PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kovos su antisemitizmu
29.5.2017 - (2017/2692(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat, Martina Michels, Cornelia Ernst, Patrick Le Hyaric, Merja Kyllönen, Sofia Sakorafa, Stefan Eck, Malin Björk GUE/NGL frakcijos vardu
Bodil Valero, Pascal Durand, Benedek Jávor, Florent Marcellesi, Ernest Urtasun, Michèle Rivasi, Judith Sargentini, Margrete Auken, Eva Joly Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos antrą įtrauką, ketvirtą–septintą įtraukas, 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką ir 6 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 17 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2000 m. gruodžio 7 d. Pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis[1],
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR[2],
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 20 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2106 (2016) „Atnaujintas įsipareigojimas kovoti su antisemitizmu Europoje“,
– atsižvelgdamas į Komisijos kolokviumo pagrindinių teisių klausimais, surengto 2015 m. spalio 2 d. ir pavadinto „Tolerancija ir pagarba. Antisemitinės ir antimusulmoniškos neapykantos prevencija ir kova su ja Europoje“, išvadas,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. gruodžio mėn. Komisija paskyrė kovos su antisemitizmu koordinatorių,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2015 m.[3],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl kovos prieš rasizmą, ksenofobiją ir neapykantos nusikaltimus stiprinimo[4],
– atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) apklausą „Antisemitizmas. Europos Sąjungos turimų 2004–2015 m. duomenų apžvalga“,
– atsižvelgdamas į tikslinius smurtinius teroristinius išpuolius prieš žydus, kurie per pastaruosius metus buvo įvykdyti keliose valstybėse narėse,
– atsižvelgdamas į tai, kad už visų piliečių saugumą ir saugą pirmiausia yra atsakingos šalių vyriausybės, todėl jos turi visų pirma užtikrinti stebėseną ir smurto, įskaitant antisemitinį smurtą, prevenciją ir vykdyti pažeidėjų baudžiamąjį persekiojimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi naujausiuose FRA pranešimuose pažymima apie baimės ir nesaugumo padidėjimą žydų, musulmonų ir romų bendruomenėse ES; kadangi šiuo požiūriu labai svarbu puoselėti atviras, pliuralistines ir įtraukias visuomenes, paremtas pagrindinėmis teisėmis;
B. kadangi ES valstybėse narėse pastaraisiais metais labai padaugėjo antisemitinių išpuolių, kaip nurodyta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), FRA ir kitų organizacijų pranešimuose;
C. kadangi skelbiama, jog įgyvendintos tikslinės saugumo priemonės padeda sumažinti smurtinių antisemitinių išpuolių skaičių ir užkerta jiems kelią;
D. kadangi kova su antisemitizmu yra visos visuomenės uždavinys;
1. pabrėžia, kad bet kokio pobūdžio smurtas prieš Europos žydus yra nesuderinamas su Europos Sąjungos vertybėmis;
2. smerkia visus neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas, kuriuos skatina rasizmas, ksenofobija arba religinė netolerancija arba asmens priklausymas mažumai;
3. ragina valstybes nares ir ES institucijas bei agentūras remti teismines ir teisėsaugos institucijas joms siekiant veiksmingiau nustatyti ir patraukti atsakomybėn antisemitinių išpuolių vykdytojus;
4. ragina valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų aktyviai prisidedama prie jose gyvenančių žydų ir žydų religinių, švietimo ir kultūros įstaigų saugumo užtikrinimo, glaudžiai konsultuojantis ir palaikant dialogą su žydų bendruomenėmis, asociacijomis ir NVO, taip pat su NVO, kovojančiomis prieš diskriminaciją;
5. palankiai vertina tai, kad buvo paskirtas Komisijos kovos su antisemitizmu koordinatorius, ir primygtinai ragina Komisiją teikti visas reikiamas priemones ir paramą, kad jis galėtų kuo efektyviau vykdyti veiklą;
6. ragina valstybes nares paskirti nacionalinius kovos su antisemitizmu koordinatorius;
7. ragina nacionalinių ir regioninių parlamentų narius ir politinius vadovus sistemingai ir viešai smerkti antisemitinius pareiškimus, parengti atkirtį duoti skirtų kalbų ir skleisti priešingas idėjas, taip pat sudaryti įvairioms partijoms priklausančių narių parlamentines kovos su antisemitizmu grupes, siekiant sustiprinti visų politinių jėgų kovą su antisemitizmu;
8. pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų ir švietimo vaidmenį užkertant kelią visų formų neapykantai ir netolerancijai ir kovojant su jomis, taip pat ragina padidinti finansinę paramą;
9. ragina valstybes nares paskatinti žiniasklaidą propaguoti pagarbą visų tikėjimų žmonėms, branginti įvairovę ir spręsti visų formų antisemitizmo ir galimų išankstinių nuostatų problemas;
10. ragina valstybes nares, kuriose dar nelaikoma, kad su rase, tautybe ar etnine kilme, religija ar tikėjimu susiję motyvai yra nusikalstamos veikos sunkinanti aplinkybė, ištaisyti šią padėtį ir visapusiškai bei tinkamai įgyvendinti ir taikyti Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, kad būtų užtikrinta, jog už antisemitinius veiksmus valstybės narės valdžios institucijos patrauktų baudžiamojon atsakomybėn, tiek internete, tiek neinternetinėje aplinkoje;
11. primygtinai ragina suteikti teisėsaugos institucijoms tikslinį mokymą, kaip kovoti su nusikaltimais dėl neapykantos ir su diskriminacija, sukurti specialius kovos su neapykantos nusikaltimais policijos skyrius, jei tokių dar nėra, ir ragina ES agentūras ir tarptautines organizacijas padėti valstybėms narėms organizuoti tokius mokymus;
12. pabrėžia, kaip svarbu, kad kiekvienas asmuo žinotų savo teises apsaugos nuo antisemitizmo srityje, ir ragina valstybes nares imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų skatinama pranešti apie antisemitinius nusikaltimus, ir užtikrinti tinkamą saugumą ir paramą apie tokius nusikaltimus pranešantiems asmenims bei aukoms;
13. ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą visais lygmenimis vykdant persekiojimą už neapykantos nusikaltimus;
14. ragina ES ir jos valstybes nares sustiprinti pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta visapusiška ir veiksminga sistema, kurią taikant būtų sistemingai renkami patikimi, aktualūs ir palyginami duomenys apie neapykantos nusikaltimus, suskirstyti pagal motyvus, įskaitant teroro aktus;
15. ragina valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų vykdoma antisemitinių neapykantą kurstančių kalbų prevencija internete ir su ja kovojama;
16. pakartoja, kad tolerancija įvairioms kultūroms ir religijoms turi būti skatinama nuolat dedant pastangas ir vykdant išsamų dialogą, įtraukiant visus visuomenės subjektus visais valdymo lygmenimis; pabrėžia, kad mokyklos turi unikalią galimybę skleisti tolerancijos ir pagarbos vertybes, nes jos bendrauja su vaikais nuo jauno amžiaus;
17. ragina valstybes nares skatinti dėstyti apie Holokaustą (Šoa) mokyklose ir užtikrinti, kad mokytojai būtų tinkamai parengti šiai užduočiai ir kad jie galėtų tinkamai atsižvelgti į klasės įvairovę; taip pat ragina valstybes nares išnagrinėti galimybę persvarstyti vadovėlių turinį, kad žydų istorija ir dabartinis žydų gyvenimas būtų nušviesti be antisemitizmo apraiškų;
18. prašo Komisiją ir valstybes nares padidinti finansinę paramą tikslinei veiklai ir mokomiesiems projektams, skirtiems kovoti su diskriminacija ir neapykantos nusikaltimais, plėtoti ir stiprinti partnerystėms su Europos žydų bendruomenėmis, institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, ir paskatinti įvairių tikėjimų vaikų ir jaunimo mainus rengiant bendrus renginius, pradedant ir remiant šios srities informuotumo kampanijas;
19. ragina Komisiją palaikyti glaudžius ryšius su tarptautiniais veikėjais, kaip antai UNESCO, ESBO ir Europos Taryba, taip pat su tarptautiniais partneriais, kad su antisemitizmu būtų kovojama tarptautiniu lygmeniu;
20. ragina Komisiją prašyti, kad jai būtų suteiktas konsultanto statusas Tarptautiniame Holokausto aukų atminimo aljanse;
21. ragina visas valstybes nares sausio 27 d. oficialiai minėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, Europos Tarybai, ESBO ir Jungtinėms Tautoms.
- [1] OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
- [2] OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0485.
- [4] OL C 36, 2016 1 29, p. 81.