Procedūra : 2016/2872(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1134/2016

Pateikti tekstai :

B8-1134/2016

Debatai :

PV 27/10/2016 - 3
CRE 27/10/2016 - 3

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0425

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 412kWORD 84k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1126/2016
19.10.2016
PE589.734v01-00
 
B8-1134/2016

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-1803/2016

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl Europos savanorių tarnybos (2016/2872(RSP))


Andrew Lewer, Angel Dzhambazki ECR frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos savanorių tarnybos (2016/2872(RSP))  
B8-1134/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „ES politika ir savanoriška veikla, Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES“ (COM(2011)0568),

–  atsižvelgdamas į Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) aljanso Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl savanoriškumo ir savanoriškos veiklos Europoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimo ir skatinimo ES(4),

–  atsižvelgdamas į Europos chartiją dėl savanorių teisių ir pareigų(5),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Europos savanorių tarnybos (O-000107/2016 – B8-1803/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  primindamas, kad 2016 m. Europos savanorių tarnybai sukanka 20 metų ir kad nuo jos įsteigimo pradžios buvo paremta 100 000 savanorių;

B.  pabrėždamas, kad Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) tikslas buvo atkreipti dėmesį į savanoriškos veiklos pridėtinę vertę Europai ir kad po penkerių metų Europos Parlamentas turėtų įvertinti Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) poveikį pridėtinės vertės požiūriu bei politikos raidą ir apsvarstyti, kaip savanoriška veikla yra integruota į tokias Europos programas kaip „Erasmus +“ ir Europos savanorių tarnybą;

C.  pažymėdamas, kad Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.) veikiausiai suteikė postūmį ir pasitarnavo tam, kad būtų sukurtos ir (arba) persvarstytos nacionalinės ir teisinės savanoriškos veiklos visoje Europoje sistemos; pabrėždamas, kad nors vieno bendro informacinio punkto ES institucijoms sąvoka ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais savanoriškos veikos srityje ES lygmeniu yra svarbūs, savanoriškos veiklos politika ir toliau priklauso ES valstybių narių kompetencijai;

D.  primindamas, kad savanoriška veikla yra tokia veikla, kurią asmuo vykdo savo noru, pasirinkęs ją savo nuožiūra, turėdamas savo motyvus ir nesiekdamas pelno; pabrėždamas, kad ji gali padėti vystyti bendruomeniškumą ir būti tinkamas būdas spręsti klausimus, susijusius su žmogiškaisiais, socialiniais ar aplinkosaugos poreikiais ir problemomis;

E.  pabrėždamas, kad savanoriška veikla yra viena akivaizdžiausių bendruomeniškumo išraiškų, nes ją vykdant skatinama socialinė įtrauktis ir sudaromos jai palankios sąlygos, kuriamas socialinis kapitalas ir keičiama visuomenė, be to, savanoriška veikla padeda kurti klestinčią pilietinę visuomenę, kuri gali pasiūlyti kūrybinius ir inovacinius sprendimus sprendžiant bendrus uždavinius, ir ja prisidedama prie ekonomikos augimo;

F.  atkreipdamas dėmesį į tai, kad saugi ir palaikanti aplinka savanoriams ir savanorių organizacijoms, taip pat tvari savanoriškos veiklos infrastruktūra, gali padėti užtikrinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą savanoriškoje veikloje;

G.  pabrėždamas, kad vykdant savanorišką veiklą būtina derinti paramos mechanizmus ir (arba) tinkamą organizacinę struktūrą, kuriai galėtų būti naudinga derama teisinė sistema valstybėse narėse, pagal kurią būtų apibrėžiamos savanorių ir vykdant savanorišką veiklą turimos teisės ir pareigos; suprasdamas, kad savanoriškos veiklos apimtis ir pati veikla skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi;

H.  pabrėždamas, kad svarbu užtikrinti vienodas galimybes vykdyti savanorišką darbą ir apsaugoti nuo diskriminacijos imantis savanoriškos veiklos, taip pat teisę derinti savanorišką veiklą ir asmens privatų bei profesinį gyvenimą;

I.  pabrėždamas, jog tam, kad būtų skatinama taikyti tinkamas paskatas visoms suinteresuotosioms šalims ir taip didinamas savanoriškos veiklos mastas, kokybė ir poveikis, itin svarbu pripažinti savanoriškos veiklos socialinę ir ekonominę vertę;

J.  pripažindamas, kad pagal programą „Erasmus +“ suteikiama galimybių finansuoti ir remti savanoriškos veiklos projektus, visų pirma pasitelkiant Europos savanorių tarnybos programą, ir kad Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD pradėjo įgyvendinti ES pagalbos savanoriams programą siekiant teikti praktinę paramą humanitarinės pagalbos projektams; vis dėlto pabrėždamas, kad savanorių organizacijų galimybės pasinaudoti pagrindinių ES fondų, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, lėšomis išlieka ribotos;

K.  primindamas, kad dabartinė pabėgėlių krizė priminė savanorių ir savanoriškos veiklos svarbą; pažymėdamas, kad savanoriai gali įkūnyti atsparumą ir yra dažnai pasirengę pateikti lanksčius ir pragmatiškus bendrų uždavinių sprendimus;

1.  pripažįsta, kad savanoriška veikla – tai bendruomeniškumo, laisvės ir atsakomybės išraiška, kad tokia veikla prisidedama prie aktyvaus pilietiškumo stiprinimo ir kartu su mokymu, švietimu ir kultūrų dialogu ji yra itin svarbi priemonė siekiant socialinės įtraukties ir sanglaudos, sykiu svariai prisidedant prie ES valstybių narių vertybių sklaidos; pabrėžia, kad jos, kaip strateginės priemonės, skatinančios tarpusavio supratimą ir tarpkultūrinius ryšius, nauda taip pat pripažįstama trečiųjų šalių savanoriškoje veikloje;

2.  pripažįsta nacionalinių teisinių sistemų, išaiškinančių savanorių ir savanoriškos veiklos statusą, vertę ir tai, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas judumui, svarbu užtikrinti geresnį įgūdžių ir kvalifikacijų supratimą ir palyginamumą ES lygmeniu;

3.  ragina valstybes nares įgyvendinti procesus pagal 2012 m. Tarybos rekomendaciją siekiant užtikrinti geresnį įgūdžių ir kvalifikacijų supratimą ir palyginamumą; siūlo, kad rengiant bet kokias būsimas Europos įgūdžių paso ir Europaso iniciatyvas būtų teikiama svarba mokymuisi pasitelkiant formaliojo mokymosi, savaiminio mokymosi ir neformaliojo mokymosi patirtį, įskaitant savanorišką veiklą; primena, kad savanoriška veikla suteikia įgūdžių, kurie padeda lengviau patekti į darbo rinką;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje beveik 100 mln. įvairaus amžiaus piliečių yra savanoriai, kurių veikla padeda sukurti maždaug 5 % ES BVP; ragina Komisiją atsižvelgti į savanorių tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų ekonominę vertę ir vykstant politikos formavimo procesui daugiau dėmesio skirti savanoriams;

5.  ragina to dar nepadariusias valstybes nares sukurti nacionalines savanoriškos tarnybos programas ir didinti galimybes gauti kokybišką informaciją apie savanoriškos veiklos galimybes nacionaliniu ir vietos lygmenimis, visų pirma naudojantis esamais jaunimo informacijos tinklais ir skleidžiant informaciją tarpusavyje, ir sukurti nacionalinius pilietinės tarnybos centrus, kurie taip pat viešintų tarptautinės savanoriškos veiklos galimybes;

6.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę atlikti nacionalinių savanorių tarnybų programų, įskaitant pilietines tarnybas ir solidarumo tarnybas, ir galimiems savanoriams įvairiose valstybėse narėse sudaromų sąlygų tyrimą, siekiant palengvinti abipusį supratimą ir gerosios praktikos sklaidą;

7.  atkreipia dėmesį į Komisijos idėją sukurti naują savanoriškos veiklos iniciatyvą, t. y. ES solidarumo tarnybą; ragina Komisiją visų pirma įvertinti tokios iniciatyvos ES pridėtinę vertę; ragina Komisiją užtikrinti, kad tuo atveju, jei iniciatyvos pridėtinė vertė būtų įvertinta teigiamai, vietos ir nacionalinės savanorių organizacijos būtų įtrauktos į jos rengimo procesą; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog kuriant ir steigiant ES solidarumo tarnybą nenukentėtų kitoms ES programoms skiriamas biudžetas ir 2014–2020 m. DFP nustatytos viršutinės ribos;

8.  rekomenduoja skatinti Europos savanorių tarnybos programą toliau vykdyti tarptautiniu lygmeniu ir siūlo paraginti visas ELPA / EEE šalis, stojančias šalis ir šalis kandidates bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis pagal atitinkamus asociacijos susitarimus ir dvišalius susitarimus su ES; pabrėžia, kad reikia teikti daugiau savanoriškos veiklos galimybių užsienyje ir stiprinti savanorių organizacijų bendradarbiavimą ES ir kaimyninėse šalyse;

9.  pabrėžia, kad Europos savanorių tarnybos programa turėtų teikti naudą dalyvaujantiems asmenims ir organizacijoms, taip pat visai visuomenei; pabrėžia, kad svarbu skatinti Europos savanorių tarnybos veikloje dalyvauti visus jaunus žmones, neišskiriant ir vyresnių kartų asmenų, kadangi jų, pavyzdžiui, kaip kuratorių, indėlis taip pat yra svarbus;

10.  pabrėžia, kad Europos savanorių tarnyba turėtų būti grindžiama kokybiškos savanoriškos veiklos pasiūla, kuri remiasi Savanoriškos veiklos chartijos nuostatomis ir Besimokančiųjų judumo kokybės chartijos principais, be to, Europos savanorių tarnybos veiklos pagrindas turėtų būti struktūra, kuri skatintų savanorių organizacijas tapti priimančiosiomis organizacijomis, suteikiant joms tinkamą paramą ir mokymą, kartu stiprinant koordinuojančiųjų organizacijų, kurios remtų didelį skaičių priimančiųjų organizacijų, pavyzdžiui, administravimo ir mokymo aspektais, vaidmenį;

11.  primena, kad Europos savanorių tarnybos programa turėtų būti grindžiama struktūra, kuri leistų jaunimui joje dalyvauti greitai ir lengvai; todėl ragina racionalizuoti ir supaprastinti dabartinę paraiškų teikimo pagal šią programą sistemą, siekiant paskatinti žmones imtis savanoriškos veiklos ir sumažinti labdaros ir savanorių organizacijų administracinę naštą;

12.  pabrėžia, kad reikia aktyviau vykdyti tolesnius veiksmus po savanoriškos veiklos, ypač tuomet, kai grįžtama įgijus patirties užsienyje, t. y. teikti paramą ne tik prieš išvykimą, bet ir sugrįžus į vietos bendruomenes, rengiant orientavimo ir integracijos po grįžimo mokymus; tokios priemonės taip pat turėtų paskatinti teigiamą grįžtamosios informacijos teikimo procesą, kad būtų galima dalytis patirtimi ir skatinti daugiau žmonių apsispręsti dalyvauti savanoriškoje veikloje;

13.  pabrėžia, kad visais proceso etapais turėtų būti užtikrintas kuravimas – vykdomas atsakingas savanorių veiklos valdymas, ir pažymi, kad savanoriai taip pat turėtų suvokti savo atsakomybę, susijusią su įsipareigojimais savanorių organizacijoms ir bendruomenei;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL L 17, 2010 1 22, p. 43-49.

(2)

OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0549.

(4)

OL C 332 E, 2013 11 15, p. 14.

(5)

http://ec.europa.eu/citizenship/pdf/volunteering_charter_en.pdf

Teisinis pranešimas - Privatumo politika