PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl teisinės valstybės ir demokratijos padėties Lenkijoje
10.11.2017 - (2017/2931(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Roberta Metsola PPE frakcijos vardu
Sophia in ‘t Veld, Guy Verhofstadt, Louis Michel, Angelika Mlinar, Morten Helveg Petersen, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Cecilia Wikström, Frédérique Ries, Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck ALDE frakcijos vardu
Josef Weidenholzer S&D frakcijos vardu
Barbara Spinelli, Malin Björk, Gabriele Zimmer, Cornelia Ernst, Marie-Christine Vergiat, Marisa Matias, Merja Kyllönen, Xabier Benito Ziluaga, Tania González Peñas, Lola Sánchez Caldentey, Estefanía Torres Martínez, Miguel Urbán Crespo, Patrick Le Hyaric, Josu Juaristi Abaunz, Curzio Maltese, Kostas Chrysogonos, Eleonora Forenza, Dimitrios Papadimoulis, Kostadinka Kuneva, Stelios Kouloglou GUE/NGL frakcijos vardu
Judith Sargentini, Eva Joly, Jan Philipp Albrecht, Ska Keller Verts/ALE frakcijos vardu
B8-0595/2017
Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės ir demokratijos padėties Lenkijoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ES Sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstituciją,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Lenkijoje[1],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl pastarojo meto įvykių Lenkijoje ir jų poveikio pagrindinėms teisėms, išdėstytoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje[2],
– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos rekomendaciją dėl teisinės valstybės, kuria papildoma jos 2016 m. liepos 27 d. rekomendacija, atsižvelgiant į naujausius įvykius Lenkijoje paskyrus naują Konstitucinio Teismo pirmininką,
– atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 26 d. Komisijos trečią rekomendaciją dėl teisinės valstybės, kurioje ji išreiškia didelį susirūpinimą dėl planuojamos Lenkijos teisminių institucijų reformos, kuri, Komisijos vertinimu, dar labiau padidina sisteminę grėsmę teisinės valstybės principams Lenkijoje, kurią 2016 m. sausio mėn. Komisija jau nurodė pradėdama teisinės valstybės procedūrą;
– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 20 d. Lenkijos vyriausybės atsakymą, kuriame ji atmetė teiginį, kad esama sisteminės grėsmės teisinės valstybės principams Lenkijoje, ir į pranešimą apie 2017 m. rugpjūčio 29 d. Lenkijos vyriausybės atsakymą, kuriame ji atmetė Komisijos prieštaravimus dėl teismų sistemos reformos ir išreiškė abejones jos kompetencija vertinti teisingumo sistemą,
– atsižvelgdamas į Komisijos pradėtas pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Lenkiją, įskaitant 2017 m. liepos 29 d. procedūrą ir 2017 m. rugsėjo 12 d. pagrįstą nuomonę dėl bendrosios kompetencijos teismų sistemos įstatymo, kurioje teigiama, kad Lenkijos įstatymas yra nesuderinamas su ES teise, visų pirma su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsniu, Direktyva 2006/54 dėl lyčių lygybės užimtumo srityje ir Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 19 straipsnio 1 dalimi, kuri turi būti suprantama atsižvelgiant į ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį,
– atsižvelgdamas į keitimusis nuomonėmis Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete dalyvaujant Komisijos pirmininko pirmajam pavaduotojui Fransui Timmermansui, surengtus 2017 m. kovo 22 d., rugpjūčio 31 d. ir lapkričio 6 d.,
– atsižvelgdamas į keitimusis nuomonėmis dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje Bendrųjų reikalų tarybos 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. posėdžiuose;,
– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 14 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl teisės akto dėl Konstitucinio Teismo ir į 2017 m. sausio 24 d. Venecijos komisijos pirmininko pareiškimą, kuriame jis išreiškė didelį susirūpinimą toliau blogėjančia padėtimi Lenkijoje,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. gegužės 18 d. iš Konstitucinio Teismo interneto svetainės ir internetinės duomenų bazės pašalinti šie trys teismo sprendimai: 2016 m. kovo 9 d. (K 47/15, kuriame pareiškiama, kad vyriausybės priimti pakeitimai dėl Konstitucinio Teismo prieštarauja Konstitucijai), 2016 m. rugpjūčio 11 d. (K 39/16, kuriuo užginčijamas antrojo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Konstitucinio Teismo veikimas, pagrindinių nuostatų teisėtumas) ir 2016 m. lapkričio 7 d. (K 44/16 dėl Konstitucinio Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo paskyrimo teisėtumo),
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio ir liepos mėn. Lenkijos parlamento priimtus keturis įstatymus, kuriais reformuojama teisminių institucijų sistema: Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl Nacionalinės teisėjų ir prokurorų mokyklos, Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų sistemos ir tam tikri kiti įstatymai (Įstatymas dėl Nacionalinės teisėjų mokyklos); Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl nacionalinės teisėjų tarybos ir tam tikri kiti įstatymai (Įstatymas dėl nacionalinės teisėjų tarybos); Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų sistemos (Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų sistemos) ir Įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo, kurie sukėlė didelį susirūpinimą dėl valdžios padalijimo principo pažeidimo ir teismų nepriklausomumo panaikinimo,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento pirmininko 2017 m. liepos 18 d. laišką, kuriame dauguma Parlamento frakcijų vadovų išreiškė susirūpinimą dėl priimtų įstatymų dėl teisminių institucijų reformos,
– atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 27 d. Lenkijos Prezidento sprendimą vetuoti du prieštaringai vertinamus įstatymus, kuriuos Lenkijos parlamentas priėmė tą mėnesį ir kurie kelia rimtą grėsmę Lenkijos teisminių institucijų nepriklausomumui,
– atsižvelgdamas į du Lenkijos Prezidento pasiūlymus – dėl Nacionalinės teisėjų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo, kurie kelia abejonių, ar jie suderinami su Lenkijos Konstitucija, ir kurie nepadeda spręsti problemų, susijusių su valdžios padalijimu ar teismų nepriklausomumu,
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimą, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų Generalinės Asamblėjos pirmininko rinkimų taisyklės prieštarauja Konstitucijai,
– atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 27 d. ES Teisingumo Teismo laikiną nutartį byloje C-441/17 sustabdyti didelio masto medienos ruošos darbus Belovežo girioje, kurios Lenkijos vyriausybė neįgyvendino, ir pavojų, kad tol, kol teismas sprendžia bylą, tolesnis medžių kirtimas padarys didelę ir nepataisomą žalą giriai,
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo laikinas nutartis sustabdyti prieglobsčio prašytojų grąžinimą į Baltarusiją supaprastina tvarka; atsižvelgdamas į 2017 m. sausio mėn. Lenkijos vidaus reikalų ministro pasiūlymus padaryti Užsieniečių įstatymo pakeitimus, kurie kelia susirūpinimą dėl jų suderinamumo su Europos Sąjungos ir tarptautine teise,
– atsižvelgdamas į Įstatymą dėl viešųjų susibūrimų su 2016 m. gruodžio mėn. pakeitimais, pagal kurį leidžiama pernelyg riboti teisę rinktis į susirinkimus, taip pat pirmumas teikiamas „reguliariems / cikliniams“ susirinkimams, skirtiems patriotiniams, religiniams ir istoriniams įvykiams, ir valdžios institucijoms suteikiama galimybė uždrausti atsakomąsias demonstracijas,
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio mėn. Įstatymą dėl Nacionalinio pilietinės visuomenės raidos centro, pagal kurį pilietinės visuomenės organizacijų galimybę gauti viešąjį finansavimą, įskaitant iš ES fondų, kontroliuoja vyriausybė, todėl kyla susirūpinimas dėl tinkamo NVO, įskaitant, be kita ko, moterų teisių organizacijas, finansavimo,
– atsižvelgdamas į tarptautinių NVO ataskaitas dėl teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių padėties Lenkijoje, įskaitant organizacijos „Amnesty International“ 2017 m. spalio 19 d. ataskaitą „Lenkija: į gatves ginti žmogaus teisių“ ir organizacijos „Human Rights Watch“ 2017 m. spalio 24 d. ataskaitą „Stabdžių ir atsvarų sistemos menkinimas. Lenkijoje puolamas teisinės valstybės principas ir žmogaus teisės“,
– atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2017 m. gegužės 5 d. nuomonę dėl teisės akto dėl Nacionalinės teisėjų tarybos ir tam tikrų kitų Lenkijos teisės aktų pakeitimų projekto; į 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuomonę dėl Lenkijos teisės akto projekto dėl Nacionalinio laisvės instituto – Pilietinės visuomenės raidos centro ir į 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuomonę dėl teisės akto dėl Lenkijos Aukščiausiojo Teismo tam tikrų nuostatų, kuriose nurodoma, kad siūlomos nuostatos yra iš esmės nesuderinamos su tarptautiniais standartais ir ESBO įsipareigojimais,
– atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių komiteto 2016 m. spalio 31 d. priimtas baigiamąsias septintosios periodinės ataskaitos apie Lenkiją pastabas, kuriose Lenkija raginama imtis veiksmų apsaugoti Konstitucinio Teismo ir teisminių institucijų nepriklausomumą ir tiksliau apibrėžti teisės pažeidimus, susijusius su terorizmu, siekiant apsaugoti nuo piktnaudžiavimo,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 9 d. Kanados atstovo kalbą JT žmogaus teisių taryboje dėl Lenkijos visuotinio periodinio vertinimo ir į 2017 m. spalio 23 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro laišką Lenkijai,
– atsižvelgdamas į preliminarias pastabas dėl 2017 m. spalio 27 d. JT specialiojo pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais oficialaus vizito į Lenkiją, kuriose išreiškiamas susirūpinimas dėl teisminių institucijų nepriklausomumo padėties Lenkijoje,
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 2188(2017) „Naujų grėsmių teisinės valstybės principui Europos Tarybos valstybėse narėse atvejai“,
– atsižvelgdamas į pakartotinius masinius protestus prieš vyriausybės politiką ir teisės aktus, įskaitant 2016 m. spalio mėn. „juodąjį protestą“, kuris užkirto kelią pakeisti dabartinį įstatymą dėl abortų, 2017 m. gegužės 6 d. laisvės žygį ir 2017 m. liepos mėn. protestus, įvykusius priėmus įstatymus dėl teisminių institucijų reformos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ES grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šios vertybės yra bendros valstybėms narėms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė; kadangi 2003 m. referendume Lenkijos piliečiai patvirtino pritarią šioms vertybėms;
B. kadangi Lenkijos Konstitucijos 9 straipsnyje nustatyta, kad Lenkijos Respublika paiso jai privalomų tarptautinės teisės reikalavimų;
C. kadangi ES veikia remdamasi tarpusavio pasitikėjimo principu, t. y. kad valstybės narės imasi veiksmų laikydamosi demokratijos ir teisinės valstybės principų bei gerbdamos pagrindines teises, kaip nustatyta EŽTK ir ES pagrindinių teisių chartijoje;
D. kadangi teisinė valstybė yra viena iš bendrų vertybių, kuriomis grindžiama ES, ir kadangi Komisija kartu su Parlamentu ir Taryba pagal Sutartis garantuoja pagarbą teisinei valstybei, kaip pagrindinei Sąjungos vertybei, ir užtikrina, kad būtų paisoma ES teisės, vertybių ir principų;
E. kadangi tie principai apima: teisėtumą, kuris reiškia skaidrų, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinį tikrumą; vykdomosios valdžios galių savavališkumo draudimą; nepriklausomus ir nešališkus teismus, veiksmingą teisminę kontrolę, įskaitant visišką pagrindinių teisių laikymąsi, ir lygybę prieš įstatymą;
F. kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje nustatytas teismų nepriklausomumas yra esminė demokratinio valdžių padalijimo principo, kuris taip pat atsispindi Lenkijos Konstitucijos 10 straipsnyje, sąlyga;
G. kadangi turėtų būti saugoma asociacijų laisvė; kadangi dinamiška pilietinė visuomenė ir pliuralistinė žiniasklaida atlieka esminį vaidmenį skatinant atvirą ir pliuralistinę visuomenę, visuomenės dalyvavimą demokratiniame procese ir stiprinant vyriausybių atskaitomybę; kadangi NVO turėtų būti tinkamai finansuojamos;
H. kadangi Lenkijos vyriausybės atsisakymas įgyvendinti ES Teisingumo Teismo nutartį dėl medienos ruošos Belovežo girioje ir atsisakymas laikytis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) laikinų nutarčių dėl prieglobsčio prašytojų grąžinimo į Baltarusiją yra akivaizdūs ženklai, kad Lenkija nesilaiko ES sutarčių;
I. kadangi dešimtims protestuotojų buvo iškeltos bylos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir tam tikrais atvejais – pagal Baudžiamąjį kodeksą; kadangi pranešama, jog 300 žmonių buvo suimti policijos dėl jų dalyvavimo 2017 m. spalio mėn. protesto demonstracijose;
J. kadangi pagal Pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir EŽTT praktiką moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata yra susijusi su įvairiomis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę ir orumą, laisvę nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio, teisę į prieinamą sveikatos priežiūrą, teisę į privatumą, teisę į mokslą, ir diskriminacijos draudimu, kaip nustatyta ir Lenkijos Konstitucijoje;
1. pabrėžia, kad labai svarbu puoselėti ES sutarties 2 straipsnyje ir Lenkijos konstitucijoje išvardytas bendras Europos vertybes ir užtikrinti pagrindines teises, kurios nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;
2. patvirtina savo poziciją, išreikštą 2016 m. balandžio 13 d. ir 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijose; pakartoja savo susirūpinimą dėl sparčių teisėkūros pokyčių, kurie vyksta įvairiose srityse deramai nepasikonsultavus arba neturint galimybės atlikti nepriklausomą ir teisėtą konstitucinę peržiūrą, todėl kyla pavojus, kad bus sistemingai nepaisoma pagrindinių žmogaus teisių, demokratinės valdžios galių pusiausvyros ir teisinės valstybės principų; ypač pabrėžia savo susirūpinimą dėl tokių pokyčių viešosios žiniasklaidos, baudžiamosios teisės, policijos įstatymo, valstybės tarnybos įstatymo, įstatymo dėl kovos su terorizmu, įstatymo dėl NVO, įstatymo dėl prieglobsčio suteikimo, susirinkimų laisvės ir moterų teisių srityse;
3. labai apgailestauja ir vis labiau nerimauja dėl to, kad dar nerastas esminės problemos – Konstitucinio Teismo tinkamo veikimo (jo nepriklausomumas ir teisėtumas, visų jo sprendimų paskelbimas ir įgyvendinimas) – kompromisinis sprendimas, o tai labai kenkia Lenkijos konstitucijai, demokratijai ir teisinės valstybės principui Lenkijoje; labai apgailestaudamas pažymi, kad Lenkijos vyriausybė atsisako atsižvelgti į konstruktyvią Lenkijos visuomenės ir nacionalinių, tarptautinių ir ES institucijų kritiką ir kad nebuvo paskelbta apie jokius veiksmus, kuriais būtų siekiama spręsti šias problemas;
4. yra giliai susirūpinęs dėl naujos redakcijos teisės akto, susijusio su Lenkijos teisminėmis institucijomis, ypač dėl to, kad šis aktas gali struktūriškai pakenkti teisminės valdžios nepriklausomumui ir susilpninti teisinės valstybės principo taikymą Lenkijoje;
5. pažymi, kad 2017 m. liepos 27 d. Prezidentas A. Duda vetavo du Lenkijos parlamento priimtus prieštaringus įstatymus kaip nesuderinamus su Lenkijos Konstitucija, teigdamas, kad jie kelia didelę grėsmę Lenkijos teisminių institucijų nepriklausomumui; ragina surengti išsamias nacionalinio lygmens diskusijas su visais suinteresuotais subjektais dėl teismų reformos, pagal kurią būtų paisoma teisinės valstybės principo ir laikomasi ES teisės aktų bei Europos teismų nepriklausomumo standartų; ragina Lenkijos prezidentą nepasirašyti naujų įstatymų, nebent jais būtų visiškai užtikrinamas teismų nepriklausomumas;
6. pritaria Komisijos parengtoms rekomendacijoms dėl teisinės valstybės principo ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrai, kurią Komisija pradėjo prieš Lenkiją dėl ES teisės aktų pažeidimo; vertina Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, pasiryžimą stebėti padėtį Lenkijoje ir stebėti, kaip Lenkijos valdžios institucijos įgyvendina jos rekomendacijas, kartu nepaliaujant teikti visapusišką paramą Lenkijai šiai siekiant rasti tinkamus sprendimus teisinei valstybei sustiprinti;
7. primygtinai ragina Lenkijos parlamentą ir vyriausybę visapusiškai įgyvendinti visas Komisijos ir Venecijos komisijos rekomendacijas ir susilaikyti nuo bet kokių reformų, kurios galėtų kelti grėsmę teisinės valstybės principo laikymuisi ir, visų pirma, teisminių institucijų nepriklausomumui; šiuo atžvilgiu ragina atidėti bet kokių teisės aktų priėmimą, kol Komisija ir Venecijos komisija atliks tinkamą vertinimą;
8. ragina Lenkijos vyriausybę laikytis ES Teisingumo Teismo 2017 m. liepos 27 d. laikinos nutarties (Byla C-441/17) ir nedelsiant sustabdyti didelio masto medienos ruošos darbus Belovežo girioje, nes jie gali padaryti didelės ir nepataisomos žalos šiam UNESCO pasaulio paveldo objektui; ragina Lenkijos vyriausybę sustabdyti prieglobsčio prašytojų grąžinimą į Baltarusiją supaprastina tvarka, siekiant laikytis privalomų EŽTT 2017 m. birželio mėn. laikinų nutarčių ir užtikrinti, kad bet kuris asmuo, kuris pareiškia ketinimą prašyti prieglobsčio ir (arba) tarptautinės apsaugos Lenkijos pasienyje, turėtų visas galimybes pasinaudoti Lenkijos prieglobsčio suteikimo procedūra, atsižvelgiant į Lenkijos tarptautinius įsipareigojimus ir ES teisę;
9. ragina Lenkijos vyriausybę paisyti teisės į susirinkimų laisvę panaikinant dabartinio įstatymo dėl surinkimų nuostatas, kuriomis pirmenybė teikiama vyriausybės remiamiems „cikliniams“ susirinkimams; ragina valdžios institucijas susilaikyti nuo sankcijų taikymo asmenims, kurie dalyvauja taikiuose susirinkimuose arba atsakomosiose demonstracijose, ir panaikinti taikiems protestuotojams pateiktus baudžiamuosius kaltinimus;
10. ragina Lenkijos vyriausybę panaikinti įstatymą, kuriuo įsteigiamas Nacionalinis pilietinės visuomenės raidos centras, nes jis sudaro kliūčių svarbioms pilietinės visuomenės grupėms gauti valstybės finansavimą, ir užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų skirstomos teisingai, nešališkai ir skaidriai, užtikrinant pliuralistinį atstovavimą;
11. išreiškia susirūpinimą dėl žiniasklaidos pranešimų apie tai, kad opozicijos ir pilietinės visuomenės lyderiai yra stebimi policijos, ir primygtinai ragina Lenkijos valdžios institucijas ištirti tuos pranešimus ir visiškai paisyti visų piliečių privatumo;
12. ragina Lenkijos vyriausybę laikytis visų su teisinės valstybės principu susijusių nuostatų ir Sutartyse, Pagrindinių teisių chartijoje, EŽTK ir tarptautiniuose žmogaus teisių standartuose įtvirtintų pagrindinių teisių ir pradėti tiesioginį dialogą su Komisiją;
13. ragina Komisiją reguliariai, išsamiai ir skaidriai informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą ir įgyvendintus veiksmus;
14. mano, kad dėl dabartinės padėties Lenkijoje kyla didelis pavojus, kad bus smarkiai pažeistos ES sutarties 2 straipsnyje nurodytos vertybės; paveda Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 83 straipsnio 1 dalies a punktą parengti specialųjį pranešimą siekiant priimti pagrįstą pasiūlymą, kuriame Taryba būtų raginama imtis veiksmų pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį;
15. pakartoja, kad būtinas reguliarus stebėsenos ir dialogo procesas, į kurį būtų įtrauktos visos valstybės narės, siekiant apsaugoti ES pamatines vertybes – demokratiją, pagrindines teises ir teisinės valstybės principą – dalyvaujant Tarybai, Komisijai ir Parlamentui, kaip pažymima jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo (Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto) sukūrimo[3];
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, Lenkijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai ir ESBO.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0123.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0344.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.