Procedūra : 2017/2732(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0446/2017

Pateikti tekstai :

B8-0446/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/07/2017 - 8.13
CRE 05/07/2017 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0305

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 503kWORD 53k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0440/2017
28.6.2017
PE605.565v01-00
 
B8-0446/2017

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0319/2017

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl plataus užmojo ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (2017/2732(RSP))


Reinhard Bütikofer Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl plataus užmojo ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (2017/2732(RSP))  
B8-0446/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis, 191, 192, 193 ir 173 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 27 ir 30 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010) 0682),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014) 0014),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 0497),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas dėl būsimos ES pramonės politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (O-000047/2017 – B8-0319/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos pramonė daugelyje pramonės sektorių pasaulyje pirmauja, jos eksportas sudaro daugiau nei pusę ES eksporto, o investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą – apytikriai 65 proc., ir joje yra 50 mln. tiesiogiai įdarbinant ir netiesiogiai sukurtų darbo vietų, o tai sudaro 20 proc. visų darbo vietų Sąjungoje;

B.  kadangi Europos pramonė turi išlaikyti savo pajėgumą investuoti Europoje ir spręsti klausimus, susijusius su socialiniais ir aplinkosaugos iššūkiais, bei išlikti lydere socialinės ir aplinkosaugos atsakomybės požiūriu;

C.  kadangi 65 proc. įmonių išlaidų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje padengia gamybos pramonė ir kadangi būtina stiprinti ES pramonės pagrindą, kad ES būtų išlaikytos žinios ir praktinė patirtis;

D.  kadangi norint, kad Europos pramonė išliktų konkurencinga ateityje, visuotinių iššūkių, tokių kaip klimato kaita, akivaizdoje būtina, kad didžiausias dėmesys atnaujinant Europos pramonę būtų skiriamas energijos ir išteklių naudojimo efektyvumui ir žiedinei ekonomikai;

E.  kadangi plataus užmojo inovacijų politika, kuria remiama aukštos kokybės, novatoriškų, efektyviai energiją naudojančių produktų gamyba ir skatinami tvarūs procesai, suteiks ES galimybę sėkmingai konkuruoti pasaulyje;

F.  kadangi vykdant sąžiningą prekybą pramonės gaminiais būtina laikytis aukščiausių darbuotojų teisių ir aplinkosaugos teisės aktų standartų tiek ES, tiek trečiosiose šalyse;

G.  kadangi investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir žiedinę ekonomiką yra vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių investuoti į pramonės gaminius, gebančius kurti teigiamus ciklus;

H.  kadangi per pastaruosius dešimtmečius darbo našumas didėjo daug sparčiau negu išteklių naudojimo efektyvumas ir pagal apskaičiavimus darbo jėgos sąnaudos sudaro mažiau kaip 20 proc. gamybos sąnaudų, o išteklių naudojimo išlaidos – 40 proc.;

I.  kadangi vien energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose iki 2020 m. būtų galima sukurti 5 mln. tiesioginių ir dar daugiau netiesioginių darbo vietų;

J.  kadangi konkurencingumui ir tvarumui užtikrinti būtinos inovacijos ir investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, darbo vietas ir įgūdžių atnaujinimą;

K.  kadangi didžiausias inovacijų diegimo lygis yra tose šalyse, kurios turi aiškią pramonės strategiją; kadangi efektyviausiai išteklius naudojančios šalys ir sektoriai yra konkurencingiausi;

L.  kadangi išskirtinis dėmesys trumpalaikei finansinei grąžai ir trumpalaikiam kapitalo pelningumui pramonės gamybos srityje padarė neigiamą poveikį, be kita ko, visuomenės gerovės požiūriu, inovacijoms, investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumui, darbo užmokesčiui ir įgūdžių atnaujinimui;

M.  kadangi žaliasis sektorius ekonomikos nuosmukio laikotarpiu buvo vienas iš pagrindinių grynųjų užimtumo kūrėjų Europoje ir kadangi įmonės, turinčios ilgalaikį planą veikti žaliosios ekonomikos sektoriuje, kuria darbo vietas, kurios yra atsparesnės dabartiniams globalizuotos ekonomikos išorės veiksniams;

N.  kadangi galimybes kurti žaliąsias darbo vietas varžo gebėjimų trūkumas ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis, atsiradę, be kita ko, dėl su tvarumu susijusių mokymo programų nevienodumo, konkrečiuose sektoriuose nustatytų trūkumų ir būtinus įgūdžius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) ir IT (informacinių technologijų) srityse turinčių studentų stygiaus;

O.  kadangi reikia tinkamu laiku parengti darbuotojus perėjimui prie klimatui nekenkiančios efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, turinčios didžiulį užimtumo potencialą;

P.  kadangi moterys verslininkės sudaro 31 proc. ES savarankiškai dirbančių gyventojų ir 30 proc. pradedančiųjų verslininkų; kadangi moterims yra menkai atstovaujama daugumoje su mokslu, inžinerija ir vadyba susijusių pareigų, taip pat aukštesniais hierarchiniais lygmenimis;

Realiosios ekonomikos skatinimas įgyvendinant tvarią reindustrializacijos politiką

1.  pabrėžia labai svarbų pramonės vaidmenį skatinant inovacijas, tvarumą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą Europoje; pabrėžia, kaip svarbu modernizuoti ES pramoninę bazę, ir primena ES siekį užtikrinti, kad iki 2020 m. ES pramonės BVP dalis siektų 20 proc.;

2.  yra įsitikinęs, kad ES konkurencingumo ir tvarumo požiūriu ES pramonė turėtų būti laikoma strategine vertybe; pabrėžia, kad tik turėdama atsparią pramonę ir į ateitį nukreiptą pramonės politiką ES galės spręsti problemas, susijusias su būsimais iššūkiais, įskaitant didesnį globalizacijos spaudimą kai kuriems Europos pramonės sektoriams, kovą su klimato kaita, išteklių išeikvojimą ir perėjimo prie tvarumo poreikį;

3.  pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms parengti bendrą ir visapusišką ES pramonės politiką, grindžiamą, be kita ko, skaitmeninimu ir perėjimu prie tvarumo ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo ekonomikos, kuri turėtų būti pateikta ne vėliau nei 2018 m. viduryje;

4.  ragina pagrįsti šią politiką aiškiais tikslais ir rodikliais, visų pirma plataus užmojo atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo, išteklių valdymo ir kovos su klimato kaita tikslais, ir gyvavimo ciklo bei žiedinės ekonomikos požiūriu; pabrėžia, kad ši politika turėtų apimti pažangų pasiūlos ir paklausos valdymo priemonių rinkinį, kuriuo būtų siekiama perorientuoti ekonomiką ES viduje ir padaryti pramonę atsparesnę bei mažiau priklausomą nuo išteklių;

5.  pabrėžia MVĮ, kaip ES pramonės pagrindo, vaidmenį ir primena, kad įgyvendinant ES pramonės politiką turi būti atsižvelgiama į jos poveikį MVĮ; taip pat pabrėžia, kad reikia sumažinti administracinę naštą, ypač MVĮ, bet nepakenkiant tikslui nustatyti aukščiausius vartotojų ir darbuotojų, taip pat sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi;

6.  rekomenduoja vadovautis visapusišku požiūriu į ES pramonės politiką, pagal kurį didelis prioritetas būtų teikiamas ES vertės grandinių stiprinimui ir visų ES regionų integravimui į atgaivintos ES pramonės tinklą;

7.  ragina užtikrinti, kad įgyvendinant ES pramonės politiką investicijos būtų nukreiptos į kūrybiškumą, įgūdžius, inovacijas, taip pat į tvarias technologijas ir sprendimus, ir mano, kad jas reikėtų paremti investicijomis į tvarius energetikos sprendimus, viešojo transporto infrastruktūrą ir pažangiųjų IRT diegimą;

8.  ragina skatinti steigti tarpsektorinius inovacijų aljansus, siekiant įveikti vyraujantį požiūrių į pramonės politiką susiskaidymą, dėl kurio inovacijų potencialas gali likti neišnaudotas;

Aukštų standartų, kaip inovacijų ir konkurencingumo varomosios jėgos, nustatymas

9.  atkreipia dėmesį į poreikį visapusiškai išnaudoti pramonės potencialą aplinkosaugos technologijų srityje ir užtikrinti, kad pramonės sektoriai nuolat plėtotų ir skleistų geriausius prieinamus gamybos būdus ir kuriamas inovacijas;

10.  pabrėžia, kad reikia integruoti aplinkosaugos aspektus į kitas politikos sritis, pvz., susijusias su ekonomika, investicijomis, pramonės standartais ir moksliniais tyrimais ir inovacijomis, kad būtų nustatytas suderintas ir bendras požiūris; mano, kad Sąjungoje įgyvendinami veiksmai taip pat turėtų būti papildyti tarptautiniu mastu sustiprintais veiksmais ir bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis sprendžiant su bendrais iššūkiais susijusius klausimus;

11.  mano, kad teisėkūra gali būti inovacijų varomoji jėga ir kad nustatydama aukštus standartus ES skatina reikalingas privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kurios suteikia Europos įmonėms galimybę tiekti kokybiškus produktus ir teikti kokybiškas paslaugas ES rinkoje bei konkuruoti tarptautinėse rinkose;

12.  primena svarbų ES standartizacijos vaidmenį ir rekomenduoja skirti didelį dėmesį tam, kad ES atliktų vadovaujamą vaidmenį tarptautinėse standartizacijos organizacijose; ragina ES atgauti vadovaujamą vaidmenį nustatant ir įgyvendinant aukštus aplinkosaugos standartus ir užtikrinant, kad jų būtų laikomasi, ir įspėja, kad atsilikimas nuo trečiųjų šalių (pvz., nustatant transporto priemonių išmetamiems teršalams taikomus standartus) pakenktų ne tik ES pramonės tvarumui, bet ir jos konkurencingumui;

13.  mano, kad viešiesiems pirkimams ir ekologiniam ženklinimui tenka svarbus vaidmuo diegiant tvarius produktus, paslaugas ir inovacijas, taip pat vykdant ekonomikos reorganizavimą; ragina greitai įgyvendinti ES viešųjų pirkimų direktyvas ir bendromis valstybių narių ir Komisijos pastangomis užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos savo sprendimus dėl sutarčių skyrimo priimtų laikydamosi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principo, daugiausia dėmesio skirtų gyvavimo ciklo sąnaudoms ir ekologiškai bei socialiai tvariems produktams, užkirstų kelią darbo užmokesčio dempingui ir nesąžiningai konkurencijai ir padėtų stiprinti regioninę ekonominę struktūrą;

Persvarstyta konkurencijos politika, suteikianti ES pramonei galimybę konkuruoti pasaulyje

14.  ragina Komisiją persvarstyti ES konkurencijos teisės aktus, kad juose būtų tinkamiau atsižvelgta į naują pagrindinių nacionalinių rinkos dalyvių trečiosiose šalyse vaidmenį;

15.  ragina Komisiją atlikti trečiųjų šalių tiesioginių užsienio investicijų ES peržiūrą saugumo ir galimybės naudotis būsimomis bazinėmis technologijomis apsaugos aspektais;

16.  ragina Komisiją tinkamiau stebėti ne Europos valstybių investicijas į ES valstybes nares ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES viešųjų pirkimų teisės aktų, pvz., teisės aktų, susijusių su pasiūlyta neįprastai maža kaina ir nesąžininga konkurencija;

17.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti užsienyje įsisteigusių valstybės valdomų įmonių, gaunančių iš savo šalių vyriausybių paramą ir subsidijas, teikiamas tokiais būdais, kuriuos pagal ES bendrosios rinkos taisykles taikyti ES įmonėms draudžiama, vaidmeniui;

Prekybos politikos suderinimas su pramonės politika ir pereinamojo laikotarpio tikslais

18.  ragina sukurti prekybos politiką, kuri būtų labiau suderinta su pramonės politika, kad būtų sudaromi naujos kartos prekybos susitarimai, kuriais nebūtų skatinamas tolesnis įmonių perkėlimas ir deindustrializacija ES;

19.  pabrėžia, kad prekybos ir investicijų politikos priemonėmis turėtų būti siekiama prisidėti prie tvaraus vystymosi, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir aukštų socialinių ir aplinkosaugos standartų skatinimo pramonės ir gamybos sektoriuose; ragina Komisiją užtikrinti, kad šie standartai būtų įtvirtinti prekybos susitarimuose;

20.  pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią tam, kad ES prekybos politika būtų skatinami antikonkurenciniai veiksmai, įskaitant socialinį ir aplinkosauginį dempingą, ypač dempingo kainomis teikiami pigūs produktai, kurie kelia pavojų Europos standartams ir daro neigiamą poveikį ES įsisteigusioms pramonės šakoms; ragina ES skubiai imtis reikiamų priemonių, kad ji galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningos prekybos praktikos, ir smarkiai sustiprinti savo prekybos apsaugos priemones, kad būtų galima operatyviau ir veiksmingiau reaguoti;

21.  pabrėžia, kad ES turi parengti nuoseklią, su PPO taisyklėmis suderinamą ir veiksmingą kovos su dempingu ir subsidijomis strategiją;

22.  pabrėžia, kad reikia koordinuoti ES pastangas sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių išteklių, derinant pastangas trijose srityse, susijusiose su vienodomis sąlygomis patekti į tarptautines išteklių rinkas, tvaria išteklių gavyba, įskaitant gavybą iš urbanistinių atliekų, šalies viduje ir išteklių naudojimo efektyvumo technologijų inovacijomis bei ES indėliu į daugiašalį visuotinės išteklių politikos valdymą;

23.  pabrėžia, kad įvairiuose ekonomikos sektoriuose ES yra iš esmės atvira konkurentams iš trečiųjų valstybių, tačiau trečiosios valstybės yra nustačiusios įvairių kliūčių, dėl kurių diskriminuojamos Europos įmonės; pažymi, kad reikia sukurti vienodas veiklos sąlygas pasaulinės konkurencijos srityje ir suteikti abipusę galimybę patekti į rinkas, siekiant išvengti darbo vietų praradimo bei užtikrinti praktinių pramoninių žinių išsaugojimą Europoje;

Energetikos pertvarkos ir perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimas kaip pramonės politikos varomoji jėga

24.  ragina integruoti į ES pramonės strategiją veiksmingas žaliojo finansavimo priemones ir priemones, padedančias užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą su anglies dioksidu susijusios rizikos atžvilgiu; pažymi, kad reikia sudaryti palankias sąlygas tvariam pramonės vystymuisi, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus;

25.  ragina ES ir valstybes nares skirti viešojo ir privačiojo sektorių lėšų investicijoms į energetikos pertvarką, tvarų mobilumą ir žiedinę ekonomiką, parengiant šioms sritims skirtą plataus masto investicijų planą; mano, kad ES fondai, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus, Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondus ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), suteikia veiksmingą galimybę šias investicijas finansuoti; mano, kad valstybės pagalbos gairės turėtų būti geriau pritaikytos ir naudojamos taikant inovacijų ir tvarumo didinimo politikos priemones;

26.  mano, kad struktūriniai nacionalinių ir tarptautinių finansų ir mokesčių sistemų pokyčiai, įskaitant mokesčių politikos pakeitimus darbo apmokestinimą keičiant išteklių apmokestinimu, išorės sąnaudų priskyrimą vidaus sąnaudoms, iškastinio kuro atsisakymą ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) veikimo užtikrinimą, yra labai svarbūs, norint sukurti ekonomikos sistemą, kuria būtų skatinamos viešojo ir privačiojo sektorių investicijos įgyvendinant tvarios pramonės politiką;

27.  tikisi, kad 2018 m. Komisija parengs Sąjungai skirtą anglies dioksido biudžetą, atitinkantį pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant su energetikos sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų nustatymo ir paramos juos plėtojant priemonėmis susijusius įsipareigojimus, prisiimtus įgyvendinant energijos sąjungos tikslus;

28.  pripažįsta geležinkelio tiekimo pramonės, kuriai būdingas aukštas kapitalo naudojimo intensyvumo lygis, didelė priklausomybė nuo viešųjų pirkimų ir prievolė laikytis labai aukštų saugos standartų, svarbą ir ypatingą pobūdį; primena, kad geležinkelių transporto indėlis įgyvendinant klimato kaitos tikslus labai svarbus, taip pat primena būtinybę užtikrinti, kad Europa išlaikytų technologinį ir inovacinį pranašumą šiame sektoriuje; prašo Komisijos užtikrinti, kad regioninio ir vietos lygmens geležinkelių investiciniams projektams remti būtų skiriama daugiau lėšų iš ESI fondų ir ypač Europos regioninės plėtros fondo (ERPF);

29.  primena didžiulę darbo vietų sukūrimo galimybę ir sąnaudų sumažinimo naudą, kurias tikimasi gauti įgyvendinus patobulinimus energijos vartojimo efektyvumo srityje; pabrėžia, kad priemonės, apimančios tikslus, standartus ir lyginamųjų standartų mechanizmus, kuriais didinamas energijos vartojimo efektyvumas, turi būti visų pramonės sektorių iniciatyvų pagrindu; pažymi, kad ypač transporto ir statybos sektoriai privalo vykdyti aktyvią energijos taupymo politiką ir įvairinti energijos išteklius, pasirenkant tvarius, aplinkos neteršiančius ir saugius energijos šaltinius;

30.  ragina iš esmės pagerinti tvarumo ir socialinių bei užimtumo kriterijų taikymą naudojant ES fondus, ypač ESIF, ir visas per Europos investicijų banką (EIB) valdomas finansines priemones;

31.  ragina užtikrinti, kad pramonei skirtos investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą būtų pagrįstos tikslu užtikrinti išteklių ir energijos naudojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir žiedinės ekonomikos ir tvarumo rėmimą; ragina sukurti konkrečias priemones, kad ES ir valstybės narės galėtų sutelkti MTTP pastangas šiose prioritetinėse srityse ir kad rezultatai galėtų būti naudojami vietos ekonomikos lygmeniu ir visuose vertės tinkluose;

Perspektyvioms darbo vietoms pramonės sektoriuje reikalingų įgūdžių tobulinimas

32.  pabrėžia, kad reikia suderintų ES pastangų skatinant naujus įgūdžius, taip pat perkvalifikavimą, įgūdžių tobulinimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kaip tvirtinama Komisijos parengtoje Naujų įgūdžių ir naujų darbo vietų kūrimo darbotvarkėje;

33.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti daugiau geresnių galimybių dalyvauti mokyme, mokymesi visą gyvenimą, ateičiai pritaikytame profesiniame mokyme ir įgyti universitetinį išsilavinimą, ypatingą dėmesį skiriant MTIM dalykams, paramos verslumui ir atitinkamoms socialinėms garantijoms kartu su antros galimybės mokytis politika; pabrėžia, kad reikia plėsti darbo vietų demokratizaciją ir kad darbuotojai turėtų turėti asmeninę teisę į mokymą;

34.  mano, kad siekiant kuo didesniu mastu išnaudoti ekologiškos ekonomikos teikiamas galimybes kurti realiąsias darbo vietas, labai svarbu suteikti esamiems ES darbuotojams tinkamų galimybių įgyti naujų įgūdžių, kurių reikia žiedinėje ekonomikoje ir norint prisitaikyti pereinant prie tvaresnių gamybos procesų ir produktų; ragina parengti Europos mokymo ir švietimo strategiją, kuria būtų remiamos įmonių, mokslinių tyrimų institutų ir socialinių partnerių pastangos bendrai vertinant aplinkos tvarumui reikiamus gebėjimus;

35.  pabrėžia, kad, remiantis turimais statistiniais duomenimis ir tyrimų rezultatais, moterims yra menkai atstovaujama daugumoje su mokslu, inžinerija ir vadyba susijusiose pareigose ir aukštesniais hierarchijos lygmenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad gamybos pramonėje dirbančios moterys specialistės yra ES turtas; ragina Komisiją nustatyti problemas ir kliūtis, su kuriomis susiduria moterys, norinčios tapti verslininkėmis, taip pat skatinti ir remti moterų lyderystę;

Sąžiningesnis apmokestinimas ir investavimas į realiąją ekonomiką

36.  apgailestauja dėl to, kad didėja finansų rinkų vaidmuo realiojoje ekonomikoje, o šį procesą skatina įmonių kultūra, kurioje daugiausia dėmesio skiriama trumpalaikei finansinei perspektyvai, t. y. vertės kūrimo akcininkams, o ne tam, kad būtų išsaugota novatoriška pramonės priemonė, galinti padėti užtikrinti kokybiškas darbo vietas ir ilgalaikę naudą visuomenei; apgailestauja, kad dėl šio požiūrio gamybos sektoriuje prarasta daug darbo vietų;

37.  apgailestauja dėl to, kad ES lygmeniu nėra sąžiningo didelių korporacijų, veikiančių visoje Europoje ir pasaulyje, apmokestinimo; mano, kad kova su mokesčių slėpimu ir vengimu padėtų sumažinti mokesčius MVĮ ir papildyti vietos valdžios biudžetų sąskaitas, kad ji galėtų investuoti ateityje; ragina sukurti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) kaip nuosavą išteklių ES biudžete;

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

 

(1)

OL C 1199E, 2012 7 7, p. 131.

(2)

OL C 482, 2016 12 23, p. 89.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0377.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0240.

Teisinė informacija - Privatumo politika