigoms; ragina Komisiją toliau vertinti galimą sisteminę riziką, kuri siejama su staigiu perėjimu, ir prireikus pasiūlyti finansinių rinkų skaidrumo reikalavimus ir politiką sisteminei rizikai kuo labiau mažinti;
30. pabrėžia, kad pagrindinį vaidmenį skatinant visuomenę rūpintis anglies dioksido kiekio mažinimu atliks žiedinė ekonomika; pažymi, kad įgyvendinant veiksmus, kuriais tik siekiama mažinti teršalų išmetimą neatsižvelgiant į atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus išteklių naudojimo indėlį, jais numatyti tikslai pasiekti nebus; mano, kad, atsižvelgiant į žaliavų eksploatacijos ir atliekų tvarkymo poveikį išmetamam ŠESD kiekiui, perėjimo prie pasaulinio žiedinės ekonomikos modelio klausimas turi būti tinkamai keliamas iki COP 22;
31. atkreipia dėmesį į holistinio, sisteminio požiūrio į išmetamo ŠESD kiekio mažinimo politikos parengimą ir įgyvendinimą svarbą ir ypač atkreipia dėmesį į ekonomikos augimo ir žmonių gerovės atsiejimą nuo išteklių naudojimo, nes efektyviai naudojant išteklius mažėja ir išmetamas ŠESD kiekis, ir kitoks spaudimas aplinkai bei ištekliams, be to, kartu skatinamas tvarus augimas, o įgyvendinant politiką, kuria dėmesio skiriama tik išmetamo ŠESD kiekio mažinimui, efektyvus išteklių naudojimas tuo pat metu užtikrinamas nebus; pabrėžia, kad efektyviai naudojant išteklius skatinama ekonominė ir ekologinė nauda; pabrėžia, kad žiedinė ekonomika ir, savo ruožtu, tinkamas gamtos išteklių valdymas gali būti esminis svertas sprendžiant klimato klausimą; pažymi, kad, pvz., išteklių gavyba, apdorojimas, transportavimas, perdirbimas, naudojimas ir išvežimas tiesiogiai susiję su tuo, kam sunaudojama didelė dalis energijos; pažymi, kad išteklių našumo didinimas užtikrinant didesnį veiksmingumą ir mažinat išteklių eikvojimą pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir antrinio perdirbimo priemonėmis taip pat padeda gerokai sumažinti išteklių suvartojimą, o kartu ir išmetamą ŠESD kiekį; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Tarptautinės išteklių darbo grupės darbą;
Kitų teršalų (ne anglies dioksido) išmetimo mažinimas
32. palankiai vertina per 2016 m. gegužės 26–27 d. Isėje-Šimoje (Japonija) vykusį Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikimą priimtą vadovų deklaraciją, kurioje pabrėžiama, jog svarbu mažinti trumpaamžių atmosferos teršalų, įskaitant juodąją anglį, hidrofluorangliavandenilius ir metaną, išmetimą, kad būtų galima sulėtinti klimato atšilimo artimiausiu laikotarpiu tempą;
33. ragina 2016 m. patvirtinti plataus užmojo visuotinį tikslą pamažu atsisakyti hidrofluorangliavandenilių vadovaujantis Monrealio protokolu; primena, jog ES yra priėmusi plataus užmojo teisės aktus, kad iki 2030 m. hidrofluorangliavandenilių naudojimas būtų apribotas 79 proc., nes daug kur prieinamos klimatui nekenksmingos alternatyvos, tad turėtų būti visapusiškai išnaudojamas jų potencialas; pažymi, kad hidrofluorangliavandenilių naudojimo ribojimas – vienas lengviausiai pasiekiamų švelninimo veiksmų rezultatų ES ir už jos ribų;
Pramonė ir konkurencingumas
34. pabrėžia, kad kova su klimato kaita yra prioritetas ir turėtų vykti visame pasaulyje, kartu užtikrinant energetinį saugumą ir tvaraus ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo vystymą;
35. pabrėžia, kad su klimatu susijusioms investicijoms reikalinga stabili ir nuspėjama teisinė sistema bei aiškūs politiniai signalai;
36. teigiamai vertina tai, kad Kinija ir kitos svarbiausios ES energijai imlių sektorių konkurentės pradeda taikyti prekybos anglies dioksido taršos leidimais ir kitus kainodaros mechanizmus; mano, jog, iki bus užtikrintos vienodos sąlygos, ES turėtų toliau taikyti tinkamas ir proporcingas priemones, kad užtikrintų savo pramonės konkurencingumą ir prireikus užkirstų kelią anglies dioksido nutekėjimui, atsižvelgdama į tai, kad energetikos, pramonės ir klimato politika glaudžiai susijusios;
37. pabrėžia, kad svarbu geriau pasinaudoti esamomis programomis ir priemonėmis – pvz., programa „Horizontas 2020“ – kurios atviros trečiųjų šalių dalyvavimui, ypač energetikos, klimato kaitos ir darnaus vystymosi srityse, taip pat kad į reikiamas programas svarbu įtraukti darnumo aspektą;
Energetikos politika
38. ragina ES spausti tarptautinę bendruomenę nedelsiant priimti konkrečias priemones, įskaitant laipsniško aplinkai ar ekonomikai žalingų subsidijų – taip pat ir iškastiniam kurui – atsisakymo tvarkaraštį;
39. pabrėžia, kad platesnio užmojo tikslas efektyvaus energijos vartojimo Europos Sąjungoje srityje gali padėti pasiekti plataus užmojo tikslą klimato srityje ir kartu sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką;
40. pabrėžia, kad efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinančioji energija svarbūs teršalų išmetimui mažinti, taip pat ekonominių išteklių taupymo, energetinio saugumo, energijos nepritekliaus prevencijos ir palengvinimo požiūriais, siekiant apsaugoti pažeidžiamus ir neturtingus namų ūkius bei jiems padėti; ragina visuotiniu mastu propaguoti efektyvaus energijos vartojimo priemones ir vystyti atsinaujinančiąją energiją (pvz., skatinant savaiminę atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir jų vartojimą) ir primena, kad efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai yra du iš pagrindinių ES energetikos sąjungos tikslų;
Moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninės technologijos
41. pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos klimato kaitos ir prisitaikymo politikos bei efektyviai išteklius naudojančių ir mažateršių technologijų srityse yra svarbiausias ekonomiškai efektyvios kovos su klimato kaita aspektas, tai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir turėtų skatinti perdirbtų žaliavų naudojimą; todėl ragina visuotiniu mastu įsipareigoti didinti ir telkti investicijas šioje srityje;
42. primena, kad moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas yra vienas iš penkių ES energetikos sąjungos strategijos ramsčių; pažymi, kad ES pasiryžusi likti pasauline lydere šiose srityse, sykiu vystydama glaudų mokslinį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais; pabrėžia, kad svarbu vystyti ir išsaugoti tvirtus inovacijų pajėgumus tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, siekiant diegti švarias ir tvarias energijos technologijas;
43. primena, kad skaitmeninės technologijos gali atlikti katalizatoriaus vaidmenį pertvarkant energetikos sistemą; pabrėžia, kad svarbu vystyti energijos kaupimo technologijas, kurios padėtų mažinti energetikos, taip pat namų ūkio šildymo ir vėsinimo sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro;
44. pabrėžia, kad svarbu didinti sektoriuje dirbančių kvalifikuotų darbuotojų skaičių ir propaguoti žinias ir geriausią praktiką, siekiant skatinti kurti kokybiškas darbo vietas ir kartu remiant darbo jėgos perėjimą, kai tai būtina;
45. ragina renkant tikslius išmetamų teršalų, temperatūros ir klimato kaitos duomenis geriau panaudoti tokias technologijas kaip kosminiai palydovai; ypač atkreipia dėmesį į programos „Copernicus“ įnašą; taip pat ragina, kad šalys skaidriai bendradarbiautų ir dalytųsi informacija ir kad duomenys būtų prieinami mokslo bendruomenei;
Nevalstybinių subjektų vaidmuo
46. atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių imasi vis daugiau įvairių nevalstybinių subjektų, siekdami sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tapti atsparesni klimato kaitai; todėl pabrėžia, jog svarbu, kad vyriausybės, verslo bendruomenė, miestai, regionai, tarptautinės organizacijos, pilietinė visuomenė ir akademinės įstaigos plėtotų struktūrinį ir konstruktyvų dialogą ir kad būtų užtikrintas jų dalyvavimas planuojant ir įgyvendinant klimato srities veiksmus, siekiant sutelkti tvirtas visuotines pastangas sukurti mažą anglies dioksido kiekį išmetančias ir klimato kaitos poveikiui atsparias visuomenes; palankiai vertina tai, kad buvo sukurta „Pasaulinė veiksmų klimato kaitos srityje darbotvarkė“, kuri buvo sudaryta Limos ir Paryžiaus veiksmų darbotvarkės pagrindu ir į kurią įtrauktos septyniasdešimt įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų skirtinguose sektoriuose;
47. pabrėžia, kad nevalstybinių subjektų kovos su klimato kaita platforma (angl. Non-State Actor Zone for Climate Action, NAZCA) turėtų būti visapusiškai integruota į JTBKKK sistemą; pažymi, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos labiausiai prisideda prie Limos ir Paryžiaus veiksmų darbotvarkės įgyvendinimo ir nevalstybinių subjektų kovos su klimato kaita platformos veiklos ir jau parodė, kad yra įsipareigojusios įgyvendinti Paryžiaus susitarimą tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos požiūriu, užtikrindamos horizontalų koordinavimą ir klimato kaitos politikos integravimą, įgalėdamos vietos bendruomenes ir piliečius, taip pat skatindamos socialinių pokyčių ir inovacijos procesus, ypač įgyvendindamos tokias iniciatyvas kaip, pvz., visuotinis merų paktas ir „Under 2“ susitarimo memorandumas;
48. ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su visais pilietinės visuomenės subjektais (įstaigomis, privačiuoju sektoriumi, NVO ir vietos bendruomenėmis), siekiant parengti iniciatyvas pagrindiniuose išmetamųjų teršalų mažinimo sektoriuose (energetikos, technologijų, miestų, transporto), taip pat prisitaikymo ir atsparumo iniciatyvas, siekiant išspręsti prisitaikymo problemas, ypač susijusias su galimybe gauti vandens, aprūpinimo maistu saugumu ar rizikos prevencija; ragina visas vyriausybes ir visus pilietinės visuomenės subjektus remti ir stiprinti šią veiksmų darbotvarkę;
49. mano, jog svarbu užtikrinti, kad teisėta lobistinė veikla derybose per būsimą COP 22 būtų kuo skaidresnė ir kad visi oficialiai pripažinti suinteresuotieji subjektai turėtų galimybę sąžiningai gauti visą reikiamą informaciją;
50. primena konvencijos šalims ir pačiai JTO, kad individualūs veiksmai yra tokie pat svarbūs kaip vyriausybių ir įstaigų veiksmai; todėl ragina dėti daugiau pastangų rengiant kampanijas ir imtis veiksmų didinant gyventojų informuotumą juos informuojant apie mažus ir didelius poelgius, kuriais prisidedama kovojant su klimato kaita išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse;
Atsparumas klimato kaitos poveikiui prisitaikant prie jo
51. pabrėžia, kad visos šalys neišvengiamai turi imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, jei jos nori sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir visapusiškai išnaudoti klimato kaitai atsparaus augimo ir darnaus vystymosi galimybes; todėl ragina nustatyti ilgalaikius tikslus prisitaikymo prie klimato kaitos srityje; primena, kad besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės, kurios mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, gali labiausiai nukentėti nuo neigiamų jos padarinių ir geba mažiausiai prisitaikyti;
52. ragina Komisiją peržiūrėti 2013 m. patvirtintą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją; kviečia Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisiškai privalomos priemonės, jeigu manoma, kad veiksmų, kurių imamasi valstybėse narėse, nepakanka;
53. atkreipia dėmesį į rimtas neigiamas ir dažnai nepataisomas neveiklumo pasekmes, primindamas, kad klimato kaita daro poveikį visiems pasaulio regionams skirtingais, tačiau labai žalingais būdais, kurių pasekmės – migracijos srautai ir prarastos gyvybės, taip pat ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai nuostoliai; pabrėžia suderintų pasaulinių politinių ir finansinių pastangų vykdant inovacijų veiklą švarios ir atsinaujinančiosios energijos srityje būtinybę, kad būtų pasiekti su klimato kaita susiję tikslai ir sudarytos palankios sąlygos augimui;
54. ragina rimtai žiūrėti į pabėgėlių dėl klimato kaitos poveikio problemą, kylančią dėl visuotinio atšilimo sukeltų klimato katastrofų, ir jos apimtį; susirūpinęs pažymi, kad 2008–2013 m. 166 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl potvynių, vėtrų, žemės drebėjimų ar kitų nelaimių; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad su klimato kaita susiję pokyčiai kai kuriose Afrikos dalyse ir Artimuosiuose Rytuose gali prisidėti prie politinio nestabilumo, ekonominių sunkumų ir pabėgėlių krizės Viduržemio jūros regione paaštrėjimo;
55. mano, kad ES privalo prisiimti lyderės vaidmenį sprendžiant su klimato kaita susijusios migracijos klausimą, kad būtų galima lengviau įgyvendinti Šiaurės / Pietų bendradarbiavimo planą, siekiant apsaugoti asmenų, kurie yra priversti išvykti iš savo gyvenamosios vietos dėl klimato kaitos padarinių, teises;
56. teigiamai vertina Varšuvos tarptautinio nuostolių ir žalos mechanizmo, kuris turės būti peržiūrėtas COP 22, pastangas; prašo, kad mechanizmu ir toliau būtų didinamas supratimas ir praktinė patirtis apie tai, kaip klimato kaita daro poveikį migracijos, perkėlimo ir žmonių judumo reiškiniui, ir skatinti vadovautis tokiu supratimu ir praktine patirtimi;
57. ragina ES ir visas kitas šalis spręsti klausimą, susijusį su klimato kaitos žmogaus teisių aspektu ir socialiniais padariniais, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, skatinimą bei solidarumą ir teikti paramą skurdžiausioms šalims, kurių pajėgumai yra suvaržyti dėl klimato kaitos padarinių;
Pagalba besivystančioms šalims
58. pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat svarbus besivystančių šalių vaidmuo ir būtina padėti šioms šalims įgyvendinti savo kovos su klimato kaita planus, visapusiškai išnaudojant įgyvendintų kovos su klimato kaita priemonių susijusių darnaus vystymosi tikslų, Adis Abebos veiksmų plano ir Darbotvarkės iki 2030 m. sinergiją;
59. pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę visiems naudotis tvaria energija besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, skatinant naudoti atsinaujinančiąją energiją; pažymi, kad Afrikoje esama labai daug gamtos išteklių, kuriais šiam žemynui gali būti užtikrinamas energetinis saugumas; pabrėžia, kad, jeigu galiausiai būtų sėkmingai įrengtos elektros jungtys, dalį Europai reikalingos energijos būtų galima gauti iš Afrikos;
60. pabrėžia, kad ES turi patirties, pajėgumų ir galimybių pasaulio mastu būti lydere kuriant pažangesnę, švaresnę ir atsparesnę infrastruktūrą, kurios reikia, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimu skatinamas visuotinis perėjimas; ragina ES remti besivystančių šalių pastangas pereiti prie mažaanglių visuomenių, kurios būtų įtraukesnės, socialiniu ir aplinkos požiūriu tvaresnės, labiau klestėtų ir būtų saugesnės;
Kovos su klimato kaita finansavimas
61. pažymi, kad būtina ir toliau stengtis užtikrinti kovos su klimato kaita finansavimo mobilizavimą, kad iki 2020 m. būtų pasiektas 100 mlrd. JAV dolerių tikslas; palankiai vertina tolesnį kovos su klimato kaita finansavimą iki 2025 m.; ragina ES ir visas tai padaryti galinčias šalis vykdyti savo įsipareigojimus teikti finansavimą kovai su klimato kaita, kad būtų remiamos didesnės pastangos mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, atsižvelgiant į problemos mastą ir į tai, kaip skubu ją spręsti; pripažįsta, kad švelninant pavojingą klimato kaitos poveikį reikės gerokai daugiau investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir atsparumą klimato kaitos poveikiui ir labiau stengtis laipsniškai panaikinti iškastiniam kurui skiriamas subsidijas; pabrėžia, kad svarbu skatinti didesnius kapitalo srautus, pasinaudojant anglies dioksido kainodara ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis;
62. ragina prisiimti konkrečius ES ir tarptautinius įsipareigojimus skirti papildomus su klimato kaita susijusių veiksmų finansavimo šaltinius, be kita ko, įvedant finansinių sandorių mokestį, 2021–2030 m. laikotarpiu atidėti kai kurias pagal ES ATLPS skiriamas teršalų kvotas ir iš ES ir tarptautinių priemonių aviacijoje ir laivyboje išmetamiems teršalams gaunamas pajamas paskirstyti tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui ir Žaliajam klimato fondui, skirtam, inter alia, technologinių inovacijų projektams;
63. teigiamai vertina pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtą įsipareigojimą suderinti visus finansinius srautus su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu ir atsparumu klimato kaitai grindžiamu vystymusi; mano, kad šiuo tikslu ES turi nedelsiant sustabdyti finansinius srautus, nukreiptus į iškastinį kurą ir didelio anglies dioksido kiekio infrastruktūrą;
64. laukia, kol bus užmegztas palankesnių sąlygų sudarymo dialogas siekiant nustatyti galimybes finansiniams ištekliams padidinti ir remti visų šalių indėlį labiau prisidedant prie klimato kaitos poveikio švelninimo; pripažįsta, kad visos šalys, paramos teikėjai ir paramos gavėjai yra atsakingi už tai, kad būtų bendradarbiaujama siekiant didinti paramą, sudaryti palankesnes galimybes jai gauti ir kad ji būtų efektyvi;
65. ragina Komisiją atlikti visapusišką galimų Paryžiaus susitarimo padarinių ES biudžetui vertinimą ir sukurti atskirą automatinį ES finansų mechanizmą, kuriuo būtų teikiama papildoma tinkama parama ES pastangoms sąžiningai prisidėti prie tarptautinio 100 mlrd. JAV dolerių kovos su klimato kaita finansavimo tikslo;
66. ragina taikyti įvairialypę anglies dioksido kainodarą kaip visuotiniu mastu naudotiną teršalų išmetimo valdymo priemonę ir paskirstyti pajamas iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais su klimato kaita susijusioms investicijoms, taip pat pajamas iš degalus naudojančių tarptautinio transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kainos nustatymo; taip pat ragina iš dalies naudoti žemės ūkiui skiriamas subsidijas siekiant užtikrinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos gamybą ir vartojimą ūkiuose; pabrėžia, kad svarbu sutelkti privačiojo sektoriaus kapitalą ir pritraukti reikiamas investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas; ragina vyriausybes ir viešąsias ir privačias finansų įstaigas, įskaitant bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves ambicingai įsipareigoti skolinimo ir investavimo praktiką suderinti su tikslu užtikrinti, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, ir iškastinio kuro atsisakymu, įskaitant laipsnišką iškastinio kuro investicijoms skirtų eksporto kreditų panaikinimą; ragina suteikti konkrečias valstybės garantijas „žaliosioms“ investicijoms, žymėms ir mokestinėms lengvatoms, taikomoms „žaliesiems“ investiciniams fondams ir „žaliųjų“ obligacijų išleidimui;
67. pabrėžia, kad siekiant, jog investuotojams būtų teikiama patikima glausta informacija papildomais su finansais nesusijusiais klausimais, svarbu dalintis patirtimi, kaip įtraukti tvarumo klausimus į finansų sektorius, tiek tarptautiniu, tiek Europos lygmeniu, ir prašo apsvarstyti galimybę ženklinti finansinius produktus atliekant vertinimą ir pateikiant informaciją apie jiems kylančią su klimatu susijusią riziką, taip pat apie jų indėlį pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų;
Diplomatija kovos su klimato kaita srityje
68. palankiai vertina nuolat ES skiriamą dėmesį diplomatijai kovos su klimato kaita srityje, kuri yra itin svarbi didinant informuotumą apie veiksmus, kurių imamasi dėl klimato kaitos, šalyse partnerėse ir formuojant visuotinę viešąją nuomonę; pabrėžia, kad ES, jos valstybės narės ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi nepaprastai didelių užsienio politikos pajėgumų ir turi imtis vadovaujamojo vaidmens organizuojamuose forumuose dėl klimato kaitos; pabrėžia, kad plataus užmojo ir skubūs veiksmai klimato kaitos srityje ir COP 21 prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas turi išlikti vienu iš prioritetų ES aukšto lygio dvišaliuose ir dviejų regionų dialoguose su šalimis partnerėmis, G 7, G 20 ir JT bei kituose tarptautiniuose forumuose;
69. ragina ES sutelkti diplomatijos kovos su klimato kaita srityje pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta patikima Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo struktūra;
Europos Parlamentas
70. įsipareigoja kuo greičiau ratifikuoti Paryžiaus susitarimą, pasinaudoti savo tarptautiniu vaidmeniu ir naryste tarptautiniuose parlamentiniuose tinkluose tam, kad būtų nuosekliai stengiamasi daryti pažangą siekiant greito Paryžiaus susitarimo ratifikavimo ir įgyvendinimo;
71. mano, kad Parlamentas turi būti gerai integruotas į ES delegaciją, nes jis taip pat turės pritarti bet kokiam tarptautiniam susitarimui; todėl tikisi, kad jam bus leista dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose Marakeše ir kad jam bus užtikrinta galimybė susipažinti su visais parengiamaisiais dokumentais nuo pat derybų pradžios;
72. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms šalims, kurios nėra ES valstybės narės.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0359.