Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-1289/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-1289/2016

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Italijoje po žemės drebėjimų

23.11.2016 - (2016/2988(RSP))

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8-1812/2016, B8-1813/2016 ir B8-1814/2016
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį

Rosa D’Amato, Laura Agea, Isabella Adinolfi, Daniela Aiuto, Fabio Massimo Castaldo, Piernicola Pedicini EFDD frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1285/2016

Procedūra : 2016/2988(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-1289/2016
Pateikti tekstai :
B8-1289/2016
Priimti tekstai :

B8-1289/2016

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Italijoje po žemės drebėjimų

(2016/2988(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 212 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje[1],

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą[2], ir į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą[3],

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2014 m. Europos Sąjungos solidarumo fondo metinė ataskaita“ (COM(2015) 502),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimų poveikio regionams[4],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi po 2016 m. rugpjūčio 24 d. centrinę Italiją sukrėtusio pražūtingo žemės drebėjimo centrinės Italijos regionus supurtė dar trys dideli požeminių smūgių lydimi drebėjimai: spalio 26 d. – 5,5 ir 6,1 balo stiprumo ir spalio 30 d. – 6,5 balo stiprumo drebėjimai;

B.  kadangi paskutinio spalio 30 d. žemės drebėjimo požeminiai smūgiai buvo stipriausi iš visų per daugiau kaip tris dešimtmečius šalį supurčiusių drebėjimų, dėl kurių visiškai sugriuvo ištisi kaimeliai, daug nukentėjusių vietovių gyventojų puolė į neviltį, o aplinkiniams rajonams padaryta įvairios netiesioginės žalos;

C.  kadangi pranešta, kad per pastaruosius drebėjimus sužeista daugiau kaip 400 asmenų ir 290 žmonių žuvo;

D.  kadangi šie pražūtingi žemės drebėjimai sukelia vadinamąjį domino efektą ir dėl jų bus perkelta 100 000 gyventojų;

E.  kadangi dėl pastarųjų drebėjimų sugriuvo miestai, padaryta didelė žala vietos ir regioninei infrastruktūrai, sunaikinti istorinio ir kultūros paveldo objektai, sutrikdyta ekonominė veikla, o žemės ūkio ir turizmo sektoriai, ypač labai mažos įmonės ir MVĮ, patyrė įvairių nuostolių;

F.  kadangi pakito atitinkamų teritorijų forma ir struktūra – šie pokyčiai išplito maždaug 130 kvadratinių kilometrų teritorijoje, o didžiausias poslinkis siekia ne mažiau kaip 70 cm;

G.  kadangi, norint atlyginti ekonominius ir socialinius nuostolius, reikia tinkamai koordinuoti pastangas tvariai atkurti padėtį ir kadangi, skatinant įgyvendinti tarptautinius ir europinius projektus, kuriais siekiama apsaugoti istorinius pastatus ir vietoves, itin daug dėmesio reikėtų skirti neįkainojamam Italijos kultūros paveldui;

H.  kadangi, kaip atsakas į katastrofiškus potvynius, 2002 m. vasarą nuniokojusius Vidurio Europą, Reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 įsteigtas Europos Sąjungos solidarumo fondas;

I.  kadangi iš Europos Sąjungos solidarumo fondo, kuris nefinansuojamas ES biudžeto lėšomis, kasmet atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) viešosioms išlaidoms, skirtoms gelbėjimo operacijoms, papildyti gali būti skiriama iki 500 mln. EUR (2011 m. kainomis);

J.  kadangi, 2014 m. atlikus Europos Sąjungos solidarumo fondo reformą, valstybėms narėms suteikta galimybė prašyti išankstinių mokėjimų, dėl kurių skyrimo, jeigu yra pakankamų išteklių, sprendžia Komisija; kadangi avanso suma negali būti didesnė kaip 10 proc. visos numatomos finansinės paramos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo ir neturi viršyti 30 mln. EUR;

K.  kadangi nukentėjusioji valstybė ne vėliau kaip per dvylika savaičių po to, kai paaiškėja pirmieji nelaimės padariniai, turi pateikti Komisijai prašymą skirti Europos Sąjungos solidarumo fondo paramą; kadangi paramą gaunanti valstybė yra atsakinga už dotacijos naudojimą ir jos panaudojimo auditą, bet Komisija gali atlikti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšomis finansuojamų veiksmų patikrinimus vietoje;

L.  kadangi nustatyta, kad daugybė pastatų Italijoje pastatyti nesilaikant 1974 m. nacionaliniame antiseisminės statybos įstatyme nustatytų standartų (šiame įstatyme reikalaujama pastatus statyti ir modernizuoti taip, kad jie atlaikytų žemės drebėjimus); be to, kadangi nuo to laiko pusė būstų pastatyta iš naujo, manoma, kad, ilgainiui keičiantis standartams, apie 70 proc. šiuo metu seisminėje zonoje pastatytų būstų yra neatsparūs žemės drebėjimams;

M.  kadangi, pasak Italijos civilinės saugos tarnybų, Italijos vietovėse, kurios priskiriamos didelės seisminės rizikos kategorijai, gyvena 3 mln., o didesnėje mažesnės seisminės rizikos teritorijoje – beveik 20 mln. gyventojų;

1.  išreiškia didžiausią solidarumą ir empatiją visiems nuo žemės drebėjimų nukentėjusių vietovių asmenims ir šeimoms, taip pat Italijos nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijoms, teikiančioms pagalbą po šios nelaimės;

2.  pabrėžia, kad šiai žiemai prognozuojamos atšiaurios oro sąlygos kelia didelį susirūpinimą daugeliui perkeltų asmenų ir kad šią problemą reikia spręsti nedelsiant ir veiksmingai, kad būsto netekusiems asmenims būtų galima užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas;

3.  palankiai vertina nenutrūkstamas gelbėjimo ir civilinės saugos tarnybų, savanorių ir pilietinės visuomenės organizacijų nuniokotose vietovėse dedamas pastangas išgelbėti gyvybes ir neleisti išplisti žalai;

4.  reiškia susirūpinimą dėl daugybės perkeltų asmenų, kurie šią žiemą turės iškęsti atšiaurias oro sąlygas; ragina Komisiją pasiūlyti Italijos valdžios institucijoms visokeriopą pagalbą, kurios joms reikia siekiant užtikrinti būsto netekusiems asmenis tinkamas gyvenimo sąlygas;

5.  pripažįsta Viduržemio jūros regiono savitumą ir ragina valstybes nares sparčiau atlikti mokslinius tyrimus, kad būtų galima, imantis veiksmų pagal programą „Horizontas 2020“, užkirsti kelią neigiamiems padariniams, suvaldyti krizes ir kuo labiau sumažinti nelaimių poveikio mastą;

6.  pabrėžia, kaip svarbu keistis tarptautiniais geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant skatinti imtis tiesioginių prevencinių veiksmų, t. y. atsižvelgiant į seismingumą atnaujinti struktūras, kad būtų galima nedelsiant sumažinti netvirtų didelio seisminio pavojaus vietovėse esančių pastatų ir infrastruktūros seisminę riziką, ir netiesioginių veiksmų, t. y. gilinti žinias apie vietos seisminius pavojus ir seisminį miesto sistemų atsparumą;

7.  atkreipia dėmesį į Italijos vyriausybės pateiktą prašymą skirti Europos Sąjungos solidarumo fondo paramą ir prašo Komisijos jį greitai įvertinti, taip pat sutelkti paramą, siekiant padėti po šios nelaimės pagalbą teikiančioms Italijos nacionalinės ir regionų valdžios institucijoms;

8.  šiuo požiūriu apgailestauja, kad Europos Sąjungos solidarumo fondas nefinansuojamas ES biudžeto lėšomis ir kad iš jo galima skirti daugiausia 500 mln. EUR (2011 m. kainomis) išmoką, taigi, nors atliekant paskutinę 2014 m. reformą padaryta tam tikrų patobulinimų, šis fondas nėra patikima ir lanksti priemonė solidarumui parodyti ir tinkamai bei greitai pagalbai nuo didelių gaivalinių nelaimių nukentėjusiems asmenims teikti;

9.  mano, kad vieni iš būtinų Europos Sąjungos solidarumo fondo reglamento patobulinimų galėtų būti raginimas parengti privalomai atnaujinamus nacionalinius nelaimių valdymo planus, konkretaus veiksmų plano sudarymas ir susitarimų dėl sutarčių ekstremaliosios situacijos atveju parengimas; pabrėžia, kaip svarbu nustatyti naujus tinkamumo gauti paramą regioninių gaivalinių nelaimių atvejais rodiklius, atsižvelgiant ne tik į BVP, bet ir, pavyzdžiui, į žmogaus socialinės raidos ar regioninės socialinės pažangos indeksą;

10.  pabrėžia viešųjų pirkimų procedūrų, kurias valstybės narės taiko reaguodamos į gaivalines nelaimes, svarbą siekiant nustatyti ir skleisti geriausią praktiką ir patirtį, įgytą sudarant sutartis ekstremaliosios situacijos atvejais;

11.  primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę skaičiuojant nacionalinį deficitą pagal Stabilumo ir augimo paktą neįtraukti investicijų į tvarų atkūrimą ir antiseisminę statybą, įskaitant ESI fondų lėšomis bendrai finansuojamas ir 5 teminiam tikslui („prevencija, prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas“) priskiriamas investicijas;

12.  pabrėžia Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo svarbą skatinant visos Europos nacionalinių civilinės saugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimą susiklosčius sudėtingai padėčiai ir iki minimumo mažinant ypatingų įvykių poveikį; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau paprastinti šio mechanizmo aktyvinimo procedūras, kad juo būtų galima greitai ir veiksmingai pasinaudoti iškart po nelaimės;

13.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos esamos sanglaudos ir regioninių fondų priemonės būtų veiksmingai naudojamos atkūrimo veiklai ir visiems kitiems būtiniems veiksmams, visapusiškai bendradarbiaujant su Italijos nacionalinės ir regionų valdžios institucijomis; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasinaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis žemės drebėjimų paveiktoms kaimo vietovėms ir žemės ūkio veiklai išsaugoti;

14.  ragina Italijos vyriausybę ir Komisiją apsvarstyti galimybę pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 30 straipsnį iš dalies pakeisti Italijos nacionalines ir regionines veiksmų programas, kad būtų galima tinkamiau spręsti 5 teminio tikslo („prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas“) uždavinius;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant atlikti palydovinį nukentėjusioms vietovėms padarytos žalos vertinimą, Italijos vyriausybės prašymu aktyvinta ES ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga „Copernicus“; ragina tarptautinius mokslinių tyrimų centrus bendradarbiauti ir palankiai vertina tai, kad naudojamasi sintezuotosios apertūros radaru (angl. SAR), kuriuo pro debesis dieną ir naktį, taip pat prevencijos ir rizikos valdymo tikslais, galima nustatyti ir išmatuoti centimetrinius žemės plutos poslinkius;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Italijos vyriausybei ir nuo nelaimių nukentėjusių vietovių regionų ir vietos valdžios institucijoms.