Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0456/2017Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0456/2017

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl 2018 m. Komisijos darbo programos

30.6.2017 - (2017/2699(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių

Rosa D’Amato, Laura Agea, Marco Valli, Isabella Adinolfi, Dario Tamburrano, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu

Procedūra : 2017/2699(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0456/2017

B8‑0456/2017

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018 m. Komisijos darbo programos

(2017/2699(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių[1], ypač į jo IV priedą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros[2],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. Bendrą deklaraciją dėl 2017 m. ES teisėkūros prioritetų,

–  atsižvelgdamas į Komitetų pirmininkų sueigos apibendrinamąją ataskaitą, kurioje išdėstytos prie šios rezoliucijos pridedamos Parlamento komitetų pozicijos ir į kurią Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti rengdama ir tvirtindama savo 2018 m. darbo programą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi ES vis dar patiria didžiausią ekonomikos, socialinę ir politinę krizę nuo savo įsteigimo;

B.  kadangi valstybės narės bando įveikti su nuosmukiu, defliacija ir nedarbu susijusias problemas;

C.  kadangi dėl ES institucijų siūlomų sprendimų ES dar labiau gilėja ekonominė, demokratinė ir socialinė krizė;

D.  kadangi darnus ekonomikos augimas ir socialiniu požiūriu tvarių, gerai apmokamų ir kokybiškų darbo vietų kūrimas galėtų būti pagrindiniai ES biudžeto prioritetai, kartu laikantis subsidiarumo principo;

E.  kadangi visiems piliečiams taikant griežto taupymo priemones ne tik būtina mažinti ES administracines išlaidas, bet atsižvelgiant į kitą daugiametę finansinę programą (DFP) reikia atsikratyti programų, kurios nesukuria jokios pridėtinės vertės;

F.  kadangi klaidų ir sukčiavimo atvejų, darančių poveikį ES biudžetui, rodiklis vis dar didelis ir nepastebima jokio jo mažėjimo, ir kadangi 22 metai iš eilės mokėjimų srityje daromos reikšmingos klaidos, kylančios dėl dalinio priežiūros ir kontrolės sistemų veiksmingumo;

G.  kadangi Europos piliečių iniciatyva (ECI) nėra veiksminga priemonė, ji nėra iki galo įgyvendinta, jos veikimo taisyklės nėra aiškios ir skaidrios, kaip matyti iš neseniai priimto Bendrojo Teismo sprendimo, susijusio su ECI „STOP TTIP“;

H.  kadangi 2017 m. sausio 11 d. Tarybos teisės tarnybos nuomonėje Nr. 5151/17 dėl Komisijos pasiūlymo dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro nustatyta, kad institucijos tarpinstituciniu susitarimu negali reglamentuoti dalyko, dėl kurio institucijoms pagal Sutartis suteikiami teisėkūros įgaliojimai nustatant aiškų teisinį pagrindą, ir kad tarpinstituciniai susitarimai privalo tik juose dalyvaujančioms institucijoms ir negali sukurti įpareigojimų trečiosioms šalims;

I.  kadangi asmenų, pranešančių apie nusikalstamą veiką ar sukčiavimą valdžios institucijose ar įmonėse arba viešai atskleidžiančių tokį elgesį, apsauga yra itin svarbi kovojant su korupcija ir tarnautojų daromais nusikaltimais;

J.  kadangi iš Komisijos neseniai atliktų tyrimų matyti, kad 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)[3] (Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva) labai skirtingai įgyvendinama valstybėse narėse ir kad taikant direktyvą didelėms nelaimėms ir už jas atsakingiems ekonominės veiklos vykdytojams nuolat kyla problemų;

K.  kadangi ES kai kurių oro teršalų ribinės vertės yra ne tokios griežtos, kaip rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO);

L.  kadangi piliečiams, gyvenantiems šalia didžiausios Europoje teisėtų ir neteisėtų sąvartynų teritorijos, „Ugnies žemės“ (prie Neapolio), ir Tarante esančios ILVA pramoninės zonos kyla labai didelis kancerogeninis pavojus;

M.  kadangi pati Komisija pažymėjo, kad 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos draudimo sistemų sritį, skaidrumo[4] nebeatspindi vis sudėtingesnių vaistų kainų nustatymo ir kompensavimo procedūrų valstybėse narėse;

N.  kadangi Komisija ir toliau leidžia prekiauti genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais nepaisydama to, kad valstybės narės šiuo klausimu nesutaria;

O.  kadangi ne visi pagal galiojančią teisinę sistemą atsinaujinančiais laikomi energijos šaltiniai daro geresnį poveikį aplinkai, sveikatai ir visuomenei nei atitinkami iškastinio kuro ištekliai;

P.  kadangi reikia labiau stengtis sukurti įtraukią skaitmeninę visuomenę, kuri sugeba išnaudoti skaitmeninimo galimybes ir įveikti su juo susijusius sunkumus piliečiams ir verslui;

Q.  kadangi skaitmeninant sektorius gali būti didinamas mūsų ekonomikos atsparumas, energijos ir išteklių naudojimo veiksmingumas ir inovacijų tvarumas; kadangi ES susiduria su keliais sunkumais, atsiradusiais dėl prekybos, globalizacijos ir technologijų inovacijų;

R.  kadangi 2016 m. gruodžio 21 d. Nuomonėje Nr. 2/15[5] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patikslina ES kompetencijas vedant derybas prekybos srityje;

S.  kadangi reikėtų skirti didesnę svarbą teisei pateikti peticijas, nes ji yra dalyvaujamosios demokratijos kertinis akmuo ir kiekvienas pilietis turėtų turėti teisę tiesiogiai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime; kadangi iš tikrųjų demokratinis ir dalyvaujamasis valdymas turėtų užtikrinti veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą, visišką skaidrumą ir tiesioginį visų piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose;

T.  kadangi peticijas teikia piliečiai, siekiantys užtikrinti pagrindinių teisių paisymą ir tobulinti mūsų visuomenę bei užtikrinti jos gerovę dabar ir ateityje; kadangi peticijų nagrinėjimas itin svarbus, kalbant apie piliečių nuomonę apie ES institucijas ir ES teisės aktuose įtvirtintos teisės teikti peticijas paisymą;

U.  kadangi, siekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma užtikrindami aukšto lygio skaidrumą ir demokratiją;

V.  kadangi reikia išsaugoti valstybių narių ir (arba) valstybių narių piliečių atsakomybė ir veiksmingą kontrolę Europos įmonėse;

W.  kadangi vietos oro uostai susiduria su daugeliu ekonominių sunkumų ir reikia užtikrinti tinkamą susisiekimą visiems Europos piliečiams, visų pirma atokiose ir izoliuotose atokiausių regionų vietovėse;

X.  kadangi įgyvendinant ES teisės aktus dėl kabotažo susidurta su tam tikrais sunkumais, tad socialinio dempingo reiškinys valstybėse narėse dar labiau pablogėjo; kadangi būtina užtikrinti sąžiningą konkurenciją krovinių vežimo kelių transportu rinkoje, apsaugant darbuotojų teises;

Y  kadangi kai kurios didžiausios platformos Europoje moka labai nedidelius mokesčius, palyginti su jų pelnu;

Z.  kadangi dėl dabartinio labai skirtingų valstybėse narėse taikomų muitinės kontrolės procedūrų susiskaidymo ir skirtingų sankcijų atsiranda nemažai ekonominės veiklos vykdytojams svarbių skirtumų ir prekybos srautai nukrypsta lengviausiu keliu;

AA.  kadangi 2016 m. spalio 25 d. Parlamentas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl įmonių atsakomybės už sunkius žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse[6] ragindamas Komisiją imtis kelių veiksmų ir vis dar laukia, kol Komisija imsis paskesnių‑ veiksmų; kadangi 2017 m. balandžio 11 d. Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) posėdyje pirminio pranešimo pranešėjas pateikė Komisijai klausimą žodžiu, siekdamas išsiaiškinti, ar Parlamentui buvo pranešta apie tokius paskesnius‑ veiksmus, ir negavo priimtino atsakymo; kadangi tą pačią dieną vykstant struktūriniam dialogui su Vystymosi komitetu (DEVE) su tokiu pat klausimu jis kreipėsi į Komisijos narį N. Mimicą ir taip pat negavo priimtino atsakymo;

Pagrindiniai prioritetai

1.  pabrėžia, kad bendra valiuta daro asimetrinį ir destruktyvų poveikį silpnesnės ekonomikos šalyse, kurios yra priverstos atlikti skausmingą vidaus devalvacijos dėl valiutos, kuri jų ekonomikos atžvilgiu yra pervertinama, koregavimą, o stipresnėse euro zonos valstybėse narėse veikiančios tarptautinės bendrovės naudojasi nesąžiningu konkurenciniu pranašumu dėl nuvertintos valiutos, palyginti su jų konkurentais kitose euro zonos valstybėse narėse, ir todėl ES atsiranda skirtumų ir makroekonominis disbalansas;

2.  ragina valstybes nares demokratinėmis priemonėmis priimti sprendimą į nacionalinę teisę perkelti fiskalinį susitarimą, siekiant išvengti trikdančio griežto taupymo priemonių poveikio realiajai ekonomikai;

3.  pabrėžia skubią būtinybę grąžinti finansinę atsakomybę už savo veiksmus valstybėms narėms, kad jos galėtų visapusiškai išnaudoti savo pinigų ir fiskalinės politikos priemones, kad veiksmingai paremtų ekonomikos atsigavimą ir užtikrintų demokratinį ir politinį svarbiausių ekonominių sprendimų teisėtumą;

4.  pabrėžia, kad reikia skubiai planuoti metodišką pinigų sąjungos išformavimą ir nedelsiant numatyti demokratinius šalies savanoriško pasitraukimo iš euro zonos mechanizmus;

5.  ragina suteikti naują postūmį deryboms dėl struktūrinių bankininkystės sektoriaus reformų, grindžiamų aiškiu ir privalomu investicinės ir komercinės veiklos atskyrimu, kuris yra būtinas norint apsaugoti indėlininkus ir taupančius klientus, užkirsti kelią sisteminės rizikos didėjimui ir išsaugoti finansinį stabilumą;

6.  mano, kad griežto taupymo priemones reikia nutraukti ir atkurti valstybių narių atsakomybę už finansinius klausimus, kad būtų vienu metu tinkamai ir veiksmingai reaguojama į įvairias krizes; prašo iš esmės peržiūrėti vykdomas programas siekiant panaikinti tas, kurios nesukuria tikrosios pridėtinės vertės; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais programos gali būti geriau finansuojamos ir įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu, taikant subsidiarumo principą;

7.  pabrėžia, kad prieštaringiems ar nenaudingiems projektams finansuoti neturi būti naudojamos ES lėšos;

8.  pakartoja, kad reikia geriau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus; pabrėžia, kad svarbu mažinti ES administracines išlaidas, ypač užsitęsusios krizės laikotarpiu; prašo įgyvendinti esmines pagrįstas mažinimo priemones, kad pinigai nebūtų švaistomi ir kad būtų taupoma nedarant poveikio teisėkūros veiklai;

9.  ragina labiau kontroliuoti ir audituoti ES biudžetą; pakartoja savo prašymą iš Audito Rūmų gauti teigiamą patikinimo pareiškimą (DAS); apgailestauja dėl klaidų ir sukčiavimo, darančių poveikį ES biudžetui, ypač viešųjų pirkimų srityje, lygio ir pabrėžia, kad būtina kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia didesnio ES išlaidų skaidrumo svarbą ir ragina skelbti ir teikti visą informaciją apie Europos lėšų panaudojimą;

10.  ragina imtis veiksmų skurdo ir nelygybės problemoms išspręsti; pakartoja savo raginimą toliau vertinti nelygybę ir tai, kaip ji kenkia ekonomikos atsigavimui;

11.  pripažįsta netinkamais visus ES teisės aktus, pagal kuriuos MVĮ – pagrindiniam darbo vietų ir augimo šaltiniui – užkraunama nereikalinga administracinė našta ir pagal kuriuos joms sukuriama daugiau biurokratinių kliūčių; pabrėžia, kad reikia labiau remti MVĮ, kartu užtikrinant pakankamą socialinę apsaugą;

12.  ragina gerinti darbuotojų sveikatą ir saugą darbo vietoje ir imtis tinkamų priemonių siekiant ištaisyti trūkumus, taip pat nedelsiant pristatyti trečiąjį medžiagų rinkinį peržiūrint Kancerogenų ir mutagenų direktyvą ir įtraukti reprodukcijai toksiškų medžiagų ribines vertes, pagrįstas moksliniais ir techniniais duomenimis, ir poveikio vertinimą, siekiant užtikrinti tinkamą parlamentinę kontrolę;

13.  pabrėžia, kad siekiant sudaryti galimybes piliečiams kasdieniame gyvenime naudotis savo teisėmis, teisės aktai turi būti rengiami siekiant nuosekliai ir veiksmingai kovoti su nesaugumu, nedarbu, ekonomine ir socialine nelygybe, diskriminacija ir skurdu, taip užtikrinant aukščiausio lygio socialinį teisingumą; ragina padaryti visus ES lygmens sprendimų priėmimo procesus visiškai skaidrius, nešališkus ir nepriklausomus;

14.  ragina Komisiją laiku pasirūpinti, kad būtų tinkamai įgyvendintos Direktyva 1999/70/EB dėl darbo pagal terminuotas sutartis nuostatos, laikydamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir siekdama užtikrinti visapusišką ir veiksmingą teisinę darbuotojų teisių apsaugą ir tinkamai kovoti su bet kokiu piktnaudžiavimu, diskriminacija, trūkumais ir spragomis;

15.  prieštarauja makroekonominėms sąlygoms ir pabrėžia, kad Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) sustabdymas dėl ekonomikos valdymo reikalavimų nesilaikymo yra dviguba bausmė ES regionams, nesuderinama su ekonomikos ir visuomenės atsigavimo veiksmais, todėl jo reikėtų atsisakyti, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame reglamente numatytomis sankcijomis būtų ne tik trikdomas finansų planavimas programos lygmeniu, bet galėtų būti stabdomi ir projektai vietos lygmeniu;

16.  ragina Komisiją persvarstyti nuostatą dėl investicijų, kad būtų galima ES lėšomis bendrai finansuojamų regionų ir nacionalinių investicijų neįtraukti skaičiuojant nacionalinį valdžios sektoriaus deficitą vykstant Europos semestrui;

17.  prieštarauja visoms ES programoms, kuriomis siekiama remti struktūrines reformas, ypač jeigu jos finansuojamos iš ESIF;

18.  prašo kuo greičiau pateikti paskesnius pasiūlymus dėl ESIF, siekiant užtikrinti, kad liktų pakankamai laiko parlamentinei kontrolei atlikti;

19.  mano, kad nebegalima atidėlioti pasiūlymo iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl Europos piliečių iniciatyvos (ECI), nes šią priemonę būtina skubiai reformuoti;

20.  mano, kad būtina laiku peržiūrėti Reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl ECI, siekiant ištaisyti visus trūkumus pasiūlant veiksmingus sprendimus, kuriais būtų užtikrinama, kad ECI reikalingos procedūros ir sąlygos būtų tikrai aiškios, paprastos ir proporcingos ir kad jas būtų lengva taikyti;

21.  ragina sukurti privalomą skaidrumo registrą, nes siūlomas tarpinstitucinis susitarimas pagal Sutartis ir remiantis Tarybos teisės tarnybos nuomone turėtų tik ribotą poveikį ir pagal jį negalima būtų įpareigoti trečiųjų šalių, neatsižvelgiant į tai, ar jos būtų kitos institucijos, valstybės narės ar asmenys;

22.  pabrėžia, kad reikia patvirtinti priemones, kuriomis būtų gerokai pagerintas demokratinis ES veikimas suteikiant kiekvienam piliečiui bendrąją teisę dalyvauti demokratiniame gyvenime, kaip neseniai 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu dėl Europos piliečių iniciatyvos „Stop TTIP“[7] patvirtino Europos Sąjungos Bendrasis Teismas;

23.  pabrėžia skubų poreikį imtis griežtesnių priemonių siekiant apsaugoti apie pažeidimus pranešančius asmenis, kad šiems asmenims ir ypač jų šeimos nariams būtų užtikrinama tinkama apsauga nuo susidorojimo;

24.  yra susirūpinęs dėl Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos (2004/35/EB) įgyvendinimo, nes ja nepavyksta aprėpti visų žalos žmonėms ir gamtinei aplinkai rūšių;

25.  ragina Komisiją patikslinti, kokių veiksmų ji ketina imtis skaitmeninės bendrosios rinkos srityje; pabrėžia būtinybę toje rinkoje skatinti sąžiningą konkurenciją siekiant užtikrinti, kad tarptautinės bendrovės nepiktnaudžiautų stipresne padėtimi;

26.  pabrėžia, kad Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[8] paremtas kuo platesnės galimybės susipažinti su dokumentais principu; mano, kad skaidrumas ir visiška prieiga prie ES institucijų dokumentų turi tapti įprasta praktika siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo demokratinėmis teisėmis; apgailestauja dėl to, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 persvarstymas stringa; mano, kad reikia nedelsiant padaryti pažangą, nes šis reglamentas nebeatspindi esamos teisinės padėties ar institucinės praktikos;

27.  yra labai susirūpinęs dėl Europos tarptautinių bendrovių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su jų veikla besivystančiose šalyse, stokos; pažymi, kad dėl to gali būti užtikrinama nepakankama apsauga, trūkti galimybių tokio piktnaudžiavimo aukoms kreiptis į teismą ir imtis teisių gynimo priemonių;

28.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Komisija nesiėmė jokių paskesnių veiksmų rezoliucijoje dėl įmonių atsakomybės už sunkius žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse[9], ir smerkia jos neaktyvumą šios srityje per pastaruosius aštuonis mėnesius; ragina imtis išsamių paskesnių veiksmų‑;

29.  su susirūpinimu pažymi, kad pagal esamas savanoriškas iniciatyvas, skirtas drabužių sektoriaus pasaulinės tiekimo grandinės tvarumui užtikrinti, nepavyksta veiksmingai spręsti sektoriuje kylančių žmogaus teisių ir su darbuotojų teisėmis susijusių klausimų;

30.  mano, kad dabartinė prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema (ATLPS) netinkama ir turi būti skubiai persvarstyta;

31.  atkreipia dėmesį į PSO ataskaitą apie būtinybę suderinti oro teršalų ribines vertes su griežtesnėmis koncentracijos ribinėmis vertėmis;

32.  kritikuoja ir ragina persvarstyti ES politiką, kuri yra pagrindinė miškų nykimo priežastis dėl biokuro paklausos Europoje;

33.  ragina sukurti viešą įvairių rūšių, paskirties ir įvairiu patekimo į Europos rinką laipsniu pasižyminčių nanomedžiagų registrą pagal 2009 m. balandžio 24 d. Parlamento rezoliuciją[10] ir tvarkyti nanomedžiagas, kurioms taikomas REACH reglamentas (Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006)[11];

34.  ragina Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) atlikti tyrimą ir įvertinti, ar Europos lėšos, kurios buvo paskirtos „Ugnies žemei“ ir Taranto ILVA pramoninei zonai išvalyti, panaudotos pagal įstatymus; be to, ragina atlikti vidaus auditą siekiant patikrinti, ar finansuojamais projektais pasiekti numatyti rezultatai;

35.  reikalauja didesnio skaidrumo taikant priemones, kuriomis reglamentuojamas žmonėms skirtų vaistų kainų nustatymas ir įtraukimas į nacionalinių sveikatos draudimo sistemų taikymo sritį, kad Tarybos direktyva 89/105/EEB[12] būtų pakeista siekiant užtikrinti veiksmingas kontrolės priemones ir visišką skaidrumą, susijusį su procedūromis, pagal kurias visose valstybėse narėse nustatomos vaistų kainos ir kompensavimo tvarka;

36.  ragina parengti išsamią politikos programą siekiant kovoti su Laimo liga, atsižvelgiant į konkrečias kiekvienoje valstybėje narėje kylančias problemas ir politikos kryptis;

37.  pabrėžia, kad siekiant kovoti su terorizmu ir nusikalstamumu apskritai itin svarbu užtikrinti duomenų bazių sąveikumą; ragina kuo geriau išnaudoti turimas informacines sistemas siekiant užtikrinti, kad valstybės narės bendradarbiautų kovodamos su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais;

38.  primena, kad valstybės narės turėtų į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti tarptautiniu lygmeniu taikomas kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu priemones;

39.  atkreipia dėmesį į rimtą besitęsiančią migracijos krizę, kuri daro poveikį visoms valstybėms narėms Europoje; mano, kad ta krizė daro neproporcingą poveikį visų pirma Graikijai ir Italijai; ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant palengvinti padėtį;

40.  pabrėžia, kad reikia vykdyti stebėseną ir užtikrinti didesnį skaidrumą paskirstant išteklius iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo ir griežtai stebėti ir reguliariai vertinti Turkijai skiriamo ES finansavimo panaudojimą pagal ES ir Turkijos susitarimą ir vadinamuosius migracijos susitarimus su trečiosiomis šalimis‑;

41.  mano, kad, kalbant apie Italiją, būtina imtis veiksmų, susijusių su konkrečiais geoterminės energijos kogeneracinių jėgainių atvejais, kai CO2 ekvivalento išmetamas kiekis viršija kiekį, išmetamą tokio pat galingumo dujomis varomos elektrinės, ir kai kitų itin kenksmingų teršalų, kaip antai, be kita ko, vandenilio sulfido, arseno ir gyvsidabrio, išmetamas kiekis viršija kiekį, išmetamą tokio pat galingumo anglimis varomos elektrinės; atsižvelgdamas į tai, siūlo Komisijai parengti konkrečius sprendimus ir išmetalų standartus geoterminės energijos jėgainėms ir santykinius tvarumo kriterijus, pagal kuriuos geoterminė energija laikoma atsinaujinančiu energijos šaltiniu, kartu kuo labiau sumažinant poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai Italijoje;

42.  dar kartą patvirtina, kad skaitmeninimo galimybės turėtų visų pirma būti naudingos piliečiams, ir kad reikia labiau stengtis uždengti skaitmenines ir ryšio spragas tarp regionų siekiant sudaryti daugiau galimybių naudotis belaidžiu ryšiu ir skatinti skaitmeninį raštingumą; atsižvelgdamas į tai, ragina dėti daugiau pastangų atliekant 5G technologijų mokslinius tyrimus ir diegiant tokias technologijas, kartu skatinant veiksmingą konkurenciją, naudingą galutiniams vartotojams ir verslo plėtrai;

43.  suteikia pirmenybę verslui palankios aplinkos kūrimui siekiant padėti naujoms įmonėms, mažosioms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms sudaryti inovacijų ir skaitmeninimo galimybes ir visapusiškai jas išnaudoti; šiuo tikslu ragina tam tikromis ES priemonėmis teikti specialiai tokiems veiklos vykdytojams skirtą pagalbą, kuri būtų pakankama ir kurią būtų lengva gauti;

44.  mano, kad reikia subalansuotos, veiksmingos, sąžiningos, skaidrios ir proporcingos prekybos gynybos priemonių reformos siekiant apsaugoti Europos gamintojus, importuotojus ir vartotojus;

45.  ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti prekybos praktikos abipusiškumą ir įsipareigoti daryti pažangą diskutuojant, taip pat ragina ieškoti veiksmingų sprendimų, kaip reglamentuoti viešųjų pirkimų rinkas ir investicijas su Europos prekybos partneriais; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia peržiūrėti pasiūlymą dėl reglamento dėl tarptautinių viešųjų pirkimų priemonių (COM(2012) 0124) ir pradėti taikyti užsienio investicijų vertinimo mechanizmą strateginės svarbos sektoriuose tiesiogiai dalyvaujant pilietinei visuomenei; pakartoja, kad reikia užtikrinti pusiausvyrą siekiant užkirsti kelią protekcionizmui ir kartu stiprinti abipusiškumą;

46.  ragina geriau stebėti tiesioginių užsienio investicijų raidą, ypač investicijų į strateginį arba aukštųjų technologijų turtą ir įmones Europoje, siekiant rasti bendrą pagrindą skirtingai nacionalinei praktikai įgyvendinti, keistis informacija ir užtikrinti geresnį koordinavimą, išvengti nesąžiningos konkurencijos arba iškreipto požiūrio į nacionalines ar tarptautinės strateginės svarbos saugumui turinčių įmonių ir verslo įgijimą;

47.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl galimybės vėl pradėti ES ir JAV prekybos derybas nekeičiant šiuo metu naudojamų įgaliojimų; ragina Komisiją atsižvelgti į neseniai priimtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę Nr. 2/15 ir išlaikyti visus susitarimus, kad jie ir toliau būtų mišrūs, siekiant išvengti konkrečių įgaliojimų derėtis dėl investicijoms skirtų skyrių ir tarptautinio investicijų teismo įsitraukimo į bet kokias derybas dėl laisvosios prekybos;

48.  prašo papildyti geografinių nuorodų (GN) sąrašą, dėl kurio deramasi su Kinija, siekiant apsaugoti vietos ir regioninius žemės ūkio produktus ir vynus; pabrėžia, kad reikia dirbti kartu su Pasaulio prekybos organizacija (PPO) siekiant sudaryti ir pripažinti ne žemės ūkio paskirties GN sąrašą planuojant jį įtraukti į būsimus prekybos susitarimus;

49.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl duomenų srauto skyriaus laisvosios prekybos susitarimuose; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vartotojų privatumą ir kartu kurti sąžiningas skaitmenines platformas siekiant skatinti Europos MVĮ plėtrą ir prekybos veiklą; pažymi, kad subalansuotas pasiūlymas dėl skaitmeninės prekybos strategijos galėtų būti priemonė, kuria būtų galima sumažinti nesąžiningą veiklą ir elektroninį terorizmą ir kovoti su prekyba neteisėtomis ir suklastotomis prekėmis internete;

50.  dar kartą patvirtina baltymingų augalų svarbą ir vertę sėjomainai, jų poveikį dirvožemio derlingumui, mažesniam maistinių medžiagų naudojimui ir piktžolėms bei mikroelementams; pabrėžia, kad ES reikia didinti produktyvumą ir baltymų kiekį taikant ad hoc strategiją;

51.  ragina teikti didesnę paramą bitininkams siekiant užtikrinti sektoriaus tvarumą ir jauniesiems ūkininkams, vykdantiems veiklą šiame sektoriuje; yra susirūpinęs dėl rinkoje gausėjančių suklastotų produktų, kurių nedidelę procentinę dalį sudaro medus;

52.  primena, kad svarbu daryti pažangą diskutuojant apie klonavimo reglamentą, kurį Parlamentas patvirtino didele balsų dauguma; pabrėžia, kad reikia apsaugoti vartotojus ir gamintojus globalizuotoje ekonomikoje ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją su ES partneriais;

53.  prašo Komisijos parengti prekybos darbotvarkę, pagal kurią Europos gamintojams būtų sudaromos eksporto galimybės; ragina Komisiją remti pažeidžiamiausių žemės ūkio produktų gamintojus vykstant deryboms dėl laisvosios prekybos su MERCOSUR valstybėmis;

54.  pakartoja, kad reikia toliau stiprinti rizikos valdymą būsimoje bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) siekiant įveikti ne tik su klimatu, bet ir su rinka ir biologiniu saugumu susijusias grėsmes;

55.  smerkia ES politiką, kuri padarė neigiamą poveikį gyvūnų gerovei; pateikia pavyzdžių, kaip antai REACH programą, pagal kurią buvo sukurta viena iš didžiausių pasaulyje bandymų su gyvūnais sistema; be to, atkreipia dėmesį į neigiamą poveikį darančias ES taisykles, pagal kurias leidžiama eksportuoti gyvus gyvūnus ir gyvūnai prastomis sąlygomis gali būti vežami per visą Europą iki aštuonių valandų ar ilgiau; ragina iš esmės persvarstyti tokią politiką ir tokius teisės aktus;

56.  mano, kad Europos piliečių nuomonės, išreiškiamos teikiant peticijas Parlamentui, yra itin svarbios ir ES teisės aktų leidėjas turėtų į jas atsižvelgti prioritetine tvarka; primena, kad demokratijos principas yra viena iš pagrindinių valstybių narių vertybių ir kad dėl bet kurio teisės akto, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti ES teisinę sistemą, reikia rengti įtraukias ir dalyvaujamąsias diskusijas pagal geresnio reglamentavimo principus, siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir tiesioginį visų piliečių dalyvavimą;

57.  pripažįsta, kad peticijos yra itin svarbios informacijos šaltinis, susijęs ne tik su pažeidimais ir trūkumais taikant ES teisės aktus valstybėse narėse, bet ir su galimais piliečių pagrindinių teisių pažeidimais; pabrėžia, kad tinkamai nagrinėjant peticijas taip pat reikia geriau reaguoti į problemas užtikrinant piliečių pagrindinių teisių apsaugą ir jas spręsti;

58.  kviečia laiku skelbti visų su tais pačiais atvejais susijusių pareigūnų pavardes ir užtikrinti visapusišką visos susijusios informacijos skaidrumą; yra tvirtai įsitikinęs, kad visos ES institucijos ir agentūros turi elgtis taip pat; ragina imtis iniciatyvos skelbti informaciją apie buvusių Komisijos narių pareigas palikus postą Komisijoje ir visą su tuo susijusią informaciją ir užtikrinti visišką skaidrumą; labai apgailestauja, kad buvęs Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso buvo paskirtas įmonės „Goldman Sachs International“ patarėju ir nevykdomuoju pirmininku; pabrėžia, kad dėl J. M. Barroso atvejo padidėjo piliečių nepasitikėjimas Komisija, jos patikimumu ir nepriklausomumu nuo privačių finansinių interesų;

59.  pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai, kuriais siekiama spręsti nesąžiningos veiklos ir valstybės pagalbos problemas, nėra pakankami ar veiksmingi; todėl ragina toliau persvarstyti galiojančias taisykles; atkreipia dėmesį į Reglamento (EB) Nr. 1008/2008[13] aiškinimo gaires ir pabrėžia, kad reikia palikti galioti 49 proc. viršutinę ribą, taikomą trečiosioms šalims ir jų piliečiams ES įmonėse, kad valstybės narės ir jų piliečiai galėtų būti atsakingi ir imtis veiksmingų kontrolės priemonių;

60.  ragina labiau remti ekonominį, finansinį ir praktinį regioninių oro uostų tvarumą taikant tinkamas ir skaidrias procedūras, laikantis visų oro transporto bendrovių sąžiningos konkurencijos principų ir sudarant visiems vežėjams vienodas atviras galimybes;

61.  pažymi Komisijos priimtą Judumo teisės aktų rinkinį; mano, kad reikia toliau svarstyti visus geriausius sprendimus, kuriais siekiama pažaboti neteisėtą kabotažą, turint omenyje, kad veiksmingą kontrolę galima vykdyti naudojant šiuolaikines priemones, kaip antai pasaulinę navigacijos palydovų sistemą (GNSS), sunkiosioms transporto priemonėms atsekti komerciniais tikslais;

62.  pabrėžia, kad reikia persvarstyti socialines taisykles, taikytinas kelių transporto sektoriuje, siekiant užtikrinti tinkamą kelių transporto darbuotojų socialinės apsaugos ir transporto operatorių laisvės teikti tarpvalstybines paslaugas pusiausvyrą‑;

63.  ragina įvertinti ir patikslinti nacionalinių įstatymų dėl minimalaus vairuotojų atlyginimo taikymą Vokietijoje ir Prancūzijoje;

64.  yra tvirtai įsitikinęs, kad turėtų būti nedelsiant priimtas 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas dėl Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims pasirašymo Europos Sąjungos vardu[14];

65.  ragina priimti būtinas priemones siekiant užtikrinti visapusišką interneto prieigos standartų taikymą visų ES institucijų interneto svetainėse ir teikti informaciją gestų kalbomis, Brailio raštu, taikyti augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos metodą ir kitas turimas komunikacijos priemones, būdus ir formatus neįgaliesiems, įskaitant lengvai įskaitomus formatus oficialiojoje korespondencijoje; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi daryti pažangą priimant pasiūlymą dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus įstaigų interneto svetainių prieinamumo[15];

66.  mano, kad reikėtų labiau remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmonės kultūros ir kūrybos sektoriuje; pažymi, kad problemos, su kuriomis susiduria tokios įmonės, pagilėja dėl ES griežto taupymo politikos; apgailestauja, kad Europos Sąjungos iki šiol patvirtintomis priemonėmis nepavyko pasiekti tikslo gerokai pagerinti sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriuje, ir mano, kad taikomi ES finansiniai mechanizmai vis dėlto nėra veiksmingi tenkinant sektoriaus poreikius;

67.  yra tvirtai įsitikinęs, kad dėl ES griežto taupymo politikos nuolat blogėja padėtis švietimo ir kultūros sektoriuose; pabrėžia, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) daro itin neigiamą poveikį švietimo sektoriui;

68.  yra susirūpinęs dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų neįgyvendinimo; primena, kad pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 46 straipsnio 1 dalį aukštosios susitariančiosios šalys be išlygų prisiėmė oficialų ir privalomą įsipareigojimą, laikantis teisinės valstybės principo „vykdyti galutinius Teismo sprendimus kiekvienoje byloje, kurios šalys jos yra“; apgailestauja, kad delsiama jį įgyvendinti ir kad tam tikromis aplinkybėmis įgyvendinant tam tikrus Teismo sprendimus stokojama politinės valios;

69.  ragina valstybes nares vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos pilietinės ir politinės teisės; ragina Komisiją užtikrinti, kad žmogaus teisių, pilietinių ir politinių laisvių ir demokratijos principų būtų laikomasi šalyse, kuriose tų vertybių nepaisoma;

°

°  °

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.