Procedūra : 2017/2654(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0337/2017

Pateikti tekstai :

B8-0337/2017

Debatai :

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 428kWORD 55k
15.5.2017
PE603.762v01-00
 
B8-0337/2017

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl Sirijos (2017/2654(RSP))


Javier Couso Permuy, Eleonora Forenza, Takis Hadjigeorgiou, Neoklis Sylikiotis, Marisa Matias, Paloma López Bermejo, Ángela Vallina GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Sirijos (2017/2654(RSP))  
B8-0337/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Sirijoje ir ISIS /„Da’esh“ puolimo, ypač 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją „Sirija: padėtis Palmyroje ir Mazeno Darwisho atvejis“(1), 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl padėties Jarmuko pabėgėlių stovykloje Sirijoje(2) ir 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“(3),

–  atsižvelgdamas į atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas dėl pabėgėlių,

–  atsižvelgdamas į bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Sirijos elementai“(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 16 d. ataskaitą, parengtą JT ekonominei ir socialinei komisijai, apie humanitarinį su Sirija susijusių vienašalių ribojamųjų priemonių poveikį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi konfliktas Sirijoje jau trunka šešerius metus ir sukėlė didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų humanitarinę krizę pasauliniu mastu; kadangi civiliai gyventojai ir toliau yra pagrindinės konflikto aukos; kadangi daugiau kaip 13,5 mln. žmonių Sirijoje, beveik trims ketvirtadaliams visų likusių gyventojų, reikalinga skubi pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip antai medicinos pagalba, pagalba maisto srityje, vanduo ir būstas; kadangi 6,3 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje, o 4,7 mln. gyvena sunkiai pasiekiamose ir apsiaustose teritorijose; kadangi šis kruvinas karas – regioninių ir tarptautinių užsienio galių vykdomo konflikto kaip priemonės panaudojimo pasekmė;

B.  kadangi daugiau kaip 11 mln. žmonių paliko savo namus Sirijoje ir pabėgo į kaimynines šalis;

C.  kadangi grupuotė ISIS /„Da’esh“ ir kitos džihadistų grupuotės vykdė žiaurumus, įskaitant brutalias egzekucijas ir numanomą seksualinį smurtą, grobimus, kankinimus, priverstinį atvertimą į islamą ir moterų bei mergaičių vergovę; kadangi vaikai verbuojami ir naudojami teroristiniams išpuoliams vykdyti; kadangi didelį susirūpinimą kelia grupuotės ISIS /„Da’esh“ kontroliuojamų teritorijų gyventojų gerovė ir tai, kad per išlaisvinimo kampaniją jie gali būti naudojami kaip gyvieji skydai; kadangi tokie nusikaltimai gali būti prilyginami karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui;

D.  kadangi šiurkščius tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus vykdė visos šalys; kadangi teroristinės grupės nesilaiko atsargumo ir proporcingumo principų; kadangi į civilių gyvenamas vietoves, mokyklas, ligonines, humanitarinės pagalbos darbuotojus ir pabėgėlių stovyklas buvo nusitaikyta sąmoningai – tai veiksmai, kurių kaip karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai kaltininkai neturėtų likti nenubausti;

E.  kadangi, remiantis Ženevos komunikatu ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, visoms šalims reikia dar kartą priminti, kad konfliktą Sirijoje reikia išspręsti pasitelkiant Sirijos vykdomą politinį procesą, kad būtų sudaryta taikos sutartis, atitinkanti Sirijos piliečių lūkesčius;

F.  kadangi bet koks politinis procesas, kuriuo siekiama užbaigti Sirijos krizę ir pasiekti tvarią taiką, turi būti vykdomas vadovaujantis tiesos komisija, kuri užtikrina žinias, kovą su nebaudžiamumu, teisingumą ir atleidimą, kaip tai buvo padaryta sėkmingai sprendžiant konfliktus kitose teritorijose;

G.  kadangi 2017 m. balandžio 11 d. Turkijos Nacionalinės gynybos ministerija paskelbė, kad baigtas pirmasis 911 km Sirijos sienos statybos etapas; statybą baigus bus 67 gynybos bokšteliai; kadangi Turkijos sienos apsaugos pareigūnų šaudymai į Sirijos piliečius, bandančius kirsti Turkijos ir Sirijos sieną, buvo dokumentuoti ir dėl to, kad Sirijos žmogaus teisių observatorijos duomenimis iki 2016 m. pabaigos ne mažiau kaip 165 Sirijos piliečiai žuvo;

H.  kadangi trys šalys, kurios priima daugiausia pabėgėlių iš Sirijos, yra Turkija (2 973 980), Libanas (1 011 366) ir Jordanija (659 246);

I.  kadangi Europoje 2011 m. balandžio mėn. – 2016 m. spalio mėn. sirai pateikė 884 461 tarptautinės apsaugos prašymą; kadangi kelios valstybės narės vis dar nesuteikia teisės į prieglobstį pabėgėliams iš Sirijos ir kitiems pabėgėliams ir pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinę politiką ir vertybes;

J.  kadangi Sirijos tauta kentėjo nuo didėjančio skurdo net prieš prasidedant karui dėl to, kad buvo įgyvendintos priemonės, kurias TVF ir Pasaulio bankas nustatė Sirijos vyriausybei kaip sąlygas jai gauti kreditų, reikalingų siekiant kovoti su ekonomikos krize, kurią sukėlė, be kita ko, sausrų, nuniokojusių Sirijos žemės ūkio sektorių, gausa;

K.  kadangi ES ir jos valstybės narės, statydamos tvoras ir Sąjungos išorės sienas vis labiau saugodamos nuo migrantų ir pabėgėlių, sykiu nesuteikdamos galimybių saugiai ir teisėtai atvykti į ES, prisideda prie nusikalstamos ir pavojingos kontrabandos žmonėmis veiklos vykdymo; kadangi todėl ES ir jos valstybės narės nesugeba tinkamai reaguoti į pabėgėlių krizę savo kaimynystėje; kadangi ES ir Turkijos susitarimu dėl migracijos pažeidžiama Ženevos konvencija, atsižvelgiant į tai, kad Turkija nuolat pažeidžia žmogaus teises;

L.  kadangi vienašališkai JAV ir ES taikomos „ekonominės sankcijos“ Sirijai yra pats sudėtingiausias ir didžiausio masto kada nors paskirtas sankcijų režimas; kadangi šios sankcijos turi pražūtingų pasekmių civiliams gyventojams ir apsunkina humanitarinės pagalbos teikimą; kadangi 2016 m. ataskaita „Humanitarinis su Sirija susijusių vienašalių ribojamųjų priemonių poveikis“, kurią JT Vakarų Azijos ekonominei ir socialinei komisijai parengė Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūra SDC, raginama peržiūrėti šią sankcijų politiką;

M.  kadangi konfliktas Sirijoje toliau gilėja dėl vaidmens, kurį atlieka besikišančių regioninių ir tarptautinių užsienio galių interesai; kadangi dėl karo formuojasi atskirtų ir konkuruojančių regionų, kuriuos valdo skirtingos ginkluotos grupuotės, kratinys ir taip sudaromos sąlygos tokioms teroristinėms grupuotėms kaip ISIS /„Da’esh“ klestėti; kadangi JAV, Turkija ir kitos šalys bombardavo Siriją ir taip pažeidė tarptautinę teisę;

1.  visiškai atmeta mintį, kad ilgalaikį Sirijos konflikto sprendimą galima pasiekti kariniais veiksmais; ragina šalis skubiai atnaujinti savo įsipareigojimą rasti politinį sprendimą ir daryti pažangą Ženevos derybose, kurioms vadovauja Jungtinės Tautos; tvirtai remia taikų politinį dialogą ir pabrėžia, jog būtina, kad Sirijos vadovaujamas procesas atitiktų visų Sirijos visuomenės sluoksnių teisėtus lūkesčius ir valią;

2.  tvirtai remia Sirijos teritorinį vientisumą ir Sirijos gyventojų teisę spręsti dėl savo ateities be užsienio jėgų įsikišimo; labai apgailestauja, kad po cheminių ginklų išpuolio ir vienašalio JAV karinio išpuolio, pažeidusių tarptautinę teisę, politinis procesas vėl sustojo; todėl reikalauja atlikti nepriklausomą ir nešališką įvykių tyrimą; primygtinai ragina nutraukti bet kokias neteisėtas užsienio intervencijas Sirijoje; atmeta bet kokią vienašalę karinę intervenciją, atliktą be JT įgaliojimų ir pažeidžiant tarptautinę teisę;

3.  ragina nedelsiant nutraukti kovos veiksmus; palankiai vertina Astanos konferencijos dėl Sirijos rezultatus; palankiai vertina susitarimą dėl ugnies nutraukimo, pasiektą tarp Sirijos vyriausybės ir ginkluotos opozicijos, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad susitarimas dėl ugnies nutraukimo tebėra nestabilus ir kad kovos tebevyksta; ragina Astanos ugnies nutraukimo laiduotojus – Rusiją, Turkiją ir Iraną – pasinaudoti savo įtaka konflikto šalims, kad būtų atkurtas pasitikėjimas ugnies nutraukimu;

4.  atkreipia dėmesį į 2017 m. gegužės 4 d. pasirašytą memorandumą dėl deeskalacijos zonų keturiuose Sirijos regionuose sukūrimo; juo draudžiama vykdyti karines operacijas ir sudaromos sąlygos teikti humanitarinę pagalbą, atkurti infrastruktūrą bei pagrindines paslaugas ir užtikrinti pabėgėlių grįžimą; labai apgailestauja dėl to, kad netrukus po to, kai buvo pasirašyti susitarimai, kai kurie Astanos konferencijos dalyviai suabejojo rezultatais; ragina visas šalis įgyvendinti Astanos susitarimus ir primena, kad bet kokie veiksmai, galintys iš tiesų sumažinti smurtą, užtikrinti nekliudomą humanitarinės pagalbos teikimą ir sudaryti sąlygas rasti patikimą politinį konflikto sprendimą, turėtų būti tvirtai remiami;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad viena po kitos sekančiose JT vadovaujamose taikos derybose nepasiekta susitarimo nutraukti karą; remia pastangas, kurias deda Astanos konferencijos dalyviai siekdami pradėti politinį procesą; ragina Rusiją ir JAV, kaip nuolatines JT Saugumo Tarybos nares, bendradarbiauti dedant pastangas stabilizuoti padėtį;

6.  pabrėžia, kad konfliktą pagilino prekyba ginklais ir ginklų tiekimas; griežtai smerkia įvairių pastarųjų metų Vakarų intervencijų vaidmenį skatinant asmenų radikalizaciją, visų pirma Artimuosiuose Rytuose ir pietinėse kaimyninėse šalyse; pabrėžia, kad vykdant tokią politiką terorizmas labiau skatinamas, nei su juo kovojama, todėl reikėtų jos atsisakyti; ragina ES regioninėje sistemoje įvesti ginklų embargą, siekiant užkirsti kelią tam, kad Europos ginklai daugiau nebepatektų į teroristų rankas;

7.  griežtai smerkia tiesioginę ar netiesioginę paramą (finansavimą, ginklus, mokymus ir kt.), kurią JAV, ES, Turkija ir Persijos įlankos regiono monarchijos teikia teroristinėms grupėms; ypač ragina JAV, ES valstybes nares ir regioninius veikėjus, visų pirma Saudo Arabiją ir Turkiją, nutraukti bet kokių karinių grupuočių finansavimą ir ypač nebepirkti iš ISIS /„Da’esh“ kontroliuojamų naftos telkinių per Turkiją gabenamos naftos – tai veikla, kuri buvo dokumentuota Saugumo Tarybai pateiktose ataskaitose; mano, kad reikia nustatyti mechanizmus, kuriuos taikant būtų nutrauktas terorizmo finansavimas pasinaudojant lengvatinių mokesčių subjektais, susijusiais su atskiromis valstybėmis ir finansinėmis institucijomis, taip pat būtų nutraukta prekyba ginklais ir energijos išteklių ir žaliavų pirkimas bei pardavimas, nešantys naudą teroristinėms grupėms;

8.  smerkia nuolatinius Sirijos suvereniteto pažeidimus, visų pirma vykdomus Izraelio režimo, – okupavus Golano aukštumas tai tapo įprasta praktika, ir smerkia vienašalį Sirijos teritorijos bombardavimą, kuris pažeidžia tarptautinę teisę;

9.  atkreipia dėmesį į 2016 m. padarytą pažangą sugrąžinant Sirijos teritorijas iš ISIS/„Da’esh“ ir „Al Nusra“ fronto, tačiau reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad šios teritorijos ir toliau jų kontroliuojamos ir dėl jų buvimo neigiamo poveikio, jų smurtinės ekstremizmo ideologijos ir veiksmų, darančių poveikį stabilumui Sirijoje ir regione, įskaitant sunkius humanitarinius padarinius civiliams gyventojams;

10.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Turkijos karinių išpuolių prieš kurdų pajėgų kontroliuojamas Sirijos teritorijas; primygtinai ragina Turkiją sustabdyti neteisėtų smurtinių išpuolių prieš Turkijos kurdus perkėlimą į kurdų gyvenamas vietoves Sirijoje ir Irake; smerkia prieš kurdus nukreiptas Turkijos represijas ir tai, kad ji kišasi į Sirijos karą, taip pat jos teikiamą paramą teroristinėms grupėms ir tai, kad ji nesiima veiksmų savo lengvai kertamoms sienoms uždaryti;

11.  pabrėžia, kad tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, pvz., išpuoliai prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą, ir tai, kad ekstremistų grupės trukdo teikti humanitarinę pagalbą Sirijos piliečiams, kuriems reikia pagalbos, yra nepriimtina; pakartoja, kad terorizmą galima panaikinti tik panaikinus jo priežastis, t, y. skurdą, išnaudojimą ir visuomenės nesugebėjimą patenkinti žmonių poreikių; mano, kad vienintelis būdas išvengti teroristų ideologijos plitimo – visapusiška pagarba tokių valstybių, kaip Sirija, nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui, taip pat pagarba jų visuomenės daugiakultūriškumui;

12.  yra sukrėstas dėl to, kad Sirijos kare panaudoti cheminiai ginklai, ir griežtai tai smerkia; palankiai vertina tai, kad Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) pradėjo tirti incidentą Pietų Idlibe 2017 m. balandžio 4 d.;

13.  reiškia savo griežtą nepritarimą JAV oro antpuoliams Sirijoje; labai apgailestauja dėl to, kad Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kai kurios valstybės narės pritarė šiems vienašaliams nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės kariniams veiksmams; ragina visus veikėjus susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, prisidedančių prie smurto eskalavimo;

14.  griežtai smerkia visus nusikaltimus, įvykdytus prieš Sirijos civilius gyventojus, kurie gali prilygti karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui; reiškia susirūpinimą dėl miesto teritorijose ISIS /„Da’esh“ naudojamų gyvų skydų;

15.  reikalauja, kad visos konflikto šalys imtųsi reikiamų veiksmų civiliams apsaugoti, laikantis tarptautinės teisės, įskaitant į civilinius objektus, pvz., medicinos centrus, mokyklas ir vandens stotis, nukreiptų atakų nutraukimą nedelsiant demilitarizuojant tokius objektus, siekiant užkirsti kelią karinių pozicijų nustatymui tankiai apgyvendintose vietovėse ir suteikiant galimybę evakuoti sužeistuosius ir visus civilius, norinčius išvykti iš apgultų vietovių; pabrėžia, kad per visus konflikto metus teroristų išpuoliai daugiausia buvo nukreipti prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus ir kad teroristų veiksmai, kuriais siekiama nutraukti vandens tiekimą, yra karo nusikaltimai;

16.  su dideliu nerimu pažymi, kad nebaudžiamumas Sirijoje prisideda prie plačiai paplitusių žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų; pabrėžia, kad reikia panaikinti nebaudžiamumą už šiuos pažeidimus, ir pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai reikia spręsti šį klausimą tiesos forume, apimančiame visas konflikto šalis, išskyrus JT pasmerktas teroristines grupes;

17.  smerkia kliūtis teikti humanitarinę pagalbą; primygtinai ragina visas šalis užtikrinti, kad humanitarinė pagalba Sirijoje pasiektų visus žmones, kuriems reikia pagalbos, nenumatant jokių išimčių; pakartoja savo raginimą visoms konflikto šalims koordinuoti humanitarinę pagalbą remiant JT ir Sirijos vyriausybei;

18.  reiškia didelį susirūpinimą dėl humanitarinės pagalbos politizavimo ir primygtinai ragina visus paramos teikėjus ir konflikto šalis teikiant humanitarinę pagalbą paisyti žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų;

19.  reiškia didelį susirūpinimą dėl pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, padėties; palankiai vertina kaimyninių šalių pastangas priglausti Sirijos pabėgėlius ir atkreipia dėmesį į socialines ir ekonomines didelio pabėgėlių skaičiaus buvimo tose šalyse pasekmes; atkreipia dėmesį į didėjančius finansinius poreikius ir nuolatinį finansavimo trūkumą, susijusį su Sirijos kaimynystėje esančioms šalims teikiama humanitarine pagalba; ragina valstybes nares tesėti savo pažadus ir teikti itin reikalingą paramą JT, teikiant humanitarinę pagalbą milijonams tiek šalies viduje, tiek priimančiosiose šalyse ir bendruomenėse perkeltų sirų;

20.  ragina kitas už šio regiono ribų esančias šalis, ypač valstybes nares, apsvarstyti galimybę įgyvendinti panašias priemones ir politiką, kad Sirijos pabėgėliams būtų suteikta apsauga ir humanitarinė pagalba;

21.  smerkia de facto atsisakymą suteikti tarptautinę apsaugą sirams, atvykusiems į Europos Sąjungą įsigaliojus ES ir Turkijos susitarimui, pagal kurį visi naujai nuo 2016 m. kovo 20 d. iš Turkijos į Graikijos salas patenkantys neteisėti migrantai bus sugrąžinti į Turkiją, taikant principą, kad Turkija yra saugi trečioji šalis (tai prielaida, kurią Parlamentas atmeta); primena, kad ES ir jos valstybės narės turi atsakomybę prieš pabėgėlius ir imigrantus, kurie bėga nuo karo, chaoso, ekonominių kančių, bado ir mirties ir kurie kenčia dėl globalios neoliberalios ekonomikos politikos;

22.  smerkia Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos daromą spaudimą Graikijai pripažinti Turkiją kaip saugią trečiąją šalį, be kita ko, Matthiaso Ruete 2016 m. gegužės 5 d. laiške Graikijos vyriausybei;

23.  ragina ES ambasadas ir konsulines įstaigas nedelsiant prieglobsčio prašytojams iš Sirijos išduoti humanitarines vizas ir ragina ES ir jos valstybes nares, visų pirma vykdant ES lygmens perkėlimo programas, įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su migracija; ragina visapusišką visų tokiose programose dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimą; pabrėžia, kad vykdant visaapimantį ir patikimą dialogą Sirijos piliečiai turėtų priimti sprendimą dėl tinkamo proceso ir mechanizmų, kuriais būtų pasiektas teisingumas, susitaikymas, tiesa ir atsakomybė už šiurkščius tarptautinės teisės pažeidimus ir piktnaudžiavimą ja, taip pat užtikrintas žalos atlyginimas ir veiksmingos taisomosios priemonės aukoms;

24.  apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į pražūtingus vienašalių ribojamųjų priemonių padarinius civiliams gyventojams ir jų vaidmenį sudarant kliūtis teikti humanitarinę pagalbą Sirijoje, pagal naująją Sirijos strategiją žadama panaikinti šias sankcijas tik tuomet, kai prasidės politinis pereinamasis procesas; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant nutraukti visas Sirijai taikomas „ekonomines sankcijas“, kurios, kaip įrodyta, daugiausia paliečia civilius gyventojus;

25.  primygtinai ragina ES vesti dialogą su visomis konflikto šalimis, išskyrus tik teroristines grupes; reiškia susirūpinimą dėl vienašališko ES konflikto vertinimo; pabrėžia, kad norint užbaigti karą ir surasti politinį konflikto sprendimą būtinas dialogas su visais Sirijos visuomenės sluoksniais, neišskiriant nė vieno; primena ES institucijoms, kad atsisakyti pradėti dialogą su viena konflikto šalimi yra nesuderinama su užduotimi tarpininkauti vedant dialogą;

26.  palankiai vertina tai, kad ES yra pasirengusi aktyviai prisidėti prie Sirijos atstatymo; taip pat teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant Sirijos strategiją daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui planų po konflikto etapu ir ketinimui sutelkti pagalbą atstatymui, darbo vietų kūrimui ir verslo galimybėms, švietimui, psichologinei ir socialinei pagalbai Sirijos vaikams bei jaunimui ir lygių galimybių mergaitėms švietimo srityje skatinimui; ragina Komisiją aktyviai įtraukti Parlamentą į šių veiksmų strateginius planus;

27.  atmeta naujausią EIVT ir Komisijos pasiūlymą TVF ir Pasaulio bankui imtis vadovaujančio vaidmens atkuriant makroekonominį stabilumą Sirijoje po konflikto; nepritaria jokiam TVF ir Pasaulio banko dalyvavimui Sirijos atkūrimo ir ekonomikos atgaivinimo procese; pabrėžia, kad patys Sirijos gyventojai turi nuspręsti, kaip atkurti šalį ir su kuo bendradarbiauti;

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentų pirmininkams, Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui, JT Generaliniam Sekretoriui, Viduržemio jūros sąjungos generaliniam sekretoriui ir Arabų Valstybių Lygai.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0229.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0187.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0040.

(4)

JOIN(2017) 11 final

Teisinė informacija - Privatumo politika