PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES ir Turkijos santykių
22.11.2016 - (2016/2993(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Marine Le Pen, Marcel de Graaff, Harald Vilimsky, Mireille D’Ornano, Edouard Ferrand, Mario Borghezio, Gerolf Annemans, Janice Atkinson, Marcus Pretzell, Jean-Luc Schaffhauser, Laurenţiu Rebega, Michał Marusik, Matteo Salvini ENF frakcijos vardu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl ES ir Turkijos santykių,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi nuo derybų dėl stojimo pradžios 2005 m. demokratijos ir pagrindinių teisių padėtis Turkijoje labai pablogėjo;
B. kadangi Turkijos vyriausybė piktnaudžiauja nepaprastąja padėtimi ir nepavykusiu 2016 m. liepos 15 d. bandymu įvykdyti perversmą, smarkiai suvaržydama žodžio ir spaudos laisvę ir apskritai demokratines teises;
C. kadangi, organizacijos „Žurnalistai be sienų“ duomenimis, per pirmąsias šešias nepaprastosios padėties savaites buvo suimti 89 žurnalistai, uždarytos 104 žiniasklaidos priemonės, daugiau kaip 2 300 žurnalistų vėliau neteko darbo ir buvo panaikintas mažiausiai 330 žurnalistų akreditavimas; kadangi daugybė kitų žurnalistų šiuo metu yra sulaikyti policijos areštinėse, buvo sulaikyti ir paleisti nepateikus jokių kaltinimų arba dar nebuvo sulaikyti, bet buvo išduotas jų sulaikymo orderis;
D. kadangi daug ir sistemingų spaudos laisvės pažeidimų taip pat įvykdyta prieš nepavykusį perversmą ir po jo paskelbus nepaprastąją padėtį; žinomiausi atvejai yra 2015 m. gegužės mėn. tyrimas dėl laikraščio „Cumhuriyet“ terorizmo ir šnipinėjimo už paskelbtą vaizdo įrašą ir naujienų pranešimą, kuriame buvo rodomi ginklų džihadistams Sirijoje prikrauti sunkvežimiai, minėto laikraščio redaktoriaus Cano Dündaro ir žurnalisto Erdemo Gülio suėmimas lapkričio mėn., 2015 m. spalio mėn. policijos reidas žiniasklaidos grupės „Ipek“ televizijos stotyse ir laikraščių redakcijose ir žurnalistų atleidimas, 2016 m. kovo mėn. vyriausybės įvykdytas laikraščio „Zaman“ perėmimas;
E. kadangi šie žiniasklaidos laisvės pažeidimai Turkijoje taip pat turėjo įtakos Europos šalių piliečiams, pavyzdžiui, Vokietijos satyrikui Janui Böhmermannui ir Nyderlandų žurnalistui Ebru Umarui;
F. kadangi šiuo metu Turkijoje blokuojama tūkstančiai interneto svetainių; kadangi, organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, Turkijos valdžios institucijoms tenka atsakomybė už beveik tris ketvirtadalius per pirmuosius šešis 2015 m. mėnesius „Twitter“ pateiktų prašymų iš viso pasaulio pašalinti „Twitter“ žinutes ir blokuoti paskyras;
G. kadangi buvo suimti opozicinės partijos HDP lyderiai Selahattin Demirtaş ir Figen Yüksekdağ ir dar dešimt kitų parlamento narių;
H. kadangi, suėmus arba nušalinus nuo pareigų tūkstančius teisėjų ir prokurorų, rimtai pažeisti teisminių institucijų nepriklausomumo ir valdžių padalijimo principai;
I. kadangi Turkija atsisako persvarstyti nuo 1974 m. besitęsiančią neteisėtą šiaurinės Kipro dalies karinę okupaciją; kadangi Turkija atsisako pripažinti Kipro Respubliką ir laikytis savo įsipareigojimų pagal Ankaros protokolą;
J. kadangi religinės mažumos yra sistemingai persekiojamos arba diskriminuojamos;
K. kadangi Turkijos vyriausybė nusprendė teisę priimti sprendimus skirti viešųjų ir privačių universitetų kanclerius perduoti ministrui pirmininkui;
L. kadangi Turkijos vyriausybė teikė pagalbą ir tiekė ginklus džihadistų grupuotėms Sirijoje ir toliau tęsia šią veiklą;
M. kadangi Turkijos vyriausybė, siekdama, kad jos piliečiams būtų suteikta vizų režimo išimtis, grasina į ES įleisti tris milijonus migrantų;
N. kadangi 2005–2016 m. Turkija pagal pasirengimo narystei pagalbos programą iš viso gavo beveik 10 mlrd. EUR;
O. kadangi iš daugelio daugumoje valstybių narių surengtų nuomonių apklausų matyti, kad dauguma jų piliečių nepritaria Turkijos įstojimui į ES;
1. ragina Tarybą nutraukti derybas dėl Turkijos stojimo į ES;
2. ragina Tarybą nedelsiant nutraukti visus mokėjimus Turkijai pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę;
3. ragina valstybes nares pačias apibrėžti savo ateities santykius su Turkija;
4. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Turkijos vyriausybei.