Procedūra : 2016/2891(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1056/2016

Pateikti tekstai :

B8-1056/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/10/2016 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0377

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 464kWORD 132k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1051/2016
28.9.2016
PE589.645v01-00
 
B8-1056/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus  (2016/2891(RSP))


Maria Arena, Edouard Martin, Maria João Rodrigues, Kathleen Van Brempt, Dan Nica, Jutta Steinruck, Martina Werner, Sergio Gaetano Cofferati, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Hugues Bayet, Eric Andrieu, Nikos Androulakis, Guillaume Balas, Pervenche Berès, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Enrico Gasbarra, Elena Gentile, Sergio Gutiérrez Prieto, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Georgi Pirinski, Evelyn Regner, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Marc Tarabella, Isabelle Thomas, Flavio Zanonato, Nicola Caputo S&D frakcijos vardu

dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus (2016/2891(RSP))  
B8-1056/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 147, 151 straipsnius, 153 straipsnio 2 dalį, 173, 174, 192, 225 ir 345 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 27 ir 30 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos pridėtinės vertės skyriaus atliktą Sąjungos priemonės dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir proceso valdymo Europos pridėtinės vertės vertinimą, perduotą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui 2012 m. lapkričio 19 d.,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Permainų valdymas. Aukšto lygio grupės pramonės permainų ekonominio ir socialinio poveikio klausimais, įsteigtos 1997 m. lapkričio mėn. Liuksemburge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime užimtumo klausimasis, galutinė ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto(3),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(5),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus(7),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje(8),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2003/72/EB, papildančią Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų(10),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas(11),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo(12),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Restruktūrizavimas ir užimtumas. Skatinti užimtumą numatant restruktūrizavimo pasekmes ir reaguojant į jas: Europos Sąjungos vaidmuo“ (COM(2005) 0120) ir į 2005 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 9 d. Komisijos komunikatą apie Socialinės politikos darbotvarkę (KOM(2005) 0033),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(13),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. spalio 28 d. komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (COM(2010)0614),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (COM(2010)0608) (2010 m. lapkričio 11 d. paskelbtas klaidų ištaisymas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 17 d. Komisijos žaliąją knygą „Restruktūrizacija ir pokyčių numatymas. Ko galime pasimokyti iš nesenos patirties?“ (COM(2012) 0007),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vidurio laikotarpio peržiūros(14),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl 2006–2010 m. socialinės politikos darbotvarkės(15),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl kooperatyvų ir restruktūrizavimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl tobulesnių Europos teisės aktų darbuotojų informavimo ir konsultavimosi srityje(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(17),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atliktų tyrimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17  d. rezoliuciją „ES plieno sektorius: darbuotojų ir pramonės apsauga“(20),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0092),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582) ir į 20 proc. reindustrializacijos tikslą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo(21),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos pramonės vaidmuo itin svarbus Europos integracijos istorijoje ir ji yra naujos vertės ir jos srautų Europoje kūrimo ramstis.

B.  kadangi geležinkelio pramonė yra Europos industrializacijos stuburas ir jai jau daugiau kaip 175 metai; kadangi numatoma, kad prieinamų tarptautinės geležinkelio pramonės tiekimo rinkų metinio augimo rodiklis iki 2019 m. pasieks 2,8 proc.;

C.  kadangi gamybos pramonė sudaro 65 proc. įmonių išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir pramoninės bazės stiprinimui, ji būtina ES norint išsaugoti ekspertines žinias ir praktinę patirtį;

D.  kadangi visoje ES geležinkelio tiekimo pramonėje tiesiogiai dirba 400 000 darbuotojų, kurių daugelis dirba MVĮ;

E.  kadangi siekiant ES klimato ir energetikos tiekimo tikslų reikia pereiti prie geležinkelių, o tam būtina stipri ir novatoriška Europos geležinkelio tiekimo pramonė;

F.  kadangi bendrovės „Alstom“ gamykla Belfore sukuria didelę pridėtinę vertę, pripažintos jos ekspertinės žinios ir tradicijos;

G.  kadangi J. C. Junkerio plane nurodytam prioritetui – skaitmeninei plėtrai būtinas stiprus technologinis pagrindas;

H.  kadangi dabar ši pagrindinė ir strateginė ES pramonė susiduria su didele konkurencija iš trečiųjų šalių, kurios mažiau kainuojančius produktus eksportuoja į Europos rinką ir vykdo agresyvią bei greitos plėtros politiką visuose žemynuose, dažnai naudodamosi savo vyriausybių parama;

I.  kadangi Europos pramonei norint atgauti konkurencingumą ir gebėjimus investuoti Europoje laikas nepalankus, ji taip pat turi nugalėti socialinius ir aplinkosaugos sunkumus ir tuo pačiu toliau rodyti pasauliui pavyzdį socialinės atsakomybės ar aplinkosaugos srityse;

J.  kadangi tik ambicinga inovacijų politika, palanki aukštos kokybės, novatoriškų, energetiškai efektyvių produktų gamybai ir skatinanti naujus gamybos procesus, sudarys galimybes ES būti savarankiškai pasaulyje, kuriame vis daugiau konkurencijos;

K.  kadangi dėl nepakankamo ES koordinavimo mokesčių ir komerciniais klausimais didelės bendrovės gali sukurti teisines struktūras, kurios sudarė galimybes joms išvengti mokesčių, taip pat perkeliant materialųjį turtą, nematerialųjį turtą ir paslaugas iš vienos bendrovės į kitą nepagrįstomis kainomis;

L.  kadangi šiandien neišvengiamas įvairių Europos Sąjungos politikos sričių nuoseklumas, kurį nustatė Europos Sąjunga siekdama apibrėžti šiuolaikinę pramonės politiką; kadangi šis modernizavimas gali būtų iš esmės paaiškintas atvejais, visų pirma įvykusiais bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ gamyklose;

M.  kadangi bendrovės „Alstom“ direktorių valdybos sprendimas paskelbti traukinių gamybos veiklą (400 darbo vietų) perkelti iš Belforo gamyklos į Rešofeno gamyklą iš tiesų reiškia pirmosios gamyklos uždarymą, nes dėl vienintelės joje likusios veiklos būtų nepagrįsta laikyti ją atidarytą;

N.  kadangi bendrovė „General Electric“ jau pereitą sausio mėn. nuogąstavo, jog buvusios bendrovės „Alstom“ Europos skyriuose ji turės darbo vietų skaičių sumažinti 6 500 vietų, o Sesto San Džiovanio gamykloje (Italija) net buvo numatyta atleisti 236 darbuotojus (iš 400 dirbusių asmenų) dėl gamybos nutraukimo ir dėl teikiamų paslaugų masto sumažinimo; kadangi bendrovė buvo visiškai abejinga Italijos vyriausybės, regiono ir savivaldybės prašymams ir patvirtino, kad Sesto San Džiovanio gamykloje bus atleisti 99 žmonės, be to buvo skatinamas savanoriškas ankstyvas išėjimas į pensiją ir perkėlimai į kitas gamyklas Apulijoje ir Kampanijoje;

O.  kadangi 2016 m. rugsėjo 2 d. holdingas „Caterpillar“ paskelbė restruktūrizacijos iš esmės planą visame pasaulyje, įskaitant Gosli gamyklą, kuri buvo priversta užsidaryti, todėl tiesiogiai atleista 2 500 darbuotojų ir kilo pavojus apie 4 000 subrangovų darbo vietų;

P.  kadangi 2013 m. vasario 28 d. bendrovėje „Caterpillar Belgium SA“ įgyvendintas restruktūrizacijos planas – juo siekta atleisti 1 400 darbuotojų, kurių 85 proc. pavyko pasinaudoti ankstyvo išėjimo į pensiją schema; kadangi atrodytų, kad po trejų metų apie pusei iš 15 proc. darbuotojų (nepasinaudojusių ankstyvo išėjimo į pensiją schema) pavyko susirasti nuolatinį darbą, tačiau ne tokiomis palankiomis darbo sąlygomis;

Q.  kadangi bendrovės „Caterpillar“ teisinė struktūra Europoje atskleidžia finansinį planą, padėjusį jai pelnytis iš mokesčių slėpimo: ribotos atsakomybės bendrovė „Caterpillar Belgium SA“, kuri vadovaujasi Belgijos teisės nuostatomis, yra patronuojamoji Ženevoje registruotos „Caterpillar Overseas SARL“ bendrovė, pagal paslaugų susitarimą pastarajai teikianti žaliavų perdirbimo į pagamintas prekes paslaugą, taigi ji negali naudotis ne tik belgų darbo jėgos užtikrinama pridėtine verte, bet ir dalyvauti tiesiogiai valdant belgų objektą Šveicarijoje, kur belgų darbuotojams neatstovaujama;

R.  kadangi šis mechanizmas taikomas ne tik bendrovėje „Caterpillar“ ir bet kuriuo atveju negali būti naudingas ES; taigi kadangi nepaprastai svarbu, kad ES keltų klausimą dėl tokių teisinių struktūrų, t. y. inicijuotų tyrimą, kuriuo būtų siekiama ištirti holdingo „Caterpillar“ kuriamas teisines struktūras, o svarbiausia – analizuoti pervedimų operacijas tarp „Caterpillar Overseas SARL“ ir įvairių ES teritorijoje veikiančių jos patronuojamųjų bendrovių, siekiant nustatyti, ar šių pervedimų sąnaudos tinkamos, ir patikrinti, ar tai nėra paprasčiausiai būdas slėpti mokesčius;

S.  kadangi pastaraisiais metais prekyba statybų įranga ES patyrė didelių sutrikimų – tai siejama ne tik su sumažėjusiomis viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis, bet ir su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis išaugus žaliavų kainoms; kadangi nuo 2007 m. iki 2014 m. statybos objektuose naudojamos įrangos gamyba Europoje susitraukė 45,1 proc., taigi Europos gamintojai neteko didelės rinkos dalies, pradedant darbo vietų praradimu sektoriuje;

T.  kadangi sąžininga prekyba pramoninėmis prekėmis galima tik jeigu paisoma pagrindinių darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos principų; kadangi investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų energijos vartojimą yra svarbiausias investicijų į pramonines prekes variklis, galintis paskatinti teigiamų ciklų kartojimąsi;

U.  kadangi gamybos inovacijos daro teigiamą poveikį užimtumo augimui visais pramonės ekonomikos ciklo etapais; kadangi darbuotojų dalyvavimas taikant inovacijų priemones ir apibrėžiant strategijas tebėra geriausia ekonominės sėkmės garantija;

V.  kadangi bendrovių „Alstom“ ir „Caterpillar“ atvejais nebuvo tinkamai atsižvelgta į darbuotojų atstovų ekspertines žinias; kadangi šiuo atveju visos profesinės sąjungos parodė neeilinę vienybę ir solidarumą, ypač kalbant apie Rešofeno darbuotojų solidarumą savo kolegų Belfore atžvilgiu ir apie bendrovės „Caterpillar“ Grenoblio gamyklos darbuotojus, kurie blokavo įėjimą į gamyklą po to, kai bendrovė paskelbė apie uždarymą ir kurie taip pat dalyvavo 2016 m. rugsėjo 16 d. surengtoje demonstracijoje, kad parodytų, jo remia savo kolegas Belgijoje;

W.  kadangi, nežiūrint į visa tai, kai kurios bendrovės, pvz., „Caterpillar“, pradėjo taikyti trumpalaike finansine nauda, o ne inovacijomis, investicijomis į mokslinius tyrimus ir plėtrą, darbo vietas ir įgūdžių atnaujinimą pagrįstas strategijas; kadangi 2015 m. 70 proc. veiklos pelno buvo paskirstyta dividendams, o tai stiprina ekonomikos finansializaciją, užuot stiprinus investicijas į gamybos pajėgumą, mokslinius tyrimus ir plėtrą;

X.  kadangi, pasak vadovybės, sprendimas uždaryti „Caterpillar“ objektą buvo būtinas gamyklos konkurencingumui užtikrinti; kadangi profesinės sąjungos kategoriškai priešinosi uždarymui; kadangi vyriausybei ir profesinėms sąjungoms kilo klausimų dėl gamyklos konkurencingumo argumentų ir susirūpinimą joms kėlė tai, kad šie atleidimai gali būti pirmas žingsnis į visišką gamyklos uždarymą;

Y.  kadangi „Caterpillar“ gamykla Gosselies miestelyje veikė pelningai; kadangi 2013–2015 m. sumažinus gamybos sąnaudas gamyklos produkcija tapo patrauklesnė negu gaminiai, atvežami iš ES nepriklausančių šalių; kadangi, nežiūrint į tai, holdingas nusprendė uždaryti gamyklą, kad gamybą perkeltų į kitas gamyklas Azijoje ir Lotynų Amerikoje; kadangi tai parodo, kad sprendimas atleisti darbuotojus buvo priimtas tik siekiant padidinti pelno dalį, o ne dėl realių ekonominių priežasčių ir kad ES turėtų kovoti su šia neteisėta praktika;

Z.  kadangi kaip planuojamo uždarymo priežastį bendrovės atstovai įvardijo neproporcingai didelę Gosselies gamybos zoną, su tuo susijusias didesnes gamybos sąnaudas ir galimybę gaminti kitur mažesnėmis sąnaudomis; kadangi profesinės sąjungos kritikavo bendrovės „Caterpillar“ vadovybę už tai, kad prioritetas akcininkų interesams teikiamas nesirūpinant savo darbuotojų interesais; kadangi panašu, kad beveik visi darbuotojai bus atleisti tarp 2017 m. balandžio ir birželio mėn.;

Aa.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) yra ES priemonė darbuotojams, netekusiems darbo dėl pasikeitusio prekybos pobūdžio ir globalizacijos, tiesiogiai paremti; kadangi EGF pagalba ne kartą mobilizuota siekiant padėti ES darbuotojams, atleistiems iš „Caterpillar“ ar jos patronuojamųjų bendrovių;

Ab.  kadangi, atsižvelgdama į šio atvejo svarbą ir ES aspektą, Komisija nusprendė sukurti specialios paskirties grupę, kuri suburtų kompetentingas tarnybas ir atliktų tarpininkės funkciją vykdant bendrovės „Caterpillar“ uždarymo procedūras;

Ac.  kadangi „Caterpillar“ objekto Gosselies uždarymas naudingas trečiosioms šalims, kurios nesivadovauja tokiais socialiniais ir aplinkosauginiais standartais, kokie taikomi ES pramonėje, taigi skatinama nesąžininga konkurencija;

Ad.  kadangi bendrovė „Alstom“ pareiškė, kad iki 2018 m. jos užsakymų Prancūzijoje veikiantiems jos objektams sumažės apie 30 proc., tačiau jos užsakymų Belforo objektui pradės mažėti tik nuo 2018 m., o jos paskutinis užsakymas bus pateiktas 2021 m.; kadangi bendrovės „Alstom“ objektas Belfore perspektyvus ir įmanoma rasti naujų sprendimų, todėl, vertinant visos bendrovės gamybos perspektyvas, turėtų būti atsižvelgiama į praktinę patirtį pramonės srityje ir kvalifikuotą darbo jėgą;

Ae.  kadangi praktinės patirties ir kvalifikuotų darbuotojų praradimas bendrovės „Alstom“ Belforo objekte kelia susirūpinimą, nes, jei padaugėtų užsakymų, kiltų pavojus bet kokiai galimybei atnaujinti gamyklos ekonominę veiklą; kadangi ES traukinių parkas (o būtent greitieji traukiniai) sensta ir nemažai šalių netrukus turės atnaujinti savo parką, taigi Europa turi išsaugoti savo pramoninį pajėgumą, kad užsitikrintų šiuos poreikius nepriklausydama nuo trečiųjų šalių gamintojų, o bendrovės „Alstom“ objektas padėti įgyvendinti šį svarbų siekį;

Af.  kadangi rimta ES pramonės krizė gali nuvesti į dar didesnę ES gamybos sektoriaus priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių, praktinės patirties pramonės srityje ir investicijų praradimą, o visa tai tiesiogiai paveiks milijonus darbo vietų; kadangi gamyklų uždarymas dažnai reiškia negrįžtamą technologijų, praktinės patirties pramonės srityje ir pramonės darbuotojų kvalifikacijos praradimą;

Ag.  kadangi pramonė atlieka esminį vaidmenį vystant ekonomiką apskritai – tiek kalbant apie technologijas, tiek apie tiekimo sunkumų klausimo išsprendimą;

1.  yra įsitikinęs, kad ES konkurencingumo požiūriu ES pramonė turėtų būti laikoma strategine vertybe; pakartoja, kad tik turėdama stiprią pramonę ES galės atremti įvairius iššūkius ateityje, o būtent – gerbti savo įsipareigojimus, prisiimtus 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje (COP 21) ir juos vykdyti;

2.  primena, jog ekonomikos krizė Europoje parodė, kad daugiausia investuojančios įmonės yra atspariausios, ir atsižvelgdamas į tai akcentuoja neigiamą griežto taupymo politikos poveikį viešosioms investicijoms ir vidaus vartojimui, kurie turėtų skatinti augimą;

3.  pabrėžia, kad ES pramonei teks konkuruoti pasauliniu mastu, ir todėl ryžtingai ragina Komisiją nedelsiant orientuotis į šią pasaulio rinką apibrėžiant geografines rinkas savo analizėje ir palyginimuose pagal konkurencijos teisę bei savo analizėje neapriboti tik vidaus rinka ir, savo ruožtu, leisti ES įmonėms kurti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) partnerystes arba strateginius aljansus;

4.  prašo peržiūrėti konkurencijos politiką ir valstybės pagalbos taisykles, siekiant sudaryti lengvesnes sąlygas valstybės intervencijai prireikus išsaugoti socialinę ir regioninę sanglaudą; prieš Konkurencijos GD priimant bet kokį sprendimą, prašo atlikti poveikio gamybos pajėgumų raidai vertinimą, įskaitant būtent gamyklas ir darbo vietas;

5.  ragina Komisiją atlikti 15 metų perspektyvinę ES geležinkelių pramonės plėtros studiją (2030 m.) įtraukiant įvairius ES valstybių narių aplinkos tikslų scenarijus; prašo Komisijos atlikti dar vieną papildomą įvairių scenarijų poveikio darbo vietoms, profesijoms ir įgūdžiams tyrimą; pabrėžia, kad Komisija turi nelaukdama imtis tolesnių veiksmų, susijusių su rekomendacijomis, išdėstytomis Parlamento rezoliucijoje dėl ES geležinkelio tiekimo pramonės, siekiant užtikrinti užimtumą ir augimą; pažymi, kad tolesni veiksmai turi būti skatinami palaikant nuolatinį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis ir jie turi apimti visus rezoliucijos skyrius;

6.  ragina Tarybą nelaukiant priimti sprendimą dėl prekybos apsaugos mechanizmų modernizavimo, kad pagaliau būtų galima tinkamai reaguoti į nesąžiningą trečiųjų šalių praktiką, ir apsaugoti ES pramonę nuo dempingo Europos rinkoje bei taip užtikrinti sąžiningą konkurenciją visiems;

7.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES prekybos politika būtų labiau suderinama su pramonės politika ir įgyvendinant prekybos politiką būtų atsižvelgiama į būtinybę apsaugoti darbo vietas ES pramonėje, taigi nebūtų vykdomi nauji perkėlimai ir tolesnė deindustrializacija; prašo Komisijos užtikrinti, kad prekybos susitarimai apimtų konkrečias nuostatas, kuriomis remiantis būtų užtikrintas geresnis ES pramonės atstovų patekimas į rinką; ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas Europos ir ne Europos rinkos dalyviams;

8.  ragina Komisiją užtikrinti ES reglamentų dėl viešųjų pirkimų, t. y. reglamentų dėl valstybės preferencijų, pasiūlymų dėl neįprastai žemų kainų ir nesąžiningos konkurencijos, laikymąsi; taip pat primena, kad, vadovaujantis ES nuostatomis, leidžiama atmesti pasiūlymus, jei didesnė nei 50 proc. jo vertės dalis įgyvendinama už ES ribų;

9.  ragina Komisiją bendradarbiauti su įvairiais pramonės sektoriais, kad būtų užtikrintas kuo geriausias Europos struktūrinių ir investicijų fondų, o konkrečiau – Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), lėšų panaudojimas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams remti regioniniu lygmeniu;

10.  palankiai vertina kai kurių vietos valdžios institucijų iniciatyvą kartu su socialiniais partneriais skatinti eksperimentinius projektus, skirtus nuo ekonomikos krizės nukentėjusiems darbuotojams ir įmonėms, siekiant užtikrinti profesines karjeras vykdant profesinį mokymą ir veiksmus, užuot taikius dalinį užimtumą;

11.  yra tvirtai įsitikinęs, kad darbuotojų apsauga įgyvendinant Sąjungos pramonės strategiją turėtų būti sustiprinta priimant teisės aktų dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais paketą, stiprinant kolektyvinio atleidimo iš darbo sistemą, tačiau kartu numatant neigiamus globalizacijos padarinius;

12.  pabrėžia pripažintą darbuotojų atstovų kompetenciją strateginių pasirinkimų ir sprendimų priėmimo įmonėse klausimais; palankiai vertina vietos informavimo ir taikinimo komitetų, kuriuos sudaro visi suinteresuotieji subjektai, turintys kontrolės arba perspėjimo gebėjimų, kūrimą siekiant užkirsti kelią pramoninei rizikai;

13.  ragina sukurti bandomąjį vietos informavimo ir taikinimo komitetą „Alstom“ gamykloje siekiant užkirsti kelią pramoninei rizikai, kurį sudarytų suinteresuotieji subjektai, turintys įgaliojimus kontroliuoti ir analizuoti šią riziką, ir kuris būtų atsakingas už „Alstom“ gamyklos ateities svarstymą ir pasiūlymų dėl veiklos po 2018 m. teikimą;

14.  pabrėžia, kad vykdant restruktūrizavimą daugiausia dėmesio sulaukia tiesioginis ir lengvai pastebimas poveikis užimtumui, o neigiamas poveikis darbo sąlygoms ir darbuotojų sveikatai nėra tinkamai pripažįstamas ir nagrinėjamas;

15.  prašo Komisijos pasikonsultuoti su socialiniais partneriais ir kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo, laikantis išsamių rekomendacijų, pateiktų 2013 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucijoje dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo;

16.  pažymi, kad didelių Europos bendrovių priimtų restruktūrizacijos sprendimų poveikio aprėptis siekia plačiau nei pati bendrovė ir iš tiesų daro poveikį visai ekonominei struktūrai, įskaitant subrangovus, ir kelia pavojų viso pramonės sektoriaus šakų ateičiai;

17.  yra giliai įsitikinęs, kad kai kurios gamyklos paliktos sunykti, užkertant kelią bet kokiam ekonominiam persitvarkymui, ir pakartoja, kad reikia nustatyti būdus gamyklų nuosavybei perimti ir padėti valdžios institucijoms tai padaryti;

18.  ragina įtraukti subrangovus į derybų etapą, kuris organizuojamas didelei bendrovei nustačius kolektyvinio atleidimo planą;

19.  prašo Komisijos pasikonsultuoti su socialiniais partneriais ir kuo greičiau pateikti persvarstymo pasiūlymą, susijusį su valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimu (Tarybos direktyva 98/59/EB), pasiūlymas turėtų apimti šiuos principus:

–  garantiją, kad visi darbuotojai, nukentėję dėl restruktūrizacijos padarinių ir dirbantys toje pačioje bendrovėje, tačiau skirtingose verslo vietose, galės kartu vykdyti kolektyvinio atleidimo iš darbo procedūrą,

–  į kolektyvinio atleidimo iš darbo procedūrą įtraukti visus subrangovus, kad jie galėtų derėtis su bendrove dėl kompensacijos už žalą, patirtą dėl jų veiklos nutraukimo, įskaitant poveikį pagal subrangos sutartis dirbančių darbuotojų užimtumui,

–  raginimus, kad deryboms, vyksiančioms per kolektyvinio atleidimo iš darbo procedūrą, bendrovė paskirtų atstovą, kuriam suteikti sprendimų priėmimo įgaliojimai,

–  nustatyti mechanizmus, pagal kuriuos būtų taikomos sankcijos bendrovėms, kurios vykdo nesąžiningas ir nepagrįstas teisėtomis priežastimis restruktūrizacijos procedūras (atleidimas iš darbo dėl ekonominių priežasčių, pranc. licenciement boursier), be kita ko, neleidžiant tokioms bendrovėms naudotis bendrąja rinka, Europos finansavimo programomis ir (arba) priverčiant jas grąžinti visą viešąją paramą, suteiktą joms per daugelį metų prieš kolektyvinį darbuotojų atleidimą iš darbo;

20.  prašo Komisijos pasikonsultuoti su socialiniais partneriais ir kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, panašaus į ES masto Floranžo įstatymą; šio teisės akto tikslas būtų bendrovės veiklos nutraukimo atveju raginti bendrovę su darbo taryba pradėti specialią informavimo procedūrą, kuria būtų siekiama organizuoti gamyklos pirkėjo paieškas arba jos pardavimą;

21.  mano, kad bendrovės, kurios nori pasinaudoti Europos bendrovių teisės teikiamomis galimybėmis, privalo tuo pat metu tvirtai laikytis bendrų Europos vertybių; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria būtų nustatyta nauja ir integruota darbuotojų dalyvavimo valdant įvairių formų Europos bendroves struktūra, pagal kurią būtų nustatyti aukšti darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais standartai ir taikomi ryžtingi darbuotojų atstovavimo valdybos lygiu būtinieji standartai; pabrėžia, kad ši nauja sistema turėtų tapti vienu bendru nuorodų šaltiniu visų formų Europos bendrovėms (pvz., Europos bendrovė (SE), Europos kooperatinė bendrovė (SCE), būsimas statutas dėl MVĮ) dėl darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir darbuotojų atstovavimo valdybos lygiu (vienos pakopos sistemoms) arba stebėtojų tarybos lygiu (dviejų pakopų sistemoms);

22.  apgailestauja, kad tik praėjus vienai dienai po savo restruktūrizacijos planų paskelbimo bendrovė „Caterpillar“ informavo Europos darbo tarybos specialiojo komiteto narius Gosli gamykloje Belgijoje perskaitant oficialų pranešimą spaudai per telefoninę konferenciją; pabrėžia, kad bendrovės „Caterpillar“ atvejis dar kartą parodo, kad kai kurios bendrovės nesilaiko ES teisės reikalavimų ir neinformuoja Europos darbo tarybos ir nesikonsultuoja su ja prieš paskelbdamos restruktūrizaciją, įskaitant masinius atleidimus iš darbo Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Airijoje; mano, kad šiuo trumpu pareiškimu aiškiai pažeidžiama ES direktyva, kurioje teigiama, kad reikia informuoti Europos darbo tarybas (EDT) ir su jomis konsultuotis prieš įgyvendinant pakeitimus, o ne po to, kai jie įgyvendinti; todėl reikalauja, kad Komisija pateiktų pasiūlymą persvarstyti EDT direktyvą ir įtraukti teisę laikinai sustabdyti restruktūrizacijos planus ir gamyklų uždarymus iki bus baigta tinkama konsultavimosi procedūra, įtvirtinta ES teisės aktuose, suteikiant darbuotojams sąžiningą galimybę daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui bendrovėje;

23.  pažymi, kad, nepaisant bendrovės „Caterpillar“ viešų įsipareigojimų siekti tvarumo, įskaitant socialinę atsakomybę, tai, kaip bendrovė vykdo restruktūrizacijos sprendimą, darantį poveikį tūkstančiams darbuotojų, ir nepaiso jų teisių, rodo, kad ji nesilaiko įmonių socialinės atsakomybės principų; pabrėžia, kad visų pirma pagal įmonių socialinės atsakomybės principus turi būti rūpinamasi darbo santykių bendrovėje kokybe, įskaitant būdų socialiniams partneriams dirbti kartu radimą, ypač tobulinant socialinį dialogą, numatant ir valdant pokyčius ir restruktūrizaciją, paisant darbuotojų žmogaus teisių, be kita ko, teisės steigti profesines sąjungas ar į jas stoti, derėtis ir streikuoti, taip pat skatinant darbuotojų dalyvavimą taikant tikro konsultavimosi su jais ir jų informavimo procedūras, be kita ko, Europos darbo tarybose ir Europos bendrovių valdybose; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl įmonių socialinės atsakomybės reikalavimų suderinimo, įskaitant privalomas gaires, pagal kurias būtų teikiamos socialinės ataskaitos ir įmonės bei vadovai turėtų prisiimti atsakomybę dėl pažeidimų ar netinkamo elgesio pasekmių, taip pat dėl Europos susitarimų dėl įmonių socialinės atsakomybės sistemos nustatymo;

24.   pažymi, kad EGF yra itin svarbi ES priemonė globalizacijos amžiuje, siekiant remti valstybes nares, vykdančias darbuotojų profesinio perkvalifikavimo politiką, ir siekiant atkurti regiono ekonominę struktūrą dėl darbuotojų, kurie patiria neigiamus globalizacijos arba ekonomikos krizės padarinius; apgailestauja, kad EGF kartais naudojamas kaip priemonė, susijusi su kolektyvinio atleidimo iš darbo derybomis, sudaranti galimybes įmonei sumažinti savo intervencijų lygį finansuojant priemones darbuotojams perkvalifikuoti ir (arba) kompensacijas darbuotojams; primygtinai reikalauja, kad į EGF finansinę pagalbą nebūtų atsižvelgiama vykdant derybas dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą persvarstyti Reglamentą 1309/2013 dėl EGF, kad būtų sudarytos galimybės subrangovams, susijusiems su restruktūrizacijos atveju, taip pat visiems nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems (angl. NEETS) asmenims įgyti teisę naudotis EGF priemonėmis, tačiau taip pat būtų garantuojama, kad, kai konkrečiame NUTS 2 regione pristatomas prašymas iš vienos valstybės narės, tos valstybės narės bendro finansavimo dalis priemonėms finansuoti būtų sumažinta iki 20 proc.;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti prekybos derybų šalyse ir (arba) regionuose, kurie nėra ES dalis, poveikio tyrimus;

26.  pabrėžia, kad šie tyrimai turėtų būti atliekami taikant regioninį ir sektoriais grindžiamą požiūrį, tačiau taip pat jie turėtų padėti suprasti teigiamą ir neigiamą poveikį užimtumui ir Europos pramonės šakoms, kurios naudojasi šiais susitarimais;

27.  pakartoja, kad ES turi numatyti laisvosios prekybos susitarimų neigiamą poveikį užimtumui bei ES pramonei ir Europos fondai turi teikti paramą, kuria siekiama skirti lėšų regionams ir (arba) veiklos sektoriams, kuriuos neigiamai paveikė minėti susitarimai; mano, kad EGF fondui turi būti suteikta ši kompetencija dėl to, kad padidinta šiuo metu jam skirtų lėšų suma, ir kad ERPF, Europos socialinis fondas ir EGF galėtų būti atsakingi už šį darbą;

28.  ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie savo strategiją, kad pagrindiniams Europos pramonės sektoriams, konkrečiai – geležinkelių tiekėjų sektoriui ir mašinų gamybos sektoriui, būtų sukurta palanki rinkos aplinka, taip pat informuoti apie tai, ką Komisija ketina daryti, kad išlaikytų užimtumą, praktines žinias ir investicijas Europoje;

29.  ragina Komisiją, siekiant nuosekliai laikytis ES tikslų, parengti aiškią strategiją dėl reindustrializacijos politikos, kuri neturėtų likti tik teorija;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

 

 

(1)

OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)

OL L 188, 2009 7 18, p. 51.

(3)

OL L 294, 2001 11 10, p. 1.

(4)

OL L 225, 1998 8 12, p. 16.

(5)

OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(6)

OL L 82, 2001 3 22, p. 16.

(7)

OL L 294, 2001 11 10, p. 22.

(8)

OL L 80, 2002 3 23, p. 29.

(9)

OJ L 207, 2003 8 18, p. 25.

(10)

OL L 142, 2004 4 30, p. 12.

(11)

OL L 310, 2005 11 25, p. 1.

(12)

OL L 122, 2009 5 16, p. 28.

(13)

OJ L 308, 2010 11 24, p. 46.

(14)

OL C 168E, 2013 6 14, p. 102.

(15)

OL C 177E, 2006 5 18, p. 256.

(16)

OL C 76E, 2008 3 27, p. 138.

(17)

OL C 199E, 2012 7 7, p. 131.

(18)

OL L 347, 2013 12 20, p. 885.

(19)

OL C 440, 2015 12 30, p. 23.

(20)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0104.

(21)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0280.

Teisinė informacija - Privatumo politika