Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-1055/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-1055/2016

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus

    28.9.2016 - (2016/2891(RSP))

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

    Anthea McIntyre, Zdzisław Krasnodębski, James Nicholson, Helga Stevens ECR frakcijos vardu

    Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1051/2016

    Procedūra : 2016/2891(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B8-1055/2016
    Pateikti tekstai :
    B8-1055/2016
    Debatai :
    Priimti tekstai :

    B8-1055/2016

    Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto įmonių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus

    (2016/2891(RSP))

    Europos Parlamentas,

    –  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į SESV Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

    –  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl bendrovių konkurencingumo, restruktūrizavimo, perkėlimo ir uždarymo ES,

    –  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2016 m. vasario 19 d. deklaraciją dėl konkurencingumo,

    –  atsižvelgdamas į Konkurencingumo tarybos 2016 m. rugsėjo 29 d. išvadas,

    –  atsižvelgdamas į dvi Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitas – 2012 m. ERM ataskaitą („Darbo rinkos, darbo sąlygos ir pasitenkinimas gyvenimu po restruktūrizacijos“) ir 2009 m. ERM ataskaitą („Restruktūrizavimas esant nuosmukiui“),

    –  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas“ (COM(2016) 0180),

    –  atsižvelgdamas į Komisijos Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę,

    –  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos 2016 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

    –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

    A.  kadangi pastarojo meto įmonių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejai atspindi restruktūrizavimo paplitimą ir suintensyvėjimą daugelyje valstybių narių, kurį lėmė kintanti ekonominė aplinka, o tai dažnai daro nenumatytą poveikį bendruomenėms ir ekonominei bei socialinei valstybės narės struktūrai;

    B.  kadangi perkėlimas, veiklos perkėlimas, veiklos nutraukimas, susijungimai, įsigijimai, perėmimai, gamybos reorganizavimas, užsakomosios veiklos paslaugos yra dažniausios restruktūrizavimo formos;

    C.  kadangi darbuotojų informavimas ir konsultavimas yra pagrindinis valstybių narių socialinių modelių bruožas;

    D.  kadangi valstybės narės patiria didelių ekonominių sunkumų per ateinančius dešimtmečius sparčiai kintančioje ir vis sudėtingesnėje pasaulinėje rinkoje; kadangi valstybės narės turi bendradarbiauti su pramonės subjektais, siekdamos didinti našumo ir inovacijų lygį, kad būtų įveikti jų patiriami ekonominiai sunkumai;

    E.  kadangi tvarios, tvirtos ir konkurencingos pramoninės bazės išlaikymas yra esminė ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo darbotvarkės dalis;

    F.  kadangi vietos ir regionų lygmens sprendimus priimantiems asmenims tenka atsakomybė už du trečdalius viešųjų investicijų ES[1], taigi ir jų esama sąveika su įmonėmis ir pramonės subjektais yra labai svarbi;

    G.  kadangi ES ir jos valstybėms narėms tenka prisidėti koordinuojant politiką, kuriama siekiama užtikrinti, kad tvari, konkurencinga gamybos pramonė galėtų reaguoti į besikeičiančias Europos ir ne Europos rinkų sąlygas;

    1.  reiškia solidarumą šių įmonių darbuotojams ir rangovams, taip pat regionams, kuriuos paveikė toks veiklos nutraukimas;

    2.  mano, kad įgyvendinant bet kokią ES reindustrializacijos politiką būtina mažinti įmonių administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas ir panaikinti nereikalingus teisės aktus, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus;

    3.  mano, kad, siekiant užtikrinti tvirtą pramoninę bazę visose valstybėse narėse, pramonės konkurencingumas turi būti integruotas į visas atitinkamas ES politikos sritis, be kita ko, skaitmeninėje sferoje;

    4.  pripažįsta, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) yra priemonė, kuria siekiama suteikti konkretų vienkartinį trumpalaikį sprendimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos į darbo rinką vėl integruoti atleistus darbuotojus;

    5.  vis dėlto pabrėžia, kad EGF yra priemonė, kuri pasitelkiama tik darbuotojų atleidimo atveju, ir kad valstybėms narėms ir ES būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurta tinkama ekonominė ir teisinė aplinka, siekiant padidinti konkurencingumą ir sukurti ilgalaikes tvarias darbo vietas;

    6.  atkreipia dėmesį pastarojo meto bendrovių tendenciją grąžinti gamybą ir paslaugas į Europą ir dėl to atsirandančias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip ES gali sukurti palankią aplinką, padėsiančią įmonėms pasinaudoti šio grąžinimo teikiamomis galimybėmis;

    7.  pažymi, kad padaryta tam tikra pažanga pastarojo meto politikos iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos strateginių investicijų fondu; mano, kad reikėtų toliau nagrinėti vis strategiškiau ir tikslingiau vykdomo Europos investicijų banko skolinimo inovacijų ir pramonės pertvarkymo projektams, ypač gamybos ir susijusių paslaugų srityse, galimybes;

    8.  pabrėžia, kad įmonės, dalyvaudamos savo valstybių narių švietimo sistemose, gali atlikti svarbų vaidmenį; pabrėžia geresnės švietimo sistemų, universitetų ir darbo rinkos sąveikos skatinimo svarbą, įskaitant darbo vietos poveikį ir bendradarbiavimą su įmonėmis, kuriant novatoriškus klasterius;

    9.  mano, kad tarptautiniu mastu konkurencinga įgūdžių bazė padės valstybėms narėms užimti vertingus pasaulio rinkos segmentus;

    10.  pabrėžia, kad naujų sąžiningų ir suderintų prekybos sandorių sudarymas nepaprastai svarbus kaip Europos ekonomikos augimo darbotvarkės dalis, siekiant vystyti į išorę orientuotą konkurencingą Europos ekonomikos sistemą, galinčią suteikti apčiuopiamos naudos mūsų piliečiams, vartotojams ir darbuotojams, taip pat kurti naujas darbo vietas;

    11.  pažymi, kad didžiųjų Europos gamintojų tiekimo grandinės visų pirma apima MVĮ, kurios dažnai nėra taip gerai organizuotos, kad galėtų tvarkytis tokiais restruktūrizavimo atvejais; ragina ateityje įgyvendinant bet kurias ES pramonės politikos iniciatyvas atsižvelgti į ypatingą MVĮ padėtį;

    12.  prašo ypatingą dėmesį skirti MVĮ ir stiprinti įsitvirtinusių ir naujų įmonių bendradarbiavimą, nes tai galėtų padėti kurti tvaresnį ir konkurencingesnį verslo modelį ir paskatintų lyderių atsiradimą visame pasaulyje;

    13.  ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas nustatyti įvairias naujas pramonės šakas ir pagrindinius augimo sektorius, kuriems valstybės narės turėtų skirti dėmesį plėtodamos savo gebėjimų bazę;

    14.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares stebėti iššūkius, su kuriais susiduriama Europos pramonės sektoriuose, ir prireikus svarstyti šiuos klausimus rengiant atitinkamas politikos iniciatyvas, laikantis subsidiarumo principo;

    15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.