Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-1229/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-1229/2016

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija)

16.11.2016 - (2016/2966(RSP))

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8‑1805/2016 ir B8‑1806/2016
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį

Julie Girling, Daniel Dalton, Arne Gericke, Jussi Halla-aho, Marek Jurek, Monica Macovei, Branislav Škripek, Kazimierz Michał Ujazdowski, Anders Primdahl Vistisen, Jadwiga Wiśniewska, Jana Žitňanská, Angel Dzhambazki, Urszula Krupa ECR frakcijos vardu

Procedūra : 2016/2966(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-1229/2016

B8-1229/2016

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija)

(2016/2966(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21, 23, 24 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srities teisines priemones, pvz., JT Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir negrąžinimo principo ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 34/180 patvirtintos Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 11 straipsnio 1 dalies d punktą,

_  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris[1],

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“, paskelbtą 2014 m. kovo mėn.,

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai[2],

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio[3] ir į Reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose[4],

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos[5] ir į Direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR[6],

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) (O-000121/2016 – B8-1805/2016 ir O-000122/2016 – B8-1806/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi vyrų ir moterų lygybė yra viena iš pagrindinių ES vertybių ir yra įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje;

B.  kadangi Europos Sąjungoje smurtas prieš moteris vis dar yra plačiai paplitęs reiškinys; kadangi 2014 m. Pagrindinių teisių agentūros ataskaita ir tyrimai smurto prieš moteris srityje rodo, kad trečdalis visų Europoje gyvenančių moterų bent kartą būdamos suaugusios patyrė fizinio ar seksualinio smurto veiksmus, 20 proc. patyrė priekabiavimą internete, viena iš dvidešimties buvo iš prievartauta ir daugiau kaip viena iš dešimties patyrė seksualinį smurtą, kuriuo metu panaudota jėga;

C.  kadangi dabar duomenys rodo, kad daug vyrų yra moterų smurto aukos, Anglijos ir Velso statistiniai duomenys rodo, kad 2016 m. iki dabar 600 000 vyriškos lyties aukų policijai pranešė apie smurtą šeimoje[7], o Škotijoje užregistruoti smurto prieš vyrus atvejai sudaro 20 proc. smurto šeimoje atvejų [8];

D.  kadangi smurtas prieš moteris ir vyrus pernelyg dažnai atmetamas kaip privatus klausimas ir yra pernelyg lengvai toleruojamas; kadangi iš tiesų tai yra nusikalstama veika ir už ją turi būti baudžiama;

E.  kadangi nė viena atskira priemonė nepadės panaikinti smurto prieš moteris ir vyrus, o imantis suderintų veiksmų infrastruktūros, teisės, teismų, priverstinio vykdymo, kultūros, švietimo, socialinėje, sveikatos ir kitose su paslaugų teikimu susijusiose srityse galima gerokai padidinti informuotumą ir sumažinti smurtą ir jo padarinius;

1.  primena, kad visos valstybės narės pagal ES sutarties 2 straipsnį ir Pagrindinių teisių chartiją privalo užtikrinti, saugoti ir skatinti lyčių lygybę;

2.  griežtai smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites; atkreipia dėmesį į tai, kad smurtą ir prievartą patiria neproporcingai daug moterų, tačiau yra susirūpinęs, kad apie smurto atvejus, kai prieš vyrus smurtauja sutuoktinės ar partnerės, vyriškosios lyties aukos praneša nepakankamai ir joms policija ir teisminės tarnybos neskiria reikiamo dėmesio;

3.  pažymi, kad smurtas prieš moteris ir vyrus yra susijęs su galia ir kontrole ir kad smurtinis elgesys gali apimti fizinę prievartą, emocinę prievartą, izoliavimą, grasinimus, seksualinę prievartą, ekonominę prievartą, bauginimą, manipuliacinį vaikų ar naminių gyvūnų naudojimą ir piktnaudžiavimą privilegijuota padėtimi;

4.  pripažįsta, kad smurto dėl lyties pasekmės yra pribloškiančios: 60 proc. moterų smurtą šeimoje nurodo kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl jos neturi namų, moterys, kurios patyrė fizinę ar seksualinę savo partnerių prievartą, beveik dukart dažniau patiria depresiją ar bando nusižudyti ir, nėščių moterų atveju, smurtas šeimoje daro neigiamą poveikį gimdyvės ir vaiko sveikatai;

5.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. Pagrindinių teisių agentūra atliko pirmą tokio pobūdžio tyrimą smurto prieš moteris klausimu, ir ragina agentūrą atlikti smurto prieš vyrus paplitimo tyrimą;

6.  primena, kad lapkričio 25 d. yra minima Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena; yra labai susirūpinęs dėl smurto prieš moteris masto Europos Sąjungoje; pažymi, kad pranešimas apie smurto atvejus visoje ES labai skiriasi ir požiūris į smurtą dėl lyties atskirose valstybėse narėse yra labai skirtingas; ragina valstybes bendradarbiauti siekiant dalytis gerąja patirtimi ir veiksmingais kovos su smurtu ir vyrų bei moterų apsaugos nuo smurto dėl lyties būdais;

7.  pažymi, kad visos 28 valstybės narės pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir tai rodo valstybių narių politinę valią sustabdyti smurtą prieš moteris; pripažįsta, kad konvenciją ratifikavo 14 valstybių narių; pripažįsta, kad valstybė narė turi suverenią teisę šią konvenciją ratifikuoti ir įgyvendinti jos nuostatas;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.