Procedūra : 2016/2936(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1125/2016

Pateikti tekstai :

B8-1125/2016

Debatai :

PV 26/10/2016 - 17
CRE 26/10/2016 - 17

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0424

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 435kWORD 109k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1122/2016
19.10.2016
PE589.722v01-00
 
B8-1125/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (2016/2936(RSP))


Klaus Buchner, Bodil Valero, Ulrike Lunacek, Molly Scott Cato, Sven Giegold, Barbara Lochbihler, Bart Staes Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (2016/2936(RSP))  
B8-1125/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 17 d. savo rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) peržiūros konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties(2),

–  atsižvelgdamas į ES ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo seminarus ir reguliarius ES ginklų neplatinimo konsorciumo susitikimus,

–  atsižvelgdamas į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurią 2003 m. gruodžio 12 d. priėmė Europos Vadovų Taryba,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. NPT peržiūros konferencijoje nepavyko susitarti dėl galutinio dokumento,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo devintosios peržiūros konferencijos (8079/15),

–  atsižvelgdamas į dokumentus, priimtus aukščiausiojo lygio susitikime branduolinio saugumo klausimais 2016 m. pavasarį Vašingtone,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2310 (2016 m.) dėl Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (angl. CTBT) 20-ųjų metinių,

–  atsižvelgdamas į 1977 m. Tbilisio deklaraciją, kurią bendru sutarimu priėmė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė asamblėja,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl zonos be branduolinių ginklų sukūrimo Artimųjų Rytų regione (A/RES/66/61),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimą 2012/422/BUSP, kuriuo remiamas procesas siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų(3),

–  atsižvelgdamas į naujausius neribotos sudėties darbo grupės / JT Generalinės Asamblėjos sprendimus (A/RES/70/33, A/71/371), kuriais 2016 m. Ženevoje sukuriama neribotos sudėties darbo grupė daugiašalio branduolinio nusiginklavimo klausimui pažangiai spręsti, ir į 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvirtintą šios grupės ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES saugumo padėtis gerokai pablogėjo ir tapo mažiau stabili, pavojingesnė ir mažiau nuspėjama; kadangi grėsmės yra tradicinės, netradicinės ir mišraus pobūdžio, jas kelia tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai subjektai,

B.  kadangi dėl įvairių pokyčių, įskaitant prastėjančius branduolinį ginklą turinčių valstybių, pavyzdžiui, Rusijos Federacijos ir Jungtinų Amerikos Valstijų, Indijos ir Pakistano, santykius, ir toliau plėtojamus Šiaurės Korėjos branduolinius pajėgumus, tarptautinei taikai, saugumui ir stabilumui kyla rimta grėsmė;

C.  kadangi biologinių ir cheminių formų masinio naikinimo ginklų platinimas mažinamas iki minimumo ir laipsniškai nutraukiamas veiksmingai tarptautiniu mastu taikant draudimą ir įpareigojimus, numatytus 1972 m. Biologinių ir toksinių ginklų konvencijoje ir Cheminio ginklo uždraudimo konvencijoje, tačiau branduolinių masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas yra viena iš rimčiausių grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui; kadangi didžiausios svarbos saugumo prioritetas yra užkirsti kelią teroristams ar kitoms valstybėms įsigyti branduolinių ginklų ar juos naudoti, sumažinti ir panaikinti visas branduolinių ginklų atsargas ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų;

D.  kadangi oficialiai padaryta pažanga siekiant užtikrinti civilinių skiliųjų medžiagų saugumą aukščiausiojo lygio susitikimuose branduolinio saugumo klausimais, kurie buvo vykdomi pagal papildomą, su NPT nesusijusį, procesą, ir prisidėjo prie NPT stiprinimo, suteikdami daugiau patikimumo sutarties neplatinimo komponentui, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos santykių pablogėjimas kelia grėsmę tolesnėms pastangoms sumažinti skiliųjų medžiagų naudojimą ir užtikrinti jų saugumą;

E.  kadangi įgyvendinant konkrečius veiksmus siekiant branduolinio nusiginklavimo, dėl kurio susitarta 2010 m. NPT peržiūros konferencijoje, nebuvo pasiekta jokios pažangos;

F.  kadangi būtina toliau stiprinti trijų NPT ramsčių, t. y. ginklų neplatinimo, nusiginklavimo ir bendradarbiavimo taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje, pagrindinius ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tikslus;

G.  kadangi NPT pasirašiusios branduolinį ginklą turinčios valstybės modernizuoja ir stiprina savo branduolinių ginklų arsenalus ir delsia imtis veiksmų siekiant sumažinti ar panaikinti savo branduolinį arsenalą ir mažiau vadovautis karine grasinimo branduoliniu ginklu doktrina;

H.  kadangi 2010 m. NPT peržiūros konferencijoje vėl buvo sutelktas dėmesys į branduolinių ginklų humanitarinį poveikį, nes šį klausimą iškėlė Norvegijos, Meksikos ir Austrijos vyriausybės, surengusios keletą konferencijų branduolinių ginklų humanitarinio poveikio klausimu ir parengusios atitinkamas ataskaitas, taip pat į Austrijos inicijuotą ir 2015 m. NPS peržiūros konferencijoje pristatytą tarptautinį Humanitarinį įsipareigojimą, kurį patvirtino 127 JT valstybės narės;

I.  kadangi vėl sutelkiamas dėmesys į branduolinių ginklų pavojų, riziką ir humanitarinį poveikį mums primena, kad bet kokią ginklų sistemą visada reikia vertinti atsižvelgiant į jos poveikį žmonėms bei aplinkai ir kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę minimalus standartas, kurio turi taip pat būti laikomasi vykstant konfliktams, yra tai, kad ginklai yra leistini tik tuomet, jeigu jie naudojami laikantis proporcingumo principą, atsižvelgiant į siekiamus karinius laimėjimus ir kovotojų atskyrimą nuo civilių, ir atsargumo principo; kadangi branduolinių ginklų naudojimas taip pat yra grubus visuotinai pripažintų žmogaus teisių pažeidimas ir juo paminamas žmogiškasis orumas;

J.  kadangi branduolinio ginklo bandymo sprogimai ir (arba) bet kokie kiti branduoliniai sprogimai kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, taip pat aplinkai ir visuomenės sveikatai ir prieštarauja visuotinio branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo režimui; kadangi Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis yra veiksmingiausias būdas siekiant uždrausti branduolinio ginklo bandymus ir bet kokius kitus branduolinius sprogdinimus;

K.  kadangi 2016 m. sukanka 20 metų nuo Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (angl. CTBT) pateikimo pasirašyti 1996 m. rugsėjo 24 d.;

L.  kadangi Rusijos Federacija ir Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau įgyvendina naująją START sutartį, kuri nustos galioti 2021 m., nebent abi šalys jos galiojimą pratęstų; kadangi JAV prezidentas Barack Obama savo 2013 m. kalboje Berlyne pateikė svarbų pasiūlymą mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas ir pakartojo šį pasiūlymą 2016 m. Vašingtone; kadangi Rusijos Federacija nepasinaudojo šiomis progomis siekdama pradėti derybas dėl susitarimo, kuris bus sudarytas po to, kai baigs galioti naujoji START sutartis, ir kadangi jokios derybos nebuvo pradėtos dėl naujosios START sutarties pratęsimo jos galiojimui pasibaigus, kad būtų sprendžiamas nestrateginių ir strateginių branduolinių ginklų sumažinimo klausimas siekiant juos panaikinti;

M.  kadangi kituose pasaulio regionuose, t. y. Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, pietiniame Ramiojo vandenyno regione, Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Vidurinėje Azijoje, jau sudaryta sutarčių dėl zonų be branduolinių ginklų;

N.  kadangi, nepaisant visų pastangų, konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų sušaukti iki 2012 m. gruodžio mėn., laikantis NPT šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje bendru sutarimu pasiektų susitarimų, nepavyko;

O.  kadangi, remiantis NATO 2010 m. strateginiu sumanymu ir 2012 m. Atgrasinimo ir gynybos padėties vertinimu, NATO įpareigota sudaryti sąlygas, kad pasaulyje nebeliktų branduolinių ginklų; kadangi, remiantis NATO bendro branduolinių pajėgumų naudojimo ir dvišaliais susitarimais, nustatyta, kad penkiose NATO valstybėse, neturinčiose branduolinio ginklo (Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje), toliau dislokuojama 150–200 JAV priklausančių trumpojo nuotolio branduolinių numetamųjų bombų, laikomų taktiniais ar substrateginiais branduoliniais ginklais, nepaisant susirūpinimo, kilusio šiose šalyse, įskaitant kai kurių šių šalių parlamentus, dėl pavojaus, rizikos ir nesaugumo, kuriuose kelia tokie ginklai, jeigu jie dislokuojami laikantis dabartinės NATO politikos visų pirma išlaikyti teisę naudoti branduolinius ginklus, atsisakyti patvirtinti arba paneigti jų skaičių ar dislokavimą NATO valstybių teritorijoje ir panaikinti NPT draudimą pervežti branduolinius ginklus, jei nusprendžiama juos naudoti karo veiksmams;

P.  kadangi Turkijoje dislokuotų JAV branduolinių ginklų sauga ir saugumas vis labiau tikrinami dėl ginkluoto konflikto Sirijoje, kuris vyksta netoli Turkijos Incirliko oro bazės, ir dėl atitinkamų įvykių toje oro pajėgų bazėje ir šalia jos per nepavykusį 2016 m. liepos 15 d. perversmą ir po jo;

Q.  kadangi 2015 m. gruodžio 5 d. paminėtos 20-osios Budapešto memorandumo pasirašymo metinės; kadangi Ukraina paisė visų jo nuostatų ir laikėsi iniciatyvios pozicijos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo klausimais, o Rusijos Federacija, priešingai, pažeidė savo įsipareigojimus okupuodama dalį Ukrainos teritorijos (Krymą) ir ėmėsi ginkluotos atakos Rytų Ukrainoje; kadangi dėl to buvo sukurtas pavojingas precedentas, nes valstybė, garantavusi Ukrainos saugumą kaip atsaką į Ukrainos sprendimą prisijungti prie NPT kaip branduolinio ginklo neturinčiai valstybei, pažeidė jos suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir labai stipriai pakenkė neigiamų saugumo garantijų, kurias teikia branduolinį ginklą turinti valstybė, priemonei, taip pat pakenkdama NPT ir idėjai siekti pažangos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo visame pasaulyje srityje remiantis tarptautinės teisės ir daugiašalių sutarčių nuostatomis;

R.  kadangi žiniasklaida praneša apie tai, kad Rusijos Federacija Kaliningrade dislokuoja arba ketina dislokuoti branduolinį ginklą galinčias nešti trumpojo nuotolio bombonešes raketas „Iskander“, rengti pratybas ir skrydžius, apimančius branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių sistemas, ir apie Rusijos vadovų pareiškimus apie branduolinio atgrasymo svarbą; kadangi Rusijos Federacijai priėmus sprendimą sustabdyti Plutonio disponavimo ir utilizavimo susitarimą, sudarytą su JAV 2000 m., išaugo susirūpinimas dėl didėjančios Rusijos priklausomybės nuo branduolinių ginklų;

S.  kadangi ES, kaip Bendro visapusiško veiksmų plano, dėl kurio susitarta su Iranu, šalis, atlieka svarbų vaidmenį, įskaitant jos kaip bendros komisijos, prižiūrinčios susitarimo įgyvendinimą, tikrosios narės vaidmenį;

T.  kadangi 2016 m. rugsėjo 9 d., praėjus vos aštuoniems mėnesiams nuo 2016 m. sausio 6 d. bandymo, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika atliko 5-ąjį savo branduolinį bandymą, kurį paskelbė „sėkmingai atliktu vandenilinės bombos bandymu“, akivaizdžiai pažeisdama savo tarptautinius įsipareigojimus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas bei 1992 m. abiejų Korėjų branduolinio ginklo atsisakymo deklaraciją, kurioje teigiama, kad abi Korėjos nekurs ir neturės jokių branduolinių ginklų; kadangi bet kokių masinio naikinimo ginklų, ypač branduolinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių, platinimas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui; kadangi 2003 m. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika paskelbė pasitraukianti iš Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) šalių, nuo 2006 m. vykdo branduolinius bandymus, 2009 m. oficialiai paskelbė sukūrusi branduolinį ginklą atgrasymo tikslais, o tai reiškia, kad grėsmė, kurią ji kelia kaimyninėms šalims Šiaurės Rytų Azijoje, regioninei ir tarptautinei taikai bei saugumui, padidėjo;

U.  kadangi 2003 m. Europos saugumo strategijoje teigiama, kad masinio naikinimo ginklų platinimas kelia potencialiai didžiausią grėsmę mūsų saugumui, todėl didėja ginklavimosi masinio naikinimo ginklų srityje lenktynių galimybė, ir kad ES yra įsipareigojusi siekti, jog daugiašalėse sutartyse nustatytų režimų būtų visuotinai laikomasi, taip pat stiprinti sutartis ir jų tikrinimo nuostatas; kadangi 2016 m. ES visuotinėje strategijoje vengiama bet kokios kalbos apie masinio naikinimo ginklus, neplatinimą ir ginklų kontrolę;

V.  kadangi ES įsipareigojo panaudoti visas jai prieinamas priemones, kad užkirstų kelią, atgrasytų, sustabdytų ir, jei įmanoma, panaikintų ginklų platinimo programas, keliančias susirūpinimą pasauliniu mastu, kaip aiškiai teigiama 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje, ir kadangi joje įtvirtinamas glaudesnis bendradarbiavimas Europos ginklų neplatinimo idėjų institutų kaip ES ginklų neplatinimo konsorciumo sudedamųjų dalių bendradarbiavimas;

W.  kadangi ES turi dėti daugiau pastangų kovodama su ginklų platinimo srautais ir jo finansavimu, taikydama sankcijas už ginklų platinimą ir kurdama priemones, skirtas užkirsti kelią nematerialiam žinių ir techninės patirties perdavimui pasitelkiant visas prieinamas priemones, įskaitant daugiašales sutartis, įstaigas, pavyzdžiui, Branduolinių tiekėjų grupę, ir patikros mechanizmus, nacionalinę ir tarptautiniu mastu koordinuojamą eksporto kontrolę, kooperatyvias grėsmės mažinimo programas ir politinius bei ekonominius svertus,

X.  kadangi ES, rengiantis 2015 m. NPT peržiūros konferencijai, deja, nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos branduolinio nusiginklavimo klausimu ir pirmą kartą buvo pripažinta, jog buvo reiškiamos „skirtingos nuomonės“ dėl branduolinių ginklų naudojimo pasekmių; kadangi 2015 m. NPT peržiūros konferencijoje nepavyko priimti galutinio dokumento dėl nesutarimų, ar turėtų būti toliau dedamos regioninės pastangos siekiant sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose;

Y.  kadangi naudojant mokslinių tyrimų reaktorių, kurie varomi labai įsodrintu uranu, panaudoto branduolinio kuro elementą galima sukurti „paprastas“ branduolines bombas;

1.  yra labai susirūpinęs dėl mažėjančio regioninio ir tarptautinio saugumo, vėl sustiprėjusio branduolinių ginklų vaidmens šiomis aplinkybėmis ir dėl veiksmingo nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo priemonių įgyvendinimo stokos;

2.  ragina visas branduolinį ginklą turinčias valstybes imtis konkrečių tarpinių priemonių siekiant sumažinti branduolinių ginklų sprogimo pavojų, taip pat mažinti branduolinių ginklų naudojimo statusą ir perkelti juos iš dislokavimo vietų į saugyklas, sumažinti branduolinių ginklų vaidmenį karinėse doktrinose ir sparčiai sumažinti visų rūšių branduolinių ginklų kiekį;

3.  yra labai susirūpinęs dėl padaugėjusių branduolinių grėsmių, kylančių dėl prastėjančių Rusijos Federacijos ir NATO santykių, įskaitant galimus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties pažeidimus, pareiškimus, liudijančius didesnį pasiryžimą naudoti branduolinius ginklus, ir pareiškimus, rodančius, kad svarstomas branduolinių ginklų dislokavimas papildomose teritorijose Europoje; primena, kad tiek Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, tiek Tarptautinis Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad jie negali numatyti jokios galimybės naudoti branduolinius ginklus nepažeidžiant tarptautinės humanitarinės teisės;

4.  reiškia paramą 2016 m. aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame pripažinta, kad neteisėta prekyba branduolinėmis medžiagomis ir jų naudojimas tiesiogiai kelia didelę grėsmę saugumui pasaulyje, ir tikisi, kad bus siekiama ginklų gamybai tinkamų medžiagų visiško sekimo ir fizinės apsaugos;

5.  teigiamai vertina tai, kad, atsižvelgiant į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/33, JT neribotos sudėties darbo grupės darbas vedant derybas siekiant pažangiai spręsti branduolinio nusiginklavimo klausimą buvo atliktas;

6.  taip pat palankiai vertina rekomendaciją Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, kuri pateikta neribotos sudėties darbo grupės galutinėje ataskaitoje (A/71/371) ir priimta 2016 m. rugpjūčio 19 d. pritarus daugumai, 2017 m. sušaukti visoms valstybėms atvirą derybų konferenciją dėl teisiškai privalomo dokumento, kuriuo būtų siekiama uždrausti branduolinius ginklus ir vėliau juos visiškai panaikinti; pripažįsta, kad tokiu būdu bus sustiprinti NPT nustatyti ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tikslai bei įsipareigojimai ir padedama sudaryti sąlygas siekiant užtikrinti pasaulinį saugumą ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų;

7.  ragina ES valstybes nares pritarti tam, kad tokia konferencija būtų sušaukta 2017 m., ir konstruktyviai dalyvauti šiame procese, taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini ir Europos išorės veiksmų tarnybą konstruktyviai prisidėti prie 2017 m. derybų konferencijos proceso;

8.  primena, kad sukanka 20 metų nuo tada, kai 1996 m. rugsėjo 23 d. pasirašyti pateikta Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis, ir pabrėžia, kad visuotinė sutartis, kurios laikymąsi galima veiksmingai patikrinti tarptautiniu mastu, yra veiksmingiausias būdas uždrausti bandomuosius branduolinio ginklo ir visus kitus branduolinius sprogdinimus;

9.  primygtinai ragina likusias sutarties II priede išvardytas valstybes, kurios turi ratifikuoti sutartį norint, kad ji įsigaliotų, dar skubiau ją pasirašyti ir (arba) ratifikuoti, siekiant, kad šis labai svarbus tarptautinis dokumentas nedelsiant visiškai įsigaliotų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad priimta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2310 (2016 m.);

10.  palankiai vertina didelę pažangą, padarytą CTBT parengiamosios komisijos užbaigiant ir taikant savo veiksmingą tarptautinės stebėsenos sistemą, kuria, kaip svarbia pasitikėjimo stiprinimo priemone, net ir neįsigaliojus sutarčiai, prisidedama prie regiono stabilumo, stiprinamas branduolinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo režimas ir suteikiama papildomos mokslinės ir pilietinės naudos valstybėms; yra įsitikinęs, jog norint, kad stebėsenos sistema toliau veiktų, CTBTO parengiamoji komisija ir toliau priklausys nuo valstybių finansinių įnašų;

11.  ragina plėtoti dialogą su JAV administracija ir visomis branduolinį ginklą turinčiomis valstybėmis siekiant įgyvendinti bendrą darbotvarkę, kurios tikslas – laipsniškai mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas; ypač remia veiksmus, kurių ėmėsi JAV ir Rusijos Federacija, siekdamos sumažinti savo branduolinių ginklų arsenalą, kaip numatyta naujojoje START sutartyje;

12.  apgailestauja, kad nuo 2011 m., kai įsigaliojo naujoji START sutartis, nevyko jokios tolesnės derybos dėl būtinybės skubiai mažinti dislokuotų ir nedislokuotų branduolinių kovinių galvučių kiekį, be kita ko, kaip anksčiau susitarė JAV ir Rusijos Federacija, netaikomos jokios priemonės, kuriomis būtų siekiama sumažinti trumpojo nuotolio ir karo veiksmų teatro branduolinių ginklų, kurie laikomi substrateginiais arba nestrateginiais branduoliniais ginklais, kiekį arba juos sunaikinti;

13.  rekomenduoja kurti zonas be branduolinių ginklų – tai būtų teigiamai vertintinas žingsnis pasaulio be branduolinio ginklo link; atsižvelgdamas į tai mano, kad zona be branduolinių ginklų Artimuosiuose Rytuose yra itin svarbi siekiant ilgalaikės ir visapusiškos taikos regione; atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį nusivylimą dėl to, kad nepavyko pagal NPT įgaliojimus surengti 2012 m. konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų sukūrimo;

14.  pripažįsta, kad nebenaudojant jokių trumpojo nuotolio, karo veiksmų teatro ir paskirtųjų substrateginių branduolinių ginklų kovinių galvučių Europos teritorijoje būtų galima konstruktyviai prisidėti sudarant sąlygas kurti kitas zonas be branduolinių ginklų, tokiu būdu padedant vykdyti NPT nustatytus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo įsipareigojimus ir, tuo tarpu, sukuriant precedentą tolesniam branduoliniam nusiginklavimui vykdyti;

15.  remia pastangas toliau stiprinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įgaliojimus, įskaitant TATENA saugos garantijų susitarimų papildomų protokolų platesnį taikymą ir kitus veiksmus, skirtus pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms kurti; siekia užtikrinti, kad šiai organizacijai būtų skirta pakankamai išteklių, reikalingų jos esminiai užduočiai – užtikrinti saugią branduolinę veiklą – vykdyti; ragina siekti pažangos būsimuose 2017 m. NPT parengiamajame komitete ir 2018 m. aukšto lygio konferencijoje dėl branduolinio nusiginklavimo;

16.  mano, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP), kitaip vadinamas susitarimu su Iranu dėl branduolinės programos, buvo didelis pasiekimas daugiašalės diplomatijos, visų pirma Europos diplomatijos, atžvilgiu, ir kad dabar turėtų ne tik labai pagerėti ES ir Irano santykiai, bet ir turėtų atsirasti daugiau stabilumo visame regione; mano, kad dabar abi pusės yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas griežtas ir visapusiškas jo įgyvendinimas; palankiai vertina tai, kad įsteigta bendra komisija, kurią sudaro Irano ir E3 / ES+3 atstovai; visapusiškai remia Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atliekamą pagal BVVP sukurtą bendros komisijos koordinatorės vaidmenį ir mano, kad ir toliau labai svarbu griežtai ir visapusiškai gyvendinti BVVP;

17.  smerkia Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos neseniai atliktus branduolinius bandymus ir tai, kad ji atmetė įvairias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, įskaitant naujausią 2016 m. kovo 2 d. rezoliuciją (Nr. 2070); primygtinai ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką susilaikyti nuo tolesnių provokacijų ir visiškai, patikrinamai ir negrąžinamai atsisakyti savo branduolinių ir balistinių raketų programų, nutraukti visą su jomis susijusią veiklą ir nedelsiant pradėti laikytis visų savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant JT Saugumo Tarybos ir TATENA valdytojų tarybos rezoliucijas, bei kitų tarptautinių normų, susijusių su nusiginklavimu ir branduolinio ginklo neplatinimu, ir grįžti prie derybų; ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką nedelsiant pasirašyti bei ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (angl. CTBT);

18.  patvirtina savo siekį ieškoti diplomatinio ir politinio Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinio klausimo sprendimo; pakartoja, kad remia Šešių šalių derybas ir ragina jas atnaujinti; ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką vėl įsitraukti į konstruktyvų dialogą su tarptautine bendruomene, visų pirma su Šešių šalių derybų dalyviais, kad būtų tęsiamas darbas siekiant ilgalaikės taikos ir saugumo Korėjos pusiasalyje be branduolinio ginklo ir kuo geriausiais būdais užtikrinti Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos didesnį klestėjimą ir stabilumą ateityje; ragina Kiniją daryti didesnį spaudimą Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai;

19.  teigiamai vertina tai, kad į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir veiksmų planus įtraukiamos masinio naikinimo ginklų neplatinimo išlygos; pabrėžia, kad tokias priemones turi įgyvendinti visos be išimties ES šalys partnerės;

20.  palankiai vertina tai, kad pristatyta ES visuotinė strategija, ir primygtinai ragina EIVT kaip tolesnę priemonę atnaujinti ir papildyti 2003 m. ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ir 2009 m. Naujas veiksmų gaires, atsižvelgiant į pirmiau minėtus klausimus ir problemas, siekiant, kad ES skatintų stiprinti ir pažangiai plėtoti daugiašalius branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo susitarimus;

21.  palankiai vertina reguliarius susitarimus šiais klausimais su ES ginklų neplatinimo konsorciumu ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis bei ekspertų grupėmis, taip pat ragina ES ginklų neplatinimo konsorciumą išplėsti savo darbotvarkę ir lygiaverčiai įtraukti nusiginklavimo klausimus;

22.  primygtinai ragina TATENA ir Europos Komisiją saugumo sumetimais nebenaudoti labai įsodrinto urano mokslinių tyrimų reaktoriams;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT Generaliniam Sekretoriui, JT nusiginklavimo reikalų vyriausiajam įgaliotiniui, CTBTO vykdomajam sekretoriui ir TATENA generaliniam direktoriui.

 

(1)

OL C 440, 2015 12 30, p. 97.

(2)

OL L 349E, 2010 12 22, p. 77.

(3)

OL L 196, 2012 7 24, p. 67.

Teisinė informacija - Privatumo politika