Procedūra : 2017/2897(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0582/2017

Pateikti tekstai :

B8-0582/2017

Debatai :

PV 25/10/2017 - 4
CRE 25/10/2017 - 4

Balsavimas :

PV 26/10/2017 - 10.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0417

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 405kWORD 51k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0576/2017
24.10.2017
PE611.518v01-00
 
B8-0582/2017

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (2017/2897(RSP))


Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Elisabeth Morin-Chartier, Manfred Weber, Esteban González Pons PPE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (2017/2897(RSP))  
B8-0582/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija), ypač į jos 2 straipsnio 1 dalies c punktą ir 2 straipsnio 1 dalies d punktą(2),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“(4),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytas 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1023/2013, ypač į jo 12a straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 2 ir 3 dalis ir į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi seksualinis priekabiavimas yra smurto prieš moteris ir mergaites forma ir kraštutinė vis dar išliekančios diskriminacijos dėl lyties forma; kadangi apie 90 % seksualinio priekabiavimo aukų yra moterys ir apie 10 % – vyrai; kadangi skaičiuojama, jog 28 ES valstybėse narėse 83–102 mln. moterų (45-55 % moterų) patyrė bent vienos formos seksualinį priekabiavimą nuo tada, kai sulaukė 15 metų;

B.  kadangi priekabiavimas, kuris pagal ES teisę apibrėžiamas kaip diskriminacija dėl lyties, pažeidžia vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą ir todėl yra draudžiamas užimtumo srityje, įskaitant galimybes įsidarbinti, profesinį mokymą ir paaukštinimą tarnyboje;

C.  kadangi seksualinio priekabiavimo problemos esama visose valstybėse narėse; kadangi kova su priekabiavimu dėl lyties ir seksualiniu priekabiavimu draudžiant diskriminaciją turi pridėtinę vertę ES lygmeniu;

D.  kadangi įvairių formų seksualinis priekabiavimas išlieka plačiai paplitęs ir yra patiriamas visoje Europos Sąjungoje, įvairiose srityse; kadangi dauguma aukų yra moterys, įskaitant jaunas darbuotojas, kurios yra ypač pažeidžiamos ir kurias šis reiškinys ypač veikia;

E.  kadangi apie seksualinį priekabiavimą dažnai nepranešama dėl vis dar menko visuomenės informuotumo šiuo klausimu, nepakankamų paramos aukoms būdų ir supratimo, kad tai yra opus visuomeninis klausimas, nors esama oficialių procedūrų, skirtų šiai problemai darbo vietoje ir kitose srityse spręsti;

F.  kadangi Parlamentas sukūrė konkrečią struktūrą ir vidaus taisykles, skirtas kovoti su seksualiniu persekiojimu organizacijos viduje, būtent darbuotojams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams bei Europos Parlamento nariams, kad būtų galima įvertinti galimus atvejus ir užkirsti kelią netinkamam ir neteisėtam seksualiniam elgesiui priekabiavimo atvejais;

1.  griežtai smerkia visų formų seksualinį priekabiavimą ir primygtinai ragina veiksmingai įgyvendinti esamą teisinę sistemą, pagal kurią kovojama su šiuo reiškiniu; ragina ES valstybes nares ir viešąsias bei privačias įmones imtis tolesnių priemonių siekiant veiksmingai panaikinti seksualinį priekabiavimą darbo vietoje ir užkirsti jam kelią;

2.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. balandžio 14 d. Biuro sprendimu Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles, į kurias įėjo nuostata sukurti specialius organus, tokius kaip patariamasis komitetas, kuris nagrinėtų akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir Europos Parlamento narių tarpusavio skundus dėl priekabiavimo ir vykdytų jo prevenciją darbo vietoje, taip pat ankstesnį EP darbuotojams skirtą patariamąjį komitetą, kuris nagrinėtų skundus dėl priekabiavimo ir vykdytų jo prevenciją darbo vietoje; taip pat palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti konfidencialaus pranešimo sistemą ir vykdyti informuotumo didinimo kampaniją siekiant kovoti su seksualiniu priekabiavimu Parlamente; palankiai vertina tai, kad kitos ES institucijos sukūrė panašius organus;

3.  palankiai vertina iniciatyvas, tokias kaip judėjimas „#MeToo“, kuriomis siekiama pranešti apie seksualinio priekabiavimo ir smurto prieš moteris atvejus; atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti laikomasi konkrečių teisinių procedūrų, nustatytų siekiant išnagrinėti seksualinio priekabiavimo darbo vietoje atvejus;

4.  ragina ES valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų įsteigti specialūs komitetai, kurie nagrinėtų seksualinio priekabiavimo atvejus, apie kuriuos pranešta, ir užtikrintas efektyvus jų veikimas, ir teikti paramą aukoms: ją teiktų šioje srityje specializavęsi nariai patarėjai ir darbuotojai, įskaitant, jei įmanoma, patarėjus teisės klausimais, medicinos specialistus ir konfidencialius patarėjus;

5.  ragina ES valstybes nares stiprinti lygybės organų, stebinčių diskriminacines praktikas, žmogiškųjų išteklių pajėgumą suteikiant išteklių, kurių užtektų, kad būtų užtikrintas efektyvus jų veikimas;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti veiksmingas stebėjimo sistemas, sudarančias galimybes imtis priežiūros ir kontrolės priemonių siekiant pagerinti konfidencialų duomenų apie priekabiavimo ir diskriminacijos dėl lyties atvejus rinkimą ir užtikrinti, kad aukos būtų išklausytos konfidencialiai, taip pat jų apsaugą;

7.  ragina Komisiją pasiūlyti aiškių kovos priemonių siekiant veiksmingiau kovoti su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje ir atidžiai stebėti nacionalinių skundus nagrinėjančių organų ir procedūrų veiksmingumą atsižvelgiant į lyčių lygybės direktyvų įgyvendinimą;

8.  ragina Komisiją įvertinti esamus geriausios praktikos pavyzdžius, jais keistis ir juos palyginti, ir išplatinti šio vertinimo rezultatus, susijusius su priemonių, kurių buvo imtasi kovojant su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje, veiksmingumu;

9.  pabrėžia specialių mokymų ir informuotumo didinimo kampanijų, susijusių su esamomis oficialiomis pranešimo apie seksualinį priekabiavimą darbo vietoje procedūromis ir aukų teisėmis, svarbą, nes taip sutvirtinamas orumo darbe principas ir skatinama, kad visiškas priekabiavimo netoleravimas taptų norma;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

 

(1)

OL L 269, 2002 10 5, p. 15.

(2)

OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(3)

OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

(4)

OL C 349, 2017 10 17, p. 56.

Teisinė informacija - Privatumo politika