Procedūra : 2016/2935(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1170/2016

Pateikti tekstai :

B8-1170/2016

Debatai :

PV 26/10/2016 - 15

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0423

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 421kWORD 82k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1162/2016
24.10.2016
PE593.596v01-00
 
B8-1170/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl žurnalistų padėties Turkijoje (2016/2935(RSP))


Alexander Graf Lambsdorff, Marietje Schaake, Pavel Telička, Izaskun Bilbao Barandica, María Teresa Giménez Barbat, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Dita Charanzová, Marielle de Sarnez, Gérard Deprez, José Inácio Faria, Marian Harkin, Ivan Jakovčić, Valentinas Mazuronis, Louis Michel, Javier Nart, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Carolina Punset, Jasenko Selimovic, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Paavo Väyrynen, Cecilia Wikström, Hannu Takkula ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl žurnalistų padėties Turkijoje (2016/2935(RSP))  
B8-1170/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl 2015 m. ataskaitos dėl Turkijos(1), rezoliucijas dėl ankstesnių pažangos ataskaitų ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl žodžio laisvės Turkijoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 15 d. nepavykusį mėginimą įvykdyti karinį perversmą Turkijoje ir į Turkijos veiksmus po šių įvykių, įskaitant visoje Turkijoje vykdytus žurnalistų, žiniasklaidos vadovų ir kitų asmenų suėmimus ir daugybės laikraščių, televizijos ir radijo stočių ir internetinės žiniasklaidos priemonių uždarymą;

–  atsižvelgdamas į tai, kad, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, visapusiška Kopenhagos kriterijų atitiktis ir ES pajėgumas integruoti naujas nares yra Turkijos stojimo į ES sąlygos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įsipareigojimą sustabdyti Sąjungos plėtrą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad pagarba teisinės valstybės principams, įskaitant, visų pirma, valdžių padalijimo principą, demokratiją, žodžio laisvę, žmogaus teises, mažumų teises ir religijos laisvę, yra esminiai derybų proceso klausimai,

–  atsižvelgdamas į tai, kad teisė į saviraiškos laisvę įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (TPPTP), o Turkija yra šių sutarčių šalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi po 2016 m. liepos 15 d. žlugusio mėginimo įvykdyti perversmą Turkijos valdžios institucijos ėmėsi įvairių papildomų priemonių siekdamos apriboti žodžio laisvę (ji yra visuotinė teisė ir neturėtų būti siejama su žlugusiu mėginimu įvykdyti perversmą): buvo suiminėjami žurnalistai, redaktoriai, leidėjai ir žiniasklaidos darbuotojai ir uždaromos žiniasklaidos organizacijos, apkaltintos ryšiais su Fethullaho Güleno judėjimu, kurį vyriausybė laiko atsakingu už žlugusį mėginimą įvykdyti perversmą; kadangi žmonės teisiami už paskelbtas žinutes tinkle „Twitter“ ir varžomos jų skaitmeninės laisvės;

B.  kadangi Europos Parlamentas sistemingai kėlė klausimą dėl spaudos laisvės, žiniasklaidos pliuralizmo ir skaitmeninių laisvių varžymų ir bendro teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių negerbimo; kadangi po mėginimo įvykdyti perversmą pradėta kampanija prieš žiniasklaidos priemones ir žurnalistus suintensyvėjo reaguojant į žlugusį perversmą įvedus nepaprastąją padėtį ir paskelbus susijusius dekretus dėl nepaprastosios padėties; kadangi nepaprastoji padėtis ir su ja susijusių nuostatų galiojimas nuo 2016 m. spalio 19 d. buvo pratęstas dar 90 dienų;

C.  kadangi po žlugusio mėginimo įvykdyti perversmą taikiniu tapo naudojantieji socialines ir alternatyvias interneto žiniasklaidos priemones; kadangi dauguma Turkijos gyventojų dabar bijo šiuose socialiniuose tinkluose naudoti savo tikruosius vardus; kadangi žmonės yra raginami pranešti apie internete skelbiamus vyriausybę kritikuojančius komentarus – dėl šios priežasties didėja piliečių tarpusavio nepasitikėjimas ir varžomos pagrindinės minties, sąžinės ir žodžio laisvės;

D.  kadangi, daugelio nevyriausybinių organizacijų (NVO), įskaitant organizacijas „Amnesty International“, „Žurnalistai be sienų“ ir „Human Rights Watch“, duomenimis, valdžios institucijos per pirmus du su puse mėnesio po nepaprastosios padėties paskelbimo uždarė apie 150 žiniasklaidos priemonių ir leidybos įmonių palikdamos daugiau kaip 2 300 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų be darbo ir suėmė mažiausiai 99 žurnalistus ir rašytojus, kartais net nepateikusios jokių kaltinimų, ir tokiu būdu bendras žiniasklaidos darbuotojų, suimtų dėl to, kad jie naudojosi savo teise į žodžio laisvę, skaičius 2016 m. spalio 19 d. pasiekė mažiausiai 130; kadangi šie skaičiai neapima kitų žurnalistų, šiuo metu laikomų policijos areštinėse arba per nepaprastąją padėtį suimtų ir paleistų nepateikus jokių kaltinimų;

E.  kadangi, pasak organizacijos „Human Rights Watch“, daugelio šių teisinių veiksmų imtasi nesant jokių įrodymų, kad kaltinamieji dalyvavo rengiant žlugusį valstybės perversmą; kadangi turi būti užtikrinama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teismų nešališkumas ir nepriklausomumas; kadangi daug NVO, įskaitant organizaciją „Amnesty International“, pranešė, kad jos surinko patikimų įrodymų, jog suimtieji Turkijoje mušami ir kankinami;

F.  kadangi šie teisiniai veiksmai ir toks elgesys su suimtaisiais kelia didžiulį susirūpinimą net esant nepaprastajai padėčiai ir kadangi mėginimu įvykdyti perversmą negalima pateisinti sistemingų metodų, taikomų siekiant neleisti informuojantiems žmones žurnalistams dirbti jų darbo grasinant jiems teisinėmis priemonėmis ir suėmimu;

G.  kadangi dėl režimo kritikams ir žurnalistams taikomų griežtų priemonių įsigali savicenzūra ir prevenciškai iš darbo atleidinėjami žurnalistai; kadangi šių priemonių atgrasomasis poveikis daro žalą teisei į žodžio laisvę, spaudos laisvę ir galimybę gauti informaciją;

H.  kadangi dar prieš 2016m. liepos 15 d. nepavykusio mėginimo įvykdyti perversmą Turkija buvo laikoma viena iš blogiausių šalių spaudos ir žiniasklaidos laisvei, ypač turint mintyje daugybę kalinamų žurnalistų, daugybę uždraustų knygų, aukštą savicenzūros lygį ir kritiškai žiniasklaidai taikomas mokestines baudas; kadangi pagal naujausią organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą Turkija tarp 180 šalių užima 151-ąją vietą; kadangi, pačių Turkijos valdžios institucijų duomenimis, Turkija – šalis, kurioje įkalintų žurnalistų skaičius yra didžiausias pasaulyje;

I.  kadangi Europos Sąjunga ne kartą ragino Turkiją užtikrinti, kas galiojantys teisės aktai atitiktų Europos standartus ir būtų įgyvendinami taip, kad būtų užtikrintas proporcingumas ir lygybė prieš įstatymą, vadovaujantis EŽTK 10 straipsniu ir Europos žmogaus teisių teismo praktika;

J.  kadangi Turkija turi gerbti pagrindinius principus, kaip antai teisinės valstybės principą ir žmogaus teises, įskaitant (ir ne tik) žodžio laisvę ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; kadangi dėl šių principų negali būti jokių derybų;

K.  kadangi Turkija taip pat turi laikytis įsipareigojimų pagal TPPTP, kurį ji ratifikavo 2003 m.; kadangi nukrypti leidžianti nuostata pagal jo 4 straipsnį nepateisina neproporcingo spaudos laisvių, ypač žurnalistų, redaktorių ir žiniasklaidos darbuotojų laisvės, varžymo;

1.  griežtai smerkia 2016 m. liepos 15 d. mėginimą įvykdyti karinį perversmą ir mėginimus neteisėtai ir pažeidžiant konstituciją pakeisti ir nuversti teisėtą Turkijos vyriausybę ir laisvuose rinkimuose išrinktą Didįjį Nacionalinį Medžlisą; pabrėžia, kad visos Turkijos politinės partijos ir ES vadovai iš karto pasmerkė mėginimą įvykdyti karinį perversmą ir išreiškė paramą šalies demokratinėms institucijoms ir konstitucinei tvarkai;

2.  tačiau pabrėžia, kad Turkijos vyriausybė ir Teisingumo ir vystymosi partija negali naudotis žlugusiu kariniu perversmu kaip dingstimi savo vykdomai šalies kontrolei stiprinti ir teisėtai ir taikiai opozicijai dar labiau slopinti, taip pat imtis neproporcingų ir neteisėtų veiksmų ir priemonių, siekiant neleisti žurnalistams ir žiniasklaidai taikiai naudotis teise į saviraiškos laisvę;

3.  primena Turkijos valdžios institucijoms, kad paskelbusios nepaprastąją padėtį jos nėra atleidžiamos nuo pareigos laikytis įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, įskaitant pareigą apsaugoti teisę į žodžio laisvę;

4.  primena Turkijos valdžios institucijoms, kad reikia itin atsargiai elgtis su žiniasklaida ir žurnalistais, nes žodžio laisvė ir žiniasklaidos laisvė išlieka itin svarbi siekiant užtikrinti veiksmingą demokratiškos ir atviros visuomenės veikimą; pakartoja, kad nuomonės, saviraiškos ir žodžio laisvės, įskaitant nepriklausomą žiniasklaidą (internete ir tradicinėje aplinkoje), yra vienos iš pagrindinių Europos vertybių;

5.  apgailestauja dėl masinių žurnalistų suėmimų ir vyriausybės kampanijos prieš žiniasklaidą ir žurnalistus ir ragina valdžios institucijas skubiai pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog suimtieji asmenys įvykdė nusikaltimus, kuriais jie yra kaltinami, ir skubiai bei visiškai skaidriai vykdyti teismo procesus taikant teisines apsaugos priemones, kurios užtikrintų deramą procesą ir nešališką teismą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą aktyviau dalyvauti nagrinėjant žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų bylas teismuose;

6.   ragina Turkijos valdžios institucijas panaikinti tuos žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams iškeltus kaltinimus, kurie nepagrįsti pagal teisės nuostatas, ir nustoti kelti nepagrįstas bylas rašytojams ir žurnalistams, kurie teisėtai pasisako politiniais klausimais; ragina Turkijos valdžios institucijas skubiai išlaisvinti tuos, kurie buvo suimti remiantis nepagrįstais kaltinimais;

7.  reiškia susirūpinimą dėl įtariamų kai kurių suimtųjų kankinimų ir negailestingo elgesio su jais; smerkia nepagrįstą žiniasklaidos darbuotojų atleidimą iš darbo ir tebesitęsiančią ir vis plintančią valstybės ir kitų veikėjų prieš žurnalistus taikomą prievartą, priekabiavimą ir bauginimą; reiškia susirūpinimą dėl kai kurių žurnalistų, kurie faktiškai negali dirbti savo darbo dėl prieš juos taikomų priemonių, ir dėl bauginimų ir neteisėto slapto pokalbių klausymosi, dėl kurių įsigali savicenzūra;

8.  ragina Turkijos valdžios institucijas visapusiškai laikytis galiojančių Turkijos įstatymų, Turkijos konstitucijos ir Europos bei tarptautinių konvencijų bei teisinių įsipareigojimų, ypač įsipareigojimo gerbti teisę į žodžio laisvę pagal EŽTK ir TPPTP, kurias šalis yra pasirašiusi;

9.   ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares pratęsti visos galimos teisinės ir teisminės pagalbos teikimą Turkijai siekiant užtikrinti, kad būsimuose asmenų, kaltinamų rengus perversmą, teismuose būtų taikomi aukščiausi standartai, ir stiprinti šalyje teisinę valstybę;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0133.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0014.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika