PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Dadabo pabėgėlių stovyklos
15.5.2017 - (2017/2687(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Marie-Christine Vergiat, Marina Albiol Guzmán, Patrick Le Hyaric, Younous Omarjee, Tania González Peñas, Miguel Urbán Crespo, Lola Sánchez Caldentey, Xabier Benito Ziluaga, Estefanía Torres Martínez, Paloma López Bermejo, Merja Kyllönen, Sabine Lösing, Barbara Spinelli, Maria Lidia Senra Rodríguez, Javier Couso Permuy, Dimitrios Papadimoulis, Stelios Kouloglou, Neoklis Sylikiotis, Takis Hadjigeorgiou GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1966 m. JT pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,
– atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso, kurios dalyvė yra Kenija,
– atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,
– atsižvelgdamas į Rytų Afrikos Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos (IGAD) 2017 m. kovo 25 d. Nairobio deklaraciją dėl tvarių sprendimų dėl pabėgėlių iš Somalio ir į Somalį grąžinamų asmenų reintegracijos,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2016 m. rugsėjo 19 d. Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų,
– atsižvelgdamas į Trišalės ministrų komisijos 2016 m. birželio 25 d. bendrą pranešimą dėl savanoriško Kenijoje esančių pabėgėlių iš Somalio grąžinimo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 15 d. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo migracijos klausimais rezultatus,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Chartumo proceso ministrų konferencijos deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio mėn. pasirašytą Somalio vyriausybės, Kenijos vyriausybės ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro trišalį susitarimą,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą dėl atsakomybės už pabėgėlius pasidalijimo,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos humanitarinį finansavimą pabėgėlių problemai Kenijoje spręsti,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Kenijos, ypač į 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi, nepaisant didelių gamtinių išteklių, Somalio pusiasalis yra vienas vargingiausių pasaulio regionų; kadangi aprūpinimo maistu padėtis ten ypač trapi ir milijonai šio regiono gyventojų kenčia dėl netinkamos mitybos bei patiria bado grėsmę;
B. kadangi šio regiono šalys šiuo metu išgyvena didžiausią sausrą per pastaruosius šešiasdešimt metų, sustiprinusią maisto krizę Etiopijoje, Kenijoje, Somalyje ir Jemene, ir dėl jos gali ištikti visuotinis badas; kadangi Keniją dažnai ištinka pasikartojančios sausros, ypač sausose ir pusiau sausose šalies šiaurinės dalies teritorijose, kur gyvena 5,5 mln. žmonių, daugiausia smulkiųjų gyvulių augintojų, kurių padėtis ypač pažeidžiama ir kurie nuolat gyvena skurdžiai; kadangi klimato kaita daro pražūtingą poveikį klajokliniam gyvulių auginimui – daugelio regiono gyventojų gyvenimo būdui;
C. kadangi Kenija yra didžiausia Rytų Afrikos ekonomika, bet, net ir turėdama didelius išteklius, užima vieną iš paskutinių vietų žmogaus socialinės raidos indekso klasifikacijoje; kadangi dauguma Kenijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos; kadangi, mažumai monopolizavus išteklius, Kenijos ekonomika patiria endeminių problemų; kadangi smulkieji ūkiai sudaro 94,8 proc. visų Kenijos ūkių, bet naudojasi tiktai 11,7 proc. šalyje esančios žemės ūkio paskirties žemės; kadangi Afrika neseniai patyrė masinio žemių grobimo bangą ir milijonai hektarų dirbamos žemės atsidūrė stambiųjų įmonių rankose, o dešimtys tūkstančių žemdirbių bendrijų neteko pragyvenimo lėšų; kadangi iš Kenijos į Europos Sąjungą daugiausia eksportuojama arbata, kava, rožės ir gvazdikai, pupelės, žirneliai, avokadai, didieji niliniai ešeriai ir tunai; kadangi 500 000 hektarų Kenijos žemių Kanados, Japonijos ir Belgijos įmonės naudoja gaminti biodegalams, ir tai sukelia reikšmingų padarinių aplinkai bei vietos bendruomenėms;
D. kadangi nuo JAV kariuomenės įvedimo 1992 m. – vadinamosios operacijos „Restore Hope“ – Somalis yra karo zona; kadangi Somalio, Etiopijos ir Kenijos savitarpio konfliktą didele dalimi lėmė nužymėtos kolonijų sienos, nes daugiausia Somalio gyventojų buvo išskirstyti šiose trijose šalyse, ir dėl šios padėties kilo įvairių konfliktų, būtent XX a. 9-ajame dešimtmetyje Kenijos kariuomenės įvykdytos kelių tūkstančių iš Somalio kilusių Kenijos piliečių žudynės;
E. kadangi IGAD (Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos) 2017 m. kovo 26 d. aukščiausiojo lygio susitikime priimtame Nairobio pasauliniame veiksmų plane buvo pabrėžta, jog žmonių persikėlimo šiame regione priežastys yra sausra ir ginkluoti konfliktai;
F. kadangi pilietiniame kare dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių, Somalyje nėra vyriausybės, Somalio žvejai yra praradę pragyvenimo lėšas, jūroje prie Somalio krantų paplito ginkluoti plėšimai, įsivyravo įtampa tarp Sudano ir Pietų Sudano, Etiopijos, Eritrėjos ir Somalio, taip pat Eritrėjos ir Džibučio, Kenija ir kitos kaimyninės šalys dalyvauja Somalyje dislokuotų Afrikos Sąjungos pajėgų veikloje, regione vyksta išorės veikėjų kišimasis ir dalyvavimas, o Europos Sąjunga ir kiti Vakarų subjektai čia turi ekonominių ir geostrateginių interesų, ir dėl visų šių veiksnių Somalio pusiasalis yra vienas konfliktiškiausių regionų pasaulyje; kadangi daugelis subjektų pažeidė Jungtinių Tautų ginklų embargą;
G. kadangi Somalio pusiasalio regione, kuriame gyvena apie 250 mln. žmonių ir gyventojų skaičius sparčiai auga, priimta daugiausia Afrikoje perkeltų asmenų bei pabėgėlių, ir šis skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje; kadangi 2017 m. kovo 31 d. UNHCR Kenijoje įregistravo 486 037 pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų;
H. kadangi Dadabo pabėgėlių stovyklų kompleksas 1991 m. buvo įsteigta kaip laikina priebėga apie 90 000 asmenų, kurie ieško prieglobsčio, bėga nuo persekiojimo, prievartos ir nestabilumo Rytų Afrikos regione ir konkrečiai nuo pilietinio karo Somalyje; kadangi 2011 m. paaštrėjus konfliktams ir vietos gyventojus ištikus badui, milijonai žmonių buvo priversti palikti Somalį, todėl pabėgėliai pradėjo masiškai vykti į Dadabą, ir dabar šioje pabėgėlių stovykloje gyvena daugiau kaip 308 000 įregistruotų Somalio piliečių. kadangi, JTO vertinimu, šiuo metu Dadabe laikoma apie 260 000 asmenų, iš jų 95 proc. yra atvykę iš Somalio, o 60 proc. yra jaunesni nei 18 metų amžiaus; kadangi kompleksą šiuo metu sudaro penkios skirtingos zonos, kuriose gyvena skirtingų tautų atstovai, jų bendras plotas sudaro 50 kvadratinių kilometrų, ir daugiausia asmenų gyvena seniausiose komplekso stovyklose – Hagaderoje, Dahagalyje ir Ifo;
I. kadangi pabėgėlių iš Somalio padėtis nesikeičia daugiau kaip tris dešimtmečius ir tremtyje gimė trečioji pabėgėlių karta; kadangi apie 1 mln. Somalio piliečių buvo perkelti regione ir dar 1,1 mln. – pačiame Somalyje; kadangi Somalis yra viena iš penkių šalių, iš kurių jau penkiolika metų atvyksta daugiausia pabėgėlių, šiuo metu įregistruoti 1,1 mln. pabėgėlių ir daugiau kaip 80 proc. jų apgyvendinti Somalio pusiasalyje bei Jemeno regione;
J. kadangi po teroristinio išpuolio prieš Garisos universitetą 2015 m. balandžio mėn. šalies viceprezidentas William Ruto paskelbė ultimatumą Jungtinėms Tautoms, ragindama Žmogaus teisių tarybą per tris mėnesius uždaryti Dadabo pabėgėlių stovyklą, o jeigu tai nebūtų padaryta, Kenija ją uždarytų pati; kadangi Žmogaus teisių taryba įspėjo, kad šios stovyklos uždarymas sukeltų „ypač didelių humanitarinių ir praktinių padarinių“; kadangi pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso draudžiama pabėgėlius siųsti į regionus, kuriuose gresia pavojus jų gyvybei arba laisvei; kadangi taip pat buvo pasiūlyta pastatyti Somalį ir Keniją skiriančią sieną;
K. kadangi 2016 m. gegužės mėn. Kenija panaikino savo pabėgėlių reikalų departamentą, kuris buvo atsakingas už jų surašymą, ir tai reiškia, kad dešimtys tūkstančių asmenų nebuvo įregistruoti; kadangi 2016 m. gegužės 6 d. Kenijos vyriausybė pranešė apie savo sprendimą „artimiausiu metu“ uždaryti Dadabo stovyklų kompleksą dėl priežasčių, susijusių su saugumu ir dėl būtinybės nutraukti ilgalaikį pabėgėlių buvimą regione;
L. kadangi tada Kenijos institucijos, remiamos Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro vadovybės, paspartino 2013 m. sukurtos „savanoriškos“ pabėgėlių repatriacijos programos įgyvendinimą; kadangi daugelis NVO ir tarptautinių veikėjų atskleidė, jog Kenijos įgyvendinama pabėgėlių iš Somalio repatriacijos programa, įgyvendinama baimės ir dezinformacijos sąlygomis, neatitinka savanoriškam pabėgėlių grįžimui taikomų tarptautinių kriterijų; kadangi 2016 m. rugpjūčio mėn. Somalio Džubalando valstijos institucijoms teko suvaldyti grįžtančių asmenų srautą Kismavo regiono sostinėje; kadangi, pasak UNHCR, 70 proc. grįžtančių asmenų sudarė vaikai;
M. kadangi Kenijos vyriausybė 2016 m. lapkričio mėn. pranešė, kad dėl „humanitarinių priežasčių“, tarptautinės bendruomenės prašymu, stovyklos uždarymas bus atidėtas šešiems mėnesiams, t. y., iki 2017 m. gegužės mėn.; kadangi 2017 m. vasario 9 d. Nairobio Aukščiausiasis teismas, atsakydamas į dviejų Kenijos žmogaus teisių gynimo organizacijų (Kenijos nacionalinės žmogaus teisių komisijos ir Kituo Cha Sheria) peticiją, nusprendė, kad Kenijos Vyriausybės sprendimas uždaryti Dadabo pabėgėlių stovyklą yra diskriminuojantis ir tolygus kolektyvinei, savavališkai ir neproporcingai bausmei;
N. kadangi Dadabo pabėgėlių stovyklos uždarymas padarytų įtaką visoms gretimoms šalims, visų pirma – Etiopijai, kurioje šiuo metu gyvena apie 245 000 pabėgėlių iš Somalio;
O. kadangi vis didesnis lėšų trūkumas ir tarptautinių paramos teikėjų pagalbos sumažėjimas padarė tiesioginį poveikį pabėgėlių padėčiai Dababe, būtent dėl maisto davinių sumažėjimo, nepakankamų galimybių pasinaudoti medicinos paslaugomis ir pagalba bei mokymo ir švietimo paslaugomis;
P. kadangi 2017 m. kovo mėn. UNHCR nurodė, jog, siekiant tinkamai priimti 486 037 į Keniją perkeltus asmenis, prireiks 215 200 000 JAV dolerių; kadangi iki šiol surinkta vos 15 proc. reikalingų lėšų; kadangi HCR, atsižvelgdamas į geopolitinę padėtį regione, prognozuoja 27 598 naujų pabėgėlių atvykimą;
Q. kadangi, siekiant kovoti su integrizmu, smurtu ir netolerancija, labai svarbu švietimas, raštingumas, moterų teisės, socialinis teisingumas ir teisingas valstybės įplaukų paskirstymas visuomenėje, nelygybės mažinimas ir kova su korupcija;
R. kadangi 2014–2020 m. Europos Sąjunga skirs Kenijai 435 mln. eurų; kadangi Sąjunga yra veikėjas, per Pagalbos Afrikai patikos fondą skiriantis didžiausią finansinę paramą Afrikos Sąjungos misijai Somalyje (Amisom); kadangi Sąjunga šiame regione vykdo daug civilinių ir karinių operacijų, kaip antai regioninių jūrinių pajėgumų Somalio pusiasalyje stiprinimo misiją (EUCAP Nestor), vykdomą pagal BSGP (nuo 2012 metų), Europos Sąjungos karinę operaciją, skirtą prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (EU NAVFOR) (nuo 2008 m.) ir Europos Sąjungos karinę misiją siekiant prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo (EUTM Somalia) (nuo 2010 m.); kadangi JAV naudojasi Mandos įlankos (Kenija) karinio jūrų laivyno baze; kadangi NATO ir JAV vykdo padėtį destabilizuojančius veiksmus šiame regione;
1. reiškia ypač didelį susirūpinimą dėl pabėgėlių padėties Somalio pusiasalyje ir konkrečiai Kenijoje bei Dadabo stovykloje; teigiamai vertina Nairobio Aukščiausiojo teismo nutartį, kad „Kenijos Vyriausybės sprendimas uždaryti Dadabo pabėgėlių stovyklą [...] yra niekinis“; ragina šalies institucijas įgyvendinti šią nutartį;
2. pabrėžia, kad, turint omenyje, kad nestabilumas dar vyrauja platesniame regione, pabėgėliai nebegalės sugrįžti į namus; taip pat pabrėžia, kad tęstinei Dadabo stovykloje ir visoje šalyje esančių pabėgėlių apsaugai užtikrinti reikalingas regiono lygmens sprendimas;
3. pareiškia, kad nuo 2013 m. jam didelį nerimą kelia „savanoriško grįžimo“ strategija; prašo atskleisti visą tiesą apie galimai taikomas „bauginimo, įbaiminimo ir dezinformavimo“ priemones, įskaitant UNHCR vaidmenį įgyvendinant tokią politiką;
4. turi omenyje, kad Nairobyje priimtas pasaulinių ir regioninių veiksmų planas, kuriame numatyta palaipsniui uždaryti stovyklas, siekiant „sudaryti pabėgėliams sąlygas įsidarbinti ir gauti paslaugas priimančiojoje šalyje bei laisvai judėti“; pabrėžia, kad svarbu, kad stovyklos būtų uždaromos paisant visų žmogaus teisių ir dar labiau nepabloginant atitinkamų asmenų gyvenimo sąlygų;
5. pabrėžia, kad dėl didėjančio piliečių skurdo, blogėjančių ekonominių perspektyvų, didėjančios nelygybės ir ribotų mokymosi galimybių išaugo bedarbių gretos, todėl susidarė palanki socialinė ekonominė aplinka terorizmui plėtotis; taip pat pažymi, kad daugelyje regionų Somalio ir Kenijos valstybės gyventojams neteikia jokių pagrindinių viešųjų paslaugų, kaip antai vandens tiekimo, nuotekų valymo, sveikatos ir švietimo paslaugų; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Somalio ir Kenijos institucijas ieškoti išeičių iš esamos socialinės-ekonominės padėties ir kovoti su gyvenimo lygio kritimu, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą;
6. prašo Sąjungos skirti skubią humanitarinę pagalbą, reikalingą pabėgėlių padėčiai pagerinti ir badui regione sumažinti; ragina Sąjungą padidinti oficialios paramos vystymuisi, skiriamos žemės ūkiui, ir oficialios paramos vystymuisi investicijoms į mažus tvarius ūkius ir klajoklinį gyvulių auginimą, kad smulkiems ūkininkams būtų užtikrinta prieiga prie žemės ir taip stiprinama vietos rinka, ir užtikrinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą Somalio pusiasalyje, taip pat padėti atkurti vandens išteklius Somalio pusiasalyje, siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinį žvejams ir jų šeimoms;
7. primygtinai prašo, kad parama vystymuisi nebūtų naudojamasi siekiant uždaryti ir kontroliuoti sienas arba užtikrinti migrantų readmisiją; prašo Sąjungos ir valstybių narių Somalio pusiasalyje teikiamą pagalbą visų pirma naudoti problemoms, susijusioms su didele nelygybe, skurdu, nuolatine netinkama mityba, galimybėmis gauti sveikatos priežiūros ir viešąsias paslaugas, ypač reprodukcinį ir ginekologinį gydymą, spręsti ir darnaus vystymosi tikslams pasiekti; taip pat prašo padidinti pagalbą maistu ir ją visų pirma panaudoti vietos ūkininkų maisto produktams pirkti; griežtai prieštarauja EPF lėšų naudojimui teisėsaugos ar karinėms pajėgoms sudaryti;
8. prieštarauja bet kokiam bandymui Sąjungos migracijos politiką iškelti į trečiąsias šalis; pažymi, kad Chartumo procesas, kuriame dalyvauja Kenija ir Somalis, jokiu būdu nepadeda šalinti giliųjų migracijos priežasčių; mano, kad ši politika prieštarauja teisei į laisvą judėjimą, teisei į prieglobstį ir apskritai tarptautinėse sutartyse apibrėžtoms migrantų teisėms;
9. prašo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pagalbą teikti mokant subsidijas, o ne teikiant paskolas, kad nebūtų padidinta skolos našta; apgailestauja dėl to, kad daug Sąjungos valstybių narių nepasiekė tikslo šiai paramai skirti 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir kad kai kurios valstybės sumažino paramai vystymuisi skiriamų lėšų dalį; apgailestauja dėl to, kad valstybės narės skiria mažiau lėšų pagalbos maistu programoms;
10. griežtai kritikuoja įvairių Vakarų subjektų per kelerius pastaruosius metus vykdytus veiksmus, kuriais buvo paskatintas tam tikrų Somalio pusiasalio gyventojų radikalėjimas; pabrėžia, kad tokia politika sukuriamos palankios sąlygos terorizmui, užuot su juo kovojus; yra susirūpinęs dėl to, kad ES kovos su terorizmu politika visų pirma orientuota į karinius „sprendimo metodus“, dėl to vykdoma daugybė karinės paramos Somalio pusiasalio šalims programų; teigia, kad konfliktai šiame regione negali būti sprendžiami karinėmis priemonėmis;
11. ragina Europos Sąjungą ir tarptautinę bendruomenę bendradarbiauti su Afrikos šalimis ir regioniniais bei tarptautiniais veikėjais, siekiant spręsti konfliktus tiktai taikiomis priemonėmis, konkrečiai siekiant pašalinti giliąsias jų priežastis; ragina ES nustatyti naują santykių su Kenija ir visomis Afrikos valstybėmis sistemą, kuri būtų grindžiama ne asociacijos susitarimais, kurie visų pirma nukreipti į Europos bendrovių interesams naudingų laisvosios prekybos zonų kūrimą, o nesikišimu į tų valstybių vidaus reikalus ir pagarba jų suverenitetui, taip pat skirtą kaimyninių regionų vystymuisi remti ir užimtumui bei švietimui skatinti;
12. dar kartą tvirtina, kad Europos įmonės, vykdančios veiklą trečiosiose šalyse, privalo griežtai laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų; todėl prašo valstybių narių stebėti, kad įmonės, kurioms taikoma nacionalinė teisė, laikytųsi žmogaus teisių ir socialinių, sveikatos ir aplinkosaugos standartų, kurių laikytis jos privalo, kai steigiasi ar vykdo savo veiklą trečiojoje šalyje; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių prieš Europos įmones, kurios nesilaiko šių standartų arba kurios nepakankamai atlygina žalą asmenims, nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų, už kuriuos jos yra tiesiogiai arba netiesiogiai atsakingos;
13. ragina Kenijos Vyriausybę ir išteklių gavybos įmonių kilmės šalių vyriausybes nurodyti tokioms įmonėms taikyti gerąją patirtį siekiant užtikrinti skaidrumą, atsakingumą ir piliečių dalyvavimą bei kovoti su korupcija gavybos pramonės sektoriuje;
14. mano, kad siekiant sukurti gyventojams padorias gyvenimo sąlygas ir užtikrinti Somalio pusiasalio šalių apsirūpinimo maistu savarankiškumą, svarbiausia kovoti su kovoti su daugiašalių ir konkrečiai Europos įmonių vykdomu žemės pasisavinimu; todėl prašo surengti specialų esminį Europos Sąjungos ir Somalio pusiasalio šalių dialogą šiuo klausimu;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai ir Tarybai, Europos Sąjungos valstybėms narėms, Somalio pusiasalio šalims, Panafrikos Parlamentui ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos narėms.