Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0579/2017Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0579/2017

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES

24.10.2017 - (2017/2897(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Malin Björk, Marina Albiol Guzmán, Patrick Le Hyaric, Josu Juaristi Abaunz, Marie-Christine Vergiat, Marie-Pierre Vieu, Ángela Vallina, Kateřina Konečná, Jiří Maštálka, Stelios Kouloglou, Paloma López Bermejo, Lola Sánchez Caldentey, Tania González Peñas, Estefanía Torres Martínez, Xabier Benito Ziluaga, Miguel Urbán Crespo, Eleonora Forenza, Sabine Lösing, Stefan Eck, Martina Anderson, Lynn Boylan, Matt Carthy, Liadh Ní Riada, Neoklis Sylikiotis GUE/NGL frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0576/2017

Procedūra : 2017/2897(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0579/2017
Pateikti tekstai :
B8-0579/2017
Priimti tekstai :

B8-0579/2017

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES

(2017/2897(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kuri buvo pateikta pasirašyti 2011 m. gegužės 11 d. Stambule (toliau – Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 8, 19, 157, 216 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą,

–  atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21, 23, 24, 25 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į vėlesnius galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.), ir į konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir jos vėlesnius protokolus,

–  Atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl priekabiavimo darbo vietoje[1], 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo[2], 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl prioritetų ir naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos[3], į 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos strategijos laikotarpio vidurio peržiūros (2007–2012 m.) darbuotojų sveikatos ir saugos[4], 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris[5] ir Europos pridėtinės vertės vertinimą, 2013 m. lapkričio mėn., 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo[6] ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos, Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo[7],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  Atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 19 d. ES pirmininkaujančių valstybių narių trejeto (Estija, Bulgarija ir Austrija) deklaraciją, dėl moterų ir vyrų lygybės,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR[8],

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio[9] ir į 2013 m. birželio 12 d. Reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose[10],

–  atsižvelgdamas Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo[11] ir į Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo[12], kuriose pateikiamos priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo apibrėžtys ir smerkiami tokie veiksmai,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.[13] ir į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2013 m.[14],

–  atsižvelgdamas į Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl Komisijos politikos siekiant apsaugoti asmens orumą ir užkirsti kelią psichologiniam ir seksualiniam priekabiavimui,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento nariams skirtą atmintinę „Jokio priekabiavimo darbo vietoje“ ir Parlamento administracijos veiksmų planą šiuo itin svarbiu klausimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi lyčių lygybė yra viena pagrindinių vertybių ES; kadangi teisė į vienodas sąlygas ir nediskriminavimą yra pamatinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir šios teisės turėtų būti visiškai paisoma, ji turėtų būti remiama ir taikoma teisėkūroje, praktikoje, teismo praktikoje ir kasdieniame gyvenime;

B.  kadangi pagal 2017 m. lyčių lygybės indeksą padėtis visos valstybėse narėse yra labai toli nuo moterų ir vyrų lygybės, o pažanga lėta; kadangi smurtas dėl lyties yra ir lyčių nelygybės priežastis, ir padarinys;

C.  kadangi seksualinis priekabiavimas – su lytiniais santykiais susijęs elgesys, nepageidaujamas asmens, į kurį toks elgesys yra nukreiptas, kai tokio elgesio tikslas yra tą asmenį įžeisti arba sukurti bauginančią, priešišką, agresyvią ar trikdančią aplinką arba kai tokiu elgesiu šitas tikslas pasiekiamas; kadangi seksualinis priekabiavimas turėtų būti laikomas diskriminacija dėl lyties; kadangi seksualinis priekabiavimas gali būti išreikšti vienu poelgiu arba nuolatiniu elgesiu;

D.  kadangi moterys Europos Sąjungoje nevienodai saugomos nuo vyrų smurto, seksualinio priekabiavimo ir smurto – tai lemia skirtinga politika ir teisės aktai įvairiose valstybėse narėse; kadangi teismų sistemos neužtikrina pakankamai paramos moterims;

E.  kadangi seksualinis smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje yra sveikatos ir saugos klausimas, todėl su jais turi būti nedelsiant kovojama ir jiems turi būti užkirstas kelias;

F.  kadangi nė viena priemonė atskirai nepanaikins seksualinio smurto prieš moteris ir priekabiavimo, o imantis suderintų veiksmų infrastruktūros, teisės, teismų, priverstinio vykdymo, švietimo, sveikatos ir kitose su paslaugų teikimu susijusiose srityse galima gerokai sumažinti smurto prieš moteris mastą ir jo padarinius;

G.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. kovo mėn. paskelbtoje ataskaitoje „Smurtas prieš moteris: visos ES tyrimas“ teigiama, kad viena iš dešimties moterų yra patyrusi seksualinį priekabiavimą ar tapusi persekiojimo naudojant naujas technologijas auka, be to, 75 proc. moterų, einančių aukštesnes su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, susidūrė su seksualiniu priekabiavimu; kadangi tai rodo, kad jokia moteris arba mergina, neatsižvelgiant į amžių ir visuomeninę padėtį, nėra apsaugota nuo seksualinio smurto;

H.  kadangi seksualinis priekabiavimas ir smurtas, daugiausia vyrų smurtas prieš moteris, yra struktūrinė ir visoje Europoje bei pasaulyje plačiai paplitusi problema, taip pat reiškinys, darantis poveikį įvairaus amžiaus, įvairų išsilavinimą, pajamas ar socialinę padėtį turintiems nukentėjusiesiems ir kaltininkams, ir yra susijęs su mūsų visuomenei būdingu nelygiu moterų ir vyrų galios paskirstymu,

I.  kadangi seksualinis smurtas prieš moteris, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir seksualinį išnaudojimą, yra pernelyg lengvai toleruojamas; kadangi iš tiesų tai yra sistemingas pagrindinių teisių pažeidimas ir sunkus nusikaltimas, už kurį turi būti baudžiama; kadangi užkirsti kelią nebaudžiamumui užtikrinant, kad nusikaltėliai neliktų nenubausti ir kad nuo smurto nukentėjusios moterys bei merginos sulauktų deramos teismų sistemos paramos ir pripažinimo, kad nuo smurto nukentėjusios moterys ir merginos išsivaduotų iš užburto tylos ir vienišumo rato;

J.  kadangi smurto dėl lyties kaltininkai dažnai yra gerai aukoms pažįstami asmenys, aukos dažnai yra nuo jų priklausomos, todėl didėja jų baimė pranešti apie smurtą;

K.  kadangi lyčių stereotipai ir seksizmas (įskaitant seksistines neapykantą kurstančias kalbas), su kuriais susiduriama pasaulio mastu realiame gyvenime ir internete, tiek viešajame, tiek privačiajame gyvenime, yra viena iš esminių visų formų smurto prieš moteris priežasčių;

L.  kadangi Stambulo konvenciją pasirašė visos valstybės narės, tačiau iki šiol tik 15 ją ratifikavo; kadangi ES prisijungimas prie šios konvencijos neatleidžia valstybių narių nuo konvencijos ratifikavimo nacionaliniu lygmeniu;

M.  kadangi Stambulo konvencijos 40 straipsnyje numatyta, kad šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog bet koks nepageidaujamas žodinių, nežodinių ar fizinių seksualinio pobūdžio veiksmų vykdymas turint tikslą pažeminti asmens orumą, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią atmosferą, arba kai tokiu elgesiu šitas tikslas pasiekiamas, turėtų baudžiamųjų ar kitų teisinių pasekmių;

N.  kadangi smurto ir seksualinio priekabiavimo atvejai paplitę viešojoje erdvėje visoje Europos Sąjungoje;

O.  kadangi smurtas ir priekabiavimas politiniame gyvenime yra neproporcingai nukreiptas prieš moteris dėl jų lyties;

P.  kadangi toks smurtas pažeidžia žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant pareigą užtikrinti, kad moterys galėtų laisvai dalyvauti politikoje; kadangi šios laisvės yra įtvirtintos tarptautiniuose susitarimuose, pvz., Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų programoje ir darnaus vystymosi tiksluose (DVT);

Q.  kadangi atlikus Tarpparlamentinės sąjungos (angl. IPU) apklausą nustatyta, kad kalbant apie politikoje dalyvaujančias moteris visame pasaulyje, įskaitant 15 Europos šalių, 81,8 proc. respondenčių visose šalyse ir regionuose per savo kadenciją patyrė psichologinį smurtą, o 65,5 proc. jų ne vieną kartą arba dažnai ir žeminančias pastabas dėl lyties;

R.  kadangi seksualinis priekabiavimas yra apibrėžtas Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnyje;

S.  kadangi dauguma nacionalinių parlamentų ES nepakankamai aktyviai kovoja su seksualiniu priekabiavimu ir seksualiniu išnaudojimu darbe; kadangi Parlamentas įsteigė specialų Akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo ir priekabiavimo prevencijos darbo vietoje patariamąjį komitetą, o Patariamasis komitetas dėl priekabiavimo ir jo prevencijos darbo vietoje nagrinėja kitas oficialias procedūras, susijusias su Parlamento darbuotojais, administracija ir frakcijomis;

Visiškas seksualinio priekabiavimo ir seksualinio išnaudojimo ES netoleravimas ir kova su jais

1.  smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir labai apgailestauja, kad moterys ir merginos dažnai susiduria su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta prieš jas – visa tai yra rimti jų žmogaus teisių ir orumo pažeidimai;

2.  tvirtai remia visas moteris ir merginas, dalyvaujančias kampanijoje „aš taip pat“ (angl. #Metoo), ypač demaskavusias pažeidėjus;

3.  pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl išsamios ES kovos su visų formų smurtu dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir seksualinę prievartą prieš moteris ir merginas, strategijos;

4.  ragina parengti baudžiamosios teisės priemonę – direktyvą prieš smurtą dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir seksualinę prievartą, ir priemones, apimančias šešių kovos su seksualiniu priekabiavimu ir seksualine prievarta prieš moteris elementų (politika, prevencija, apsauga, baudžiamasis persekiojimas, nuostatos ir partnerystė) sistemą; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad kaltininkai būtų nubausti atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, būtų tinkamai įrodyti, tinkamai tiriami ir registruojami visų formų smurto dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą, nusikaltimai, kad būtų iškeltos viešojo kaltinimo baudžiamosios bylos ir parengti planai parengti konkrečius tyrimo tvarkos aprašus policijai ir medicinos sektoriaus darbuotojams, kad būtų užtikrintas seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos įrodymų rinkimas;

5.  primena, kad seksualinis priekabiavimas gali būti įvairių formų (fizinis, žodinis, raštu ir kt.) ir sieti tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties asmenis; kadangi įvairių rūšių elgesį galima laikyti seksualiniu priekabiavimu, pavyzdžiui, kokio nors atpildo už seksualines paslaugas pažadus (teigiamas poveikis karjerai) arba grasinimus imtis atsakomųjų veiksmų, jeigu tokios paslaugos nebus suteiktos; šiurkščių ar dviprasmiškų pastabų kartojimą arba seksualines užuominas; grubios arba nešvankios kalbos ar gestų naudojimą; pasikartojančius ir perdėtus komplimentus dėl kolegos išvaizdos; fizinį kontaktą, trynimąsi į kitą asmenį, žnybtelėjimus arba tyčinius nepageidaujamus bučinius; vujerizmą arba ekshibicionizmą; pornografinės medžiagos naudojimą;

6.  ragina valstybes nares kriminalizuoti visų formų seksualinį priekabiavimą ir seksualinę prievartą ir įsipareigoti užtikrinti veiksmingą jų išnaikinimą; šių veiksmų nebaigtinis sąrašas: kriminalizuoti seksualinį priekabiavimą viešosiose vietose, politiniame gyvenime ir darbo vietoje; vykdyti informuotumo didinimo kampanijas apie seksualinio priekabiavimo ir patyčių aukų teises; rengti policijos ir baudžiamosios teisės sistemos darbuotojus apie nusikaltimų aukų teises ir užtikrinti griežtą tvarką paramos aukoms ir seksualinio priekabiavimo ir patyčių atvejų tyrimo srityse; teikti nemokamas teisines konsultacijas ir pagalbą aukoms kreipiantis į teismą;

7.  ragina Komisiją aktyviai skatinti keisti požiūrį ir elgseną ir kovoti su seksizmu ir stereotipiniais lyčių vaidmenimis, taip pat ir skatinant vartoti lyčių požiūriu neutralią kalbą, ir šiuo tikslu dėti bendras pastangas akcentuojant itin svarbų žiniasklaidos ir reklamos vaidmenį šioje srityje ir raginant visus, įskaitant vyrus ir berniukus, aktyviai dalyvauti užkertant kelią bet kokios formos smurtui;

8.  ragina valstybes nares į savo švietimo sistemas, kaip privalomą elementą, įtraukti informavimą apie sutikimą lytiškai santykiauti ir seksualinį priekabiavimą;

9.  ragina Komisiją užmegzti dialogą su žiniasklaida apie jos atsakomybę teikiant objektyvią informaciją apie seksualinį smurtą ir priekabiavimą viešosiose vietose, darbe ir kitur, dalyvauti šiame dialoge ir skatinti žiniasklaidą atkreipti dėmesį į informavimo kampanijas ir į pilietinės visuomenės veiklą kovojant su smurtu prieš moteris;

10.  ragina valstybes nares įgyvendinti galiojančias šios srities direktyvas, visų pirma Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo ir Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kuriose pateikiamos priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo apibrėžtys ir smerkiami tokie veiksmai, taip pat skirti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant užkirsti kelią smurtui, seksualiniam priekabiavimui, seksualiniam smurtui ir seksualinei prievartai, su jais kovoti, suteikti daugiau galių moterims ir merginoms, apsaugoti aukas ir suteikti joms galimybę gauti kompensacijas;

11.  ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio, Reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose ir Direktyvą 2012/29/ES dėl aukų apsaugos; ragina Komisiją paskelbti jų įgyvendinimo ataskaitą, kuri turėjo būti paskelbta 2016 m. sausio 1 d.;

12.  ragina Komisiją persvarstyti dabar galiojantį ES pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, į jį įtraukiant seksizmą, nusikaltimus dėl neapykantos ir neapykantos kurstymą dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties ypatumų;

13.  ragina Komisiją pagerinti konkrečių palyginamų ir pagal lytis išskirstytų duomenų apie smurtą dėl lyties ES lygmeniu rinkimą;

Seksualinis priekabiavimas parlamentuose, įskaitant Europos Parlamentą

14.  ragina valstybes nares išnagrinėti padėtį, susijusią su seksualiniu priekabiavimu ir seksualine prievarta, aktyviai imtis priemonių siekiant kovoti su juo savo nacionaliniuose parlamentuose ir tinkamai įgyvendinti ir vykdyti pagarbos išrinktiems nariams bei darbuotojams ir jų orumo užtikrinimo darbe politiką; ragina stebėti šios politikos įgyvendinimą;

15.  ragina valstybes nares remti ir saugoti parlamentų narius, bendraujančius su visuomene, ypač patiriančius seksualinę prievartą ir grasinimus dėl lyties, taip pat internetu;

16.  ragina sušaukti nepriklausomų ekspertų komitetą ir įgalioti jį išnagrinėti seksualinio priekabiavimo ir prievartos padėtį Europos Parlamente;

17.  ragina Europos Parlamentą tais atvejais, kai auka nedavė sutikimo, pripažinti institucinį seksualinį priekabiavimą ir seksualinę prievartą nusikaltimu taip užtikrinant, kad už tokius nusikaltimus būtų automatiškai traukiama baudžiamojon atsakomybėn;

18.  ragina Parlamentą persvarstyti ir pagerinti Akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo ir priekabiavimo prevencijos darbo vietoje patariamojo komiteto veiklą; ragina sustiprinti Patariamąjį komitetą dėl priekabiavimo ir jo prevencijos siekiant užtikrinti daugiau teigiamų priemonių ir išvengti Parlamento narių ir svarbių komiteto struktūrų interesų konflikto, taip pat įsteigti specialų seksualinio priekabiavimo komitetą, kuriame dalyvautų teisiniai konsultantai ir medicinos darbuotojai ir kuris nagrinėtų konkrečius atvejus, taip siekiant užtikrinti įrašų konfidencialumą ir imtis tinkamiausių priemonių, kad tokie atvejai institucijos lygmeniu nebūtų visai toleruojami;

19.  ragina Parlamentą visapusiškai remti aukas, pradėjusias procedūras institucijoje ir (arba) vietos policijoje, prireikus inicijuoti skubią jų apsaugą ar apsaugos priemones, ir visapusiškai įgyvendinti Tarnybos nuostatų 12a straipsnį, užtikrinant, kad atvejai būtų visapusiškai ištirti ir kad būtų taikomos drausminės priemonės;

20.  ragina Parlamentą užtikrinti griežto ir veiksmingo veiksmų plano įgyvendinimą siekiant prevencijos ir remti visų darbuotojų ir Parlamento narių privalomus mokymus pagarbos ir orumo darbe klausimu, taip užtikrinant, jog visiško netoleravimo požiūris taptų norma; yra pasiryžęs visapusiškai dalyvauti informavimo kampanijose, kuriose dalyvautų visi EP nariai ir administracijos tarnybos, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms grupėms, kaip antai stažuotojai, akredituotieji Parlamento narių padėjėjai ir sutartininkai; taip pat sukurti institucinį konfidencialių patarėjų tinklą, kuris remtų ir konsultuotų aukas, kaip tai daroma Komisijoje;

o

o    o

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamentui, valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir vyriausybėms, Tarybai, Komisijai ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.