Procedūra : 2016/2936(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1129/2016

Pateikti tekstai :

B8-1129/2016

Debatai :

PV 26/10/2016 - 17
CRE 26/10/2016 - 17

Balsavimas :

PV 27/10/2016 - 8.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 424kWORD 90k
19.10.2016
PE589.729v01-00
 
B8-1129/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (2016/2936(RSP))


Sabine Lösing, Javier Couso Permuy, Takis Hadjigeorgiou, Marie-Christine Vergiat, Paloma López Bermejo, Marina Albiol Guzmán, Neoklis Sylikiotis, Stelios Kouloglou, Kostadinka Kuneva, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga, Estefanía Torres Martínez, Miguel Urbán Crespo, Lola Sánchez Caldentey GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (2016/2936(RSP))  
B8-1129/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo devintosios peržiūros konferencijos (8079/15),

–  atsižvelgdamas į aukščiausiojo lygio susitikimą branduolinio saugumo klausimais, kuris 2016 m. kovo 31 d. – balandžio 1 d. vyko Vašingtone (Kolumbijos apyg.),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl zonos be branduolinių ginklų sukūrimo Artimųjų Rytų regione (A/RES/66/61),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimą 2012/422/BUSP, kuriuo remiamas procesas siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų(3),

–  atsižvelgdamas JT Generalinės Asamblėjos sprendimą A/RES/70/33, kuriuo sukuriama atvira darbo grupė daugiašalio branduolinio nusiginklavimo klausimui 2016 m. Ženevoje išnagrinėti, ir į 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvirtintą šios grupės ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai (A/71/371),

–  atsižvelgdamas į Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT), Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) visapusiškus susitarimus dėl garantijų ir papildomus protokolus, Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl kovos su branduolinio terorizmo veiksmais, Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksą, Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START I), Strateginių branduolinių ginklų arsenalo mažinimo sutartį (SORT) ir 2010 m. atnaujintą START sutartį (naująją START sutartį),

–  atsižvelgdamas į baigiamąjį 2010 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) peržiūros konferencijos dokumentą, ypač į veiksmų planą, apimantį 64 konkrečius tolesnius veiksmus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi branduolinio ginklo laikymas ir naudojimas, deja, iki šiol atlieka svarbiausią vaidmenį branduolinį ginklą turinčių valstybių – tiek pripažintų, tiek nepripažintų – karinėje politikoje; kadangi masinio naikinimo ginklų, pvz., branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų, laikymas ir platinimas yra viena rimčiausių grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui;

B.  kadangi daugiašalio nusiginklavimo procesas jau daugelį metų nutrūkęs ir stokojama politinės valios jį atgaivinti; kadangi vieni skubiausių saugumo prioritetų yra užkirsti kelią teroristams ar dar didesniam valstybių skaičiui įsigyti arba naudoti branduolinius ginklus, sumažinti jų pasaulines atsargas, sustabdyti modernizavimą šioje srityje ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų;

C.  kadangi 2010 m. NPT peržiūros konferencijos išvados ir veiksmų planas buvo svarbiausi susitarimai pradėti tikrą branduolinio nusiginklavimo procesą; kadangi pažanga siekiant konkrečių NPT įgyvendinimo tikslų, pvz., 64 konkrečių priemonių, įtrauktų į 2010 m. veiksmų planą, dėl kurio susitarta, įgyvendinimo, akivaizdžiai nepakankama ir tam stokojama politinės valios;

D.  kadangi būtina toliau stiprinti visus tris NPT ramsčius, t. y. ginklų neplatinimo, nusiginklavimo ir teisės bendradarbiauti branduolinės energijos naudojimo civilinėms reikmėms srityje;

E.  kadangi ES įsipareigojusi užkirsti kelią susirūpinimą visame pasaulyje keliančioms platinimo programoms, nuo jų atgrasyti, jas sustabdyti ir, jei įmanoma, panaikinti; kadangi ES turi dėti daugiau pastangų siekdama kovoti su platinimo srautais ir finansavimu, taikyti sankcijas už platinimo veiklą ir rengti priemones, kad būtų užkirstas kelias nematerialiam žinių ir praktinės patirties perdavimui pagal daugiašales sutartis, patikros mechanizmus, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu koordinuojamą eksporto kontrolę ir bendradarbiavimu pagrįstas grėsmės mažinimo programas;

F.  kadangi 2016 m. sukanka 20 metų nuo tada, kai 1996 m. rugsėjo 24 d. pateikta pasirašyti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT); kadangi ši sutartis neįsigaliojo, nes jos nėra pasirašiusios ar ratifikavusios keletas valstybių, kurios nėra NPT šalys, taip pat keletas valstybių, kurios yra NTP šalys;

G.  kadangi keturios iš devynių branduolinį ginklą turinčių valstybių nėra NPT šalys, o Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) išstojo iš šios sutarties; kadangi Europos Sąjungos Taryba ir JT Saugumo Taryba pasmerkė tai, ką KLDR paskelbė esant 2016 m. sausio 6 d. atliktu sėkmingu vandenilinės bombos bandymu; kadangi 2016 m. rugsėjo 9 d. KLDR atliko savo penktąjį branduolinį bandymą ir tai akivaizdžiai pažeidžia jos tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas;

H.  kadangi ES dalyvavo tarptautinėse derybose, taip pat E3 / ES+3 ir Irano derybų tarpininkavimo procese, kad būtų rastas diplomatinis ir taikus sprendimas dėl Irano branduolinės programos; kadangi ES, kaip Bendro visapusiško veiksmų plano, dėl kurio susitarta su Iranu, šalis, atlieka svarbų vaidmenį stebėdama susitarimo įgyvendinimą;

I.  kadangi pagal NATO bendro branduolinių pajėgumų naudojimo ir dvišalius susitarimus penkiose NATO valstybėse, neturinčiose branduolinio ginklo (Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje), toliau dislokuojami taktiniai branduoliniai ginklai ir tai daroma be demokratinės polemikos ir diskusijų šiose šalyse – ką jau kalbėti apie masinio naikinimo ginklų buvimo ar nebuvimo jų teritorijoje patvirtinimą;

J.  kadangi, remiantis NATO 2010 m. strateginiu sumanymu ir 2012 m. Gynybos ir atgrasymo padėties vertinimu, NATO įpareigota siekti tikslo kurti sąlygas, kad pasaulyje nebeliktų branduolinių ginklų;

K.  kadangi Rusija ir JAV toliau įgyvendina naująją START sutartį, kuri nustos galioti 2021 m., nebent ją pratęsti susitartų abi šalys;

L.  kadangi būtinas glaudus ES ir jos kaimynių – pirmiausia JAV ir Rusijos – tarpusavio koordinavimas ir bendradarbiavimas, siekiant iš naujo pradėti ir nuolat įgyvendinti branduolinių užtaisų kiekio mažinimo programą bei neplatinimo režimą;

1.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl pavojaus, kad gali atsinaujinti branduolinio ginklavimosi varžybos; todėl pabrėžia, jog gyvybiškai svarbu ir nedelsiant būtina stiprinti NPT, kuri yra visuotinio neplatinimo ir nusiginklavimo režimo kertinis akmuo, siekiant patvirtinti, kad didžiulės svarbos susitarimas, kuris yra pati NPT esmė, tebegalioja; taigi ragina dėti visas pastangas, kad būtų įgyvendinti visi NPT aspektai ir sustiprinti susitarimai, sutartys bei agentūrų veikla, kuriais grindžiamas dabartinis neplatinimo režimas – pirmiausia CTBT ir TATENA visapusiški susitarimai dėl garantijų; pakartoja, jog daugiašalės pastangos būtų veiksmingos, jei būtų grindžiamos gerai parengtu planu, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad pasaulyje kuo greičiau nebeliktų branduolinio ginklo;

2.  primena ES ir valstybėms narėms, kad branduolinis nusiginklavimas ir branduolinių ginklų neplatinimas tarpusavyje iš esmės susiję ir vienas kitą stiprina; mano, jog norint, kad NPT būtų išsaugota ir vykdoma, būtinas veiksmų planas, įskaitant branduolinio nusiginklavimo etapų tvarkaraštį ir terminus; ragina branduolinį ginklą turinčias valstybes vykdyti savo įsipareigojimą, prisiimtą pagal NPT 6 straipsnį, „sąžiningai vesti derybas dėl veiksmingų priemonių, susijusių su branduolinio ginklavimosi varžybų nutraukimu artimiausiu metu ir dėl branduolinio nusiginklavimo“; pabrėžia, jog branduolinį ginklą turinčios valstybės nepakankamai vykdo šį įsipareigojimą, nors tai gyvybiškai svarbu, jei norima, kad visa neplatinimo sistema toliau būtų svarbi;

3.  ragina ES ir jos valstybes nares padaryti branduolinį nusiginklavimą užsienio ir saugumo politikos prioritetu ir rasti išeitį iš dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis vykstančių branduolinio nusiginklavimo derybų aklavietės;

4.  teigiamai vertina tai, kad nuo 2003 m. į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir veiksmų planus įtraukiamos sąlygos dėl masinio naikinimo ginklų neplatinimo; pažymi, kad tokias priemones turi įgyvendinti visos be išimties ES valstybės partnerės ir kad jos turi būti įtraukiamos į visus ES susitarimus, įskaitant mišrius susitarimus;

5.  teigiamai vertina didėjantį visuomenės ir politikų sąmoningumą; palaiko branduolinio nusiginklavimo kampaniją „Merai už taiką“ ir pasaulį be branduolinių ginklų iki 2020 m. bei iniciatyvą „Global Zero“; pabrėžia, kad parlamentai ir parlamentarai turi pareigą agituoti už branduolinių ginklų neplatinimą ir branduolinį nusiginklavimą, ir teigiamai vertina pasaulinio parlamentinio tinklo, skirto branduolinio nusiginklavimo klausimui (angl. Parliamentary Network on Nuclear Disarmament – PNND), pastangas;

6.  ragina branduolinį ginklą turinčias ES valstybes nares nedelsiant stabdyti branduolinių užtaisų ir savo siuntimo į taikinį priemonių kokybinį tobulinimą, vystymą, gamybą ir kaupimą; ragina šias valstybes imtis naujų iniciatyvų, siekiant pradėti branduolinį ginklą turinčių valstybių derybas, kad branduolinių ginklų skaičius būtų toliau stipriai mažinamas ir galiausiai jų būtų visiškai atsisakyta;

7.  kol neįsigaliojo CTBT – šią sutartį vis dar turi ratifikuoti keletas valstybių – ragina griežtai laikytis branduolinių bandymų moratoriumo; ragina likusias CTBT II priede išvardytas valstybes, kurios turi ratifikuoti sutartį norint, kad ji įsigaliotų, skubiai ją pasirašyti ar ratifikuoti, nes ši visuotinė sutartis, kurios laikymąsi galima patikrinti tarptautiniu lygmeniu, yra veiksmingiausias būdas uždrausti bandomuosius branduolinio ginklo ir visus kitus branduolinius sprogdinimus;

8.  remia tolesnes pastangas stiprinti TATENA įgaliojimus, įskaitant visuotinį TATENA susitarimų dėl garantijų papildomų protokolų taikymą ir kitus veiksmus pasitikėjimo stiprinimo priemonėms vystyti; norėtų užtikrinti, kad šiai organizacijai būtų skirti pakankami ištekliai ir ji galėtų vykdyti nepaprastai svarbią savo užduotį – garantuoti branduolinės veiklos saugumą;

9.  apgailestauja, kad branduolinį ginklą turinčios valstybės, kurios yra NPT signatarės, modernizuoja savo arsenalą ir delsia imtis veiksmų, kad jį apribotų ar likviduotų, bei laikosi karinės branduolinio atgrasymo doktrinos;

10.  ragina visas branduolinį ginklą turinčias valstybes užtikrinti, kad jos nenaudos branduolinio ginklo prieš jo neturinčias valstybes, ir susilaikyti nuo bet kokio branduolinio ginklo panaudojimo ar grasinimų jį panaudoti;

11.  tvirtai remia veiksmus, kurių imasi Rusija ir JAV, siekdamos iš esmės apriboti savo branduolinių ginklų arsenalą, kaip numatyta START I ir SORT sutartyse; šiuo požiūriu apgailestauja, kad nuo 2011 m., kai įsigaliojo naujoji START sutartis, nevyko jokios tolesnės derybos dėl būtinybės skubiai mažinti dislokuotų ir nedislokuotų branduolinių užtaisų skaičių – pirmą kartą tai taikytina ir taktiniams branduoliniams ginklams; todėl ragina ratifikuoti CTBT ir toliau taikyti naująją START sutartį;

12.  smerkia naujausius KLDR atliktus branduolinius bandymus, įskaitant vandenilinės bombos bandymą, kaip rimtą grėsmę taikai ir stabilumui Korėjos pusiasalyje ir šiaurės rytų Azijos regione; vis dėlto remia šešiašalių derybų sistemą, ragina šias derybas atnaujinti siekiant, kad Korėjos pusiasalyje būtų atsisakyta branduolinio ginklo, ir pažymi, jog šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atlieka Kinija, taip pat remia pastarojo meto iniciatyvas pradėti pirmąsias dvišales dviejų Korėjos pusiasalio valstybių derybas; patvirtina, kad palaiko taikų diplomatinį KLDR branduolinio klausimo sprendimą ir yra įsipareigojęs jo siekti; ragina KLDR užmegzti naują konstruktyvų dialogą su tarptautine bendruomene ir pirmiausia su šešiašalių derybų dalyviais, kad būtų tęsiamas darbas siekiant ilgalaikės taikos ir saugumo Korėjos pusiasalyje be branduolinių ginklų; pabrėžia, kad derybos dėl branduolinio ginklo atsisakymo vyktų gerokai lengviau, jei tuo pat metu būtų deramasi dėl 1953 m. Korėjos paliaubų susitarimo pakeitimo nuolatiniais taikos susitarimais, kaip yra siūliusi Šiaurės Korėja, tačiau šis pasiūlymas buvo ne kartą atmestas;

13.  teigiamai vertina 2011 m. ir 2012 m. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl zonos be branduolinių ginklų sukūrimo Artimųjų Rytų regione ir 2012 m. liepos mėn. išvadas, kuriose remiamas šis procesas; mano, kad derybos dėl zonos be branduolinių ginklų sukūrimo Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regione ir šiaurės rytų Azijoje – nepaprastai svarbus žingsnis siekiant išspręsti klausimus dėl saugumo, kurie kelia susirūpinimą regiono šalims; apgailestauja, kad atidėta 2012 m. planuota konferencija dėl šios zonos be masinio naikinimo ginklų sukūrimo; prašo nedelsiant imtis veiksmų siekiant surengti šią konferenciją;

14.  kol nesukurta zona be branduolinių ginklų, ragina visas regiono šalis nekurti, negaminti, neišbandyti ir kitaip neįsigyti branduolinių ginklų, taip pat neleisti savo teritorijoje arba savo kontroliuojamose teritorijose dislokuoti branduolinių ginklų ar branduolinių sprogstamųjų įtaisų;

15.  ragina sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų Europoje; ypač ragina Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybes atsisakyti savo branduolinių ginklų; ragina JAV vyriausybę perkelti taktinius branduolinius ginklus iš Europos, o Rusijos Federacijos vyriausybę – nedislokuoti savo branduolinių ginklų vakarinėje savo šalies teritorijoje arba juos iš ten perkelti; ragina anuliuoti visus ES valstybių narių ir JAV / NATO susitarimus dėl bendro branduolinių pajėgų naudojimo;

16.  teigiamai vertina baigtą pagal JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/33 sukurtos atviros darbo grupės darbą ir didelio palaikymo sulaukusią bei 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvirtintą rekomendaciją JT Generalinei Asamblėjai, įtrauktą į baigiamąją atviros darbo grupės ataskaitą (A/71/371), 2017 m. sušaukti konferenciją, kurioje galėtų dalyvauti visos valstybės, ir surengti derybas dėl teisiškai privalomos branduolinių ginklų uždraudimo priemonės, siekiant juos visiškai panaikinti; pripažįsta, kad taip būtų sustiprinti į NPT įtraukti neplatinimo ir nusiginklavimo tikslai bei įsipareigojimai ir kad tai padėtų kurti sąlygas, būtinas visuotiniam saugumui ir pasauliui be branduolinių ginklų užtikrinti;

17.  ragina ES ir jos valstybes nares paremti atviros darbo grupės rekomendacijas ir iš esmės prisidėti prie jų įgyvendinimo – pirmiausia prie siekio parengti teisiškai privalomą branduolinių ginklų uždraudimo priemonę – užtikrinant, kad šio proceso metu būtų vadovaujamasi skaidrumo, negrįžtamumo ir galimybės patikrinti principais, ir deramai atsižvelgiant tiek į saugumo aspektą, tiek į branduolinių ginklų naudojimo humanitarinius aspektus;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, JT generaliniam sekretoriui, JT nusiginklavimo reikalų vyriausiajam komisarui, 2015 m. NPT peržiūros konferencijos pirmininkui ir TATENA generaliniam direktoriui.

(1)

OL C 440, 2015 12 30, p. 97.

(2)

OL L 349E, 2010 12 22, p. 77.

(3)

OL L 196, 2012 7 24, p. 67.

Teisinė informacija - Privatumo politika