Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0451/2017Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0451/2017

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos Parlamento prioritetų, susijusių su 2018 m. Komisijos darbo programa

30.6.2017 - (2017/2699(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių

Bas Eickhout Verts/ALE frakcijos vardu

Procedūra : 2017/2699(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0451/2017

B8‑0451/2017

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento prioritetų, susijusių su 2018 m. Komisijos darbo programa

(2017/2699(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių[1], ypač į jo IV priedą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa[2],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „2017 m. Komisijos darbo programa. Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“[3] ir jos priedus,

–  atsižvelgdamas į Bendrą deklaraciją dėl 2017 m. ES teisėkūros prioritetų[4],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Komisijos baltąją knygą dėl Europos ateities ir diskusijoms skirtus dokumentus dėl Europos socialinio aspekto, globalizacijos valdymo, ekonominės ir pinigų sąjungos užbaigimo, ES gynybos ir ES finansų ateities,

–  atsižvelgdamas į Romos deklaraciją, kurią 2017 m. kovo 25 d. priėmė 27 valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento bei Europos Komisijos vadovai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi Europos integracijos procesas per dešimtmečius Europoje padėjo sukurti taiką, saugumą ir gerovę; kadangi pastarojo dešimtmečio demokratinių konsultacijų rezultatus reikėtų vertinti kaip galimybę apsvarstyti bendrą Europos projektą, jo tikrąją naudą, esamus trūkumus ir naujus tikslus;

B.  kadangi globalizacijos pasekmės Europos piliečiams kelia vis daugiau nerimo ir euroskepticizmo; kadangi ES turėtų suteikti jiems garantijas ir apsaugoti juos nuo šių pasekmių;

C.  kadangi Europos integracija nebegali būti vertinama tik kaip ekonominis projektas ir privalo nedelsiant susigrąžinti europiečių pasitikėjimą Europos projektu, kuris būtų pagrįstas esminiu ES politikos pakeitimu;

D.  kadangi, nors Parlamentas ir turi trūkumų, jam tenka ypatinga atsakomybė apibrėžiant bendrus Europos interesus ir jis turėtų prisidėti nugalint esamus nesutarimus Taryboje, kurios darbą dažnai vilkina nacionaliniai ginčai ir įsitikinimas, kad tai tarsi žaidimas, kuriame vienos valstybės narės laimėjimas yra kitos pralaimėjimas;

E.  kadangi pirmenybė visada turėtų būti skiriama bendriems Europos piliečių, o ne nacionaliniams ar įmonių interesams;

F.  kadangi mes, europiečiai, kaip tikra bendromis vertybėmis ir tikslais pagrįsta bendrija pasirinkome bendrą ateitį; kadangi vietos, regioninės ir nacionalinės tapatybės neturi viena kitai prieštarauti ir prisideda prie platesnės Europos tapatybės;

G.  kadangi norint duoti atkirtį susikaupusioms krizėms reikia tikrai europietiškų sprendimų; kadangi norime, kad Europos Sąjunga atliktų savo vaidmenį ir prisiimtų savo atsakomybę tarptautiniu lygmeniu, įsipareigodama solidarumui, daugiašališkumui, mūsų išorės partnerystėms ir skatindama aukštesniais standartais pagrįstą pasaulinę konvergenciją; kadangi norime užtikrinti bendrą mūsų bendros taikos, gerovės ir demokratijos projektą, sukurdami patrauklią ateitį visoms kartoms;

Mūsų scenarijus Europai: laisvės, saugumo, demokratijos, socialinio teisingumo, ekologijos ir žmogaus teisių erdvė

1.  mano, kad nė vienas iš penkių Komisijos baltojoje knygoje suformuluotų scenarijų neapima įtikinamos Europos ateities vizijos, nes jie visi yra pagrįsti tuo pačiu reformos modeliu, kuris ES dominavo per pastaruosius dešimtmečius;

2.  mano, kad pastaraisiais metais biudžetinei drausmei ir griežtoms taupymo priemonėms skiriamas dėmesys, tuščių sąvokų, pvz., „geresnis reglamentavimas“ arba „skirti daug dėmesio svarbiems darbams, o atliekant mažus darbus elgtis kukliai“ skatinimas lėmė neveiksmingumą, nesugebėjimą pasiekti rezultatų ir galiausiai piliečių nepasitenkinimą pačia ES;

3.  todėl pabrėžia, kad ES privalo iš esmės peržiūrėti savo tikslus, darbo metodus ir organizavimą, kad atitiktų XXI amžiaus uždavinius ir išsklaidytų savo piliečių nerimą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad Europos integracijos proceso tikslai ir paskirtis turėtų būti išsamiai ir aiškiai apibrėžta, bendra ir demokratiškai pripažinta;

4.  mano, kad dabartinė Europos idėjos ignoravimo problema turėtų būtų sprendžiama prioritetine tvarka; mano, kad šią problemą visų pirma galima spręsti decentralizuojant Europos sprendimų priėmimo procesą ir labiau įtraukiant piliečius į mūsų bendrą politikos projektą;

5.  mano, kad ES turėtų tapti erdve, kurioje turtas yra geriau paskirstomas ir kurioje visa viešoji politika būtų grindžiama tinkamos pusiausvyros tarp ekonominės, aplinkos ir socialinės sferos – trijų darnaus vystymosi ramsčių – paieškomis, o teisės ir laisvės būtų plečiamos, bet ne ribojamos;

Europa, kurios norime: pagrindiniai prioritetai

Geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas Europos piliečiams

6.  primena, kad dabar ES ekonomika atsigauna lėtai ir nevienodai, daugelyje regionų vis dar nepriimtinai didelis nedarbo lygis, skurdas, nelygybė ir didelė perspektyvų jaunesniosioms kartoms stoka; todėl primygtinai reikalauja kad pagrindinė ES ekonomikos ir socialinė darbotvarkė apimtų priemones, kuriomis būtų siekiama mažinti socialinę nelygybę ir skatinti lyčių lygybę bei darbo visiems kokybę, kartu didinant investicijas į švietimo sistemą;

7.  primena, kad regioninių skirtumų mažinimas ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos visuose ES regionuose skatinimas yra Sutartyje nustatytas tikslas; pažymi, kad pasirengimas sanglaudos politikai po 2020 m. yra politinis prioritetas; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į svarbų būsimos septintosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą; ragina Komisiją šiuo atžvilgiu paspartinti savo veiksmus ir pateikti konkrečius pasiūlymus; mano, kad regionai, kaip apibrėžta SESV 174 ir 349 straipsniuose, turėtų gauti naudos iš sanglaudos politikos;

8.  pažymi, kad sanglaudos politika yra pagrindinė ES investavimo politika ir joje būtina atsižvelgti į ES bendrus politinius tikslus, įskaitant skaitmeninę darbotvarkę, energetikos sąjungą, klimato politiką, aukšto lygio aplinkos apsaugą, patikimą ir darnią ekonominę plėtrą, lyčių lygybę ir socialinį ramstį; pabrėžia esminį vaidmenį, kurį atlieka regioninių ir vietos institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas ir įsitraukimas bei dialogo su šiais subjektais užmezgimas programų ir projektų kokybei ir tikslų pasiekimui; todėl ragina Komisiją ateityje stiprinti partnerystės principą, įskaitant tokius požiūrius kaip bendruomenės inicijuota vietos plėtra;

9.  ragina Komisiją pagerinti darbuotojų saugą ir sveikatą, įskaitant tinkamą Darbo laiko direktyvos įgyvendinimą, ir įvertinti tinkamus trūkumų pašalinimo būdus bei nedelsiant pateikti trečiąjį cheminių medžiagų, kurios peržiūrimos pagal Kancerogenų ir mutagenų direktyvą, ir, remiantis moksliniais ir techniniais duomenimis ir poveikio vertinimu, įtraukti ribines vertes, kurios taikomos toksišką poveikį reprodukcijai turinčioms cheminėms medžiagoms;

10.  teigiamai vertina pateiktą profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo dokumentų rinkinį; apgailestauja, kad į dokumentų rinkinį neįtrauktos motinystės atostogos; ragina Komisiją užtikrinti, kad su profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimu susijusiuose teisės aktuose ir politikoje, įskaitant ES institucijose įgyvendinamą politiką, būtų atsižvelgiama į pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis, pvz., vienišus, neįgalius tėvus ir neįgalius vaikus auginančius tėvus; ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant atitinkamą politiką ir priemones būtų atsižvelgiama į augančią šeimos ryšių, įskaitant civilinių partnerysčių, tėvystės ir senelių dalyvavimo auginant vaiką formas, įvairovę, taip pat į visos visuomenės įvairovę, ir visų pirma užtikrinti, kad vaikas nebūtų diskriminuojamas dėl tėvų santuokinės padėties ar šeimos sudėties;

11.  ragina Komisiją kovoti su skurdo ir nelygybė įvairove ir pasiūlyti integruotą kovos su skurdu strategiją, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai; rekomenduoja Komisijai, remiantis poveikio vertinimu ir laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, skatinti pakankamų minimalių pajamų schemų įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir kartu suteikti galimybes užkirsti kelią ilgalaikei priklausomybei nuo minimalių pajamų; pakartoja savo raginimą dėl žaliosios knygos nelygybės ir jos neigiamo poveikio ekonomikos gaivinimui klausimais; ragina Komisiją imtis darbo įgyvendinant rekomendaciją dėl investavimo į vaikus ir stebėti, kaip ji įgyvendinama; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms dėl vaiko garantijų perkeliant vaikus į centrus, kai taip įgyvendinama esamo skurdo mažinimo politika, taip pat ragina skirti specialius išteklius, kurie yra reikalingi visiškam tokios politikos įgyvendinimui;

Europos darnaus vystymosi strategija

12.  mano, kad ekonominiai modeliai, pagrįsti tik BVP augimu ir nuolatiniu perdėtu gamtinių išteklių naudojimu ir finansine veikla, pasiekė savo ribą; taigi mano, kad tvarumas turi būti bet kokios patikimos, į ateitį orientuotos ir padedančios nugalėti krizes ES ekonominės politikos pagrindas;

13.  atkreipia dėmesį į klimato sukeltų nelaimių Europoje ir pasaulyje pasekmes žmonėms ir ekonomikai; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu toliau šalinti pagrindines klimato kaitos priežastis kartu užtikrinant mūsų pramonės konkurencingumą, taip pat įgyvendinti plataus užmojo klimato strategiją, kuri dera su Sąjungos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą stengtis riboti temperatūros didėjimą ne daugiau kaip 1,5 °C; pabrėžia, kad reikia atnaujinti reguliavimo standartus ir nustatyti susijusias finansines priemones; ragina Komisiją, atsižvelgiant į pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus įsipareigojimus, įvertinti dabartinės ES politikos nuoseklumą ir derėjimą;

14.  šiomis aplinkybėmis remia Tarybos raginimą Komisijai pateikti išsamią ES pramonės politikos ateities strategiją, kurioje būtų aptarti pagrindiniai prioritetai, pvz., perėjimas prie energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstos ekonomikos, prisitaikymas prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimas, ateitis be toksinų, skaitmeniniai ryšiai visiems, Europos kūrybos pramonių potencialo išlaisvinimas, tvaresnių miestų kūrimas ir žiedinės ekonomikos darbotvarkės įgyvendinimas;

15.  ragina Komisiją ES lėšomis nebefinansuoti iškastinio kuro ir koordinuoti valstybių narių pastangas siekiant greitai atsisakyti iškastinio kuro subsidijavimo; prašo Komisijos taip pat užtikrinti, kad nei nacionalinės, nei ES subsidijos nebūtų naudojamos naujiems reaktoriams finansuoti, ir raginti valstybes nares nebevykdyti planų pratęsti dabartinių atominių elektrinių eksploatavimo laiką;

16.  tikisi, kad Komisija 2018 m. pateiks Sąjungos biudžetą, kuriuo mažinamas anglies junginių kiekis ir kuris dera su pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtais įsipareigojimais; tikisi, kad Komisija parengs ir įgyvendins susijusias politikos galimybes, kurios padėtų sparčiai išspręsti išmetamo metano kiekio klausimą, pasitelkiant Sąjungos metano strategiją; ragina Komisiją nustatyti ir remti energetikos sąjungai svarbių atsinaujinančiosios energijos projektų rengimą;

17.  primena, kad reikia imtis aktyvesnių veiksmų siekiant sukurti energetikos sąjungą, kuri užtikrins energetinį saugumą ir įperkamą bei tvarią energiją visiems piliečiams ir įmonėms; šiuo atžvilgiu tikisi, kad Komisija toliau spręs energijos nepritekliaus klausimą imdamasi konkretaus veiksmų plano, kad panaikintų energijos nepriteklių ir užtikrintų visiems ES piliečiams prieigą prie įperkamos energijos;

18.  mano, kad labai svarbu spręsti transporto sektoriuje išmetamo teršalų kiekio problemą; primygtinai ragina Komisiją užbaigti jau pavėluotą teisės aktų dėl automobilių, furgonų ir sunkiųjų krovininių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio peržiūrą ir pateikti tinkamus plataus užmojo pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su 2025 m. tiksliniu vidurkiu, kuris atitiktų 2013 m. pasiekto susitarimo įsipareigojimus; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl technologiniu požiūriu neutralių Euro 7 ribų, kurios iki 2025 m. būtų taikomos visoms Sąjungos rinkai pateikiamoms M1 ir N1 kategorijos transporto priemonėms, siekiant pagerinti oro kokybę Sąjungoje ir pasiekti Sąjungos aplinkos oro kokybės ribas bei PSO rekomenduojamus lygius;

19.  tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 m., kurie turi būti pagrįsti teisingais valstybiniais intervencijos tikslais, be kita ko, atsižvelgiant į žemės ūkio rinkų nepastovumą ir sąžiningas pelningas kainas už ūkininkų produkciją, siekiant užtikrinti tvarią maisto gamybą ir apsirūpinimo maistu saugumą; ragina priimti pasiūlymus, kuriais sudaromos sąlygos pasiekti darnaus vystymosi tikslus, kuriais užtikrinamos galimybės gyventi kaime; ragina iš esmės daugiau dėmesio skirti biologinės įvairovės, aplinkos ir klimato kaitos tikslų siekimui, įskaitant prioriteto suteikimą perėjimui prie žemės ūkio praktikos, padedančios sukaupti daugiau anglies antžeminėse ekosistemose, visų pirma gyvybinguose ir sveikuose dirvožemiuose; riboti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; sustabdyti biologinės įvairovės praradimą; žemės ūkio ir ekologinių metodų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti ilgalaikį derlingumą ir produktyvumą ir cheminių pesticidų pakeitimą alternatyviais sprendimo būdais; pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant spręsti antimikrobinio atsparumo problemą, ir ragina Tarybą persvarstyti veterinarinių vaistų ir gydomųjų pašarų reglamentus;

20.  tikisi, kad Komisija, atsižvelgdama į naują daugiametę finansinę programą (DFP), jau 2018 m. pradžioje pateiks pasiūlymą dėl naujos ir plataus užmojo Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), kad šios kadencijos Parlamentas galėtų suformuluoti savo nuomonę ir kad programa pradėtų veikti iki 2021 m.; ragina ETIP energijos biudžetą paskirstyti bendrąjį interesą atitinkantiems projektams, kurie įgyvendinami išimtinai energijos sektoriuje (įskaitant modernius energetikos tinklus) ir kuriais remiama atsinaujinančiosios energijos plėtra ir pirmenybės energijos vartojimo efektyvumui teikimo principas; ragina didžiąją dalį IRT sektoriaus biudžeto asignavimų skirti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros finansavimui;

21.  tikisi, kad Komisija Parlamentui paaiškins savo kitos DFP užmojus ir pateiks savo pasiūlymą dėl devintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos (BP 9) jau 2018 m. pradžioje, kad Parlamentas galėtų suformuluoti savo poziciją ir kad BP 9 pradėtų veikti nuo 2021 m.; primena, kad ES turi visapusiškai išnaudoti visų valstybių narių turimą mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą ir suteikti tinkamas ir lygias galimybes mokslininkų ir tyrėjų mokslinės kvalifikacijos kėlimui visoje ES; todėl tikisi didesnio BP 9 finansavimo;

Sąžininga mokesčių politika siekiant pakankamų išteklių

22.  pabrėžia, kad dar niekad nebuvo tokios būtinybės skubiai kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu, dėl kurių ES kasmet prarandama milijardai eurų potencialių pajamų į nacionalinius biudžetus; atkreipia dėmesį į tai, kad šias prarastas lėšas būtų galima investuoti į ateitį, užimtumo didinimui ir nelygybės mažinimui;

23.  šiuo atžvilgiu mano, kad Parlamentui ir Tarybai, remiantis Komisijos 2016 m. pasiūlymu[5], gyvybiškai svarbu greitai sutarti dėl išsamių reikalavimų, pagal kuriuos tarptautinės bendrovės teiktų privalomas viešas ataskaitas pagal šalis be jokių išimčių; prašo Komisijos skirti papildomų išteklių finansinių nusikaltimų prevencijai, visų pirma siekiant parengti ES veiksmų gaires dėl šalių, kuriose kyla didelė pinigų plovimo rizika, sąrašo sudarymo; prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl griežtų ir automatiškai pratęsiamų sankcijų ES į juodąjį sąrašą įtrauktoms nebendradarbiauti linkusioms jurisdikcijoms;

24.  prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl mokesčių surinkimo, siekiant skatinti didesnį valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje, įskaitant dalijimąsi informacija, siekiant patraukti atsakomybėn už Europos sienų įsikūrusius mokesčių vengėjus; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pagal ES sutarties 116 straipsnį, kad būtų šalinama konkurenciją iškraipanti žalinga mokesčių praktika;

ES biudžeto stiprinimas ir Stabilumo ir augimo pakto reformavimas

25.  pakartoja, kad 2014–2020 m. DFP, kaip paaiškėjo, buvo per menka ir nepakankamai lanksti, kad padėtų užtikrinti Europos Sąjungos gebėjimą reaguoti į bendrus jai kylančius uždavinius; primena savo poziciją, kad DFP trukmė turėtų būti suderinta ir su Parlamento, ir su Komisijos politiniu ciklu, kad EP rinkimai taptų forumu diskusijoms dėl būsimų išlaidų prioritetų;

26.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares susilaikyti nuo savavališkų lubų, susijusių su DFP po 2020 m., nustatymu ir vietoje to pagrįsti DFP struktūrą ES bendrų poreikių, sprendimų ir pridėtinės vertės veikiant dideliu mastu įvertinimu; pabrėžia, kad dabartinės žemos mokėjimo asignavimų lubos tapo nuolatine Sąjungos patikimumo ir gebėjimo veikti kliūtimi; atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti didesnį DFP lankstumą;

27.  mano, kad ES biudžeto pajamų daliai ir išlaidų daliai po 2020 m. turėtų būti daug dėmesio skiriama Paryžiaus susitarimo dėl klimato įgyvendinimui; mano, kad visų pirma pagal reformuotą šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių apmokestinimo sistemą turėtų būti numatyta gauti pajamas į ES biudžetą kartu daugiau ES paramos reikėtų skirti perėjimui prie žalesnės ekonomikos; ragina Komisiją daugiametėje finansinėje programoje po 2020 m. padidinti su klimatu susijusių išlaidų dalį iki 40 proc.;

28.  prašo, kad Komisija imtųsi veiksmų dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities ir pateiktų plataus užmojo pasiūlymus, kurie būtų pagrįsti aukšto lygio darbo grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaita, ir ypatingą dėmesį skirti ekologiškiems nuosaviems ištekliams, finansinių sandorių mokesčiui ir įmonių apmokestinimui;

29.  ragina, greta visapusiško Europos strateginių investicijų fondo ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų panaudojimo, užtikrinti euro zonos fiskalinį pajėgumą; pakartoja, kad euro zonos fiskalinio pajėgumo paskirtis turėtų būti į viršų nukreiptos socialinės ir ekonominės konvergencijos skatinimas ir apsisaugojimas nuo ekonominių sukrėtimų; pažymi, kad euro zonos biudžeto pajėgumas turėtų apimti naujas ES biudžeto priemones (be ES DFP lubų), taip pat reformuotą Europos stabilumo mechanizmą, kuris yra įtrauktas į ES teisinę sistemą ir kuriam taikoma demokratinė priežiūra; pabrėžia, kad euro zonos fiskalinis pajėgumas turėtų būti atviras norinčioms prisijungti euro zonai nepriklausančioms šalims;

30.  ragina nustatyti auksinę investavimo taisyklę, leidžiančią plėsti viešojo sektoriaus kapitalo išlaidų tvariuose sektoriuose apskaitą per šių investicijų gyvavimo laikotarpį ir įtraukti į Stabilumo ir augimo paktą darnaus vystymosi rodiklius, kurie padėtų užtikrinti tinkamą investicijų lygį ir kokybę siekiant klestėjimo ateityje;

Europa kaip pasaulio lyderė

31.  mano, kad Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmingumas priklauso nuo visapusiško valstybių narių bendradarbiavimo ir jų indėlio rengiant civilines misijas ir karines operacijas; ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą siekiant kurti susijusius gebėjimus; mano, kad valstybių narių įgyvendinama atsakingesnė ginklų eksporto politika padėtų siekti Sąjungos užsienio politikos tikslų ir ragina valstybes nares iš esmės pagerinti nuoseklų Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimą;

32.  mano, kad bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) turėtų tapti demokratiškesne ir veiksmingesne, įskaitant nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo mechanizmo sukūrimą, kuris padės gerokai padidinti tarpvalstybinį projektų telkimą ir dalijimąsi jais; mano, kad BSGP galėtų tapti veiksmingesnė dėl bendro operacijų planavimo, taip pat atsižvelgiant į karines operacijas; primena apie esminį vaidmenį, kurį Sąjunga jau šiandien įgyvendina civilinių konfliktų prevencijos, konfliktų sprendimo ir taikos kūrimo srityje visame pasaulyje, ir ragina Sąjungą skirti daugiau susijusių išteklių; ragina įgyvendinant BSGP užtikrinti visišką demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą;

33.  atkreipia dėmesį į neseniai Komisijos padarytą pareiškimą, kad kasmet 28 valstybės narės gali sutaupyti nuo 25 iki 100 mlrd. EUR išlaidų; primygtinai ragina padėti valstybėms narėms sudaryti galimybes sutaupyti tokias sumas sutelkiant nacionalinius gynybos biudžetus, visų pirma susijusius su moksliniais tyrimais, plėtra, viešaisiais pirkimais, technine priežiūra ir mokymu; mano, kad tokie sutelkti nacionaliniai ištekliai galėtų būti transformuoti į vieną arba kelis Europos gynybos fondus;

34.  primygtinai ragina Komisiją savo dėmesį skirti visų pirma gynybos srityje taikomiems ES teisės aktams ir pabrėžia skubų poreikį užtikrinti susijusių vidaus rinkos taisyklių, pvz., nustatytų gynybos viešųjų pirkimų direktyvoje, vykdymą, kurios galėtų padėti sumažinti neefektyvumą, skaidrumo trūkumą ir korupciją;

35.  griežtai nepritaria daugkartiniams Komisijos bandymams sumažinti ir nukreipti finansinius išteklius iš dabartinių ES biudžeto eilučių ir finansinių priemonių siekiant finansuoti Europos gynybos pramonę per būsimą Europos gynybos fondą ir Europos gynybos pramonės programą; mano, kad tokie perkėlimai iš civilinio sektoriaus į gynybos pramonės sektorių susilpnins Europos ekonomiką ir kartu nepadės spręsti Europos gynybos pramonės sektoriaus, kuriam būdingas didelis neveiksmingumas, dubliavimas, pertekliniai pramonės gamybos pajėgumai, mažas skaidrumas ir fragmentacija, struktūrinių problemų; griežtai nepritaria Komisijos pasiūlymams, kuriuos ji pateikė atsižvelgdama į savo 2016 m. lapkričio mėn. pateiktą Komunikatą dėl Europos gynybos veiksmų plano ir 2017 m. birželio 7 d. pateiktą gynybos dokumentų rinkinį, susijusį su Europos regioninės plėtros fondų (ERPF), Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos (COSME), Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Europos palydovinės navigacijos programų, Žemės stebėsenos programos, „Erasmus+“ ir Europos investicijų banko (EIB) paskolų, kuriomis siekiama stiprinti gynybos pramonės gebėjimus, naudojimu; lygiai taip pat nepritaria 2016 m. liepos 6 d. Komisijos pasiūlymui įgyvendinant priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, naudoti 4 antraštinės dalies lėšas, visų pirma EKPP ir vystomojo bendradarbiavimo fondus, karinių gebėjimų stiprinimo programoms ir karinės įrangos teikimui trečiosioms šalims;

36.  prašo modernizuoti Sąjungos prekybos apsaugos priemones ir parengti tokias prekybos politikos priemones, kad jos būtų suderintos su ES vystymosi uždaviniais, klimato tikslais, aplinkos apsaugos prioritetais ir socialiniais bei žmogaus teisių standartais; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos piliečiai vis dažniau kritiškai vertina faktines laisvųjų prekybos susitarimų pasekmes, nes šie susitarimai taip pat gali sukelti nepageidaujamas pasekmes užimtumui, konkurencingumui ir ES žmogaus teisių ir darnaus vystymosi standartams; primygtinai prašo imtis tolesnių veiksmų siekiant didinti ES prekybos derybų skaidrumą ir konsultuotis su Parlamentu kiekviename derybų ir įgyvendinimo procedūrų etape, taip pat skelbti derybų dokumentus;

37.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, susijusio su priemonėmis, kuriomis papildomas Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentas;

38.  ragina Komisiją pateikti kovos su žemės užgrobimu besivystančiose šalyse veiksmų planą, įskaitant konkrečių galimybių, kuriomis užtikrinamas žemės valdų saugumas ir kurios atitinka tarptautinę žmogaus teisių teisę ir FAO rekomendacijose išdėstytus standartus dėl atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo, nustatymą;

39.  ragina Komisiją pateikti ES veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo priemonių, įskaitant konkrečias reguliavimo priemones, susijusias su tiekimo grandinėmis ir finansiniais sandoriais;

Europos prieglobsčio ir migracijos politikos kūrimas

40.  laikosi nuomonės, kad ES turi rasti konkrečius sprendimus, kaip reaguoti į pabėgėlių ir migrantų problemą, ypač kovojant su jos pagrindinėmis priežastimis, taikant nuoseklų politinį atsaką, apimantį politikos suderinamumą vystymosi labui, prekybos, klimato kaitos ir investicijų politiką, kartu užtikrinant saugią ir teisėtą prieigą asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ir realius bei prieinamus teisėtos migracijos kanalus;

41.  laikosi nuomonės, kad perkėlimas į ES turėtų būti toliau taikomas kaip vienas iš ilgalaikių sprendimų vykstant pabėgėlių persikėlimui ir kaip besąlyginė tarptautinio solidarumo priemonė; ragina sudaryti daugiau persikėlimo į ES galimybių, kad iš kilmės ir tranzito šalių būtų galima perkelti bent po 500 000 pabėgėlių per metus, nes, jeigu jie bus tinkamai išskirstyti, toks pabėgėlių skaičius Europos Sąjungai būtų visiškai priimtinas;

42.  ragina pakeisti dabartinį Dublino reglamentą nauja sistema, kuri būtų grindžiama teisingu prieglobsčio prašytojų paskirstymu tarp ES valstybių narių laikantis objektyvių kriterijų, kuri būtų pagrįsta prieglobsčio prašytojų ryšiais su tam tikra valstybe nare ir jų teikiama pirmenybe tam tikrai valstybei narei, ir kuri būtų privaloma visoms valstybėms narėms ir pagrįsta paskatomis, o ne prievartos priemonėmis;

43.  ragina imtis koordinuotų su teisėta migracija susijusių veiksmų, siekiant nustatyti papildomus ir lankstesnius teisėtos migracijos būdus, įskaitant su šeimos susijungimu susijusius būdus, ir dirbti sektoriuose, kuriuose mokamas mažas ir vidutinis darbo užmokestis, stiprinti judumą ir partnerystes su trečiosiomis šalimis ir kurti ES lygmens su judumu susijusius dokumentų rinkinius, kuriuose būtų numatytos tinkamos apsaugos priemonės, be kita ko, susijusios su darbo ir gyvenimo sąlygomis;

44.  ragina Komisiją peržiūrėti, kaip visi subjektai, dalyvaujantys Sąjungos išorės sienų apsaugos ir prieglobsčio prašytojų priėmimo veikloje, laikosi tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės, siekiant laikytis žmogaus teisių ir gerinti pažeidžiamų žmonių apsaugą; ragina paaiškinti skirtumą tarp neteisėtos prekybos žmonėmis veiklos ir paprastų piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų, padedančių žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, veiksmų ir niekada nekriminalizuoti humanitarinės pagalbos;

45.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatomos humanitarinės vizos;

Piliečiams susirūpinimą keliančių saugumo klausimų sprendimas

46.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kuriais būtų gerinamas keitimasis teisėsaugos informacija ir didinamas valstybių narių bendradarbiavimas tarpusavyje ir su ES agentūromis, siekiant užtikrinti privalomą keitimąsi informacija kovos su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais srityje;

47.  ragina Komisiją įvertinti valstybėse narėse naudojamas „vidaus saugumo“ arba „nacionalinio saugumo“ išimtis, visų pirma nustatytas SESV V antraštinėje dalyje, kurioje atmetama ES kompetencija ir išlaikomas valstybių narių suverenitetas ir kurioje dar labiau susilpninamas ES veiksmingumas ieškant vienodų bendros problemos sprendimo būdų; ragina Komisiją ES lygmeniu nustatyti sąvokų „nacionalinis saugumas“ arba „vidaus saugumas“ apibrėžtį, siekiant kovos su terorizmu srityje užtikrinti teisinį tikrumą;

48.  pakartoja, kad represinių, tačiau dažniausiai neveiksmingų priemonių, visuotinio sekimo ir sienų kontrolės priemonių, dėl kurių kyla grėsmė piliečių laisvėms, pagrindinėms teisėms ir laisvo judėjimo principui, taikymas nėra tinkamas atsakas;

49.  primena laisvo judėjimo Šengeno erdvėje svarbą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą Sąjungos išorės sienų valdymą, pagrįstą normatyvine žmogaus teisių sistema, ir visapusišku tarptautinės ir Europos teisės nuostatų laikymusi;

Pagrindinių teisių ir demokratijos stiprinimas

50.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad susikaupusios krizės ne tik padarė žalos Europos visuomenių sanglaudai, bet ir privertė ES piliečius suabejoti savo demokratinėmis institucijomis ES ir, kai kuriais atvejais, nacionaliniu lygmeniu; todėl mano, kad didžiausias Sąjungos prioritetas turi būti ES demokratinio teisėtumo didinimas ir pasitikėjimo, kad ES pajėgi tenkinti piliečių poreikius, atkūrimas;

51.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktą, kuris būtų priimamas tarpinstitucinio susitarimo forma, atsižvelgiant į Parlamento savo iniciatyva parengtame teisėkūros pranešime pateiktą rekomendaciją[6];

52.  ragina Komisiją imtis skubių veiksmų ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatomas ES lygmens teisės aktas, susijęs su pranešėjų apie pažeidimus apsauga, kurio taikymo sritis būtų plati ir kuris turėtų tinkamą teisinį pagrindą, ir taip užtikrinti horizontalią apsaugą, kuri būtų taikoma visų kategorijų pranešėjams apie pažeidimus;

53.  pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą peržiūrėti Europos piliečių iniciatyvos reglamentą atsižvelgiant į Parlamento 2015 m. spalio 28 d. rezoliucijoje pasiūlytas rekomendacijas[7];

54.  tikisi, kad Komisija atliks Komisijos narių elgesio kodekso pakeitimus, susijusius su buvusiems Komisijos nariams taikomu veiklos pertraukos laikotarpiu, kaip žadėjo Pirmininkas J.-C. Juncker;

55.  ragina Komisiją pateikti iniciatyvą dėl žiniasklaidos apsaugos ir pliuralizmo, kuria būtų sprendžiama dezinformavimo ir neapykantą kurstančių kalbų problema, ir skatinamas faktais pagrįstas demokratinis diskursas, kuris vyktų net ir socialinės žiniasklaidos amžiuje;

56.  ragina Komisiją paskelbti savo ilgai lauktą antrąją ES kovos su korupcija ataskaitą ir prisijungti prie JT konvencijoje prieš korupciją nustatytų ir Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės taikomų kovos su korupcija peržiūros mechanizmų;

57.  dar karta ragina Komisiją priimti pasiūlymą dėl reglamento dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos administracijos;

58.  primygtinai ragina Komisiją imtis reikšmingesnių veiksmų siekiant panaikinti nuolatinį nevienodą darbo užmokestį pagal lytį ir, remiantis 2014 m. Komisijos rekomendacija dėl atlyginimo skaidrumo, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos; ragina Komisiją ir Tarybą imtis veiksmų, kad būtų sudarytas politinis susitarimas dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo pasiūlymo[8];

Kaip Europa bendromis jėgomis turėtų siekti geresnių rezultatų?

59.  primena, kad daugelis dabartinių iššūkių – nuo klimato kaitos iki prieglobsčio ir migracijos, nuo finansų rinkų iki tarptautinių korporacijų, nuo teroristų tinklų iki žlugusių ir sukčiaujančių valstybių – yra tarpvalstybiniai ir nesaistomi valstybinių sienų, todėl reikalingos jų lygmens atsakomosios priemonės ir reagavimas;

60.  ragina sustiprinti programas, kuriomis skatinamas Europos piliečių bendravimas ir kultūriniai mainai; mano, kad Europos institucijų ir piliečių dialogas turi būti toliau stiprinamas; mano, kad informacija apie ES politiką ir politikos klausimus turi būti piliečiams lengviau prieinama ir geriau suprantama visoje Sąjungoje; ragina imtis susijusių švietimo ir žiniasklaidos iniciatyvų, padedančių piliečiams priimti informacija pagrįstus sprendimus per 2019 m. vyksiančius Europos rinkimus;

61.  atsižvelgdamas į tai, kad neskaidrus ir vienašališkas lobizmas kelia didelę grėsmę politikos formavimui ir viešajam interesui, ragina visas ES institucijas siekti aukščiausių skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartų, taip pat nepaliaujamai kovoti su tendencijomis nepastebėti interesų konfliktų – tai daro žalą sprendimų priėmimo proceso veiksmingumui, sąžiningumui ir patikimumui;

62.  pakartoja, kad, taikant Lisabonos sutartį, galima gerokai pagerinti ES funkcionavimą, visų pirma visapusiškai išnaudojant įprastą teisėkūros procedūrą ir kvalifikuotą balsų daugumą Taryboje; šiuo atžvilgiu pritaria tam, kad būtų bendrai remiamasi ES sutarties 48 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata dėl pereigos; primena, kad taip pat galima naudoti tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmą, visų pirma daugiau nuveikiant BSGP srityje ir siekiant tvirtesnio bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje;

63.  pabrėžia, kad Bendrijos metodas yra labiausiai tinkamas Sąjungos veikimui, nes tik jis gali užtikrinti skaidrumą, veiksmingumą, kvalifikuotą balsų daugumą Taryboje ir vienodas Parlamento ir Tarybos teises į teisės aktų leidybą, taip pat tik jis gali užkirsti kelią institucinės atsakomybės skilimui ir konkuruojančių institucijų atsiradimui;

64.  mano, kad pastarųjų metų tendencija, kai Europos Vadovų Taryba imasi tarpvyriausybinių priemonių, kelia grėsmę Bendrijos metodui ir pažeidžia Sutarčių nuostatas; primena, kad, nors pagal Lisabonos sutartį Europos Vadovų Tarybos nariai yra atskirai atskaitingi savo nacionaliniams parlamentams, tačiau kartu atskaitingi tik sau, nacionaliniai parlamentai turi suvokti savo konkrečią politinę atsakomybę vykdyti visapusišką savo atstovų Europos Vadovų Taryboje demokratinę kontrolę;

65.  pabrėžia, kad galiausiai tikra Sutarties peržiūra yra būtina siekiant sukurti demokratiniam ir veiksmingam ES funkcionavimui reikalingas sąlygas;

66.  yra įsipareigojęs naudoti visas savo priemones ir išteklius, kad būtų varomoji jėga atnaujintame demokratiniame procese siekiant Europos Sąjungos reformos;

°

°  °

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.