PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl prašymo, kad Teisingumo Teismas pateiktų nuomonę, ar Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimas dėl su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos suderinamas su Sutartimis
24.11.2016 - (2016/3004(RSP))
Sophia in ‘t Veld, Cecilia Wikström, Angelika Mlinar ALDE frakcijos vardu
B8-1305/2016
Europos Parlamento rezoliucija dėl prašymo, kad Teisingumo Teismas pateiktų nuomonę, ar Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimas dėl su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos suderinamas su Sutartimis
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnį, ypač į jo 6 ir 11 dalis,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimo dėl su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos sudarymo Europos Sąjungos vardu,
– atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos vardu patvirtintas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimas dėl su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos,
– atsižvelgdamas į savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2010 m. rugsėjo 19 d. darbo dokumentus dėl būsimo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tarptautinio susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos, kai tie duomenys perduodami ir tvarkomi nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, tyrimo, nustatymo arba patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose (DT\830119EN ir DT\830120EN),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikatą „Pasitikėjimo ES ir JAV duomenų mainais atkūrimas“ (COM(2013) 0846),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje[1],
– atsižvelgdamas į savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2014 m. liepos 14 d. darbo dokumentą dėl būsimo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tarptautinio susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos, kai tie duomenys perduodami ir tvarkomi nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, tyrimo, nustatymo arba patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose (DT\1031547EN),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl 2014 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl masinio elektroninio ES piliečių sekimo[2],
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno preliminarią nuomonę dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimo dėl nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais perduodamos asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių duomenų srautų[3],
– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. priimtą Darbo grupės asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis pranešimą dėl ES ir JAV bendrojo susitarimo dėl duomenų apsaugos,
– atsižvelgdamas į SESV 16 straipsnį ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 21 ir 47 straipsnius ir 52 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-518/07, Europos Komisija / Vokietijos Federacinė Respublika,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-362/14, kurioje Komisijos sprendimas 2000/520 buvo paskelbtas negaliojančiu,
– atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 14 d. savo Teisės tarnybos nuomonę dėl ES ir JAV bendrojo susitarimo dėl duomenų apsaugos (SJ-0784/15),
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadą dėl Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo projekto,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2006 m. lapkričio mėn., siekiant išnagrinėti būdus, kurie leistų ES ir JAV glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti keičiantis teisėsaugos informacija, kartu užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir privatumą, buvo įsteigta aukšto lygio ryšių palaikymo grupė, kurią sudaro Komisijos, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir JAV teisingumo, vidaus saugumo ir valstybės departamentų vyresnieji pareigūnai;
B. kadangi aukšto lygio ryšių palaikymo grupės galutinės ataskaitos, paskelbtos 2009 m. spalio mėn., išvada buvo ta, kad privalomas tarptautinis ES ir JAV susitarimas taikyti sutartus bendrus duomenų apsaugos principus transatlantinio duomenų perdavimui teisėsaugos srityje yra geriausia galimybė;
C. kadangi 2010 m. gruodžio 3 d. Taryba patvirtino sprendimą, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos, kai tie duomenys perduodami ir tvarkomi nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, tyrimo, nustatymo arba patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose;
D. kadangi 2016 m. balandžio 29 d. Komisija paprašė Tarybą priimti sprendimą dėl susitarimo patvirtinimo;
E. kadangi 2016 m. liepos 19 d. Taryba nusprendė paprašyti Parlamento pritarti susitarimo sudarymui;
F. kadangi susitarimas parafuotas 2015 m. rugsėjo 9 d., o pasirašytas 2016 m. birželio 2 d.;
G. kadangi 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismas savo sprendimu byloje C-362/14 Komisijos sprendimą 2000/520 paskelbė negaliojančiu;
H. kadangi susitarimas, kaip tarptautinis susitarimas, gali būti viršesnis už ES teisės aktų leidėjo priimtus antrinės Sąjungos teisės aktus, todėl ši ES ir JAV bendrojo susitarimo dėl duomenų apsaugos viršenybė ateityje būtų taikoma duomenų apsaugos dokumentų rinkiniui;
I. kadangi susitarimo tikslas, kaip nurodyta jo 1 straipsnyje, yra užtikrinti aukšto lygio asmeninio pobūdžio informacijos apsaugą ir sustiprinti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bendradarbiavimą, susijusius su nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencija, tyrimu, nustatymu ar baudžiamuoju persekiojimu;
J. kadangi 2016 m. vasario 12 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas paskelbė savo preliminarią nuomonę dėl susitarimo ir rekomendavo iš esmės jį patobulinti, kad tekstas atitiktų chartiją ir SESV 16 straipsnį, ir svarbiausia paaiškinti, kad visos apsaugos priemonės būtų taikomos visiems asmenims Europos Sąjungoje, o ne tik ES piliečiams, užtikrinti, kad teisminės teisių gynimo nuostatos būtų veiksmingos, kaip nustatyta chartijoje, ir paaiškinti, kad neskelbtinų duomenų neleidžiama perduoti dideliais kiekiais;
K. kadangi 2016 m. vasario 24 d. JAV prezidentas B. Obama pasirašė JAV teisminių teisių gynimo priemonių aktą (H.R.1428), kuriuo JAV teisingumo departamentui leidžiama nurodyti užsienio šalis arba regionines ekonominės integracijos organizacijas, kurių fiziniai piliečiai pagal 1974 m. privatumo aktą gali pareikšti civilinius ieškinius prieš tam tikras JAV vyriausybės agentūras siekdami susipažinti su neteisėtai atskleistais įrašais, iš užsienio šalies perduotais Jungtinėms Amerikos Valstijoms nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo arba patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais, iš dalies juos pakeisti arba gauti žalos atlyginimą;
L. kadangi JAV teisingumo departamentas gali nurodyti šalis arba organizacijas, kurių piliečiai gali siekti, kad būtų taikomos tokios civilinės priemonės, jei asmens šalis arba organizacija taiko atitinkamas privatumo apsaugos priemones, kad būtų galima keistis informacija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kaip numatyta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis sudarytame susitarime arba kaip nustatė Teisingumo departamentas, jei ta šalis arba organizacija leidžia perduoti asmens duomenis komerciniais tikslais savo teritorijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ir taiko Teisingumo departamento patvirtintą duomenų perdavimo politiką, kuria neprieštaraujama JAV nacionalinio saugumo interesams;
M. kadangi JAV teisingumo departamentas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių kol kas nenurodė kaip šalių, kurioms taikomos šios nuostatos, kad jų piliečiai pagal 1974 m. privatumo aktą galėtų pareikšti civilinius ieškinius prieš tam tikras JAV vyriausybės agentūras;
N. kadangi pagal JAV teisminių teisių gynimo priemonių aktą numatytas apskundimas teismine tvarka nebus taikomas Sąjungoje esantiems trečiųjų šalių piliečiams, kurių asmens duomenys tvarkomi ir perduodami JAV pagal šį susitarimą;
O. kadangi dabartiniuose JAV teisės aktuose numatyti įvairūs apribojimai ir išankstinės sąlygos, susijusios su taikymo sritimi, ieškinių pagrindais, agentūrų, kurioms taikomos atitinkamos nuostatos, nurodymu ir 1974 m. privatumo akto taikymu sprendžiant teisėsaugos klausimus;
P. kadangi asmens duomenims, tvarkomiems pagal ES ir JAV susitarimą dėl keleivio duomenų įrašų ir ES ir JAV susitarimą dėl finansinių pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš ES į JAV teroristų finansavimo sekimo programos (TFSP) tikslais, šiuo metu netaikomos nuostatos dėl civilinių priemonių pagal 1974 m. privatumo aktą;
Q. kadangi savo 2016 m. spalio 26 d. pranešime Darbo grupė asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis pabrėžė, jog siekiant užtikrinti, kad bendrajame susitarime dėl duomenų apsaugos numatytas asmens duomenų apsaugos lygis visiškai atitiktų ES teisę, gali prireikti paaiškinti kai kuriuos aspektus ir kad reikėtų atkreipti dėmesį visų pirma į šiuos punktus: JAV ir ES skirtingai apibrėžia sąvokas „asmens duomenys“ ir „duomenų tvarkymas“; duomenų saugojimo laikotarpis turėtų būti griežčiau apibrėžiamas atsižvelgiant į siekiamą tikslą; su asmenų prieigos prie asmens duomenų teisėmis susiję apribojimai yra labai bendro pobūdžio, o prieiga galėtų būti patobulinta nustatant netiesioginės prieigos prie asmens duomenų teisių mechanizmą;
1. mano, kad esama teisinio neapibrėžtumo dėl to, ar susitarimas yra suderinamas su Sutarčių (16 straipsnio) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (7, 8, 21 ir 47 straipsnio ir 52 straipsnio 1 dalies) nuostatomis, susijusiomis su asmenų teise į asmens duomenų apsaugą, nediskriminavimo principu ir teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą;
2. nusprendžia paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl susitarimo atitikties Sutartims;
3. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai susipažinti ir imtis reikiamų priemonių siekiant gauti Teisingumo Teismo nuomonę šiuo klausimu.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0388.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0233.