Procedūra : 2016/2891(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1057/2016

Pateikti tekstai :

B8-1057/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/10/2016 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 422kWORD 93k
28.9.2016
PE589.646v01-00
 
B8-1057/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus (2016/2891(RSP))


David Borrelli, Laura Agea, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto įmonių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus (2016/2891(RSP))  
B8-1057/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 22 ir 23 straipsnius dėl ekonominių ir socialinių teisių ir dėl teisės į darbą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį dėl solidarumo,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 6 ir 147 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 173 straipsnį, kuriame nustatyta valstybių narių ir ES pareiga užtikrinti, kad būtų sudarytos Sąjungos pramonės konkurencingumui reikalingos sąlygos,

–  atsižvelgdamas į SESV 174 straipsnį dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, ypač pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėse,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl plieno pramonės ir bendrovių restruktūrizavimo, perkėlimo ir uždarymo Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų plano(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pramoninių rajonų regioninių strategijų(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(6),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(8),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje(9),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Restruktūrizavimas ir užimtumas. Skatinti užimtumą numatant restruktūrizavimo pasekmes ir reaguojant į jas: Europos Sąjungos vaidmuo“ (COM(2005) 0120) ir 2005 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(10),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas“ (COM(2013) 0407),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 12 d. aukšto lygio apskritojo stalo rekomendacijas dėl Europos plieno pramonės ateities,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 18–19 d. Konkurencingumo tarybos posėdį, per kurį Komisija paraginta pateikti veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2016 m. rugsėjo 2 d. bendrovė „Caterpillar“ paskelbė 2017 m. balandžio mėn. uždaranti savo įmonę Gosli (Belgija) ir vykdant 2015 m. rugsėjį paskelbtą visuotinės restruktūrizacijos ir sąnaudų mažinimo planą darbo neteks daugiau kaip 2 000 žmonių, su tuo susijusį neigiamą poveikį patirs bendrovės tiekimo grandinė ir iš viso ateinančiais metais gali būti prarasta ES daugiau kaip 5 000, o pasaulyje – iki 10 000 darbo vietų;

B.  kadangi „Caterpillar“ paskelbė, jog ji taip pat svarsto galimybę uždaryti savo įmonę Šiaurės Airijoje, vykdant verslo restruktūrizaciją toje šalyje, ir dėl to gali būti prarasta dar iki 250 darbo vietų;

C.  kadangi nuo 2009 iki 2015 m. bendrovė padidino dividendų išmokas akcininkams 50 proc., o sumažino darbo vietų 15 proc.; kadangi bendrovės „Caterpillar“ pardavimai ir pajamos 2015 m. siekė 47 mlrd. JAV dolerių ir ji šiuo metu yra pasaulyje pirmaujanti statybos ir kasybos įrangos, dyzelinių ir gamtinėmis dujomis varomų variklių, pramoninių dujų turbinų ir dyzelinių-elektrinių lokomotyvų gamintoja;

D.  kadangi 2016 m. rugsėjo 7 d. Prancūzijos įmonių grupė „Alstom“ paskelbė apie savo ketinimą iki 2018 m. nutraukti pramoninę gamybą Belfore (Franš Kont regione) ir traukinių gamybą perkelti į kitą gamyklą, esančią Rešofene (Alzase), nes dabartinis Belfore gaminamų krovininių ir greitųjų traukinių lokomotyvų užsakymų skaičius, įmonės nuomone, yra nepakankamas, kad būtų pagrįsta neuždaryti šios gamyklos; kadangi dėl šio sprendimo bus prarasta 400 darbo vietų;

E.  kadangi 2016 m. gegužės mėn. „Alstom“ paskelbė pareiškimą, kad jos pakoreguotas pelnas neatėmus palūkanų ir mokesčių per finansinius metus iki 2016 m. kovo mėn. padidėjo 23 proc.;

F.  kadangi Europos pramonės sektoriui tenka istorijos požiūriu reikšmingas vaidmuo Europos integracijos procese ir kadangi jo užtikrinamas klestėjimas ir žinios Europos projektui suteikia labai daug prasmės ir jį pagrindžia;

G.  kadangi pramonės sektoriuje tiesiogiai įdarbintų darbuotojų dalis visoje Europoje, deja, nuolat mažėjo – nuo maždaug penktadalio aktyvių gyventojų 2000 m. iki šeštadalio aktyvių gyventojų 2015 m.;

H.  kadangi Europos geležinkelių tiekimo pramonėje (GTP) yra labai daug MVĮ, dirba 400 000 darbuotojų, 2,7 proc. metinės apyvartos investuojama į MTTP ir jai priklauso 46 proc. pasaulio GTP rinkos;

I.  kadangi su geležinkelių sektoriumi iš viso susiję daugiau kaip 1 milijonas tiesiogiai ir 1,2 milijono netiesiogiai jame įdarbintų darbuotojų ES ir, be to, šis sektorius teikia pagrindinę technologiją, kuria galima užtikrinti tvarų judumą;

J.  kadangi dėl tarptautinės prekybos suintensyvėjimo ir beprecedenčio darbo vietų Europos Sąjungos pramonės sektoriuje mažinimo suvartojamų gaminių kiekis ne sumažėjo, bet tiesiog išaugo daug energijos vartojančių gaminių importas;

K.  kadangi per pastaruosius dešimtmečius darbo našumas šiame pramonės sektoriuje vidutiniškai didėjo daug sparčiau negu išteklių naudojimo efektyvumas ir, remiantis apytikriais duomenimis, darbo jėgos sąnaudos sudaro mažiau kaip 20 proc. gamybos sąnaudų, o išteklių sąnaudos – 40 proc.; kadangi, net ir esant tokiai padėčiai, atlyginimai Europos Sąjungoje nuolat kyla ne taip sparčiai kaip didėja našumas;

L.  kadangi Europos pramonės strategijoje svarbus vaidmuo tenka pažangesniam ir tvaresniam plieno sektoriui, kuris gamina aukštos vertės technologijų produktus, paiso darbuotojų ir gamyklų apylinkėse gyvenančių žmonių sveikatos ir laikosi griežtų aplinkosaugos standartų;

M.  kadangi griežto taupymo priemonės, kuriomis siekiama stabilumo, trukdo augti visos Europos ekonomikai, dar labiau padidina jau ir taip didelius darbuotojų ir regionų, kuriuose uždaromos pramonės gamyklos, patiriamus socialinius sunkumus; kadangi didelis nedarbo lygis ES susijęs su jos mažėjančia pramonės ir gamybos sektoriaus gamybine baze, nes globalizacija yra netolygi;

N.  kadangi nestrateginis įmonių perkėlimas ES, atliekamas vien trumpalaikės finansinės grąžos tikslais ir sąnaudų mažinimo sumetimais, lemia blogėjančias socialines tendencijas, griauna sistemines vertybes ir yra nesuderinamas su jokios formos veiksminga pramonės politika, sanglauda, inovacijomis ir vystymusi;

O.  kadangi restruktūrizaciją vykdančios ar darbuotojų skaičių mažinančios bendrovės yra atsakingos už socialinį dialogą, kuris yra svarbiausias su restruktūrizacija susijusių procesų elementas, ir turėtų elgtis socialiniu požiūriu atsakingai, nes, kaip ne kartą parodė patirtis, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarus restruktūrizavimas ar darbuotojų skaičiaus mažinimas neįmanomas, jei nėra tinkamo socialinio dialogo, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų informavimui ir konsultavimuisi su jais, teikiant kuo didesnę socialinę pagalbą, kad jiems būtų lengvesnis pereinamasis laikotarpis, ir siūlant plačias įdarbinimo, mokymų ir perkvalifikavimo paslaugas;

P.  kadangi ne vienas Europos pramonės sektorius patiria investicijų krizę, keliančią grėsmę jų ateičiai, ir tuo pačiu metu tikimasi, kad tvarūs plieno gaminiai, pagaminti tokiais gamybos būdais, kuriuos taikant laikomasi griežtų aplinkosaugos ir sveikatos standartų, atliks pagrindinį vaidmenį kaip baziniai gaminiai siekiant užtikrinti lygiai taip pat tvarius pramonės sprendimus, skirtus urbanizacijai ir judumui, neskaitant kitų strateginių prioritetų;

Q.  kadangi dėl ES valstybėse narėse ir kitose šalyse nustatytų nemokumo procedūrų skirtumų susidaro spragos, kurias tarptautinės įmonės išnaudoja siekdamos kuo labiau sumažinti restruktūrizacijos ar darbuotojų skaičiaus mažinimo sąnaudas, ir dėl to labai išauga jų perkėlimo sprendimų nulemiamos sąnaudos visuomenei, nes turtas perkeliamas iš vienos šalies į kitą, o šie sprendimai dažnai priimami vadovaujantis oportunistiniais kriterijais; kadangi toks nesąžiningas sąnaudų perkėlimas visuomenei padidina neigiamą kitų neigiamų socialinių ir aplinkosauginių veiksnių ir mokesčių tvarkos skirtumų poveikį, dėl kurio labai išsikreipia vidaus rinka;

R.  kadangi sunkumų patiriančių įmonių akcijų pardavimas ir valdymo perleidimas darbuotojams dažnai pasirodė besąs kūrybiškas ir perspektyvus sprendimas, užuot taikius nemokumo procedūrą, nes išlaikoma veikla, investicijos, žinios ir darbo vietos;

1.  tvirtai solidarizuojasi su tūkstančiais darbuotojų, kuriems kyla pavojus prarasti darbą, su jų šeimomis, visais tiekimo grandinės pramonės ir paslaugų subjektais, ypač MVĮ, ir su visais, kurie patiria tiesioginį minėtų įvykių poveikį;

2.  pabrėžia, kad pramonės restruktūrizavimo planai turi būti vertinami ne tik taikant trumpalaikę, į savininkus orientuotą perspektyvą, tačiau atsižvelgiant į sisteminį jų poveikį Europos visuomenei ir visai ekonomikai, įskaitant aplinkos ir sveikatos apsaugos standartų laikymąsi;

3.  smerkia nuolatinį strateginių Europos pramonės sektorių likvidavimą ir ragina kolektyviai suformuoti alternatyvią politiką, dėl kurios būtų susitarta su visais socialiniais partneriais ir kuri prisidėtų prie pagrindinių Europos reindustrializacijos, žiedinės ekonomikos ir energetikos sektoriaus pertvarkymo tikslų įgyvendinimo, kartu laikantis griežtų aplinkos ir sveikatos apsaugos standartų;

4.  primygtinai ragina valstybes nares, pasitelkus teisės aktus arba kolektyvines sutartis, užtikrinti tinkamą ir visapusišką socialinę apsaugą, darbo sąlygas ir deramus atlyginimus, taip pat veiksmingą apsaugą nuo neteisingo atleidimo iš darbo;

5.  apgailestauja, kad nėra tikros ES pramonės politikos, kurią vykdant būtų galima apsaugoti ES darbuotojus ir tiekimo grandines nuo trumpalaikės perspektyvos spekuliacinių sprendimų, dažnai priimamų kituose žemynuose;
ragina nustatyti ES pramonės politiką, kuri sudarytų sąlygas valstybei dalyvauti strateginiuose sektoriuose, kad Europos Sąjungoje būtų išsaugotos atitinkamos praktinės žinios, gamyba ir darbo vietos;

6.  pabrėžia, kad sėkminga pramonės politika gali būti suformuota ir tuo labiau įgyvendinta tik kritiškai įvertinus „įprastus“ tarptautinius prekybos susitarimus;

7.  ragina skubiai priimti socialines priemones, skirtas padėti darbuotojams, jų šeimoms, tiekimo grandinėms ir vietos ekonomikai nukentėjusiose vietovėse, taip užtikrinant, kad nebūtų liekančių nuošalyje, taip pat teikti pagalbą ir paramą nukentėjusiems regionams, kad jie galėtų susidoroti su šia sudėtinga ekonomine ir socialine padėtimi;

8.  ragina Komisiją atsižvelgti į poreikį sukurti Europos minimalių pajamų sistemą, siekiant reaguoti į ekstremalią socialinę padėtį, kurią sukėlė globalizacija, gamybos perkėlimas ir deindustrializacija;

9.  pabrėžia tiek pagrindinių metalų sektoriaus ir su juo susijusių pramonės šakų darbuotojų gebėjimų ir kvalifikacijos svarbą; ragina vykdyti aktyvią užimtumo ir pramonės politiką, kuria būtų užtikrinta, kad šios žinios būtų plėtojamos ir pripažintos svarbiu Europos pagrindinių metalų pramonės turtu; prašo vertinant bet kurios konkrečios gamyklos gamybos gyvybingumą atsižvelgti į pramonės praktinės patirties ir kvalifikuotų darbuotojų išsaugojimą;

10.  ragina Komisiją parengti Europos nemokumo procedūrų sistemą, kurią taikant didžiausias dėmesys būtų sutelkiamas ne vien į kreditorius, bet į visus suinteresuotus subjektus, ypač darbuotojus, ir būtų siekiama išsaugoti kuo daugiau darbo vietų; šiuo tikslu ragina sudaryti palankias sąlygas naudoti tokias priemones kaip darbuotojų vykdomas įmonės išpirkimas ir valdymo perėmimas, siekiant tęsti fabrikuose gamybą, nepaisant pradinių savininkų nemokumo;

11.  ragina persvarstyti konkurencijos politiką ir valstybės pagalbos taisykles, kad būtų sudarytos palankios sąlygos valstybės intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama išlaikyti socialinę ir regioninę sanglaudą, gerinti darbo ir aplinkos apsaugos standartus bei spręsti visuomenės sveikatos problemas;

12.  ragina kritiškai įvertinti finansinius veiksmus, sukėlusius dabartinę „Caterpillar“ grupės krizę, be kita ko, deklaruotą pelną ir akcininkams išmokėtus dividendus bei bankams ir kreditoriams išmokėtas palūkanas, taip pat įvertinti griežto taupymo politiką Europoje, dėl kurios sumažėjo bendra ekonominė veikla ir dėl to sumažėjo privačiųjų ir viešųjų ūkio subjektų produktų paklausa;

13.  smerkia tai, kad, netaikant veiksmingos ataskaitų pagal šalis sistemos, tarptautinės įmonės vienoje šalyje paskelbdamos nuostolius ar net bankrotą tuo pat metu gali perkelti pelną į kitą šalį; ragina ataskaitų teikimo pagal šalis prievolę taikyti ne kai kurioms, bet visoms jurisdikcijoms, taip pat sugriežtinti informacijos teikimo įpareigojimus, taikomus bet kurioje valstybėje narėje gamyklas uždarančioms, darbuotojų skaičių mažinančioms arba nemokumą skelbiančioms įmonėms;

14.  primygtinai ragina valstybes nares susigrąžinti išteklius, kurie, darant prielaidą, kad tam tikros įmonės strategiškai planuos ilgalaikę pramonės veiklą, anksčiau subsidijų, įvairių mokesčių lengvatų, žemės kainų sumažinimo ar kita forma buvo skirti remti tas įmones, jei jos vienašališkai nusprendžia perkelti, sumažinti arba uždaryti savo gamyklas;

15.  primena, kad galima pagalba, teikiama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), negali būti naudojama siekiant palengvinti perkėlimą į kitą pramonės objektą ir reikalauja, kad EGF būtų verčiau naudojamas, kad būtų padėta darbuotojams ir darbininkams atgauti savo įmonę, siekiant išsaugoti veiklą, praktines žinias ir darbo vietas;

16.  apgailestauja, kad Europos strateginių investicijų fondas buvo pasiūlytas kaip galimybė skatinti investicijas, nes jis negalėjo paremti MVĮ ir jų mažos apimties projektų, tačiau pirmenybė buvo suteikta dideliems infrastruktūros projektams, kurie negali sukurti ilgalaikių darbo vietų;

17.  rekomenduoja, kad ES lėšos būtų naudojamos MVĮ ir mikroįmonių specifikos išsaugojimui subsidijuoti;

18.  pabrėžia, kad iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo reikia skirti lėšų net ir tais atvejais, kai dėl globalizacijos sukeltų pokyčių uždarose įmonėse atleidžiama mažiau nei 500 darbuotojų, nes Europos gamybos bazę daugiausia sudaro įmonėms, turinčios mažiau kaip 500 darbuotojų;

19.  ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai finansinių išteklių įdarbinimui kitoje darbo vietoje, įskaitant paramą darbuotojams ir darbininkams, ketinantiems pradėti savo verslą, bei paramą mokymo, perkvalifikavimo ir atgaivinimo veiksmams, siekiant teikti paramą sudėtingais pereinamaisiais laikotarpiais Europos pramonėje;

20.  ragina pakeisti Europos pramonės ir socialinę politiką, kad ji nebebūtų grindžiama abejotina socialine, fiskaline ir aplinkosaugine praktika, taip pat primygtinai ragina Komisiją reaguoti į didelio masto ir plačias neigiamas pasekmes, kylančias dėl gamybos perkėlimo į trečiąsias valstybes, be kita ko, persvarstyti konkurencijos taisykles, siekiant tvirtai užkirsti kelią gamybos perkėlimui ir išvengti krizės poveikio didėjimo;

21.  pabrėžia, kad dėl paklausos apribojimo neturi atsirasti nesąžininga ES valstybių narių tarpusavio konkurencija dėl darbo vietų; todėl ragina parengti ilgalaikius sprendimus, kuriais apsaugomos ir kuriamos geros darbo vietos ir pramoninė veikla Europos regionuose, griežtai laikantis nediskutuotinų aplinkos ir sveikatos apsaugos standartų ir ypatingą dėmesį skiriant MVĮ;

22.  pabrėžia, kad, griežtai laikantis nediskutuotinų aplinkos ir sveikatos apsaugos standartų, viešosioms investicijoms į strateginius Europos pramonės sektorius reikia netaikyti subalansuoto biudžeto tikslais nustatytų apribojimų, siekiant išlaikyti ir net padidinti darbo vietas tuose pramonės sektoriuose, kurie ypač nukentėjo nuo globalizacijos, gamybos perkėlimo ir deindustrializacijos;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares subsidijuoti nediskutuotinus aplinkos ir sveikatos apsaugos standartus visiškai atitinkančias viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei technologijas, siekiant remti gebėjimus ir praktines žinias, kurie yra pagrindinė prielaida siekiant didesnio konkurencingumo ir tvarumo strateginiuose sektoriuose;

24.  prašo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių:

•  rasti būdų, kaip visomis prieinamomis priemonėmis apsaugoti darbo vietas, kurios visiškai atitinka nediskutuotinus aplinkos ir sveikatos apsaugos standartus ir kurioms šiuo metu kyla grėsmė, be kita ko, paskirstant gamybą tarp minėtus standartus atitinkančių įmonių ir apribojant akcininkų dividendus;

•  užtikrinti Europos patronuojamųjų įmonių finansinių pervedimų patronuojančiajai įmonei už ES ribų (ypač esančiai mokesčių rojuose) skaidrumą;

•  įvertinti, ar pramonės įmonėms, kurios savo valia įgyvendina restruktūrizavimo arba gamybos mažinimo planus priimančiosiose šalyse prieš tai neišnaudojusios visų alternatyvių galimybių, įskaitant išsamų dialogą su visais socialiniais partneriai, turėtų būti taikomos sankcijos;

25.  pabrėžia, kad ES taikomi įmonių socialinės atsakomybės standartai turi būti atkakliai ginami, kai įmonės ketina perkelti savo gamybą nekreipdamos dėmesio į savo trumpalaikio pobūdžio sprendimų socialinius ir teritorinius padarinius;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

(1)

OL L 289, 2016 8 9, p. 19.

(2)

OL C 440, 2015 12 30, p. 23.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0069.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.

(5)

OL C 55, 2016 2 12, p. 6.

(6)

OL C 251E, 2013 8 31, p. 75.

(7)

OL L 225, 1998 8 12, p. 16.

(8)

OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(9)

OL L 80, 2002 3 23, p. 29.

(10)

OL C 65, 2006 3 17, p. 58.

Teisinė informacija - Privatumo politika