Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-1283/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-1283/2016

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES ir Turkijos santykių

22.11.2016 - (2016/2993(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Gianni Pittella, Kati Piri, Knut Fleckenstein, Nikos Androulakis, Zigmantas Balčytis, Brando Benifei, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Nicola Caputo, Nicola Danti, Isabella De Monte, Jean-Paul Denanot, Doru-Claudian Frunzulică, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sylvie Guillaume, Liisa Jaakonsaari, Agnes Jongerius, Eva Kaili, Miapetra Kumpula-Natri, Cécile Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Krystyna Łybacka, Costas Mavrides, Alessia Maria Mosca, Demetris Papadakis, Emilian Pavel, Pina Picierno, Miroslav Poche, Gabriele Preuß, Monika Smolková, Tibor Szanyi, Paul Tang, Marc Tarabella, Elena Valenciano S&D frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1276/2016

Procedūra : 2016/2993(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-1283/2016
Pateikti tekstai :
B8-1283/2016
Debatai :
Priimti tekstai :

B8-1283/2016

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Turkijos santykių

(2016/2993(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, ypač į 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje[1] ir 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl 2015 m. ataskaitos dėl Turkijos[2],

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. ES derybų su Turkija programą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos paskelbtą 2016 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SWD(2016) 0366),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl Turkijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)[3],

–  atsižvelgdamas į tai, kad teisė į saviraiškos laisvę įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (TPPTP), o Turkija yra šių sutarčių šalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas griežtai pasmerkė nepavykusį karinį perversmą Turkijoje ir pripažino teisėtą Turkijos valdžios institucijų atsakomybę už šį bandymą atsakingus ir su juo susijusius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

B.  kadangi Turkija – Europos Sąjungos šalis kandidatė; kadangi Turkijos vyriausybės taikomos nepaprastosios padėties represinės priemonės yra neproporcingos ir pažeidžia Turkijos konstitucija saugomas pagrindines teises ir laisves ir demokratines vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, bei TPPTP; kadangi po perversmo valdžios institucijos suėmė 10 Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos narių ir maždaug 150 (daugiausia pasaulyje) žurnalistų; kadangi sulaikyti 2 386 teisėjai ir prokurorai ir 40 000 kitų asmenų, iš kurių daugiau kaip 31 000 tebėra suimti; kadangi 129 000 valstybės tarnautojų arba nušalinti (66 000), arba atleisti (63 000), nors daugeliui iš jų iki šiol nepateikti jokie kaltinimai;

C.  kadangi prezidentas R. T. Erdoğan ir Turkijos vyriausybė pateikė ne vieną pareiškimą dėl mirties bausmės sugrąžinimo; kadangi Taryba savo 2016 m. liepos 18 d. išvadose dėl Turkijos priminė, kad tvirtas mirties bausmės panaikinimas – pagrindinis Sąjungos acquis aspektas;

D.  kadangi išreikštas didelis susirūpinimas dėl po perversmo sulaikytų ir suimtų asmenų laikymo sąlygų ir įtarimai dėl kankinimo ir netinkamo elgesio, susirūpinimas dėl didelio masto teisingo bylos nagrinėjimo tebelaukiančių valstybės pareigūnų atleidimo ir dėl griežtų saviraiškos laisvės ir spaudos ir žiniasklaidos suvaržymų Turkijoje, dėl kurių joje beveik nebėra nepriklausomos žiniasklaidos;

E.  kadangi Turkijos stojimo derybų programos 5 dalyje nurodyta, kad Komisija „rekomenduos nutraukti derybas, jeigu grubiai ir nuolat bus pažeidžiami laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei įstatymo viršenybės principai, ir pasiūlys jų atnaujinimo sąlygas“; kadangi Turkija nebeatitinka Kopenhagos kriterijų, nes ji nesilaiko Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje išdėstytų vertybių; kadangi laikinas derybų sustabdymas reikštų, kad dabartinės derybos būtų sustabdytos, nebūtų pradėtos derybos dėl jokių naujų skyrių ir nebūtų imtasi jokių naujų iniciatyvų dėl Turkijos įstojimo į ES;

1.  griežtai smerkia po liepos mėn. įvykdyto nepavykusio karinio perversmo Turkijoje įgyvendinamas neproporcingas represines priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares laikinai sustabdyti vykstančias stojimo derybas, kol Turkijos vyriausybė vėl nepradės gerbti teisinės valstybės ir žmogaus teisių; vis dėlto laikosi įsipareigojimo įtvirtinti Turkijos ir ES santykius ir yra įsitikinęs, kad demokratiškos Turkijos vieta – ES; pakartoja ES įsipareigojimą vykdyti teigiamą ir strateginį bendradarbiavimą su Turkija;

2.  įsipareigoja peržiūrėti savo poziciją dėl laikino stojimo derybų sustabdymo, kai Turkijoje bus panaikinta nepaprastoji padėtis;

3.  pakartoja, kad jeigu Turkijos vyriausybė sugrąžins mirties bausmę, stojimo procesas bus oficialiai sustabdytas;

4.  pabrėžia, kad vizų režimo liberalizavimas įvyks tik kai Turkija tinkamai įgyvendins visas vizų režimo liberalizavimo darbotvarkėje numatytas sąlygas;

5.  prašo Komisijos apsvarstyti pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) Turkijai teikiamo finansavimo sustabdymo padarinius, atsižvelgiant į šio sprendimo įtaką šalies pilietinei visuomenei; taip pat prašo Komisijos laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje dėl PNPP, kurią numatyta parengti 2017 m., apžvelgti naujausius įvykius Turkijoje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Turkijos vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos išorės veiksmų tarnybai.