Procedūra : 2016/2935(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1162/2016

Pateikti tekstai :

B8-1162/2016

Debatai :

PV 26/10/2016 - 15

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0423

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 400kWORD 71k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1162/2016
24.10.2016
PE593.588v01-00
 
B8-1162/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl žurnalistų padėties Turkijoje (2016/2935(RSP))


Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl žurnalistų padėties Turkijoje (2016/2935(RSP))  
B8-1162/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(1) ir į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 12 d. ES gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2015 m Turkijos pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtą 2016 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Turkija užima 151 vietą iš 180 šalių;

B.  kadangi, šių metų spalio 19 d. duomenimis, ne mažiau kaip 130 žurnalistų buvo kalinama, o bedarbių žurnalistų skaičius pasiekė 10 000 įvykdžius susidorojimus po nepavykusio valstybės perversmo;

C.  kadangi nuo tada, kai buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, su spaudos laisve susijusi padėtis pablogėjo ir pasiekė dar labiau nerimą keliantį lygį, nei buvo anksčiau, nes, pasak Turkijos žurnalistų asociacijos, nuo liepos 15 d. buvo suimta daugiau kaip 100 žurnalistų, uždaryta 150 žiniasklaidos priemonių, 2 500 žurnalistų neteko darbo, o 660 žurnalistų buvo panaikinti žurnalisto pažymėjimai; kadangi daug žurnalistų atsisako savo profesijos, nes, pasak jų, Turkijoje nebeįmanoma vykdyti kritinės žurnalistikos;

D.  kadangi buvo uždaryta ne mažiau kaip 150 žiniasklaidos – ir internetinės, ir neinternetinės – platformų ir priemonių;

E.  kadangi po nepaprastosios padėties paskelbimo patvirtintame 2016 m. liepos 27 d. Nr. KHK/668 įstatymo galią turinčiame dekrete numatyta uždaryti privačias radijo ir televizijos stotis, laikraščius ir periodinius leidinius, susijusius su Fethullahu Gülenu; kadangi šiame dekrete taip pat nustatyta, kad ad hoc komiteto teikimu ir atitinkamo ministro pritarimu gali būti uždaryta bet kuri privati radijo ar televizijos stotis, laikraštis ar periodinis leidinys, leidinys ar platinimo kanalas, jei nustatoma, kad ji arba jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui;

F.  kadangi rugsėjo 28 d. Turkijos ministro pirmininko tarnyba išleido įsakymus uždaryti 23 televizijos ir radijo stotis, grindžiamus tuo, kad jos remia separatistinę ir ardomąją veiklą;

G.  kadangi spalio 19 d. Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdogan pratęsė nepaprastąją padėtį dar 90 dienų;

H.  kadangi 26 tarptautinių žiniasklaidos laisvės ir žmogaus teisių gynimo grupių sąjunga paskelbė pareiškimą, kuriame raginama atšaukti nepaprastąją padėtį;

I.  kadangi vykdomas susidorojimas ir su kurdų bei alevitų televizijos kanalais, įskaitant kai kuriuos ne Turkijoje esančius kanalus;

J.  kadangi Tarybos 2014 m. gruodžio 16 d. išvadose raginama užtikrinti finansinės paramos ir bendros šalių kandidačių pasiektos pažangos, įskaitant visapusišką žmogaus teisių ir laisvės paisymą, atitikimą;

1.  pripažįsta, kad Turkijos vyriausybė turi teisę ir pareigą ištirti 2016 m. liepos mėn. valstybės perversmo smurtinius įvykius ir patraukti atsakomybėn visus kaltus asmenis;

2.  labai apgailestauja dėl to, kad Turkijoje susiklostė netoleruotina su saviraiškos, nuomonės ir žiniasklaidos – ir internetinės, ir neinternetinės – laisve susijusi padėtis, kuri dar labiau pablogėjo po mėginimo liepos 15 d. įvykdyti valstybės perversmą;

3.  pakartoja, kad nuomonės, saviraiškos ir žodžio laisvės, įskaitant nepriklausomą žiniasklaidą, yra vienos iš pagrindinių Europos vertybių ir kad nepriklausoma spauda yra labai svarbi demokratinei visuomenei; pažymi, kad dabartinė padėtis, susijusi su žiniasklaida ir saviraiškos laisve, yra aiškiai nesuderinama su Europos vertybėmis;

4.  pabrėžia, kad Turkija nebesilaiko Kopenhagos kriterijų politinių reikalavimų; ragina nedelsiant sustabdyti pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę Turkijai teikiamą finansinę paramą, nes nebetenkinamos sąlygos, kurioms esant gali būti išmokama parama;

5.  mano, kad nepaprastosios padėties metu nustatyti apribojimai viršija pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę leistinus apribojimus, įskaitant nepateisinamus žiniasklaidos laisvės ir saviraiškos laisvės apribojimus; ragina Turkijos vyriausybę susiaurinti neatidėliotinų priemonių taikymo sritį, nenaudoti jų saviraiškos laisvei apriboti ir kuo greičiau atšaukti nepaprastąją padėtį;

6.  ragina nedelsiant paleisti visus kalinamus žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus ir vėl atidaryti uždarytas žiniasklaidos priemones;

7.  apgailestauja dėl svarbių vyriausybės pareigūnų asmeninių išpuolių prieš žurnalistus ir žurnalistų bauginimo atvejų, dėl įstatymo galią turinčio dekreto Nr. KHK/668 naudojimo saviraiškos laisvei ir nuomonių skirtumui apriboti ir dėl bendros politinės atmosferos, sukuriančios tokią aplinką, kurioje ribojama žodžio laisvė žiniasklaidoje ir internete;

8.  apgailestauja dėl to, kad neatidėliotinos priemonės taip pat buvo naudojamos iš šalies pabėgusių arba besislapstančių žurnalistų šeimos nariams persekioti, be kita ko, atimant jų pasus arba juos įkalinant vietoj kaltinamųjų;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Turkijos vyriausybei bei parlamentui.

(1)

OL C 434, 2015 12 23, p. 24.

(2)

OL C 65, 2016 2 19, p. 105.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika