Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0092/2018Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0092/2018

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje

    5.2.2018 - (2018/2527(RSP))

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimo
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

    Nadja Hirsch, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Gérard Deprez, Marian Harkin, Ivan Jakovčić, Patricia Lalonde, Louis Michel, Javier Nart, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jozo Radoš, Frédérique Ries, Marietje Schaake, Pavel Telička, Ramon Tremosa i Balcells, Ivo Vajgl, Hilde Vautmans, Cecilia Wikström ALDE frakcijos vardu

    Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0082/2018

    Procedūra : 2018/2527(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B8-0092/2018
    Pateikti tekstai :
    B8-0092/2018
    Debatai :
    Priimti tekstai :

    B8‑0092/2018

    Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje

    (2018/2527(RSP))

    Europos Parlamentas,

    –  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, ypač į 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje[1], 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių[2] ir 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos[3],

    –  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą, ypač į jos 4 ir 5 dalis,

    –  atsižvelgdamas į tai, kad Turkija nuo 1949 m. rugpjūčio 9 d. yra Europos Tarybos narė, todėl ji privalo laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir yra jų saistoma,

    –  atsižvelgdamas į Turkijos narystę Jungtinėse Tautose ir prisijungimą prie JT chartijos, pagal kurią žmogaus teisių skatinimas ir apsauga yra pagrindinis tikslas,

    –  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Turkija dėl susitarimo dėl dvišalių lengvatinės prekybos sąlygų taikymo srities išplėtimo ir muitų sąjungos modernizavimo,

    –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

    A.  kadangi Turkijos vyriausybė toliau įgyvendina plataus ir didelio masto represines priemones, kurios daro poveikį visiems Turkijos žmonėms, visų pirma opozicinėms partijoms ir Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos nariams, žiniasklaidos darbuotojams ir žurnalistams, Turkijos kariuomenės, policijos ir saugumo pajėgų pareigūnams, taip pat teismų ir valstybės administracijoje dirbantiems pareigūnams;

    B.  kadangi dauguma priemonių, kurių imamasi, yra neproporcingos, jomis pažeidžiami Turkijos vidaus teisės aktai ir Turkijos, kaip Europos Tarybos narės, įsipareigojimai, be to, jos prieštarauja Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui;

    C.  kadangi Turkija 2016 m. liepos mėn. nepavykusiu perversmu prisidengia kaip pretekstu įgyvendinant šias priemones; kadangi ES pasmerkė 2016 m. liepos mėn. nepavykusį karinį perversmą ir pripažino, kad už bandymą įvykdyti perversmą atsakingus ir jame dalyvavusius asmenis reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn; kadangi tai reikia padaryti užtikrinant teisę į sąžiningą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą;

    D.  kadangi prezidentas R. T. Erdoğan ir Turkijos vyriausybės atstovai padarė ne vieną pareiškimą dėl mirties bausmės sugrąžinimo; kadangi po perversmo kalinamų ir sulaikytų asmenų laikymo sąlygos, plataus masto pareigūnų atleidimai iš darbo ir griežti žodžio laisvės ir spaudos bei žiniasklaidos apribojimai Turkijoje kelia didelį susirūpinimą; kadangi nemažai Europos piliečių taip pat buvo sulaikyti remiantis abejotinais pagrindais;

    E.  kadangi Europos Vadovų Venecijos komisija įvertino, kad 2017 m. balandžio mėn. referendume patvirtinti konstituciniai pakeitimai „reikštų prezidentinio režimo įtvirtinimą, kuriame nebūtų užtikrinamas būtinas valdžių padalijimo principas, padedantis apsisaugoti nuo autoritarinio režimo“; kadangi Turkijos įstatymuose, susijusiuose su dekretu dėl nepaprastosios padėties, nustatytos priemonės viršija tarptautiniuose standartuose ir Turkijos konstitucijoje nustatytas leistinas ribas;

    F.  kadangi Turkijos teismų sistemoje ir vykdomojoje valdžioje yra sisteminių trūkumų, be to, nesugebama tinkamai pasipriešinti politiniam vykdomosios valdžios spaudimui, kaip matyti iš tam tikrų bylų, kuriose žemesnės instancijos teismai atsisakė vadovautis Konstitucinio Teismo sprendimu;

    G.  kadangi derybų dėl Turkijos narystės programos 5 dalyje nustatyta, kad Komisija, nustačiusi rimtus ir nuolatinius laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės principų pažeidimus, gali rekomenduoti sustabdyti derybas; kadangi Taryba tokią rekomendaciją priima kvalifikuota balsų dauguma;

    1.  griežtai smerkia neproporcingas represines priemones, kurių ėmėsi prezidentas R. T. Erdoğan ir Turkijos vyriausybė po 2016 m. liepos mėn. nepavykusio karinio perversmo, ir išreiškia savo rimtą susirūpinimą dėl konstitucinių pakeitimų, kurie maža balsų persvara buvo patvirtinti 2017 m. balandžio mėn. įvykusiame referendume; pakartoja, kad siūlomi Konstitucijos pakeitimai neatitinka pagrindinių valdžių atskyrimo principų, jais neužtikrinamas pakankamas valdžių padalijimas ir nepaisoma Kopenhagos politinių kriterijų, susijusių su demokratija, teisine valstybe, žmogaus teisėmis ir pagarba mažumoms ir jų apsauga; pakartoja savo 2016 m. lapkričio mėn. poziciją dėl Turkijos pasirengimo narystei proceso įšaldymo ir savo 2017 m. liepos mėn. poziciją sustabdyti Turkijos pasirengimo narystei procesą, jei nebus pakeistos įgyvendintos konstitucinės reformos;

    2.  pakartoja didelį susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios padėties pagrindinių teisių srityje ir laikantis teisinės valstybės principo Turkijoje, ir smerkia savavališkų areštų naudojimą, teisminį ir administracinį priekabiavimą, draudimus keliauti, taip pat kitas persekiojimo priemones, kurios taikomos tūkstančiams žmogaus teisių gynėjų, nepriklausomų pilietinių organizacijų narių, mokslininkų ir paprastų piliečių;

    3.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių gynėjų, politikų ir pilietinės visuomenės aktyvistų areštų ir nuolatinių sulaikymų;

    4.  su nerimu atkreipia dėmesį į silpnėjančius Turkijos ilgai puoselėtus principus ir vertybes, įskaitant didesnį religinių ir nereliginių mažumų persekiojimą; ragina Turkijos valdžios institucijas skatinti ir užtikrinti religinį pliuralizmą ir tikėjimo laisvę;

    5.  atkreipia dėmesį, kad daugybė Turkijos piliečių kartu su ES piliečiais susiduria arba susidūrė su neproporcingomis represinėmis priemonėmis, įskaitant daugybę valstybės tarnautojų ir mokytojų, kurie buvo atleisti iš darbo;

    6.  įspėja dėl piktnaudžiavimo kovos su terorizmu priemonėmis įteisinant represijas žmogaus teisių srityje;

    7.  atkreipia dėmesį, kad Turkijos demokratijos pagrindui kyla grėsmė, atsižvelgiant į tai, kad daugybės parlamento narių įgaliojimai ir imunitetas buvo panaikinti ir (arba) jie buvo sulaikyti arba areštuoti; atkreipia dėmesį, kad labiausiai nukentėjo HDP ir CHP partijos; išreiškia savo solidarumą su teisėtai išrinktais parlamento nariais, kurie yra sulaikyti ir bauginami, ir ragina Turkijos valdžios institucijas gerbti demokratinius įgaliojimus, paleisti į laisvę sulaikytus asmenis ir garantuoti jų teises į tinkamą gynybą ir sąžiningą ir nepriklausomą bylos nagrinėjimą teisme; pažymi, kad vietos pareigūnai susiduria su panašiu spaudimu;

    8.  pabrėžia, kad Turkijos Didžioji Nacionalinė Asamblėja turėtų būti svarbiausia Turkijos demokratijos institucija ir turėtų atstovauti visiems piliečiams vienodomis sąlygomis; apgailestauja dėl aukštos rinkimų ribos;

    9.  išreiškia gilų susirūpinimą dėl blogėjančios žodžio laisvės ir spaudos bei žiniasklaidos laisvės suvaržymo Turkijoje, įskaitant įvairių žiniasklaidos priemonių, taip pat internetinių, uždarymą, cenzūrą arba perėmimą valdžios institucijų žinion, žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų sulaikymą, areštą arba atleidimą iš einamų pareigų; primena ypatingą laisvos ir nepriklausomos spaudos svarbą demokratinėje visuomenėje; ragina Turkijos valdžios institucijas paleisti į laisvę sulaikytus žurnalistus ir imtis skubių ir esminių priemonių siekiant sustiprinti ir atkurti spaudos ir žodžio laisvę šalyje; pažymi, kad Turkijos vyriausybė daugeliu atvejų nesugeba paaiškinti, koks yra žurnalistų areštavimo už antivyriausybinę veiklą ir propagandos, susijusios su teroristų grupuotėmis, skleidimą, teisinis pagrindas;

    10.  išreiškia rimtą susirūpinimą dėl Turkijos valdžios institucijų vykdomos socialinių tinklų platformų stebėsenos ir socialinių tinklų paskyrų išjungimo; mano, kad tai yra tolesnis žodžio laisvės ribojimas ir pilietinės visuomenės numalšinimo priemonė;

    11.  nerimauja dėl to, kad vis daugiau ribojimų nustatoma Turkijos judėjimo už LGBTQI asmenų teises veiklai; pakartoja, kad tokie pokyčiai aiškiai atspindi asmens laisvių pažeidimus; išreiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus į LGBTQI asmenis; ragina Turkijos valdžios institucijas išsamiai ištirti pranešimus apie netinkamą elgesį su kalinčiais LGBTQI kaliniais atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių konvenciją;

    12.  lygiai taip pat išreiškia didelį susirūpinimą dėl daugybės teisėjų, advokatų ir žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės aktyvistų, kurie buvo areštuoti arba sulaikyti, prarado savo darbą arba patiria valdžios institucijų spaudimą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Turkijos valdžios institucijos turi pareigą laikytis Turkijoje galiojančios konstitucinės teisinės tvarkos ir vykdyti Turkijos, kaip Europos Tarybos narės, įsipareigojimus;

    13.  mano, kad visuotinai paplitę žmogaus teisių standartų, teisinės valstybės principo pažeidimai ir Turkijos planuojama konstitucinė reforma, jei ji bus įgyvendinta, neatitinka Kopenhagos politinių kriterijų; todėl ragina Komisiją, remiantis ES derybų programos 4 ir 5 punktais, įvertinti, kaip šalis laikosi šių politinių kriterijų ir pateikti savo oficialią nuomonę dėl stojimo derybų statuso kartu su išsamia nuomone dėl būsimų ES ir Turkijos santykių; mano, kad tai turėtų būti pagrindinė būsimos metinės ataskaitos dėl Turkijos pažangos, kurią Komisija paskelbs 2018 m. balandžio mėn., dalis;

    14.  pakartoja savo 2017 m. lapkričio mėn. poziciją, kurioje jis ragino Turkijos valdžios institucijoms pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) numatytas lėšas skirti, jeigu pagerės padėtis žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityje, ir, jei įmanoma, nukreipti lėšas pilietinės visuomenės organizacijoms; pakartoja savo raginimą Komisijai peržiūrint PNPP fondus atsižvelgti į pokyčius Turkijoje, taip pat pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip padidinti paramą Turkijos pilietinei visuomenei;

    15.  ragina ES delegaciją Ankaroje teikti didesnę paramą ir, kai būtina ir įmanoma, viešai paremti žmogaus teisių gynėjus, visų pirma atliekant teismo procesų stebėseną ir juose dalyvaujant, prašant leidimo apsilankyti kalėjime ir darant visų lygmenų Turkijos valdžios institucijoms skirtus pareiškimus;

    16.  pažymi, kad užmegzti Europos Parlamento ir Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos ryšiai yra sustabdomi; išreiškia savo įsitikinimą, kad ES ir Turkijos jungtinis parlamentinis komitetas gali konstruktyviai, atvirai ir patikimai atnaujinti savo darbą; primena, kad nerengdamas šių reguliarių susitikimų, Europos Parlamentas galėtų apsvarstyti galimybę siųsti į Turkiją ad hoc delegacijas, kad jos visų pirma stebėtų ir sektų teismo procesus ir bylas arba susijusius įvykius, kaip tai buvo daroma anksčiau 2011–2013 m.;

    17.  pažymi, kad daugiau nei trys milijonai Sirijos pabėgėlių Turkijoje iš esmės buvo tinkamai priimti, tačiau yra didėjančio pasipiktinimo pabėgėliais ženklų; ragina Turkiją skaidriai stebėti, ar pabėgėlių stovyklose sudaromos žmogaus teisių standartus atitinkančios sąlygos; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas garantuoti visų pirma vaikų teises, kiek jos susijusios su galimybe gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas;

    18.  ragina Komisiją, Europos Tarybą ir Venecijos komisiją pasiūlyti Turkijos valdžios institucijoms papildomą pagalbą siekiant užtikrinti patikimas teisines procedūras ir tinkamas bei saugias sulaikymo sąlygas 2016 m. liepos 15 d. bandyme įvykdyti karinį perversmą dalyvavusių asmenų atžvilgiu; ragina Turkijos valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su Venecijos komisija;

    19.  ragina rasti ilgalaikį kurdų klausimo Turkijoje sprendimo būdą, kuris būtų pagrįstas taikiu, įtraukiu ir demokratiniu procesu, yra įsitikinęs, kad tik sąžiningas politinis taikus sprendimas gali užtikrinti stabilumą ir klestėjimą;

    20.  pakartoja savo nerimą dėl daugybės sulaikytų asmenų, kurie viešai kritikavo Turkijos karinę intervenciją Sirijoje, ypač neseniai įvykdytas atakas prieš Sirijos kurdų pozicijas; pažymi, kad įtraukus taikos procesas yra gyvybiškai svarbus, įskaitant visas susijusias šalis, be to, būtinas aktyvus ES dalyvavimas;

    21.  pažymi, kad, nors Turkija išlieka gyvybiškai svarbia strategine partnere, ES ir Turkijos santykiai turėtų būti kuriami taikant sąlygas nustatančias nuostatas dėl pagarbos demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, visų pirma atsižvelgiant į muitų sąjungos atnaujinimą, taip pat siekiant sustiprinti žmonių tarpusavio ryšius, pavyzdžiui, studentų mainus, mokslinį ir universitetų bendradarbiavimą laipsniškai palengvinant vizų išdavimą; primygtinai ragina vizų liberalizavimą grįsti visų vizų liberalizavimo veiksmų gairėse nustatytų 72 rodiklių įgyvendinimu;

    22.  pažymi, kad Turkija privalo gerbti savo, kaip Europos Tarybos narės, įsipareigojimus; pažymi, kad tai reiškia aiškų mirties bausmės panaikinimą; primena, kad mirties bausmės sugrąžinimas reikštų automatinį stojimo derybų sustabdymą; pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra Turkijos kelio į Europą viltis; todėl primygtinai ragina Turkijos vyriausybę gerbti ir įgyvendinti šio teismo sprendimus;

    23.  ragina išversti šią rezoliuciją į turkų kalbą;

    24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Turkijos vyriausybei ir parlamentui, valstybėms narėms, Europos Komisijai ir Išorės veiksmų tarnybai.

     

    Atnaujinta: 2018 m. vasario 7 d.
    Teisinė informacija - Privatumo politika