PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus
28.9.2016 - (2016/2891(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Gérard Deprez, Marielle de Sarnez ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1051/2016
B8-1058/2016
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto įmonių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo[1],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės[2],
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582),
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014) 0014),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 0497),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo,
– atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011) 0144),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2016 m. rugsėjo 2 d. įmonė „Caterpillar“ paskelbė 2017 m. balandžio mėn. uždarysianti savo būstinę Gosli (Valonijoje) ir dėl to neteks darbo 2 000 darbuotojų; kadangi šis sprendimas turės poveikio visam Valonijos regionui, nes „Caterpillar“ yra didžiausias darbdavys šiame regione;
B. kadangi bendrovė pareiškė, kad Gosli vykdomą statybos įrangos gamybą galima perkelti į jos gamyklą Grenoblyje (Prancūzija) ir kitas už Europos ribų veikiančias gamyklas; kadangi dalis galėtų gaminti išorės tiekėjai ir kitos „Caterpillar“ gamyklos, o paramos funkcijas galima sutelkti į kitas buveines;
C. kadangi nuo 2012 m. pabaigos įmonės „Caterpillar“ darbo jėga sumažėjo 20 proc., tai paveikė daugiau nei 30 000 darbo vietų ir įmonė pareiškė iki 2018 m. pabaigos ketinanti uždaryti ar sujungti su kitomis iki 20 gamyklų; kadangi įmonė pranešė, kad 2016 m. birželio 30 d. pasibaigusį ketvirtį pasiektas 550 mln. JAV dolerių pelnas – jis sumažėjo, nes metais anksčiau pelnas siekė 802 mln. JAV dolerių;
D. kadangi 2016 m. balandžio mėn. „Caterpillar“ sumažino savo 2016 m. pardavimų ir pelno prognozes, nes smarkiai sumažėjusios pajamos iš įmonės statybų, naftos ir dujų bei geležinkelių verslo segmentų sumažino jos ketvirčio pelną;
E. kadangi 2016 m. rugsėjo 7 d. įmonė „Alstom“ paskelbė, kad dėl užsakymų sumažėjimo ji perkels traukinių gamybą Prancūzijoje iš Belforo į Rešofeną;
F. kadangi įmonė ir toliau vykdys lokomotyvų priežiūrą ir aptarnavimą Belfore, o tam reikia maždaug 80 iš dabartinių 480 darbo vietų; kadangi kitiems 400 darbuotojų bus pasiūlyta galimybė persikelti į Rešofeną arba pereiti dirbti į vieną iš kitų įmonės „Alstom“ gamyklų, kurių Prancūzijoje yra 10;
G. kadangi geležinkelių sektorius yra labai savitas ir tai ypač pasakytina apie įmonės „Alstom“ atvejį, nes ji gamina įrenginius, kurių eksploatavimo laikotarpis siekia iki 50 metų, jai būdingas didelis kapitalo imlumas ir didžiulė priklausomybė nuo viešųjų pirkimų;
H. kadangi šios dvi situacijos labai skirtingos, tačiau tai, deja, nėra vieninteliai atvejai Europoje ir jie atsiranda dėl to, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės neturi bendros Europos pramonės vizijos;
I. kadangi dabar reikia skubiai spręsti ne tik darbuotojų, bet ir visų subrangovų, kurių dauguma yra MVĮ ir kurioms jų regione įsisteigusios tarptautinės bendrovės yra vienintelis verslo partneris, darbo netekimo problemą;
J. kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas tam, kad padėtų nepaprastosios padėties atvejais, greitai reaguodamas ir teikdamas trumpalaikę paramą kilus nenumatytų sunkumų darbo rinkoje, kai masiškai atleidžiami darbuotojai; primena, kad EGF lėšomis taip pat bendrai finansuojamos prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos atleistiems darbuotojams, įskaitant konsultavimą ir profesinį orientavimą, globojamąjį ir remiamą užimtumą ir reabilitacijos priemones, švietimą ir mokymą bei darbo paieškos išmokas;
K. kadangi Europos pramoninė gamyba XX a. 10-ajame dešimtmetyje sudarė 36 proc. pasaulio gamybos, o šiuo metu – tik 24 proc., ir ši procentinė dalis ir toliau mažėja;
L. kadangi, nors tradicinėse pramonės šakose sukuriama 75 proc. skaitmeninės ekonomikos vertės, tradicinė pramonė yra tik labai menkai integravusi skaitmenines technologijas, nes tik 1,7 proc. Europos įmonių visapusiškai išnaudoja pažangiąsias skaitmenines technologijas ir tik 14 proc. MVĮ naudojasi internetu kaip pardavimo kanalu; kadangi Europa turi išnaudoti didžiulį IRT sektoriaus potencialą, kad suskaitmenintų pramonę ir išsaugotų jos pasaulinį konkurencingumą;
M. kadangi energijos kainos Europoje didesnės nei kai kuriose kitose ekonomikose, visų pirma dėl to, kad energetikos rinka nėra pakankamai integruota ir tai stipriai apriboja Europos pramonės konkurencingumą pasaulio rinkoje;
N. atsižvelgdamas į Komisijos reakciją į įmonės „Caterpillar“ atvejį ir tai, buvo sukurta specialios paskirties grupė, suburianti įvairius visų atitinkamų departamentų generalinius direktoratus, kad ji veiktų kaip partnerė ir sudarytų palankesnes sąlygas pasinaudoti specialių fondų, kaip antai EGF, Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Europos socialinis fondas (ESF), teikiama pagalba;
1. reiškia solidarumą atleistiems šių įmonių darbuotojams, jų subrangovams ir daugeliui jų darbuotojų;
2. primena apie EIB potencialą siekiant ES politikos tikslų, visų pirma kalbant apie pramonės modernizacijos procesą; mano, kad ES lėšos turėtų būti skiriamos taikomiesiems moksliniams tyrimams, susijusiems su pažangiąja produktų gamyba, t. y. produktų kūrimo veikla, įskaitant bandomųjų linijų ir prototipų kūrimą ir demonstravimo veiklą; palankiai vertina puikius Europos strateginių investicijų fondo rezultatus, gautus per metus nuo jo veiklos pradžios, nes mobilizuotos investicijos jau siekia 166 mlrd. EUR; remia Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama išplėsti ir padidinti atitinkamas lėšas; visgi primygtinai ragina Komisiją gerinti šią priemonę, kad investicijos būtų nukreipiamos į sektorius, kurie skatina augimą, pvz., investuojama į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas;
3. pažymi, kad didžiųjų Europos gamintojų tiekimo grandinės visų pirma priklauso nuo MVĮ, kurios dažnai nėra taip gerai organizuotos, kad galėtų tvarkytis susiklosčius tokio tipo situacijai, todėl atsiduria prastesnėje padėtyje; ragina iš esmės, atsižvelgiant į ES pramonės politiką, apmąstyti šių įmonių padėtį bei pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo didelių pramonės grupių užsakomųjų paslaugų;
4. ragina Komisiją sparčiau imtis veiksmų ir atsižvelgti į MVĮ ypatybes valstybėms narėms teikiant prašymus dėl EGF finansinės paramos; vis dėlto pabrėžia, kad nenumatyta EGF naudoti kaip rimtos prevencijos politikos pakaitalo arba iš anksto planuojant restruktūrizavimą;
5. prašo ypatingą dėmesį skirti MVĮ ir stiprinti įsitvirtinusių ir naujų įmonių bendradarbiavimą, nes tai galėtų padėti kurti tvaresnį ir konkurencingesnį verslo modelį ir paskatintų lyderių atsiradimą visame pasaulyje;
6. primena, kad reindustralizacijos politika turi būti suderinta su darbo rinkos politika;
7. pabrėžia, kad, be kita ko, darbo sąnaudos daro poveikį Europos įmonių konkurencingumui; todėl pabrėžia, kad reikėtų perkelti mokesčių naštą nuo darbuotojų kitiems mokesčių šaltiniams, kurie turi mažesnį neigiamą poveikį užimtumui ir ekonomikos augimui, kartu užtikrinant pakankamą socialinę apsaugą;
8. pabrėžia tvirto socialinio dialogo, pagrįsto tarpusavio pasitikėjimu ir bendra atsakomybe, svarbą, nes tai geriausia priemonė ieškant bendrų sprendimų ir perspektyvų ir iš anksto numatant restruktūrizavimo procesus, vykdant jų prevenciją ir juos valdant;
9. ragina iš dalies pakeisti Europos darbuotojų informavimo ir konsultavimo direktyvą siekiant pagerinti socialinį dialogą didžiausiose Europos įmonių grupėse ir plėtoti Europos darbų tarybos pajėgumus;
10. pabrėžia į ateitį orientuotos pramonės politikos svarbą Europos Sąjungoje, kadangi tuomet Europos Komisija galės geriau numatyti socialinę ir ekonominę situacijas ir užtikrinti mūsų pramonės tinklo konkurencingumą; primygtinai ragina 2016 m. rugsėjo 29 d. posėdžiausiančią Konkurencingumo tarybą priimti konkrečius sprendimus, kaip atgaivinti visą Europos pramonę, kad ji būtų tvari ir integracinė;
11. taigi ryšium su tuo pritaria pramonės skaitmeninimo paramos strategijai (pagal ją iki 2021 m. turėtų būti mobilizuota 50 mlrd. EUR), nes ji labai svarbi užtikrinant Europos ekonomikos konkurencingumą, visų pirma automobilių, oreivystės, kosmoso technologijų, farmacijos ir laivų statybos sektoriuose; pabrėžia, kad labai svarbu naudoti tinkamas investicines priemones mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir infrastruktūros srityse, siekiant remti skaitmeninimą visuose pramonės sektoriuose, įskaitant gamybos, energetikos, transporto ir paskirstymo sektorius;
12. pabrėžia, kad konkurencingumo skatinimo centrai ir jų konkrečios organizacijos yra labai geras būdas atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams suburti; ragina Komisiją remti šiuos centrus ir jų bendradarbiavimą Europos lygmeniu užtikrinant MVĮ, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų ryšius regionų ir vietos lygmeniu; ragina Komisiją plėtoti pažangiosios specializacijos platformas ir taip skatinti tarpsektorinius ir tarpdisciplininius ryšius; pabrėžia, kad reikia stiprinti regionų bendradarbiavimą siekiant plėtoti tarpvalstybines galimybes;
13. ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti inovacijoms ir vertės grandinių stiprinimui visų ekonomikos subjektų labui; ragina sukurti naujas priemones, skirtas Europos pramonės vertės grandinėms analizuoti, atsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją;
14. primena, kad reikia užtikrinti nuoseklumą visose politikos srityse, susijusiose su moksliniais tyrimais, tarptautine prekyba, aplinka ir užimtumu; pabrėžia energetikos sąjungos svarbą plėtojant Europos pramonės politiką; ragina Tarybą kuo greičiau priimti plataus užmojo poziciją dėl prekybos apsaugos priemonių stiprinimo, nes taip ES galės būti suteikti veiksmingi mechanizmai, taikytini reaguojant į trečiųjų šalių vykdomą dempingą;
15. primena, kad reikia skatinti įgyti techninių įgūdžių mokykloje ir šiuo tikslu naudotis tinkamai sukurtomis pameistrystės sistemomis, kurių pagrindas akademinis mokymas ir profesinis mokymas gamyklose;
16. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti Sąjungos nuoseklios ir visapusiškos pramonės politikos strategiją, kurios tikslas – Europos reindustrializacija ir pagal kurią, be kita ko, orientuojamasi į skaitmeninimą (visų pirma pažangiųjų technologijų ir robotų technikos integracija į pramonės vertės grandines), tvarumą, energijos vartojimo efektyvumą ir remiamasi tinkamais ištekliais; šiuo tikslu ragina padidinti valstybių narių konvergenciją fiskalinėje, socialinėje ir biudžeto srityse, kad būtų galima lengviau kurti bendrus pramonės projektus; mano, kad Europos reguliavimo sistema turėtų sudaryti sąlygas pramonės įmonėms prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių ir imtis išankstinių veiksmų siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo, augimo ir regionų konvergencijos;
17. ragina pertvarkyti didžiausius Europos gamintojus ir taip sudaryti ilgalaikę galimybę susiformuoti pakankamą kritinę masę turintiems subjektams, galintiems konkuruoti tarptautiniu mastu; mano, kad šie pokyčiai nėra įmanomi, jei Komisija nepersvarstys taikomos konkurencijos politikos ir visų pirma savo naudojamų kriterijų, pagal kuriuos apibrėžiama atitinkama rinka;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0280.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0361.