Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-1172/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-1172/2016

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl žurnalistų padėties Turkijoje

    24.10.2016 - (2016/2935(RSP))

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

    Rebecca Harms, Bodil Valero, Ernest Maragall, Ska Keller, Barbara Lochbihler, Benedek Jávor, Ulrike Lunacek, Ernest Urtasun Verts/ALE frakcijos vardu

    Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1162/2016

    Procedūra : 2016/2935(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B8-1172/2016
    Pateikti tekstai :
    B8-1172/2016
    Priimti tekstai :

    B8-1172/2016

    Europos Parlamento rezoliucija dėl žurnalistų padėties Turkijoje

    (2016/2935(RSP))

    Europos Parlamentas,

    –  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pirmininko pareiškimą po jo vizito į Turkiją 2016 m. rugsėjo 1 d.;

    –  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl 2015 m. ataskaitos dėl Turkijos[1],

    –  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 16 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Europos Komisijos pirmininko ir ES vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą ES valstybių narių, dalyvavusių ASEM aukščiausiojo lygio susitikime, vardu dėl padėties Turkijoje,

    –  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2016 m. liepos 18 d. susitikimo išvadas,

    –  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ir Komisijos nario Johanneso Hahno pareiškimus dėl Turkijos, ypač į 2016 m. liepos 21 d. ir rugpjūčio 21 d. pareiškimus,

    –  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškimą Tarptautinės demokratijos dienos proga,

    –  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 23 d. ES delegacijos Turkijoje ir ES valstybių narių atstovų susitikimą su žmogaus teisių gynėjais, surengtą įgyvendinant ES žmogaus teisių gynėjų vietinę strategiją,

    –  atsižvelgdamas į rekomendacijas, pateiktas Venecijos komisijos 106-ojoje plenarinėje sesijoje (vykusioje 2016 m. kovo 11–12 d. Venecijoje) priimtoje nuomonėje dėl Turkijos baudžiamojo kodekso 216, 299, 301 ir 314 straipsnių,

    –  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

    –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

    A.  kadangi po 2016 m. liepos 15 d. nepavykusio mėginimo įvykdyti perversmą Turkijos vyriausybė įvedė nepaprastąją padėtį, kuri pratęsta iki šių metų pabaigos;

    B.  kadangi žiniasklaidos suvaržymai ir žurnalistams taikomas spaudimas buvo labai griežti dar iki nepavykusio mėginimo įvykdyti perversmą: visų pirma, nuo 2009 m., kai spauda pradėjo informuoti apie įtariamus R. T. Erdogano vyriausybės ir prezidento artimiausios aplinkos korupcijos atvejus, susijusius su, inter alia, žiniasklaidos nuosavybe, finansiniu spaudimu, interneto svetainių blokavimu, teroristų renginių transliacijų uždraudimu, nusikalstamu šmeižimu, kritiškų žiniasklaidos priemonių uždarymu ir plačiu kovos su terorizmu teisės aktų taikymu prieš žurnalistus;

    C.  kadangi, vis dėlto, po 2016 m. liepos 15 d. valdžios institucijos ėmė dar intensyviau taikyti griežtas priemones prieš žiniasklaidos darbuotojus ir žiniasklaidos priemones – daugeliu atvejų remiantis įtarimais dėl ryšių su judėjimu „Hizmet“, kurį įkvėpė religijos filosofas Fethullah Gülen ir kurį vyriausybė paskelbė teroristine organizacija (Fethullaho teroristine organizacija, turk. FETÖ) ir laiko atsakinga už mėginimą įvykdyti perversmą;

    D.  kadangi šiuo metu faktiškai nukenčia bet kokia žiniasklaidos priemonė, kuri nesilaiko provyriausybinės pozicijos, įskaitant nepriklausomas, opozicines ir mažumų (ypač kurdų) žiniasklaidos priemonės; kadangi, įtarus terorizmo kurstymu, buvo uždarytas net kurdų kalba transliavęs vaikų televizijos kanalas, o Turkijos valdžios institucijos daro spaudimą net užsienyje įsikūrusioms turkų ir kurdų žiniasklaidos priemonėms; kadangi daugybe atvejų kaltinimai grindžiami įtarimais, kurie geriausiu atveju yra netiesioginiai, o blogiausiu atveju – dingstis užkirsti kelią teisėtai opozicijai ir kitai nuomonei;

    E.  kadangi, organizacijos „Žurnalistai be sienų“ duomenimis, per pirmąsias šešias nepaprastosios padėties savaites buvo uždaryta 100 žiniasklaidos priemonių ir daugiau kaip 2 300 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų neteko darbo; kadangi buvo suimti 89 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie buvo sulaikyti pateikus jiems oficialius kaltinimus, kaip manoma, susijusius su tuo, kad jie naudojosi žodžio laisve, skaičius išaugo iki 121;

    F.  kadangi prie šių skaičių reikėtų pridėti nesuskaičiuojamą daugybę kitų žurnalistų, šiuo metu laikomų policijos areštinėse arba per nepaprastąją padėtį suimtų ir paleistų nepateikus jokių kaltinimų, ir tų, dėl kurių buvo išduoti arešto orderiai, bet kurie nebuvo areštuoti; kadangi žurnalistai suimami ilgiems laikotarpiams nepateikus jokių kaltinimų ir nesuteikiant jiems galimybės pasinaudoti advokato paslaugomis ir kadangi plačiai paplitę įtarimai dėl vykdomų kankinimų ir negailestingo elgesio;

    G.  kadangi tūkstančiai Turkijos žmonių dabar susiduria su kelionių suvaržymais, daugelio jų, įskaitant asmenų, kuriems pritaikytos kovos su terorizmu priemonės, šeimos narius, pasai buvo konfiskuoti;

    H.  kadangi ir toliau kasdien pasiekia žinios apie vis naujus priekabiavimo ir suėmimų atvejus, o represijų mastas pasiekė tokį lygį, kad nepriklausoma spauda ir transliuojanti žiniasklaida Turkijoje išnyko;

    I.  kadangi iki šiol lieka neatsakyta daugybė klausimų, pvz., susijusių su tikslia liepos 15 d. įvykių eiga, ir tūkstančiu Turkijos piliečių, kurių atžvilgiu vykdomi tyrimai, atvejų nebuvo pateikta jokių įrodymų, liudijančių jų ryšius su mėginimo įvykdyti perversmą;

    J.  kadangi galima pateisinti sprendimą ribotam laikui po mėginimo įvykdyti perversmą paskelbti nepaprastąją padėtį siekiant apsaugoti demokratines institucijas, atkurti stabilumą ir saugumą šalyje ir patraukti perversmo autorius atsakomybėn;

    K.  kadangi, vis dėlto, Turkijoje įvesti suvaržymai yra gerokai griežtesni nei leistina pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir jie atspindi pasipiktinimą keliantį piktnaudžiavimą nepaprastosios padėties įstatymais, pvz., laikotarpis, kuriam asmuo gali būti sulaikytas nepateikus jam kaltinimų, pratęstas iki 30 dienų, o laikotarpis, po kurio sulaikytasis turi gauti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis, pratęstas iki 5 dienų, valdžios institucijoms suteikta teisė be teismo leidimo uždaryti bet kokią žiniasklaidos organizaciją, sustabdyti ir apieškoti žmones ir konfiskuoti bet kurio asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, pasą;

    L.  kadangi pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtą 2016 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą šiuo metu Turkija užima 151 vietą iš 180 šalių;

    M.  kadangi žiniasklaidos padėtis Turkijoje yra didžiųjų valymų, vykstančių visuose visuomenės srityse: 100 000 policininkų, teisėjų ir valstybės tarnautojų buvo atleista iš darbo arba laikinai neteko įgaliojimų, dešimtys universitetų ir mokyklų uždaryta, nusavinamos įmonės ir suiminėjami jų savininkai, o parlamento nariai netenka savo imuniteto, simptomas;

    1.  dar kartą smerkia mėginimą įvykdyti perversmą ir reiškia užuojautą aukoms ir visapusišką paramą Turkijos demokratinėms institucijoms;

    2.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti į laisvę visus žurnalistus, žiniasklaidos darbuotojus ir kitus susijusius asmenis, kurių atžvilgiu negali būti pateikta jokių teroristinės veiklos ar dalyvavimo darant nusikaltimą įrodymų;

    3.  primena Turkijai, kad šalims kandidatėms turėtų būti taikomi tokie patys standartai kaip ir ES valstybėms narėms, visų pirma susiję su teisine valstybe ir žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į į teisingą bylos nagrinėjimą, ir ragina Turkijos valdžios institucijas vėl pradėti laikytis nekaltumo prezumpcijos principo;

    4.  pabrėžia, kad nukrypimai nuo tam tikrų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje priimtini tik nepaprastais atvejais, kai kyla grėsmė tautos išlikimui, ir kad pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnio 3 dalį žodžio laisvės suvaržymas turi būti proporcingas ir absoliučiai būtinas esamomis aplinkybėmis;

    5.  smerkia tai, kad netikėtai buvo uždarytos beveik visos nepriklausomos radijo stotys, televizijos kanalai ir laikraščiai, ir yra sunerimęs dėl to, kad valdžios institucijos sistemingai naikina žiniasklaidos pliuralizmą Turkijoje; ragina vėl atidaryti žiniasklaidos priemones, kurios buvo uždarytos pateikus sufabrikuotus kaltinimus;

    6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl prieš žurnalistus ir daugelį kitų profesionalų nukreiptų savavališkus teismų ir vykdomosios valdžios organų sprendimų, kuriuos vykdant iš viešųjų institucijų buvo masiškai atleidžiami ir suiminėjami darbuotojai, taip pat dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant įtariamus kankinimų ir negailestingo elgesio atvejus, problemas, susijusias su galimybe naudotis advokato paslaugomis, ir teisių gynimo priemonių nebuvimą;

    7.  reikalauja, kad tyrimai, susiję su tariamu dalyvavimu mėginant įvykdyti perversmą, būtų atliekami laikantis tinkamo proceso, nešališkai ir remiantis įtikinamais įrodymais, o ne tik faktu, kad asmuo turi ryšių su F. Güleno judėjimu („Hizmet“);

    8.  pabrėžia, kad be nepriklausomų ir nešališkų teismų kyla grėsmė teisinės valstybės veikimo šalyje; ragina skubiai įgyvendinti Venecijos komisijos 2016 m. kovo mėn. rekomendacijas ir reformuoti teisės aktus dėl kovos su terorizmu;

    9.  ragina šalies parlamentą ir visus demokratinių institucijų elementus atlikti savo konstitucines funkcijas;

    10.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares toliau atidžiai stebėti praktinį nepaprastosios padėties poveikį ir nusiųsti kiek galima daugiau stebėtojų į žurnalistų ir kitų bylų dėl įtariamų teisės žodžio laisvę pažeidimų pagal baudžiamojo kodekso 324 ir 220 straipsnius teismo procesus;

    11.  ragina Europos Tarybą pradėti nepaprastosios padėties Turkijoje tyrimą siekiant išsiaiškinti, kiek reikia suvaržyti teises susidarius tokiai padėčiai;

    12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir Turkijos vyriausybei ir parlamentui.