Procedūra : 2017/2699(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0450/2017

Pateikti tekstai :

B8-0450/2017

Debatai :

PV 04/07/2017 - 11
CRE 04/07/2017 - 11

Balsavimas :

PV 05/07/2017 - 8.9
CRE 05/07/2017 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 553kWORD 65k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0434/2017
30.6.2017
PE605.574v01-00
 
B8-0450/2017

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių


dėl 2018 m. Komisijos darbo programos (2017/2699(RSP))


Anthea McIntyre ECR frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018 m. Komisijos darbo programos (2017/2699(RSP))  
B8‑0450/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2016 m. vasario 19 d. deklaraciją dėl konkurencingumo,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 24 d. Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti galutinę ataskaitą „Biurokratizmo mažinimas Europoje – palikimas ir perspektyvos“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos reglamentavimo gerinimas“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi geriausia ekonominė ir socialinė parama, kurią valstybės narės gali pasiūlyti savo piliečiams siekdamos užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, yra auganti ekonomika esant nedidelei infliacijai ir aukštiems užimtumo ir atlyginimų augimo lygiams, kurioje kuriami ištekliai ateities investicijoms finansuoti, veikia geresnė infrastruktūra ir teikiamos geresnės viešosios paslaugos;

B.  kadangi sudėtingoje pasaulinėje rinkoje valstybės narės susiduria su dideliais ekonominiais sunkumais, kuriuos galima įveikti tik turint dinamišką konkurencingą ekonomiką, kurioje didėja našumo ir inovacijų lygiai;

C.  kadangi daugelio vidaus ir tarptautinių grėsmių laikais didelį susirūpinimą kelia saugumas;

D.  kadangi viešoji nuomonė vis skeptiškiau vertina Sąjungą, kuri, atrodo, prisiima įgaliojimus ir atsakomybę, labiau tinkančius įgyvendinti valstybių narių, jų regionų ir vietos valdžios institucijų arba pačių piliečių lygmeniu;

E.  kadangi ES piliečiai aiškiai nori daug nesikišančios Sąjungos, kurioje būtų skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas srityse, kuriose tai gali būti naudinga, ir kurioje pirmiausia laikomasi pagrindinių subsidiarumo, proporcingumo ir įgaliojimų perleidimo principų;

1 DALIS. EUROPA YPATINGOS SVARBOS KRYŽKELĖJE

 

Bendrieji principai rengiant 2018 m. darbo programą

 

1.  pabrėžia, kad valstybės narės yra demokratinis ES pagrindas ir kad savo pasiūlymuose 2018 m. Komisija turi skirti pakankamai dėmesio nacionalinių ir regioninių vyriausybių įtraukimui į savo darbą;

2.  ragina Komisiją 2018 m. teikti kuo mažiau pasiūlymų sutelkiant dėmesį į sritis, kuriose Europos bendradarbiavimas gali turėti pridėtinės vertės, laikantis subsidiarumo, proporcingumo ir įgaliojimų suteikimo principų;

3.  ragina pertvarkyti ES politiką ir programas siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų labiau kontroliuoti vietos lygmenį ir kad jos galėtų lanksčiau įgyvendinti sutartus Europos tikslus;

4.  primygtinai ragina Komisiją daugiau konsultuotis dėl galimų būsimų pasiūlymų su valstybėmis narėmis, regionų ir vietos valdžia ir tiesiogiai su piliečiais; pabrėžia, kaip svarbu skirti pakankamai laiko atsiliepimams gauti ir naudoti daugiau baltųjų ir žaliųjų knygų įvairioms alternatyvoms išdėstyti;

5.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti vertę už pinigus ir įgyvendinti visiško netinkamo valdymo ir sukčiavimo netoleravimo politiką;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu, kad ES orientuotųsi į likusį pasaulį ir užmegztų glaudžius ekonominius, komercinius ir strateginius ryšius su draugais ir sąjungininkais, visų pirma artimais kaimynais;

2018 m. prioritetai

7.  ragina Komisiją sudėlioti 2018 m. priemonių prioritetus, kad ES galėtų padėti valstybėms narėms reformuoti jų ekonomiką siekiant įgyvendinti ilgalaikį darnaus augimo, darbo vietų kūrimo ir klestėjimo tikslą;

8.  mano, kad ES lygmeniu itin svarbi ekonominės padėties gerinimo priemonė yra geresnės teisėkūros darbotvarkės įgyvendinimas; todėl ragina Komisiją parengti plataus užmojo darbotvarkę, visų pirma:

–  numatant poveikio MVĮ ir konkurencingumui tyrimą kaip poveikio vertinimo dalį,

–  nustatant naštos mažinimo tikslus,

–  atliekant metinę naštos apžvalgą ir

–  remiant Reglamentavimo patikros valdybos darbą;

ragina Komisiją užtikrinti, kad visi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kiek įmanoma, nebūtų taikomi labai mažoms įmonėms, taip siekiant skatinti naujų įmonių kūrimą ir padrąsinti verslininkus;

9.  ragina ir toliau skirti daug dėmesio augimą skatinančiam fiskaliniam konsolidavimui; mano, kad investicijų skatinimas neturėtų būti laikomas būtinų struktūrinių reformų alternatyva;

10.  atkreipia dėmesį į konkurencijos politikos vykdymo svarbą kuriant vienodas sąlygas, kuriomis visi bendrosios rinkos dalyviai ir visų verslo modelių, įskaitant MVĮ, atstovai skatintų inovacijas, produktyvumą, darbo vietų kūrimą ir investicijas;

11.  pabrėžia, kaip svarbu daryti pažangą įveikiant migracijos krizę taip, kad būtų kuo jautriau reaguojama į valstybėse narėse kylantį nerimą dėl nekontroliuojamos migracijos teikiant įmanomus įgyvendinti politikos pasiūlymus ir paisant suverenių valstybių narių prerogatyvos šioje srityje;

12.  siūlo Komisijai suteikti pirmenybę deryboms dėl naujų prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti mažesnes kainas Europos vartotojams ir didesnes rinkas Europos gamintojams, kuriant naujas darbo vietas ir užtikrinant didesnį klestėjimą;

13.  pabrėžia žiedinės ekonomikos politikos įgyvendinimo svarbą sutelkiant dėmesį į kovą su maisto švaistymu; siūlo Komisijai paraginti valstybes nares bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi;

14.  pakartoja, kad reikia paisyti neįgaliųjų teisių, kaip numatyta Neįgaliųjų teisių konvencijoje; pabrėžia didžiulę visiško produktų, paslaugų ir aplinkos prieinamumo užtikrinimo svarbą, kad jie galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;

15.  primena, kad reikia skatinti neoficialių išlaikytinių (pagyvenusių asmenų, vaikų, neįgaliųjų) prižiūrėtojų, kurie oficialiai neįdarbinti, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

16.  pabrėžia būtinybę teigiamai ir taikiai užbaigti derybas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo pripažįstant didelį per 40 metų Jungtinės Karalystės padarytą indėlį į ES, siekiant užtikrinti stiprią ekonominę ir politinę Sąjungos ir Jungtinės Karalystės partnerystę ateityje laikantis pagrįstų reikalavimų ir paisant visų šalių interesų;

2 DALIS. KONKRETŪS DARBO PROGRAMOS PASIŪLYMAI ĮGYVENDINANT 10 PRIORITETŲ

1.  „Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis“

Geresnė teisėkūra

17.  primena Komisijai, kad teikiant bet kokį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti atliktas išsamus poveikio vertinimas ir sąnaudų ir naudos analizė; prašo Komisijos užtikrinti, kad kiekvienas poveikio vertinimas būtų tikslinis ir kad juo būtų įrodomas teigiamas poveikis verslui ir rinkai ir kad pasiūlymai būtų teikiami tik jeigu numatomas poveikis yra proporcingas;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijai svarbu į visus poveikio vertinimus įtraukti poveikio MVĮ ir konkurencingumui tyrimus, nes tai padės užtikrinti, kad dėl teisės aktų įmonėms, visų pirma MVĮ, nebūtų užkrauta pernelyg didelė našta; ragina Komisiją pradėti naudoti poveikio MVĮ tyrimą visuose generaliniuose direktoratuose ir sistemiškiau bendradarbiauti su Reglamentavimo patikros valdyba siekiant užtikrinti struktūriškesnį poveikio tyrimo taikymą, kaip tai buvo padaryta pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyvą 2011/7/ES;

19.  atkakliai siūlo Komisijai paskelbti persigalvojimo laikotarpį pasibaigus trišalio dialogo deryboms dėl poveikio ir subsidiarumo vertinimo užbaigimo; siūlo Komisijai pateikti vertinimą ir pasiūlyti galimus paskesnius veiksmus dėl Reglamentavimo patikros valdybos nepriklausomumo jai atliekant savo vaidmenį vykdant priežiūrą ir teikiant objektyvius patarimus dėl tam tikrų poveikio vertinimų; ragina Komisiją pripažinti, kad geresnio reglamentavimo darbotvarkėje yra svarbus vietos (regioninis) aspektas, į kurį ne visada atsižvelgiama taikant subsidiarumo principą, ir išplėsti savo reglamentavimo poveikio vertinimo procesus (palyginti su teritorinio poveikio vertinimu) tiriant finansinį ir administracinį galiojančių ir naujų standartų poveikį vietos ir regioninei valdžiai;

20.  pabrėžia metinės naštos apžvalgos, kurią kaip itin svarbią priemonę, kuria galima aiškiai ir skaidriai nustatyti ir stebėti Sąjungos pastangų išvengti nereikalingo reglamentavimo ir administracinės naštos ir juos mažinti, sutarta įtraukti į tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, svarbą; mano, kad metinę naštos apžvalgą būtina naudoti siekiant nustatyti ir pavieniais Komisijos pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, ir tam tikrų valstybių narių teisės aktais perkeliant į nacionalinę teisę ir aiškinant teisės aktus (vadinamojo perteklinio reglamentavimo) sukuriamą naštą;

21.  ragina Komisiją imtis paskesnių veiksmų pagal 2012, 2013 ir 2014 m. metinėse ataskaitose pateiktas rekomendacijas dėl subsidiarumo ir proporcingumo; visų pirma pažymi, kad ataskaitose raginama atlikti faktais pagrįstą visų Komisijos teikiamų pasiūlymų analizę remiantis subsidiarumo ir proporcingumo principais; siūlo nacionalinių parlamentų pagrįstose nuomonėse atsižvelgti į proporcingumą (kartu su subsidiarumu), tam reikės peržiūrėti sutartis, įvertinti nacionalinių parlamentų skaičių, būtiną geltonosios kortelės procedūrai pradėti, ir nustatyti ilgesnį laiko terminą, iki kurio nacionaliniai parlamentai gali pateikti nuomones dėl subsidiarumo;

22.  atkreipia dėmesį į raginimą Komisijos proporcingumo vertinimo ataskaitose atmesti pasiūlymus, kuriais konkurencingumui ir MVĮ užkraunama neproporcinga našta; primena, kad prašoma žaliosios kortelės nacionaliniams parlamentams ir kad Parlamentas paprašė Komisijos atlikti subsidiarumo vertinimą ir išsamų poveikio vertinimą užbaigiant derybas dėl teisės aktų, siekiant užtikrinti, kad pasiūlymus iš dalies pakeitus būtų atsižvelgiama į subsidiarumą ir proporcingumą;

23.  pagal tam tikras naujojo tarpinstitucinio susitarimo nuostatas ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymus, kuriuose būtų nustatyti naštos mažinimo tikslai pagrindiniuose sektoriuose; ragina Komisiją siekti iki 2020 m. 25 proc. sumažinti ekonomines sąnaudas, susijusias su įmonėms tenkančia reguliavimo našta kiekvienoje politikos srityje ilgainiui siekiant tikslo iki 2030 m. perpus sumažinti naštą, patiriamą dėl galiojančių Sąjungos normų; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant taikyti formulę „priimant vieną naują standartą panaikinami du seni standartai“ atsižvelgiant į reguliavimo kompensavimo taikymo naudą, kai naujas taisykles, dėl kurių padidėja administracinė ir reguliavimo našta, galima priimti tik tuo atveju, jeigu galima panaikinti dvigubai daugiau galiojančių taisyklių;

24.  ragina Komisiją (ir Parlamentą) pripažinti, kad demokratiškai išrinkta vietos ir regionų valdžia ir jos atstovų asociacijos yra Europos teisėkūros proceso dalis; konkrečiai prašo jai netaikyti Skaidrumo registro prievolių, kaip jau daroma kai kuriuose regionuose;

25.  siūlo Komisijai skirti daugiau dėmesio tikslui užtikrinti skaidrumą ir galių atskyrimą užtikrinant griežtesnį SESV 290 straipsnio nuostatų laikymąsi ir nenaudoti deleguotųjų aktų tikrosioms teisėkūros priemonėms, kurios turėtų būti priimamos pagal įprastinę teisėkūros procedūrą, priimti;

26.  pabrėžia tolesnę REFIT darbotvarkės ir paskesnių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų svarbą atlikus bendrą poveikio vertinimą; siūlo Komisijai į vykdomą REFIT programą įtraukti direktyvą „Seveso III“ ir sutelkti dėmesį pirmiausia į poveikį įmonėms, ypač MVĮ, ir jų gebėjimui daryti ilgalaikes investicijas, taip pat poveikį galimam ES veikiančios chemijos pramonės perkėlimui;

27.  pažymi Komisijos pasiūlymus dėl Europos socialinių teisių ramsčio, kuriuo siekiama sustiprinti socialinį ES aspektą; šiuo požiūriu ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant visas prioritetines iniciatyvas, susijusias su Europos socialinių teisių ramsčiu, būtų visiškai paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų;

28.  siūlo Komisijai sistemingai peržiūrėti socialinį acquis, kurį sudaro daugiau nei 50 nuo 1958 m. priimtų direktyvų, ir nustatyti galimybes dar labiau jas supaprastinti ir sumažinti naštą, be kita ko, jei tinkama, atsiimant ar panaikinant teisės aktus;

29.  pripažįsta, kad moterims vis dar nepakankamai atstovaujama darbo rinkoje; šiuo klausimu mano, kad lankstaus darbo sutartys, įskaitant sutartis dėl laikino darbo ir darbo ne visą darbo dieną, gali atlikti svarbų vaidmenį didinant grupių, kurios kitu atveju galėtų atsidurti už darbo rinkos ribų, dalyvavimą; mano, kad Komisijai nederėtų teikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant bendrąją deramo darbo direktyvą, kuriais siekiama apriboti tokių sutarčių naudojimą valstybėse narėse;

30.  primena SESV 155 straipsnį; ragina socialinius partnerius, atsižvelgiant į galiojančius ir būsimus bendruosius susitarimus, įgyvendinti geresnio reglamentavimo priemones, dažniau naudoti poveikio vertinimus ir pateikti susitarimus, kuriuose siūlomi teisėkūros veiksmai, Komisijos Reglamentavimo patikros valdybai;

Biudžeto lėšos

31.  pažymi, kad Komisija turi paskelbti savo pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos (DFP) iki 2018 m. sausio 1 d., kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 25 straipsnyje; mano, kad kita DFP turi nutiesti kelią link modernaus ES biudžeto, kuriuo būtų tinkamai įveikiami dabartiniai sunkumai, kaip antai susiję su migrantų ir pabėgėlių krize, terorizmo grėsme ir Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Sąjungos; mano, kad prieš derybas dėl kitos DFP Komisija turėtų parengti išsamią išlaidų apžvalgą siekdama sistemingai įvertinti kiekvieną ES biudžeto politikos sritį, atsižvelgdama į veiksmingumą, pridėtinę vertę ir indėlį įgyvendinant bendrus ES prioritetus; be to, ragina Komisiją kitą DFP suderinti su Komisijos ir Parlamento politiniais ciklais siekiant užtikrinti didesnę politinę atsakomybę ir atitinkamai Sąjungos daugiamečio biudžeto atskaitomybę; mano, kad reikėtų palikti galioti 2013 m. sutartas DFP viršutines ribas;

32.  pažymi, kad Komisija svarstys Aukšto lygio nuosavų išteklių grupės pasiūlymus, įskaitant naujus nuosavų išteklių kandidatus; ragina Komisiją nereikalauti mokesčių didinimo įgaliojimų ES; siūlo neatsisakyti galiojančių dabartinės nuosavų išteklių sistemos gairių, pavyzdžiui, susijusių su biudžeto ir turimų tradicinių nuosavų išteklių (kaip antai tarifų ir cukraus mokesčių) pusiausvyra arba su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) grindžiamas nuosavais ištekliais; mano, kad nuosavi ištekliai nacionaliniuose biudžetuose turėtų būti pristatomi aiškiai ir vienodai siekiant užtikrinti ES pajamų skaidrumą ir palyginamumą;

33.  mano, kad Komisija turėtų sukurti patobulintą biudžeto kontrolės sistemą, proporcingą ES finansavimo užtikrinamai naudai; mano, kad neatsiejama tokios sistemos dalis turėtų būti gana skaidrių ir išsamių ataskaitų teikimas, įskaitant informacijos apie ES lėšų gavėjus ir apie tai, ar mokėjimai atliekami laiku, teikimą; mano, kad ES finansavimu užtikrinamus veiklos rezultatus, sąnaudų efektyvumą ir laimėjimus reikia nuolat tikrinti siekiant užtikrinti tvarų ilgalaikį ES išlaidų poveikį; primena Parlamento raginimą sukurti Komisijos nario, atsakingo už biudžeto kontrolę, postą pakeičiant vieną iš dabar dirbančių Komisijos narių, kad jis dirbtų kartu su valstybėmis narėmis tiriant sukčiavimo ir netinkamo valdymo atvejus; siūlo parengti pasiūlymus, kuriais būtų reformuojami Audito Rūmai, kad jie veiktų ir kaip audito, ir kaip vertinimo institucija, atliekanti arba užsakanti nepriklausomus Sąjungos programų vertinimus;

Transportas

34.  pabrėžia poreikį toliau kurti transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) ir jo pagrindinius koridorius suteikiant jiems pirmenybę siekiant sujungti visų ES regionų transporto tinklus ir išspręsti tokias problemas kaip tinkamos infrastruktūros nebuvimas, nepakankamas prieinamumas ir rytinių ir vakarinių ES dalių sąveikumas; atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir struktūrinių ir investicinių fondų finansinių išteklių sinergiją siekiant užtikrinti geriausią viso turimo ES finansavimo panaudojimą; tačiau pabrėžia, kad, nors įgyvendinant antrąją Europos infrastruktūros tinklų priemonę reikėtų sutelkti dėmesį į inovacines finansavimo priemones ir įvairių išteklių derinimą, nemažą dotacijų dalį reikėtų atidėti transporto infrastruktūros projektams, kurie dėl skirtingų rinkos sąlygų įvairiose ES dalyse nepritraukia privačių investicijų;

Moksliniai tyrimai

35.  ragina Komisiją atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą ir atsižvelgiant į išsamumo lygį, reikalaujamą pagal projekto „Horizontas 2020“ pasiūlymą nustatyti griežtesnius atrankos kriterijus pirmajame paraiškų nagrinėjimo etape, nes daug paraiškos teikėjų skiria laiko ir deda pastangas, kad antrajame etape parengtų išsamų pasiūlymą, nors sėkmės tikimybė arba pasitikėjimas savimi nedideli; yra susirūpinęs dėl to, kad ši problema ypač didelė MVĮ;

36.  pabrėžia poreikį vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus, ypač mokslinius tyrimus, kurie padeda sukaupti geresnes žinias, įtvirtinti geresnius įgūdžius ir praktiką, užtikrinant, kad naujosios technologijos būtų išnaudojamos kuo geriau; siūlo Komisijai geriau derinti pagrindinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų ir plėtros poreikius siekiant užtikrinti veiksmingą ir spartų naujų atradimų pritaikymą kuriant tikrąsias technologijas ir produktus;

Įgūdžiai ir švietimo programos

37.  pabrėžia, kad strateginė Europos bendradarbiavimo programa švietimo ir mokymo srityje (ET2020) ir Komisijos Nauja įgūdžių darbotvarkė turėtų papildyti nacionalinius veiksmus ir padėti valstybėms narėms kurti formaliojo ir neformaliojo švietimo ir mokymo sistemas siekiant, visų pirma, tobulinti skaitymo, rašymo ir mokėjimo skaičiuoti įgūdžius;

38.  ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant politiką aktyviai dalyvautų ekspertai ir tam tikri suinteresuotieji subjektai, įskaitant tėvų organizacijas;

39.  ragina Komisiją įvertinti ES kultūros ir švietimo programų veiksmingumą ir pridėtinę vertę skiriant ypatingą dėmesį programai „Europa piliečiams“ ir skatinant procedūrų supaprastinimą ir patikimą finansų valdymą visais lygmenimis;

Regioninės plėtros ir sanglaudos politika

40.  ragina Komisiją aiškiai pristatyti savo požiūrį į tai, kaip po 2020 m. bus finansuojama sanglaudos politika ir kokia bus jos struktūra ir ar bus reformuojama galiojanti sistema; mano, kad reikia suteikti pirmenybę visų institucijų dialogui siekiant sukurti skaidrų sprendimų priėmimo procesą; pabrėžia poreikį galiojančias 1b išlaidų kategorijos įsipareigojimų ir asignavimų mokėjimams viršutines ribas išreikšti kaip ES BVP dalį visame ES biudžete;

41.  prašo Komisijos atlikti papildomus tyrimus siekiant užtikrinti, kad sanglaudos politika turėtų numatytą poveikį naudos gavėjams projektų lygmeniu; mano, kad tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad iki 2018 m. pabaigos bus paskirstyta tik maždaug 25 proc. Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės 2014–2020 m. programavimo laikotarpio lėšų;

42.  pripažįsta, kad „Omnibuso“ reglamentu padaryta daug svarbių pakeitimų sutelkiant dėmesį į supaprastinimą ir lankstumą; mano, kad galima padaryti dar daugiau siekiant užtikrinti, kad techninė pagalba būtų tikslinga, kad ji būtų tinkamai stebima ir vertinama; be to, mano, kad Komisija turėtų sudaryti daugiau galimybių vietos subjektams pakeisdama sudėtingas patvirtinimo procedūras, išspręsdama mokėjimų gavėjams vėlavimo ir finansavimo šaltinių derinimo klausimus ir skatindama paprastų žmonių iniciatyvas, kaip antai bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą;

2.  „Sujungta skaitmeninė bendroji rinka“

43.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus nustatyti bendrąjį laisvo duomenų judėjimo principą ir atsikratyti duomenų lokalizavimo apribojimų visoje ES;

3.  „Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika“

44.  ragina Komisiją stebėti socialines ekonomines naujosios elektros energijos rinkos struktūros pasekmes, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione, kuriam gali tekti didesnės pereinamojo laikotarpio sąnaudos energetikos srityje nei kitoms ES valstybėms narėms;

45.  yra susirūpinęs dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimo ir ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis pagal nuoseklias gaires siekiant užtikrinti jos veiksmingą įgyvendinimą; remia principą „pirma – efektyvumas“, kai tinkama, ir mano, kad tikslai turėtų būti proporcingi ir realistiški;

4.  „Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą“

46.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, pagrįstus jos atliktu Transporto priemonių draudimo direktyvos (Direktyvos 2009/103/EB) vertinimu, visų pirma, susijusiu su sunkumų, su kuriais susiduria transporto priemonių naudotojai dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Vnuk / Triglav, sprendimu, ir apsvarstyti kitas tobulinimo priemones siekiant padėti apsidrausti norintiems piliečiams, pavyzdžiui, laikotarpių be draudimo reikalavimų kitose valstybėse narėse, ne toje, kurioje siekiama apsidrausti, pripažinimą, kad piliečiai galėtų pasinaudoti tų valstybių narių vartotojams teikiamais pasiūlymais;

47.  ragina Komisiją išdėstant Komandiruotų darbuotojų direktyvą (Direktyvą 96/71/EB) nauja redakcija turėti omenyje ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, ir laisvės teikti paslaugas principą; ragina Komisiją rengiant civilinės teisės normas robotikos srityje atsižvelgti į konkrečiam sektoriui skirtą požiūrį, kurį siūlo Parlamentas, siekiant skatinti inovacijas ir robotikos plėtrą įvairiuose etapuose įvairiuose sektoriuose ir įvairiose valstybėse narėse;

48.  atsižvelgdamas į Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto darbo rezultatus, siūlo sparčiai patvirtinti 3-ąjį ir 4-ąjį Tikrojo išmetamųjų teršalų kiekio vairuojant teisės aktų rinkinius siekiant tiksliai nustatyti sąlygas, kuriomis bus laikomasi galiojančių CO2 ir NOx apribojimų;

49.  pažymi, kad dėl pagrindinių Biocidinių produktų reglamento nuostatų, susijusių su tiekėjų tvirtinimu ir apdorotiems gaminiams naudojamų veikliųjų medžiagų registravimu, susiduriama su dideliais atitikties sunkumais dėl nepakankamo tam tikrų įmonių informuotumo; primygtinai ragina Komisiją remtis jau atliktu darbu neseniai vertinant svarbiausių cheminių medžiagų teisės aktų (išskyrus REACH) tinkamumą ir atsižvelgti į susijusius vartotojų pramonės šakoms taikomų teisės aktų aspektus, įtraukti reglamentą į savo 2018 m. REFIT darbotvarkę, konkrečiai atsižvelgiant į MVĮ ir labai mažoms įmonėms tenkančią finansinę ir administracinę naštą, susijusią su patvirtinimo dokumentų rengimu Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA);

50.  atkreipia dėmesį į valstybėms narėms kylančius finansinius ir reguliavimo sunkumus laikantis Nitratų direktyvos (Direktyvos 91/676/EEB), kuri neretai vertinama kaip prastas veiksmingų ES teisės aktų pavyzdys ir dėl kurios nagrinėjama daug pažeidimų bylų; pabrėžia poreikį suderinti jos ataskaitų teikimo ciklą su ataskaitų teikimo ciklu pagal Vandens pagrindų direktyvą (Direktyvą 2000/60/EB, VPD), kad tuos pačius stebėsenos duomenis būtų galima naudoti peržiūrint abi direktyvas ir siekiant apriboti ir supaprastinti nitratų planavimo reikalavimus, dėl kurių žemės ūkio sektoriui, kaip paaiškėjo, užkraunama nereikalinga biurokratinė našta; ragina Komisiją tęsti darbą, kuris buvo atliktas 2012 m. vertinant ES gėlo vandens politikos tinkamumą, ir į 2018 m. REFIT darbotvarkę įtraukti sisteminę Nitratų direktyvos peržiūrą siekiant supaprastinti griozdiškus reikalavimus ir sumažinti atitikties užtikrinimo sąnaudas;

51.  pažymi, kad dabartinės veiklos sistemos ir duomenų priemonės, susijusios su vitaminų ir mineralų, naudojamų kaip maisto papildų sudedamosios dalys pagal Maisto papildų direktyvą (2002/46/EB), dažnai pateikiamos kaip prasto ir pasenusio ES teisės akto pavyzdys, nes visoje ES esama nemažai ne tik derinimo spragų, susijusių su reguliavimo sritimis ir tarpinstituciniu bendradarbiavimu, bet ir nacionalinių skirtumų dėl daugelio maistinių medžiagų ir sudedamųjų dalių, kurių taip pat gali būti maisto sudėtyje; ragina Komisiją peržiūrėti jau atliktus darbus ir glaudžiai bendradarbiauti su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) vertinant dabartinę Europos sveiko maisto rinkos padėtį tinkamai remiantis moksliniais tyrimais;

52.  pabrėžia būtinybę užtikrinti nuolatines investicijas į kūrybinį ciklą ir galimybę vartotojams naudotis kokybišku garso ir vaizdo žiniasklaidos turiniu, kartu stiprinant nepilnamečių apsaugą ir remiant Europos kūrinių gamybą ir platinimą; šiuo požiūriu ragina Komisiją įgyvendinti savo įsipareigojimą atlikti poveikio vertinimus ir imtis įrodymais pagrįstų priemonių ir skatinti geriausios patirties mainus tarp valstybių narių ir įmonių, nepamirštant apie kultūrinio suverenumo principą;

Žvejyba

53.  palankiai vertina ES žvejybos laivynų pažangą įgyvendinant bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP), ypač 2 straipsnio dėl aplinkos požiūriu tvarios žvejybos, tikslus; ragina Komisiją remti ir toliau skatinti (eko-) ženklus kaip kokybiškos tvariai sugautos žuvies pripažinimo mechanizmą, kuriuo taip pat siekiama užtikrinti atsekamumą nuo jūros iki lėkštės; ragina Komisiją užtikrinti, kad BŽP ir iškrovimo prievolė būtų įgyvendinamos patikimai, laikantis realistiškų laiko terminų; ragina Komisiją ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su žvejais ir mokslininkais siekiant nustatyti ir prognozuoti žvejybą stabdančių žuvų rūšių atsiradimą ir kurti mokslinių tyrimų sprendimus, kaip antai naujoviškas žvejybos technologijas, pavyzdžiui, žvejybą naudojant srovės impulsus;

54.  pabrėžia, kad Komisija turi peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 (Viduržemio jūros reglamentą), visų pirmą jo dalį, susijusią su draudimu naudoti tam tikrus tradicinius įrankius, ir nuostatas, susijusias su konkrečiomis žvejybos įrankių savybėmis; yra susirūpinęs dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametis planas, kuriame numatoma nauja valdymo sistema;

55.  ragina Komisiją rasti pragmatišką pramoninės žvejybos sprendimą siekiant reglamentuoti ir apriboti praktiką, kai vertingi žuvų ištekliai naudojami žuvų miltams gaminti, ypač kai tai susiję su pažeidžiamomis ekosistemomis Baltijos jūroje; siūlo Komisijai peržiūrėti galiojančius teisės aktus, visų pirma, skirtus nedidelio masto žvejybos sektoriui remti, ir patikslinti jo apibrėžtį; pabrėžia, kad Komisija turėtų peržiūrėti galiojančius teisės aktus siekdama nustatyti sezoninio menkių žvejybos uždarymo laikotarpį Baltijos jūroje, kad būtų ribojamas menkių jauniklių sugavimas;

Žemės ūkis

56.  palankiai vertina Komisijos surengtas dvylikos savaičių viešas konsultacijas ir tai, kad Pirmininkas J.-C. Juncker ir Komisijos narys P. Hogan pripažino, kad BŽŪP reikia atgaivinti ir skirti jai pakankamą finansavimą; tikisi, kad formuojant būsimą BŽŪP bus atsižvelgiama į per tas konsultacijas gautus ūkininkų, piliečių ir organizacijų atsiliepimus; pabrėžia, kad BŽŪP turėtų būti užtikrinama, kad mokesčių mokėtojai gautų naudos už savo pinigus jiems investuojant į žemės ūkį, kartu siekiant išlyginti tiesiogines išmokas visose valstybėse narėse ir užtikrinti, kad ES išlaikytų ir didintų maisto gamybos potencialą;

57.  yra nusivylęs tuo, kad nesiimama pakankamų veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingesnį maistinių medžiagų, kaip antai azoto, fosforo ir kalio, panaudojimą ir pagerinti maisto ir energijos gamybą; pabrėžia, kad dėl dirvožemio blogėjimo ir toliau labai ribojama ES žemės ūkio gamyba;

58.  yra susirūpinęs dėl to, kaip Komisija pasielgė su keliais deleguotaisiais aktais; primena Komisijai, kad deleguotaisiais aktais turėtų būti patvirtinami techniniai ir administraciniai pakeitimai ir neturėtų būti nustatomos politinės žemės ūkio priemonės įtraukiant jas į BŽŪP ir taip vengiant taikyti įprastinę teisėkūros procedūrą;

59.  pabrėžia, kad reikia sudaryti daugiau galimybių ES ūkininkams naudotis savanoriškomis priemonėmis pagal II ramstį, kad jie galėtų įveikti su didesniu kainų svyravimu ir ilgesniais mažų kainų laikotarpiais susijusias problemas; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis rengiant ES rizikos valdymo priemonių rinkinį; atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinė pajamų stabilizavimo priemonė ūkininkams yra tiesioginės išmokos pagal I ramstį; ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas rinkos skaidrumas visoje maisto tiekimo grandinėje;

60.  ragina AGRI GD glaudžiai bendradarbiauti su EMPL GD ir GROW GD siekiant užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama žemės ūkio produktų sektoriui; pažymi, kad ES žemės ūkio produktų sektoriaus konkurencingumui pasaulio rinkoje užtikrinti reikia dėti daug pastangų kuriant naujas darbo vietas, užtikrinant augimą ir investicijas visuose ūkiuose, neatsižvelgiant į jų tipą ir dydį, kad būtų kuriamas kuo didesnis gamybos potencialas; pabrėžia, kad Europai norint plėtoti tiksliojo ūkininkavimo metodus ir žemės ūkio technologijas, Komisija turi bendradarbiauti su valstybėmis narėmis planuojant investicijas į techninį arba aukštesnio lygio žemės ūkio švietimą ir mokymą;

5.  „Stipresnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga“

61.  pabrėžia kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo svarbą; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad paskesnius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų reikėtų teikti tik jeigu norimo poveikio neįmanoma užtikrinti su teisėkūra nesusijusiomis priemonėmis;

62.  pabrėžia, kad su teisėkūra nesusijusios priemonės, įskaitant rinka grindžiamų sprendimų skatinimą ir veiksmingą konkurencijos ir bendrosios rinkos sričių teisės aktų įgyvendinimą, gali būti tinkamiausia priemonė siekiant pažangos kai kuriose srityse;

63.  ragina Komisiją pripažinti, kad verslo modelių ir valstybių narių finansų rinkų skirtumai gali būti naudingi ir juos gali būti verta išlaikyti visoje Europoje;

64.  pabrėžia, kaip svarbu iš dalies keisti reglamentavimą, kad jis atitiktų tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, vykdomus Bazelio įsipareigojimus;

65.  teigiamai vertina Komisijos ir valstybių narių darbą siekiant aktyviai skatinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir naudojimusi mokesčių rojais, vadovaujantis ekspertinėmis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gero valdymo puoselėjimo mokesčių srityje žiniomis;

66.  ragina griežtai laikytis gelbėjimo valstybės lėšomis priemonės netaikymo nuostatos kaip pageidautinos alternatyvos reformuojant ekonomikos valdymo sistemą;

67.  pabrėžia, kaip svarbu stebėti, kaip įgyvendinami esami teisės aktai dėl bankų sąjungos, ir stiprinti dialogą su atitinkamo sektoriaus ekspertais, kad būtų galima įvertinti priimtų teisės aktų poveikį ir veiksmingumą;

6.  „Prekyba“

68.  remia nuolatines Komisijos pastangas derantis dėl konkrečių nuostatų, kuriomis siekiama padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių gebėjimus dalyvauti prekyboje ir investicinėje veikloje; pripažįsta integruotų pasaulinių tiekimo grandinių plitimą tarptautinės prekybos modeliuose; prašo Komisijos įgyvendinti skaitmeninės prekybos strategiją, kuria būtų atsižvelgiama į mažosioms ir vidutinėms įmonėms siūlomas galimybes padedant joms patekti į pasaulio rinkas; rekomenduoja tokia strategija pasistengti pagerinti sąveikumą ir padidinti potencialą e. prekybos srityje panaikinant nepagrįstus tarpvalstybinių duomenų srautų apribojimus, jeigu bus įdiegtos atitinkamos taisyklės, kuriomis skatinama atvira, patikima ir saugi skaitmeninė prekyba; ragina Komisiją toliau įgyvendinti skaitmeninės prekybos darbotvarkę vykstant deryboms dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) ir planuojant tokias derybas ateityje ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), nes ta organizacija ir toliau turėtų veikti kaip lankstus ir dinamiškas derybų forumas;

69.  ragina Komisiją peržiūrėti šiuo metu taikomą AKR ir ES prekybos sistemą, valdomą pagal Kotonu susitarimą, kuris baigs galioti 2020 m.; pažymi, kad tai gera proga įvertinti santykius ir imtis kurti naująjį modelį, kuriame būtų atsižvelgiama į įrodymais grindžiamas išvadas dėl poveikio, veiksmingumo, pridėtinės vertės ES ir tarptautiniu lygmeniu vykstančių pokyčių; mano, kad naujuoju modeliu turėtų būti siekiama remti Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno baseino (AKR) šalių ekonomikos augimą ir jų integravimą į pasaulio ekonomiką; todėl prašo Komisijos parengti aiškią ir tvirtą prekybos politiką, į kurią būtų įtraukta (bet ne tik) privačiojo sektoriaus plėtra, prekybos skatinimas ir abipusės liberalizavimo priemonės; ragina Komisiją tai daryti laikantis vystymosi politikos darnos principo;

70.  pripažįsta strategijoje „Prekyba visiems“ išdėstytą požiūrį, kad kovos su korupcija nuostatas reikia įtraukti į būsimus prekybos susitarimus, atsižvelgiant į tai, kad žinoma, koks vaidmuo tenka korupcijai sudarant palankesnes sąlygas neteisėtai prekybai, ir jam pritaria; prašo Komisijos su prekybos partneriais derėtis dėl prekybos politikos, kuria būtų kovojama su neteisėta prekyba; rekomenduoja tai daryti laikantis daugiašaliu lygmeniu sutartų tarptautinės prekybos sistemų;

7.  „Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė“

71.  mano, kad norint veiksmingiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu būtina užtikrinti visišką ES duomenų bazių, prie kurių gali sėkmingai prisijungti tam tikrų nacionalinių valdžios institucijų pareigūnai, įskaitant biometrinių duomenų bazes, sąveiką teisingumo ir vidaus reikalų srityje; ragina Komisiją parengti veikiančių ir būsimų duomenų bazių standartus laikantis jų struktūros saugumo ir, kai reikia, nustatytojo naudojimo tikslo ribojimo principais; be to, mano, kad ES sistemos ir valstybės narės turėtų turėti galimybę naudotis ir keistis informacija su tarptautinėmis duomenų bazėmis, kaip antai tomis, kurias tvarko Interpolas; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad į ES duomenų bazes būtų nuolat įkeliama kokybiška svarbi informacija;

72.  mano, kad darbui su naujomis ar atnaujinamomis duomenų bazėmis, įskaitant atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS), SIS II dokumentų rinkinį, sistemą EURODAC, Europos policijos registrų rodyklės sistemą (EPRIS) ir Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS), turėtų būti suteikiama pirmenybė ir joms įgyvendinti turėtų būti skiriamas tinkamas finansavimas; ragina Komisiją nuolat stebėti technologinę plėtrą siekiant tobulinti informacines sistemas, turint omenyje spartos ir patikimumo svarbą jų sėkmingam naudojimui;

73.  remia vykdomą Kibernetinio saugumo strategijos peržiūrą; siūlo Komisijai peržiūrėti galiojančius teisės aktus elektroninių nusikaltimų srityje ir pateikti pasiūlymą, kuriuo sukuriama aiški privačių įmonių ir teisėsaugos institucijų santykių sistema kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir radikalėjimu internete, kartu atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo saugumą ir duomenų saugumo pažeidimo pavojų;

74.  ragina daugiau dirbti siekiant kovoti su propaganda internete, visų pirma tokia, kuria skatinama ekstremizmo ideologija, taip pat tokia, kuria siekiama destabilizuoti, kaip antai iš Rusijos koordinuojamomis propagandos pastangomis; siūlo geriau finansuoti Europolo informacijos internete žymėjimo skyrių;

75.  ragina Komisiją koordinuoti keitimąsi geriausia patirtimi kovojant su radikalėjimu ES kalėjimuose;

8.  „Nauja migracijos politika“

76.  ragina Komisiją labiau stengtis sudaryti susitarimą su visomis suinteresuotosiomis šalimis Libijoje, siekiant pažaboti neteisėtą trečiųjų šalių piliečių atvykimą į ES teritoriją;

77.  ragina Komisiją tęsti derybas su trečiosiomis šalimis dėl grąžinimo ir readmisijos susitarimų, kurie yra itin svarbi teisingos prieglobsčio sistemos dalis, ir kartu peržiūrėti Grąžinimo direktyvą (Direktyvą 2008/115/EB) siekiant įvertinti, ar ji vis dar yra tinkamas ES grąžinimo politikos teisinis pagrindas; mano, kad valstybių narių lygmeniu savanorišką persikėlimą galima taikyti kaip tarptautinės apsaugos suteikimo priemonę;

78.  remia tikslą valstybėse narėse nustatyti griežtas prieglobsčio procedūras ir sąlygas; tačiau mano, kad valstybės narės prisiima ir turi toliau prisiimti visą atsakomybę už savo sienas, darbo rinkos politiką ir galimybę naudotis socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, būsto ir švietimo paslaugomis;

79.  mano, kad reikia labiau stengtis užtikrinti paramą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, be kita ko, sujungiant išteklius, nes ji ima vykdyti svarbias naujas užduotis, įskaitant būsimą centrinį ETIAS padalinį;

9.  „Svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje“

80.  ragina reguliariai peržiūrėti Europos kaimynystės politiką (EKP) siekiant užtikrinti, kad ja būtų atsižvelgiama į nuolat kintančią padėtį prie ES rytų ir pietų sienų; taip pat atkakliai tvirtina, kad turėtų būti tinkamai vertinamas Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) darbas ir biudžetas teikiant apie juos ataskaitas; mano, kad atliekant tokį vertinimą reikėtų sutelkti dėmesį ne tik į tai, ar pinigai išleidžiami tinkamai, bet ir į tai, ar įgyvendinami EKP tikslai;

81.  skatina ES, jos valstybių narių ir tarptautinių organizacijų, įskaitant JTO, NATO ir Sandraugą, bendradarbiavimą užtikrinant bendros pasaulinės užsienio politikos, saugumo ir humanitarinių problemų ir nacionalinės kompetencijos šiose srityse pripažinimą;

82.  atkakliai tvirtina, kad žmogaus teisių skatinimas ir toliau išlieka svarbus ES užsienio politikos tikslų ir visų jos santykių su trečiosiomis šalimis aspektas, be kita ko, tokiose srityse kaip religijos laisvė, žodžio laisvė, politinė laisvė, moterų, vaikų ir neįgaliųjų teisės ir mažumų, įskaitant LGBTI asmenis, teisės;

83.  siūlo ir toliau daryti diplomatinį spaudimą, be kita ko, taikant tikslines sankcijas asmenims, grupėms ir Rusijos vyriausybei reikalaujant, kad būtų taikiai išspręstas konfliktas Ukrainoje; reikalauja griežtai laikytis Rusijos okupuoto Krymo nepripažinimo politikos;

84.  remia tolesnį tarptautinį bendradarbiavimą siekiant, kad būtų sėkmingai užbaigtos derybos dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, kad saugus ir visuotinai pripažintas Izraelis egzistuotų šalia suverenios ir gyvybingos Palestinos valstybės;

Saugumas

85.  pripažįsta, kad NATO yra Europos gynybos ir saugumo politikos kertinis akmuo, ir priešinasi bet kokioms priemonėms, kuriomis būtų daroma žala ES ryšiams su tarptautiniais gynybos partneriais; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pasiekti NATO nariams nustatytą tikslą gynybai skirti 2 proc. BVP;

86.  ragina Komisiją išnagrinėti ES civilių misijų pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) tikslus siekiant veiksmingiau kurti erdvę, kurioje būtų pasiektas tikrasis naudingas papildomumas su kitų organizacijų vaidmenimis;

87.  kaip aktyviausias veikėjas imantis tarptautinių veiksmų prieš priešpėstinių minų naudojimą remia su minomis susijusių ES veiksmų planavimo ir finansavimo peržiūrą siekiant užtikrinti, kad tokie veiksmai būtų sėkmingai įvykdyti kuo greičiau;

88.  siūlo numatyti mokslinių tyrimų finansavimą ir praktinius veiksmus kibernetinio saugumo srityje, ypač siekiant apsaugoti infrastruktūrą ir didinti nacionalinį atsparumą, kad būtų nustatyta, kur slypi didžiausia vertė, atsižvelgiant į kitų organizacijų nuveiktą darbą;

Vystymasis

89.  mano, kad viešojo sektoriaus vaidmuo itin svarbus pasiekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT); mano, kad laisvosios ir sąžiningos prekybos sąlygomis privatusis sektorius skatina turto kaupimą ir ekonomikos augimą visose rinkos ekonomikos šalyse sukurdamas 90 proc. darbo vietų ir pajamų besivystančiose šalyse; pažymi, kad, JTO duomenimis, privatusis sektorius besivystančiose šalyse sukuria 84 proc. BVP ir gali būti tvarus pagrindas siekiant užtikrinti mažesnę priklausomybę nuo pagalbos ir išnaudoti vietos išteklius;

90.  ragina Komisiją parengti aiškią ir struktūriškai apibrėžtą, skaidrią ir atskaitingą sistemą, taikomą partnerystėms ir sąjungoms su privačiuoju sektoriumi besivystančiose šalyse; be to, ragina ES lygmeniu steigti daugiašales sektorių platformas sujungiant privatųjį sektorių, pilietinės visuomenės organizacijas, NVO, idėjų institutus, vyriausybes partneres, paramos teikėjus ir kitus suinteresuotuosius subjektus, siekiant teikti informaciją apie galimybes dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje, keistis geriausia patirtimi ir teikti techninę pagalbą rengiant teisines sistemas ir stengiantis įveikti sunkumus, kurių galima tikėtis bendradarbiaujant ir vykdant intervenciją vystymosi srityje;

91.  teigiamai vertina EIB vaidmenį vystant vietos privatųjį sektorių; pabrėžia, kad EIB parama mikrofinansų srityje jau labai sėkminga, mikrokreditams skiriant vos 184 mln. EUR ir taip išlaikant 230 500 darbo vietų labai mažose įmonėse visame pasaulyje, ir kad suteikiant tokius mikrokreditus daug dėmesio skiriama lyčių aspektui, nes moterims sukuriama dukart daugiau darbo vietų nei vyrams; ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti mikrofinansų politikos sėkmę ir padidinti turimus finansinius išteklius; pažymi, kad EIB skiria mikrofinansams papildomų išteklių naudodamasis ES išorės skolinimo įgaliojimais visose besivystančiose šalyse, kuriose jis vykdo veiklą;

92.  primena, kad pagal 3 darnaus vystymosi tikslą aiškiai nustatyta, kad iki 2030 m. visi turėtų džiaugtis tvirta psichine ir fizine sveikata per visą savo gyvenimą; pabrėžia, kad kasmet 100 milijonų žmonių atsiduria skurde dėl sveikatos priežiūros sąnaudų, kurios nėra proporcingos jų pajamoms, ir kad, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų ir daugiau nei 50 proc. Afrikoje neturi galimybės vartoti vaistus dėl nelygybės, susijusios su žemu išsilavinimo ir pajamų lygiu, ribotomis galimybėmis gauti informacijos, prasta infrastruktūra ir ribotomis galimybėmis patekti į sveikatos priežiūros punktus kaimo vietovėse, dėl nediagnozuojamų ligų, atitinkamo gydymo trūkumo ir beveik neegzistuojančių galimybių vartoti vaistus;

93.  primena, kad reikėtų siekti tikslo užmegzti ryšį su asmenimis, kuriems reikia sveikatos priežiūros paslaugų, ir užtikrinti tokį ryšį visais atvejais, kai jis jiems būtinas, tinkamai paisant suinteresuotųjų trečiųjų šalių suverenumo ir kartu pripažįstant, kad vaistų buvimą ir visus sveikatos priežiūros sistemų ypatumus lemia konfliktai ir krizės; mano, kad tokiais atvejais turi būti taikomos reagavimo į nelaimes sistemos siekiant veiksmingai užkirsti kelią galimiems protrūkiams ir (arba) į juos reaguoti;

10. „Demokratinių pokyčių sąjunga“

94.  ragina Komisiją pasiūlyti tarpinstitucinį susitarimą siekiant suteikti tikrąją galimybę nacionalinių parlamentų tinklui dalyvauti ES teisėkūros procedūroje laikantis nuo jos neatsiejamų įgaliojimų perleidimo, subsidiarumo ir proporcingumo principų; tuo tikslu ragina Komisiją:

–  de facto nustatyti ilgesnį tikrinimo laikotarpį, per kurį nacionaliniai parlamentai galėtų paskelbti pagrįstą nuomonę prailginant jį nuo aštuonių iki dvylikos savaičių;

–  skatinti nacionalinius parlamentus rengti pagrįstas nuomones savo iniciatyva, kuriomis Komisijai jos kompetencijos srityse siūloma priimti teisės aktą („žalioji kortelė“), ir jas svarstyti;

–  laikyti visas pagrįstas nuomones dėl Sąjungos teisės akto projekto nesuderinamumo su subsidiarumo principu „politiškai privalomomis“, jeigu pasiekta nustatyta vieno trečdalio nacionaliniams parlamentams skirtų balsų riba, ir atitinkamai imtis veiksmų, kad užginčytas teisės akto projektas būtų nedelsiant visiškai panaikintas;

–  palankiai vertinti Liuksemburgo kompromiso parlamentarizavimą ir modernizavimą, kalbant apie nacionalinių parlamentų rengiamas pagrįstas nuomones klausimais, kuriuos jie laiko „labai svarbiais nacionalinio intereso“ klausimais, kai tokiomis nuomonėmis prieštaraujama dėl prisijungimo prie tam tikro akto projekto, ir pasiūlyti Tarybai rengti išsamias diskusijas siekiant konsensuso;

–  palankiai vertinti nacionalinių parlamentų teisę priminti ir peržiūrėti Komisijos priimtus įgyvendinimo ar deleguotuosius aktus, taip pat teisę į visapusišką bendradarbiavimą nacionalinių parlamentų tyrimo komitetams teikiant užklausas europiniais klausimais;

–  nacionaliniams parlamentams prašant peržiūrėti bet kokias direktyvas ar reglamentus;

–  tam tikruose aktuose automatiškai numatyti po penkerių ar dešimties metų įsigaliojančią saulėlydžio nuostatą;

–  pradėti į nacionalinį lygmenį grąžinti vadinamąją pasidalijamąją kompetenciją, jeigu nacionaliniai parlamentai vieno trečdalio balsų dauguma nusprendžia, kad atsižvelgiant į patirtį tikslai nebuvo sėkmingai pasiekti taikant įprastinę teisėkūros procedūrą ir kad būtų geriausia grąžinti kompetenciją valstybėms narėms ir (arba) regionų ir vietos valdžios institucijoms;

95.  ragina Komisiją inicijuoti įprastą Sutarties peržiūros procedūrą, kaip nustatyta ES sutarties 48 straipsnyje, ir pasiūlyti SESV 341 straipsnio ir Protokolo Nr. 6 pakeitimus, kurie būtini, kad Parlamentas galėtų spręsti dėl savo būstinės vietos ir savo vidaus sąrangos;

96.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto pakeitimo, kad „bet kuris teisėjas, dalyvavęs kuriai nors kolegijai ar didžiajai kolegijai nagrinėjant bylą, gali prie sprendimo pridėti arba atskirąją nuomonę (kuria nesutinkama su sprendimu arba su jo motyvais), arba paprasčiausią pareiškimą dėl nesutikimo“;

o

o o

97.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0105.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0103.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika