PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) sudarymo
8.2.2017 - (2017/2525(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Anne-Marie Mineur, Helmut Scholz, Eleonora Forenza, Lola Sánchez Caldentey, Patrick Le Hyaric, Stelios Kouloglou, Marina Albiol Guzmán, Martina Anderson, Xabier Benito Ziluaga, Malin Björk, Lynn Boylan, Matt Carthy, Nikolaos Chountis, Kostas Chrysogonos, Javier Couso Permuy, Dennis de Jong, Fabio De Masi, Stefan Eck, Cornelia Ernst, Luke Ming Flanagan, Tania González Peñas, Takis Hadjigeorgiou, Thomas Händel, Anja Hazekamp, Josu Juaristi Abaunz, Jaromír Kohlíček, Kateřina Konečná, Kostadinka Kuneva, Merja Kyllönen, Paloma López Bermejo, Sabine Lösing, Curzio Maltese, Jiří Maštálka, Marisa Matias, Jean-Luc Mélenchon, Martina Michels, Liadh Ní Riada, Younous Omarjee, Dimitrios Papadimoulis, Rina Ronja Kari, Sofia Sakorafa, Maria Lidia Senra Rodríguez, Barbara Spinelli, Neoklis Sylikiotis, Estefanía Torres Martínez, Miguel Urbán Crespo, Ángela Vallina, Marie-Christine Vergiat, Gabriele Zimmer GUE/NGL frakcijos vardu
B8-0144/2017
Europos Parlamento rezoliucija dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) sudarymo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl ES ir Kanados prekybos santykių[1],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo[2],
– atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011) 0112),
– atsižvelgdamas į JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) dokumentą „2014 m. pasaulio investicijų ataskaita. Investicijos į darnaus vystymosi tikslus: Veiksmų planas“,
– atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. ataskaitą „Kritiškas siūlomo Europos Sąjungos ir Kanados išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo vertinimas. Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EVPPSF), Kanados viešojo sektoriaus darbuotojų sąjungos, Nacionalinės viešojo ir bendrojo sektoriaus darbuotojų sąjungos ir Kanados valstybės tarnybos sąjungos bendroji pozicija“,
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. Europos organizacijos „Žemės draugai“ ataskaitą „Kaip diskusijos prekybos klausimais kelia pavojų ES klimato politikai ir atneša į Europą gudroninius smėlius“, Fabian Flues ir kt.,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. Kanados politikos alternatyvų centro (CCPA) ataskaitą „IEPS įprasminimas. Galutinio Kanados ir Europos Sąjungos išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo teksto vertinimas“, Scott Sinclair, Stuart Trew ir Hadrian Mertins-Kirkwood (red.),
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 9 d. Europos teisėjų asociacijos (ETA) pareiškimą dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl naujos investicinių teismų sistemos,
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. EVPPSF darbo dokumentą „IEPS ir TPIP. Galimas poveikis sveikatos priežiūros ir socialinėms paslaugoms“, Thomas Fritz,
– atsižvelgdamas į 2015 m. organizacijos „Public Citizen“ ataskaitą „Dešimtys tūkstančių JAV įmonių įgytų naujų galių pradėdamos investuotojų ir valstybės ginčus pulti Europos politiką per IEPS ir TPIP“[3],
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. dokumentą „Stellungnahme zur Errichtung eines Investitionsgerichts für TTIP – Vorschlag der Europäischen Kommission vom 16.09.2015 und 12.11.2015“, Deutscher Richterbund,
– atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. Europos įmonių observatorijos (CEO) ir kt. ataskaitą „ISDS zombis pervadintas ICS. Korporacijų teisės patraukti valstybes atsakomybėn atsisako mirti“, Pia Eberhardt,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. straipsnį „ISDS peržiūrėtame IEPS: teigiami žingsniai, bet ar tai „auksinis standartas“?“, Jorko universiteto profesorius Gus Van Harten,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. nuomonę „TPIP ir ginčų sprendimas: galimos pasekmės autonominei ES teisinei sistemai“, Inge Govaere,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. PSI ataskaitą „Investicinių teismų sistema (ICS): vilkas avies kailyje. Kitoks ES didžiųjų korporacijų privilegijų pavadinimas“, Pia Eberhardt,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. Europos vartotojų organizacijos (BEUC) nuomonę „IEPS neatlaiko dinaminio susidūrimo bandymo vartotojų teisių apsaugos srityje. BEUC nuomonė dėl ES ir Kanados išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo“,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. organizacijos „PowerShift/Campact“ ataskaitą „Investicijų apsauga ES ir Kanados išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime (IEPS): kritinė analizė“, Peter Fuchs,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Deutscher Gewerkschaftsbund ir Österreichischer Arbeiterkammer ataskaitą „IEPS. Bendradarbiavimas reguliavimo srityje kelia pavojų mūsų demokratijai ir standartams“, Stefan Körzell ir kt.,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Deutscher Gewerkschaftsbund ir Österreichischer Arbeiterkammer ataskaitą „IEPS. Darbo standartai į darbotvarkę neįtraukti“, Stefan Körzell ir kt.,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Deutscher Gewerkschaftsbund ir Österreichischer Arbeiterkammer ataskaitą „IEPS. Viešosios paslaugos patiria spaudimą“, Stefan Körzell ir kt.,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Deutscher Gewerkschaftsbund ir Österreichischer Arbeiterkammer ataskaitą „IEPS. Korporacijoms nesuteikiamos privilegijuotos teisės patraukti valstybes atsakomybėn“, Stefan Körzell ir kt.,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Österreichische Forschungsstiftung für Internationale Entwicklung (ÖFSE) ir Arbeiterkammer Wien ataskaitą „IEPS vertinimas: skelbiamos ES ir Kanados prekybos susitarimo (IEPS) naudos vertinimas“, Werner Raza ir kt.,
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio mėn. ataskaitą „Maisto sauga, žemės ūkis ir bendradarbiavimas reguliavimo srityje Kanados ir ES išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime (IEPS)“, Via Campesina, Transnational Institute ir kt.,
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Tufts universiteto darbo dokumentą „IEPS be akidangčių: kaip dėl prekybos sąnaudų mažinimo ir kita atsiras nedarbas ir nelygybė ir pablogės gerovė“, Pierre Kohler ir Servaas Storm,
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. „PowerShift“, CCPA ir kt. ataskaitą „IEPS įprasminimas (2-asis leidimas)“,
– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio mėn. „Teisinį pareiškimą dėl investicijų apsaugos ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmų pagal TPIP ir IEPS“, kurį paskelbė koalicija „Stop TTIP“ ir pasirašė daugiau nei 100 teisės profesorių,
– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio mėn. Europos visuomenės sveikatos aljanso (EPHA) nuomonę „Kaip IEPS gali pakenkti visuomenės sveikatai“,
– atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. „Transport & Environment / Client Earth“ dokumentą „Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS) ir aplinka. Auksinis standartas planetai ar didžiajam verslui?“, Cécile Toubeau ir Laurens Ankersmit,
– atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. preliminarią PACE ataskaitos redakciją „„Naujosios kartos“ prekybos susitarimai ir jų poveikis socialinėms teisėms, visuomenės sveikatai ir tvariam vystymuisi“, Geraint Davies,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. preliminarią PACE ataskaitos redakciją „Žmogaus teisių suderinamumas su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu arbitražo tvarka tarptautiniuose investicijų apsaugos susitarimuose“, Pieter Omtzigt,
– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario mėn. CEO ataskaitą „„Bendradarbiavimas reguliavimo srityje“: didžiojo verslo norai pildosi TPIP ir IEPS“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimo sudarymas, atrodo, nesuderinamas su ryžtingai nusiteikusios Europos Sąjungos pažanga įgyvendinant jos tikslus, susijusius su aplinkos apsauga, atsargumo principo taikymu, socialine sanglauda, oriu darbu, pilietinių laisvių gynimu, visų pirma duomenų apsaugos, galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kultūros politikos ir kultūrų įvairovės, apsirūpinimo maistu ir šeimos ūkininkavimo išsaugojimo srityse; kadangi tam tikrų nebūtinų reglamentavimo nuostatų ir skirtumų sumažinimas turėtų būti įtvirtintas daugiašaliuose procesuose, o ne dvišaliuose LPS;
B. kadangi ES ir Kanados galiojančių taisyklių suderinimas jokiu būdu negali kelti grėsmės vartotojų sveikatai ar susilpninti kokybės standartų, kurie turi būti taikomi Europos rinkai tiekiamiems Kanados gaminiams;
C. kadangi standartai žemės ūkio produktų srityje ES ir Kanadoje labai skiriasi, o standartų mažinimas nesuderinamas su ES teise arba pagal ją nepriimtinas;
D. kadangi reguliavimo naštos mažinimą visais atvejais būtina atsargiai įvertinti atsižvelgiant vartotojų teisę gauti informaciją apie perkamus produktus ir piliečių teisę gyventi teisiškai saugioje visuomenėje;
E. kadangi Europos Sąjungos sutarties (ESS) 1 straipsnyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“;
F. kadangi šiuo metu Komisijos siūlomas oficialiai nustatytas bendradarbiavimas reguliavimo srityje kenkia Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų teisėkūros išimtinėms teisėms ir todėl daro neigiamą poveikį Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių puoselėjimui;
G. kadangi dėl slapto IEPS derybų pobūdžio atsirado trūkumų, susijusių su demokratine derybų proceso kontrole; kadangi abiejose Atlanto pusėse suteikiant įvairių valdymo lygmenų parlamentų nariams, žurnalistams, mokslininkams, piliečiams ir jų pilietinės visuomenės organizacijoms visas galimybes susipažinti su svarbiausiais derybų dokumentais turėtų būti parodytas demokratinis principas; kadangi konsoliduoti tekstai turėtų būti skelbiami nedelsiant;
H. kadangi korporacijų interesų lobistų įtaka daug didesnė nei pilietinės visuomenės lobistų ir iki dešimties kartų dažniau susisiekia su Komisija;
I. kadangi susiduriame su nepakankamai reguliuojama globalizacija, prekybos susitarimas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas dar didesniam reguliavimo silpninimui, nes pastangos būtų nukreipiamos daugiausia į esamas ir būsimas netarifines kliūtis, būtų žalingas darbuotojų ir vartotojų teisėms, o didelės bendrovės ir investiciniai fondai ir toliau gautų iš liberalizavimo naudos; kadangi reikia tokio bendradarbiavimo susitarimo, kuriame didžiausias dėmesys būtų skiriamas darbuotojų, vartotojų ir aplinkos apsaugai; kadangi prekybos susitarimas galėtų tik papildyti pagrindines pirmiau apibūdintas pastangas stiprinti reguliavimą ir užtikrinti, kad jis atitiktų aukščiausius pasaulio lygmens standartus ir būtų užkirstas kelias socialiniam ir aplinkosauginiam dempingui;
J. kadangi dėl eksporto vykdant prekybą ir investicijų skatinamo augimo gali būti ne skatinamas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas be vyriausybių investicijų, o prarandamos darbo vietos ir patiriamas ekonomikos nuosmukis;
K. kadangi sunku įvertinti tikrąjį IEPS poveikį ir ES, ir Kanados ekonomikai, nes tyrimų rezultatai prieštaringi; kadangi IEPS nepadės išspręsti ilgalaikių struktūrinių ES ekonominių problemų ar pagrindinių jų priežasčių;
L. kadangi 87 proc. iš daugiau kaip 20 mln. MVĮ ES priklauso nuo paklausos vidaus rinkoje ir nedalyvauja tarptautinėje prekyboje ir kadangi šioms įmonėms pažanga toliau plėtojant vietos, regionines rinkas ir ES bendrąją rinką turi daug didesnį prioritetą;
M. kadangi pagal IEPS gerovė užtikrinama daugiausia perorientuojant prekybos srautus, o ne didėjant prekybos apimčiai;
N. kadangi IEPS nėra skyriaus dėl MVĮ;
O. kadangi Europos ūkininkai veikia vis globalesnėje rinkoje ir dėl to dažniau susiduria su kainų svyravimu nei kituose sektoriuose; kadangi dėl tokių prekybos susitarimų kaip IEPS kuriama mažiau darbo vietų kaimo vietovėse ir neužtikrinamos pakankamos sąlygos pragyventi iš žemės ūkio veiklos;
P. kadangi pačios Komisijos ataskaitoje dėl bendrojo būsimų prekybos susitarimų (įskaitant IEPS) poveikio ES žemės ūkiui pažymima, kad labai padidės žemės ūkio produktų importas, o eksportas padidės tik šiek tiek, tad bus daromas tiesioginis spaudimas ES gamintojams mažinti kainas; kadangi toje ataskaitoje taip pat prognozuojamas staigus jautienos kainų kritimas, vietos gamybos apimties sumažėjimas ir ES produkcijos gamybos vertės sumažėjimas; kadangi iš šių duomenų matyti, kad ateityje bus daromas neigiamas poveikis supirkimo iš mažų ūkininkų kainoms;
Q. kadangi kaimo vietovėse dažniausiai susitelkiama ties konkrečia veiklos rūšimi ir, nesant daug alternatyvų, jos gali patirti itin didelį IEPS poveikį; kadangi kaimo vietovėms ir darbo vietoms kaimo vietovėse kyla pavojus, nes pagal šį susitarimą nebebus taikomi tradicinio ūkininkavimo modeliai;
1. atmeta dabartinį IEPS;
2. mano, kad plataus užmojo „pasauliniai standartai“, kuriuos Komisija žada įtvirtinti tokiais susitarimais kaip TPIP ir IEPS, tėra mitas, nes tokiais susitarimais užtikrinamas tik dvišalis tarpusavio pripažinimas;
3. primygtinai ragina Komisiją suvokti, kad dėl IEPS ir kitų labai didelės apimties prekybos susitarimų bus de facto nustatomi standartai, nors šie susitarimai taip pat yra diskriminuojamojo pobūdžio, nes derybose nedalyvauja apie 130 šalių ir rizikuojama nepakankamai atsižvelgti į besivystančioms šalims svarbius klausimus, pvz., aprūpinimo maistu, žemės ūkio subsidijų ir klimato kaitos švelninimo; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų daryti pažangą daugiašaliuose demokratiniuose forumuose, pvz., vadovaujantis COP 21 požiūriu;
4. siūlo Komisijai nepamiršti, kad Lisabonos sutartimi nustatyta, jog ES prekybos politika yra bendrų Sąjungos išorės veiksmų sudedamoji dalis, taigi ją vykdant būtina atsižvelgti į vystymosi, aplinkos ir socialinės politikos tikslus bei padėti siekti kitų Europos Sąjungos sutartyje išdėstytų tikslų; todėl atmeta IEPS, nes juo ketinama didinti tarptautinių bendrovių pelną, o ne stiprinti visuomenę;
5. ragina Komisiją užtikrinti, kad darnaus vystymosi skyriumi būtų siekiama visiško veiksmingo aštuonių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų ir jų turinio, TDO deramo darbo darbotvarkės ir pagrindinių tarptautinių aplinkosaugos susitarimų ratifikavimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo; mano, kad nuostatomis turi būti siekiama toliau gerinti darbo ir aplinkosaugos standartų apsaugos lygį;
6. ragina Komisiją užtikrinti, kad darbo ir aplinkos apsaugos standartai būtų įtraukti ne tik į prekybos ir tvaraus vystymosi skyrių, bet ir į visas kitas susitarimo sritis;
7. ragina Komisiją užtikrinti, kad darbo teisės nuostatų įgyvendinimas ir jų laikymasis būtų užtikrinami taikant veiksmingą stebėsenos procedūrą, kurioje taip pat dalyvautų socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai;
8. pabrėžia, kad šalys neturi skatinti prekybos ar tiesioginių užsienio investicijų sušvelnindamos vietos darbo teisės aktų reikalavimus ir kad susitarime neturi būti jokių nuostatų, kuriomis šalims būtų užkertamas kelias taikyti nacionalinę teisę;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didesnės ES ir Kanadoje įsteigtų bankų ir kitų finansinių paslaugų teikėjų konkurencijos investicijų srityje finansų sistemos ir Kanadoje, ir ES bus glaudžiau susijusios tarpusavyje ir galės patirti didesnį išorės sukrėtimų poveikį ir pasekmes;
10. pažymi, kad IEPS numatyta didesnė konkurencija reiškia, kad siekdamas užimti rinkas finansų sektorius imsis rizikingesnių priemonių, parduos daugiau didelės rizikos finansinių produktų ir teiks mažiau paslaugų mažiau turtintiems klientams;
11. pabrėžia, kad turint omenyje, jog labai nedaug ES MVĮ vykdo eksportą į Kanadą, būtina atmesti IEPS ir kitus panašius laisvosios prekybos susitarimus, nes jie neatitinka teisėtų MVĮ interesų arba abiejų derybų šalių bendro įsipareigojimo ir dėl jų dar labiau padidėja MVĮ pažeidžiamumas palyginti su tarptautinėmis bendrovėmis; pabrėžia, kad dėl to yra akivaizdu, kad IEPS nesiekiama kurti naujų galimybių Europos MVĮ Kanadoje;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad IEPS ir panašiais susitarimais siekiama toliau liberalizuoti mūsų ekonomiką ir kad dėl tolesnės liberalizacijos moterys neretai patiria neproporcingą poveikį, nes jos dažniau dirba viešajame sektoriuje;
13. primena, kad vykstant viešosioms konsultacijoms dėl investicijų apsaugos sistemų 97 proc. respondentų neigiamai vertino bet kokį investuotojų ir valstybės ginčų sprendimą arbitražo tvarka ir minėjo vieną iš pagrindinių su tokiu ginčų sprendimo mechanizmu susijusių problemų, t. y. kad šalimis gali būti tik ieškinį pareiškęs investuotojas ir šalies nacionalinė vyriausybė, kuri yra atsakovė;
14. pažymi, kad siūloma investicinių teismų sistema neatitinka demokratinių reikalavimų ir dėl jos korporacijos įgyja galimybę apeiti nacionalinius teismus, tad užsienio investuotojai turės ypatingą galimybę pasinaudoti itin galingu tarptautinio ginčų sprendimo procesu, kuriam gali prireikti milijardų eurų viešųjų lėšų, ir jie galės ginti savo teises neprisiimdami tame procese atitinkamos atsakomybės;
15. konstatuoja, kad pagal siūlomą investicinių teismų sistemą arbitrai neprivalės vadovautis precedentu;
16. atkreipia dėmesį į tai, kad arbitrų atlyginimą lems teisme keliamų bylų skaičius ir joms nagrinėti skirtas laikas, o tai bus paskata vilkinti bylinėjimąsi, tad mokesčių mokėtojams teks nemenkos išlaidos;
17. pažymi, kad 80 proc. JAV bendrovių turi nemažą dalį akcijų Kanados įmonėse ir kad pasirašydama šį susitarimą ES suteikia galimybę toms bendrovėms pareikšti ieškinius valstybių narių vyriausybėms mokesčių mokėtojų sąskaita;
18. apgailestauja dėl to, kad IEPS tekste vartojamas neaiškus terminas „teisingas ir nešališkas režimas“, nes daugelyje investicinių arbitražo bylų dėl jo kilo problemų;
19. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal IEPS užsienio investuotojai galės patraukti atsakomybėn ES valstybes nares dėl jų priimamų įstatymų, darančių poveikį investuotojų pelnui, įskaitant teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, aplinką ar darbuotojų teises; be to, pažymi, kad nepriklausomas JT ekspertas pripažino IEPS nesuderinamu su teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principais ir konstatavo, kad prekybos susitarimai turėtų būti ratifikuojami tik atlikus poveikio žmogaus teisėms, sveikatai ir aplinkai vertinimus, kurie nebuvo atlikti dėl IEPS;
20. pažymi, kad nors pagal IEPS turi būti vykdoma „esminė verslo veikla“, dėl ICS tam tikra prasme bus galima ieškoti sau palankesnės sutarties, tad investuotojai galės rinktis, pagal kurį susitarimą nori pateikti ISDS skundą;
21. atkreipia dėmesį į tai, kad nors Belgijos vyriausybė yra paskelbusi, kad prašys Europos Teisingumo Teismo pareikšti nuomonę dėl ICS galiojimo pagal ES sutartis, to nepadarė nė viena ES institucija ir Teisingumo Teismo nebuvo paprašyta pateikti teisinę nuomonę dėl ICS kaip daugiašalio investicinio teismo galiojimo ir suderinamumo su ES sutartimis;
22. primena, kad abiejų šalių teisei imtis reguliavimo veiksmų taikomos IEPS nuostatos, tad sumažėja nacionalinių valdžios institucijų veiksmų laisvė reguliavimo srityje;
23. pažymi, kad IEPS jungtinis komitetas turės plataus masto kompetenciją būsimame teisėkūros procese ir kad demokratinė kontrolė jam nebus taikoma;
24. apgailestaudamas pažymi, kad IEPS reketo nuostatos ir neveikimo išlygos vis dėlto bus viršesnės už teigiamo sąrašo metodą, tad bus blokuojamas bet koks viešojo sektoriaus liberalizavimas ateityje;
25. atmeta vadinamojo „kintančio susitarimo“ koncepciją ir primygtiną reikalavimą, kad su susitarimu susiję visi svarbūs, išsamūs klausimai būtų išspręsti derybose, nes dėl nieko nebus susitarta, kol bus susitarta dėl visko; atmeta siūlymą vėliau, apeinant demokratišką teisėkūros procesą, reguliavimo klausimus perkelti specialiai sukurtoms ekspertų grupėms;
26. laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų sutelkti dėmesį į susitarimus ir sutartis, kuriomis ginamos žmogaus teisės ir užtikrinamas tvarus vystymasis, o ne į dabartinę prekybos politiką, naudingą tik tarptautinėms korporacijoms; todėl ragina Komisiją pradėti aktyviai dalyvauti JT atviros sudėties darbo grupės veikloje siekiant parengti privalomą sutartį dėl tarptautinių korporacijų ir žmogaus teisių;
27. apgailestaudamas pažymi, kad IEPS tarpvalstybinės prekybos paslaugomis skyriaus nuostatomis dėl patekimo į rinką iš esmės panaikinamas reikalavimas atlikti ekonominių poreikių vertinimą arba taikyti kiekybinius paslaugų teikėjų skaičiaus tam tikrame sektoriuje apribojimus; mano, kad IEPS nepakankamai įtvirtintas atsargumo principas ir jo taikymas ateityje;
28. nepritaria tam, kad IEPS nuostatomis nenumatyta aiški išimtis viešiesiems vandentvarkos paslaugų teikėjams ir susidaro padėtis, kurioje dėl vyriausybės politikos šioje srityje, kuria siekiama apsaugoti galimybę naudotis švariu ir saugiu geriamuoju vandeniu, galėtų būti teikiami skundai pagal investicijų skyrių dėl „kliūčių prekybai“ ir taip atsirastų precedentas visoms politikos kryptims viešajame sektoriuje; be to, pažymi, kad IEPS neapibūdintos ir neapibrėžtos viešosios paslaugos;
29. atmeta IEPS keliamas grėsmes viešosios politikos priemonėms visuomenės sveikatos sektoriuje ir nepritaria užsienio investuotojų teisei apskųsti tas priemones pagal nuostatas dėl užsienio investicijų; apgailestauja dėl to, kad vyraus komerciniai tarptautinių bendrovių interesai, kuriuos rems arbitražo sistema, ir bus užmirštas žmogiškasis aspektas ir pacientų teisės;
30. pažymi, kad dėl IEPS finansų sektorius bus skatinamas prisiimti didesnę riziką ir daryti spekuliatyvias investicijas, kad išgyventų labiau konkurencingoje tarptautinėje rinkoje; mano, kad dėl IEPS vyriausybės taip pat turės mažiau galimybių imtis reguliavimo veiksmų siekiant spręsti finansinio nestabilumo problemas, be kita ko, todėl, kad bus institucionalizuotas finansų sektoriaus balsas reguliavimo procese;
31. nepritaria platesniam rinkos atvėrimui iš keleto šaltinių finansuojamų švietimo paslaugų srityje, visų pirma ikimokyklinio ugdymo, vidurinio lavinimo ir aukštojo mokslo bei suaugusiųjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo srityse, nes daugiašaliame Bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis jau yra daugiau negu pakankamai nuostatų dėl liberalizavimo;
32. atkreipia dėmesį į tai, kad IEPS turės neigiamą poveikį galimybei gauti vaistų, ypač piliečiams Kanadoje, kurioje jau dabar vaistų kainos antrojoje vietoje pagal dydį pasaulyje; mano, kad dėl IEPS gali sumažėti visuotinės svarbos paslaugų (socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo, vandens tiekimo paslaugų) kokybės standartai ir įperkamumas;
33. pažymi, kad IEPS nėra įvertinamas galimas jo poveikis vaistų kainoms ir nepripažįstama, kad intelektinės nuosavybės teisės (INT) yra neįveikiama kliūtis lygioms galimybėms gauti vaistų;
34. mano, kad INT, įskaitant geografines nuorodas, reikėtų išbraukti iš IEPS, nes siūlomos taisyklės pernelyg invazinio pobūdžio ir kelia grėsmę, kad nebus galimybių gauti įperkamų vaistų;
35. dar kartą patvirtina, kad liberalizavus žemės ūkio rinkas dėl IEPS kils pavojus maisto saugos standartams, nes per IEPS jungtinį komitetą bus blokuojami teisės aktų pakeitimai ir skatinamas tolesnis reguliavimo panaikinimas; taip pat pažymi, kad IEPS nėra konkrečių nuostatų dėl gyvūnų gerovės, tad sudarant tarptautinius prekybos sandorius skatinama nusižengti svarbiems etikos principams ir socialinėms vertybėms; mano, kad dėl dabartinės susitarimo redakcijos kyla grėsmė vietos žemės ūkiui abiejose Atlanto pusėse;
36. ragina Komisiją tvirtai įsipareigoti išsaugoti dabartinius ir būsimus maisto saugos ir žmonių, augalų sveikatos ir pasėlių bei aplinkos apsaugos, vartotojų apsaugos ir gyvūnų sveikatos ir gerovės standartus, nustatytus pagal ES teisės aktus; taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad ir ateityje šių standartų didinimui nebūtų jokių kliūčių, kad nebūtų pakenkta pagrindinėms ES vertybėms, kaip antai atsargumo ir tvaraus ūkininkavimo principams, ir kad ES piliečiai ir toliau galėtų pasitikėti produktų atsekamumu ir ženklinimu ES rinkoje, ir numatyti konkrečias priemones, kaip derybose išsaugoti atsargumo principą;
37. ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad žemės ūkio produktų importas į ES būtų leidžiamas, tik jeigu jie buvo pagaminti tokiu būdu, kuris atitinka ES vartotojų, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos standartus ir būtinuosius socialinius standartus;
38. ragina Komisiją užtikrinti deramą teisinę ES geografinių nuorodų apsaugą Kanados rinkoje ir ES žemės ūkio produktų kokybę, taip pat priemones, taikomas nederamo naudojimo, klaidinančios informacijos ir praktikos atveju, taip pat užtikrinti žemės ūkio produktų ženklinimo, atsekamumo ir tikros kilmės nuorodos apsaugą, kad tai būtų pagrindinis subalansuoto susitarimo elementas;
39. atkreipia dėmesį į tai, kad į išorės sąnaudas dėl su klimatu susijusios žalos, patiriamos dėl ilgesnių vežimo atstumų, didesnės prekybos apimties, pramoninio ūkininkavimo ir vietos ekonomikos žlugdymo, prekybos derybose neatsižvelgiama arba joms skiriamas tik šalutinis vaidmuo;
40. be to, pažymi, kad neminimos klimato padarinių švelninimo priemonės, kaip antai laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas, ekologiškų energijos šaltinių naudojimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas žemės ūkio sektoriuje, ir kad gali įsitvirtinti praktika jas apskųsti kaip neteisėtas kliūtis prekybai; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl investicijų apsaugos reformos tampa pernelyg brangios;
41. ragina Komisiją išsaugoti atsinaujinančios energijos šaltinių plėtros ir efektyvaus energijos vartojimo tikslus atsižvelgiant į didėjantį energijos tiekimo saugumą; pabrėžia, kad į atitinkamą skyrių turi būti įtrauktos aiškios garantijos, kad nebus pakenkta ES aplinkosaugos standartams ir veiksmų klimato srityje tikslams, ir kad ES turi išlaikyti laisvę savarankiškai imtis veiksmų siekdama ateityje nustatyti standartus ir tikslus;
42. pažymi, kad IEPS gali turėti tik nepageidaujamą poveikį mūsų tikslui įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus, turint omenyje jo neigiamą poveikį klimato kaitai ir aplinkosaugos, socialinėms ir darbuotojų teisėms;
43. nepritaria tam, kad IEPS kenktų ES piliečių asmens duomenų apsaugai dėl įsipareigojimų, priimamų dėl tarpvalstybinių duomenų srautų;
44. pažymi, kad IEPS šalys tikslinamaisiais ir aiškinamaisiais tikslais paskelbė 38 deklaracijas, pareiškimus ir kitus dokumentus; be to, pažymi, kad dauguma tų pareiškimų yra vienašaliai, o tai reiškia, kad jų teisinė vertė menka ir jų negalima laikyti privalomais aiškinant tekstą, tad jų nepakanka norint pakeisti arba iš dalies pakeisti svarbiausias IEPS nuostatas, kad būtų išsklaidytos visuomenės abejonės ir kad būtų atsižvelgta į Valonijos vyriausybės išdėstytas sąlygas;
45. atkreipia dėmesį į tai, kad savo nuomonėje Nr. 2/15 generalinė advokatė pripažino, kad ES ir Singapūro LPS yra mišrus susitarimas; mano, kad tai pasakytina ir apie IEPS ir kad dėl šios priežasties susitarimą turi ratifikuoti visi nacionaliniai parlamentai pagal vidaus procedūras;
46. atmeta IEPS ir neduoda savo sutikimo;
47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] OL C 380E, 2012 12 11, p. 20.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0532.
- [3] http://www.citizen.org/documents/EU-ISDS-liability.pdf