PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo

19.10.2016 - (2016/2936(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Geoffrey Van Orden, Charles Tannock, Angel Dzhambazki ECR frakcijos vardu

B8-1120/2016

Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo

(2016/2936(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo, pateiktą pasirašyti 1968 m. ir įsigaliojusią 1970 m.,

–  atsižvelgdamas į 1957 m. liepos 29 d. įsigaliojusį Tarptautinės atominės energijos agentūros statutą,

–  atsižvelgdamas į 1987 m. vasario 8 d. įsigaliojusią Branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų fizinės saugos konvenciją ir vėlesnius jos pakeitimus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 27 d. – gegužės 22 d. Niujorke surengtą Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2015 m. peržiūros konferenciją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vašingtone vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo branduolinio saugumo klausimais išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi šiuo metu 191 valstybė yra Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalis, įskaitant penkias valstybes, kurios pripažintos kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės: JAV, Jungtinę Karalystę, Rusiją, Prancūziją ir Kiniją;

B.  kadangi Sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo yra precedentinė tarptautinė sutartis, kuria siekiama neleisti platinti branduolinių ginklų ir ginklų technologijų, skatinti bendradarbiavimą branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams srityje ir skatinti siekti visuotinio branduolinio nusiginklavimo;

C.  kadangi Sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo yra vienintelis privalomas daugiašalėje sutartyje nustatytas įpareigojimas branduolinį ginklą turinčioms valstybėms siekti nusiginklavimo tikslo;

D.  kadangi Branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų fizinės saugos konvencija yra teisiškai privaloma branduolinių medžiagų fizinės saugos srityje taikoma tarptautinė priemonė, kurioje nustatytos su branduolinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo ir baudimo už jas priemonės;

E.  kadangi iš dalies pakeitus tą konvenciją šalys narės teisiškai įpareigotos apsaugoti branduolinius objektus ir medžiagas, naudojamas, saugojamas ir transportuojamas taikiais nacionaliniais tikslais; kadangi joje taip pat numatytas glaudesnis valstybių bendradarbiavimas, susijęs su skubiomis priemonėmis siekiant nustatyti, kur yra pavogtos ar neteisėtai gabenamos branduolinės medžiagos, ir jas atgauti, sumažinti visus diversijos sukeltos radiologinės taršos padarinius, užkirsti kelią susijusioms nusikalstamoms veikoms ir su jomis kovoti;

F.  kadangi, siekiant išvengti branduolinio terorizmo aktų, nepaprastai svarbus pasaulinis bendradarbiavimas;

1.  pripažįsta, kad valstybės, kurios yra pripažintos kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, turi teisę ir toliau turėti branduolinių atgrasomųjų ginklų, nes tai svarbus nacionalinio saugumo aspektas atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje tebesama didelių branduolinio ginklo arsenalų, tebėra tolesnio branduolinių ginklų plitimo galimybė ir didesnio tarptautinio nestabilumo bei įtampos grėsmė;

2.  pritaria Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo tikslams suteikti pagrindą visuotinėms pastangoms išvengti branduolinių ginklų plitimo, skatinti branduolinę energiją saugiai ir taikiai naudoti civiliniams tikslams ir siekti, kad pasaulyje branduolinio ginklo nebeliktų;

3.  mano, kad saugumo sąlygas įvykdyti ir tvarų branduolinį nusiginklavimą užtikrinti galima tik daugiašaliu procesu;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad per 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferenciją nepavyko pasiekti susitarimo dėl galutinio dokumento, susijusio su ginklo neplatinimo darbotvarke, tačiau mano, kad vykstantis tarptautinis bendradarbiavimas branduolinio saugumo skatinimo srityje teikia vilčių;

5.  apgailestauja, kad Rusija, turinti didžiausią pasaulyje branduolinio ginklo arsenalą, nedalyvavo 2016 m. aukščiausiojo lygio susitikime branduolinio saugumo klausimais, ir ragina vėl dėti pastangas skatinti bendradarbiavimą su Maskva šioje srityje;

6.  reiškia susirūpinimą dėl neseniai Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) įvykdytų branduolinių bandymų ir grėsmės, kurią šie bandymai kelia regiono stabilumui; ragina, kad KLDR nebedarytų tokių bandymų ateityje;

7.  remia Tarptautinės atominės energijos agentūros veiklą, kuria skatinamas bendradarbiavimas branduolinės energijos srityje, siekiant skatinti branduolines technologijas saugiai naudoti taikiems tikslams;

8.  ragina nuolat skatinti įgyvendinti ir nuodugniai įgyvendinti Branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų fizinės saugos konvenciją ir primygtinai ragina šalis, kurios dar neratifikavo šios sutarties, tai padaryti;

9.  ragina dėti intensyvesnes bendradarbiavimo pastangas ir imtis veiksmingų veiksmų branduolinių medžiagų saugumo srityje, siekiant kuo labiau sumažinti riziką, kad tokių medžiagų gaus teroristinės grupuotės;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.