PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinimo Artimuosiuose Rytuose
15.5.2017 - (2016/2998(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Tamás Meszerics, Margrete Auken, Ernest Urtasun, Klaus Buchner, Florent Marcellesi, Bart Staes, Jordi Solé, Pascal Durand Verts/ALE frakcijos vardu
Laura Agea, Rosa D’Amato, Ignazio Corrao, Fabio Massimo Castaldo
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0345/2017
B8‑0345/2017
Europos Parlamento rezoliucija dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinimo Artimuosiuose Rytuose
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Izraelio ir Palestinos konflikto,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, įskaitant 2016 m. sausio 18 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl tarptautinės humanitarinės teisės,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 30 d. Švedijos vyriausybės sprendimą pripažinti Palestinos valstybę, taip prisijungiant prie kitų Palestiną pripažinusių 136 šalių, įskaitant 8 valstybes nares, Islandiją ir Vatikaną,
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. ES paskelbtą pranešimą dėl produktų iš okupuotų Palestinos teritorijų ženklinimo,
– atsižvelgdamas į „Šešių mėnesių ataskaitą dėl ES finansuojamų pastatų griovimų ir konfiskavimų C zonoje 2016 m. rugsėjo mėn. – 2017 m. vasario mėn.“, kurią 2017 m. balandžio 5 d. paskelbė EIVT,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, būtent į 2016 m. gruodžio 26 d. priimtą rezoliuciją 2334,
– atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių konvencijas ir tarptautinės humanitarinės teisės sutartis, kurių susitariančiosiomis šalimis yra Izraelis, Palestina ir ES valstybės narės,
– atsižvelgdamas į Arabų Valstybių Lygos Tarybos 2002 m. kovo mėn. priimtą Arabų taikos iniciatyvą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento tyrimą „Teritorijos okupacija ir aneksija. Tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių laikymasis ir nuosekli ES politika“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi prasmingo derybų atnaujinimo, siekiant visapusiškai išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą naudojant vadinamąją Artimųjų Rytų taikos proceso sistemą, galimybės išlieka miglotos, nepaisant preliminarių diplomatinių veiksmų, kurių ėmėsi naujoji JAV administracija;
B. kadangi dviejų valstybių sambūviui pirmenybę teikia tiek palestiniečiai, tiek izraeliečiai, ir tik nedidelė dalis abiejų pusių gyventojų pritaria dvitautės vienos valstybės idėjai, kaip rodo 2017 m. atlikta Palestinos politikos ir apklausų mokslinių tyrimų centro ir „Tami Steinmetz“ taikos tyrimų centro apklausos;
C. kadangi 2016–2017 m. „Amnesty International“ metinėje ataskaitoje nurodyta: „[t]ais metais palestiniečiai Vakarų Krante ir Izraelyje nudūrė, tyčia suvažinėjo, nušovė ar kitaip užpuolė Izraelio piliečius. Per išpuolius, kuriuos dažniausiai vykdė su ginkluotomis grupuotėmis nesusiję palestiniečiai, nužudyta 16 Izraelio piliečių ir vienas užsienio pilietis, daugiausia civiliai. Ataskaitiniais metais Izraelio pajėgos nužudė 110 palestiniečių ir du užsienio piliečius. Kai kurie piliečiai buvo nužudyti neteisėtai, nes nekėlė jokios grėsmės gyvybei. Palestinos ginkluotos grupuotės Gazoje periodiškai be atrankos rengdavo atakas raketomis ir minosvaidžiais prieš Izraelį, kurios nepasibaigdavo mirtimis ar rimtais sužalojimais. Izraelio pajėgos atsakydavo oro antskrydžiais ir artilerijos ugnimi, ir taip Gazoje nužudė tris Palestinos piliečius, įskaitant du vaikus“;
D. kadangi JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras nurodo, kad per 2017 m. Okupuotoje Palestinos Teritorijoje nuo Izraelio pajėgų atakų žuvo 16 ir buvo sužaloti 525 palestiniečiai, o nuo palestiniečių išpuolių Okupuotoje Palestinos Teritorijoje ir Izraelyje žuvo 5 izraeliečiai, o kas dvi savaites palestiniečiai sužaloja 7 izraeliečius;
E. kadangi metų pradžioje Izraelio vyriausybė paskelbė nustačiusi naują nelegalią gyvenvietę ir be jau esančių perėmė apytiksliai papildomus 6 000 gyvenamuosius pastatus, įskaitant pastatus Rytų Jeruzalės vietovėse, kurias ES ne kartą atskyrė „raudonomis linijomis“; kadangi 2017 m. vasario 6 d. Knesetas priėmė Įteisinimo įstatymą, pagal kurį leidžiama konfiskuoti privačią Palestinos žemę siekiant kurti ir plėsti avanpostus ir gyvenvietes; kadangi pilietinės visuomenės grupės įspėjo apie parengtus planus statyti papildomus 15 000 gyvenamųjų būstų Rytų Jeruzalėje, įskaitant Givat Hamatos gyvenvietę;
F. kadangi Palestinos gyventojų Vakarų Krante teisės akivaizdžiai pažeidžiamos, įskaitant naujakurių smurtą ir griežtus laisvo judėjimo ir prieigos prie esminių paslaugų (įskaitant vandens tiekimą) apribojimus; kadangi Izraelio kalėjimuose kalinama 6 300 palestiniečių, įskaitant 300 vaikų, 61 moterį ir 536 sulaikytuosius administraciniu pagrindu; kadangi masinis palestiniečių kalinių bado streikas siekiant atkreipti dėmesį į jų pagrindines teises rengiamas nuo 2017 m. balandžio 17 d.;
G. kadangi, pasak ES atstovo Palestinoje biuro, pastaraisiais mėnesiais C zonoje ir Rytų Jeruzalėje Izraelio valdžios institucijos surengė precedento neturintį Palestinos pastatų griovimą, įskaitant 440 palestiniečiams priklausančius pastatus, ir dėl to buvo perkelti 1 628 asmenys, įskaitant 722 vaikus, ir nukentėjo dar 7 216 palestiniečių; kadangi ES biuras pranešė apie „iki šiol nematytą aktyvumą“ griaunant pastatus ir šiuos griovimo darbus finansavo ES arba ES valstybės narės (2016 m. nugriauti 182 pastatai, kurių vertė 577 378 EUR); kadangi už tokį turto suniokojimą nebuvo atlyginta;
H. kadangi nuolatinė Gazos blokada turi pražūtingą poveikį 1,8 mln. Gazoje gyvenančių žmonių, kuris, kaip teigia Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, prilygsta „kolektyvinei bausmei, kuri taikoma aiškiai pažeidžiant Izraelio įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“;
I. kadangi, pastangos pasiekti Palestinos susitaikymą nedavė apčiuopiamos naudos; kadangi Palestinos Administracija (PA) nesugebėjo pasinaudoti savo įgaliojimais, susijusiais su Gazos Ruožu; kadangi palestiniečių vadovavimą toliau klampina vidinės kovos dėl valdžios; kadangi PA pateikiama vis daugiau kaltinimų dėl protekcionizmo, autoritarizmo, kritikų arešto ir korupcijos;
J. kadangi nuo 1993 m. Oslo susitarimų donorų bendruomenė į taiką ir pagalbą vystymuisi Palestinoje investavo daugiau nei 23 mlrd. EUR; kadangi tuo pačiu laikotarpiu nelygybės, nedarbo ir skurdo rodikliai tarp palestiniečių nuolatos augo;
K. kadangi ES bendradarbiavimo su Okupuotąja Palestinos Teritorija ir paramos palestiniečiams vertinime, kuris 2014 m. gegužės mėn. buvo atliktas Komisijos vardu, daroma išvada, kad dabartinė bendradarbiavimo paradigma nebeturi tolesnių perspektyvų, nes trūksta tuo pačiu metu vykdomo ES politinio proceso siekiant panaikinti dėl Izraelio okupacijos ir gyvenviečių politikos atsiradusias kliūtis ir politinį Vakarų Kranto ir Gazos susiskaldymą;
L. kadangi pagal tarptautinę teisę trečiosios šalys, įskaitant ES valstybes nares, turi pareigą neskatinti, nepadėti ar neremti gyvenviečių kūrimo ir pagal kompetenciją dėti visas pagrįstas pastangas, kad užkirstų kelią bet kokių naujų gyvenviečių kūrimui ir panaikintų tokią neteisėtą praktiką;
1. yra tvirtai įsitikinęs, kad vienintelis ilgalaikis konflikto Artimuosiuose Rytuose sprendimo būdas išlieka dviejų demokratinių valstybių – Izraelio ir Palestinos – taikus sambūvis pagal 1967 m. žaliąją liniją nubrėžus saugias ir pripažįstamas sienas, o Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė;
2. mano, kad dėl nuolatinio vienos valstybės realijos įsitvirtinimo, kurioje nėra vienodų teisių, niekada nesibaigia okupacija ir pamažu aneksuojamas Vakarų Krantas, taip pat dėl mažėjančių Palestinos valstybingumo perspektyvų, reikia permąstyti ES politiką konflikto atžvilgiu;
3. dar kartą pabrėžia, kad nesmurtinės priemonės yra vienintelis būdas taikai tarp izraeliečių ir palestiniečių pasiekti; smerkia visus smurtinius išpuolius prieš civilius, įskaitant teroro aktus, taip pat visus provokacinius, kurstymo ir naikinimo veiksmus abiejose pusėse;
4. smerkia nuolatinį Izraelio gyvenviečių plėtimą, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė, skatinamas palestiniečių pasipiktinimas ir nusivylimas, ir sukuriama vienintelė rimčiausia kliūtis gyvybingam ir perspektyviam dviejų valstybių sambūviui;
5. atkreipia dėmesį į tarptautinės bendruomenės pasiryžimą, kurį 2016 m. gruodžio mėn. dar kartą patvirtino JT Saugumo Taryba, nepripažinti jokių 1967 m. nustatytų sienų, įskaitant sienas su Jeruzale, pakeitimų, išskyrus tuos, dėl kurių šalys susitarė derybų būdu; ragina Izraelio valdžios institucijas nedelsiant nustoti taikyti savo gyvenviečių plėtros politiką ir grįžti prie ankstesnės politikos; nepritaria Izraelio vyriausybės vadinamajai suvaržymo politikai, susijusiai su gyvenviečių statyba, ir ragina ES šiuo klausimu laikytis griežtos pozicijos;
6. išreiškia rimtą susirūpinimą dėl Izraelio vykdomo Palestinos gamtos išteklių eksploatavimo ir dėl dažnų priverstinių perkėlimų, ypač C zonoje, kurie yra rimtas Ženevos konvencijų pažeidimas; ragina Izraelio valdžios institucijas visapusiškai gerbti C zonoje gyvenančių palestiniečių, įskaitant beduinus, teises, ir nedelsiant atšaukti visus jų priverstinio perkėlimo planus ir visus jų atžvilgiu priimtus įsakymus dėl pastatų nugriovimo ir iškeldinimo, įskaitant Khan-Al-Ahmar ir Susya bendruomenes;
7. primygtinai ragina ES įvykdyti savo pasaulinius įsipareigojimus imantis įgyvendinti regione ryžtingą ir visapusišką taikos iniciatyvą; pažymi, kad šioje naujoje ES politikoje daugiausia dėmesio reikėtų skirti ilgalaikio gyvybingo dviejų valstybių sambūvio išsaugojimui;
8. ragina ES institucijas ir valstybes nares sugriežtinti savo teisinius reikalavimus, susijusius su nepripažinimu, ir, laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2334, ES taikyti veiksmingą ir visapusišką Izraelio ir jo gyvenviečių diferencijavimo politiką, kuri būtų pagrįsta besąlyginiu tarptautinės teisės ir Sąjungos principų laikymusi;
9. ragina Komisiją ir Komisijos pirmininkę ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, įgyvendinant griežtesnę politiką Izraelio gyvenviečių atžvilgiu, imtis šių priemonių:
a. reaguojant į gyvenviečių kūrimą imtis viešosios diplomatijos ir aiškiai pareikšti, kad tokia politika kyla iš tvirtų ES ir Izraelio ryšių ir yra pagrįsta teisiniu imperatyvu;
b. atlikti išsamią ES ir Izraelio susitarimų peržiūrą siekiant užtikrinti, kad ES diferenciacijos politika būtų veiksmingai taikoma visuose dvišaliuose santykiuose;
c. sukurti patikimą ES stebėsenos ir atitikties mechanizmą, kuris būtų susijęs su susitarimais grindžiama prekyba, ir kasmet teikti ataskaitas apie ES rekomendacijų dėl gyvenvietėse pagamintų produktų ženklinimo įgyvendinimą; ragina Komisiją pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, jei reikalavimų nesilaikoma;
d. ES lygmeniu atkartoti valstybių narių įmonių rekomendacinį perspėjimą privačiajam sektoriui dėl teisinės ir ekonominės rizikos, kurią kelia gyvenvietėms palanki veikla;
e. parengti Europos ir Izraelio subjektų finansinio bendradarbiavimo gaires, kuriomis būtų užtikrinama, kad ES investiciniai fondai ar bankai neremtų bendrovių ar fondų, kurie veikia gyvenvietėse;
f. nepriimti Izraelio gyvenviečių išduotų teisinių dokumentų, pvz., nuosavybės aktų ar švietimo diplomų;
g. peržiūrėti ES ir Izraelio ryšius atsižvelgiant į asociacijos susitarimo 2 straipsnį;
h. užtikrinti, kad ES ir Izraelio santykių gilinimas toliau priklausytų nuo siekio užtikrinti dviejų valstybių sambūvį ir kad būsimuose ES ir Izraelio partnerystės prioritetuose būtų numatyta sąlyga dėl teritorijos;
10. primygtinai ragina valstybes nares pripažinti Palestinos valstybę; yra tvirtai įsitikinęs, kad pripažinus visoje Europoje bus padaryta pažanga siekiant taikos ir skatinamos pastangos, įskaitant Izraelio pilietinę visuomenę, siekiant užtikrinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą;
11. apgailestauja, kad Komisijos pirmininkės ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams paskirtam ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese iki šiol nepavyko iš esmės pagerinti ES diplomatinių pastangų ir pasiekti didesnio matomumo, todėl mano, kad šiuos įgaliojimus reikia iš esmės peržiūrėti;
12. nerimauja dėl padažnėjusių humanitarinės pagalbos C zonoje naikinimo ir konfiskavimo atvejų; apgailestauja, kad EIVT ir Komisijai, kaip nurodė Europos Audito Rūmai, trūksta ryžtingumo užtikrinant, kad Izraelio valdžios institucijos sumokėtų kompensacijas ir garantuotų, jog nebus kartojami nuostolingi veiksmai; tikisi, kad Komisija šių nuostolių ekvivalentą atskaičiuos iš ES dvišalės pagalbos Izraeliui; primygtinai teigia, kad labai svarbu, jog Komisija turėtų laikytis griežčiausių skaidrumo ir atskaitomybės standartų, susijusių su jos dvišale parama Palestinai ir užtikrinti, kad būtų tinkamai tiriami visi įtarimai dėl neteisėto finansavimo;
13. teigiamai vertina ES paramą bendruomenėms, kurioms gresia priverstinis perkėlimas, ir ragina toliau investuoti į C zoną; ragina Komisiją užtikrinti, kad tokia pagalba būtų teikiama išvengiant fragmentacijos, visapusiškai integruojant politinį okupacijos aspektą, ir veiksmingai remia Palestinos laisvo apsisprendimo teisę; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu užtikrinti Palestinos prieigą prie C zonos, siekiant užtikrinti ekonomikos atgaivinimą ir tvarų augimą;
14. primygtinai ragina Izraelio vyriausybę nedelsiant, besąlygiškai ir visiškai panaikinti neteisėtą Gazos Ruožo blokadą; apgailestauja dėl tolesnių Izraelio apribojimų, taikomų statybinių medžiagų įvežimui į Gazą;
15. reiškia susirūpinimą dėl ataskaitų, kuriose atskleidžiama prastėjanti žmogaus teisių NVO padėtis ir stiprėjančios represijos Izraelyje ir Palestinoje, taip pat dėl didėjančių valdžios institucijų bandymų nuslopinti nuomones ir nepriklausomas nuomones; ragina ES delegacijų ir valstybių narių diplomatines misijas toliau bendradarbiauti su valdžios institucijomis ir reguliariai susitikti su žmogaus teises ir taiką remiančiais veikėjais, be kurių dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas būtų sunkiai įsivaizduojamas, ir juos remti;
16. pabrėžia unikalų Palestinos arabų bendruomenės potencialą Izraelyje atlikti esminį vaidmenį siekiant ilgalaikės Izraelio ir Palestinos taikos; ragina liautis diskriminavus Izraelio Palestinos arabų piliečius; reiškia savo gilų susirūpinimą dėl valstybinio įstatymo projekto, kuris papildo kitus neseniai priimtus diskriminacinio pobūdžio teisės aktus, ir primygtinai ragina Kneseto narius nepritarti šio įstatymo priėmimui; ragina EIVT ir Komisiją iš esmės padidinti savo paramą ir įsipareigojimus mažumoms Izraelyje bei remti jų pastangas užtikrinti vienodas teises ir siekti didesnio dalyvavimo politikoje, ekonomikoje ir socialinėje srityje;
17. apgailestauja dėl nuolatinio Palestinos susiskaldymo ir ragina visas Palestinos pajėgas atnaujinti pastangas susitaikyti, visų pirma surengiant ilgai lauktus prezidento ir parlamento rinkimus visoje Palestinoje; ragina Izraelio valdžios institucijas paleisti į laisvę visus administracine tvarka sulaikytus Palestinos teisėkūros tarybos narius, taip pat kitus administracine tvarka nepateikus kaltinimų sulaikytus palestiniečius; reiškia savo gilų susirūpinimą dėl nuolatinių Palestinos kalinių bado streikų ir ragina Izraelio valdžios institucijas gerbti jų pagrindines kalinių teises; ragina ES imtis naujoviškų veiksmų siekiant skatinti susitaikinimą;
18. atsižvelgdamas į tai, kad įsipareigojimas įgyvendinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą užstrigo, nusprendžia per savo pirmininkų sueigą, kuri įvyks 2017 m. birželio mėn. Jeruzalėje, surengti išimtinį susitikimą ir sudaryti stebėsenos grupę, kad ji įvertintų ES diferencijavimo politikos įgyvendinimą;
19. primena savo sprendimą pradėti įgyvendinti iniciatyvą „Parlamento nariai už taiką“, kuria siekiama suburti Europos, Izraelio ir Palestinos parlamentų narius, kad būtų padedama įgyvendinti taikos darbotvarkę, ir kuria būtų papildomos ES diplomatinės pastangos;
20. reiškia pasipiktinimą dėl nuolatinio ir nepagrįsto Izraelio valdžios institucijų kliudymo oficialiems Europos Parlamento organų atstovams lankytis Gazoje;
21. nusprendžia siųsti ad hoc delegaciją į Gazos Ruožą / Palestiną ir į Izraelį tam, kad įvertintų padėtį vietoje, susijusią su ES finansuotų projektų sunaikinimu C zonoje ir Gazoje, ir peržiūrėtos ES politikos sprendžiant konfliktą galimybę;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, Ketvertui, Izraelio vyriausybei, Knesetui, Palestinos Administracijos Prezidentui, Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai bei Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos organams.