PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Venesueloje
5.2.2018 - (2018/2559(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Javier Couso Permuy, Paloma López Bermejo, João Ferreira, João Pimenta Lopes, Miguel Viegas, Marina Albiol Guzmán, Takis Hadjigeorgiou, Neoklis Sylikiotis, Ángela Vallina, Nikolaos Chountis, Eleonora Forenza, Maria Lidia Senra Rodríguez GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1945 m. JT chartijos 1 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas tikslas „[p]lėtoti draugiškus tautų santykius, grindžiamus tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principu, taip pat imtis kitų reikiamų priemonių visuotinei taikai stiprinti“,
– atsižvelgdamas į JT chartijoje nustatytą nesikišimo principą,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnį ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnį, kuriuose nustatyta, kad „[v]isos tautos turi apsisprendimo teisę“ ir kad „[r]emdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą“,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių,
– atsižvelgdamas į visas dvišales regionines deklaracijas, priimtas ES ir CELAC (Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija) valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimuose, įvykusiuose nuo 1999 m. susitikimo Rio de Žaneire, įskaitant 2013 m. sausio 27 d. aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame pasirašančiosios šalys patvirtino savo įsipareigojimą dėl visų Jungtinių Tautų chartijoje nustatytų tikslų ir principų ir patvirtino remsiančios visas pastangas saugoti visų valstybių suverenią lygybę ir gerbti jų teritorinį vientisumą bei politinį nepriklausomumą,
– atsižvelgdamas į iškilmingą Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių paskelbimą taikos zona, dėl kurio susitarta CELAC aukščiausiojo lygio susitikimuose, surengtuose 2014 m. sausio 28 ir 29 d. Havanoje, 2015 m. Belene (Kosta Rika) ir 2016 m. Kite (Ekvadoras),
– atsižvelgdamas į ankstesnius MERCOSUR, UNASUR ir CELAC pareiškimus dėl padėties Venesueloje, visų pirma į deklaracijas dėl nepritarimo JAV vienašališkoms prievartos prieš Venesuelos Bolivaro Respubliką priemonėms,
– atsižvelgdamas į ankstesnius Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Venesuelos,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos,
– atsižvelgdamas į Venesuelos Bolivaro Respublikos išrinkimą į JT Žmogaus teisių tarybą ir naujausią Žmogaus teisių tarybos visuotinį padėties Venesueloje periodinį vertinimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybė ne kartą paskelbė apie tam tikrų opozicinių grupių remiamą kišimąsi iš išorės, destabilizaciją, dezinformavimo kampanijas, manipuliavimą visuomenės nuomone ir smurtą, kuris yra nukreiptas prieš šalies suverenitetą, nepriklausomybę, taiką ir demokratinį stabilumą ir prieš Venesuelos tautą;
B. kadangi ES padarė keletą pareiškimų ketindama kištis į Venesuelos vidaus padėtį ir daryti jai įtaką;
C. kadangi 2016 m. gegužės mėn. prezidento Nicoláso Maduro prašymu ir iniciatyva buvo sudarytas Pietų Amerikos tautų sąjungos (UNASUR) komitetas, kuris turėjo paskatinti Venesuelos vyriausybės ir opozicijos pastangas pradėti dialogą siekiant išspręsti tautai ypatingą svarbą turinčius klausimus;
D. kadangi nuo 2017 m. gruodžio mėn. Venesuelos vyriausybė ir opozicinės grupės stengėsi užmegzti dialogą Dominikos Respublikoje dalyvaujant aukšto rango tarptautiniams stebėtojams ir Dominikos prezidentui, siekiant rasti politinės krizės Venesueloje sprendimo būdą;
E. kadangi šiuo metu toje pačioje vietoje vyksta naujas derybų raundas;
F. kadangi reikėtų vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti diplomatinėms pastangoms rasti kelią į dialogą ir taiką tarp venesueliečių;
G. kadangi vienašališkos prievartos priemonės prieštarauja nusistovėjusiai tarptautinei teisei; kadangi JT, visų pirma JT specialusis pranešėjas nuomonės ir žodžio laisvės klausimais, ne kartą atkreipė dėmesį į neigiamas vienašališkų prievartos priemonių pasekmes naudojimuisi žmogaus teisėmis; kadangi sankcijos trukdo bet kurios valstybės funkcionavimui, o tais atvejais, kai pakenkia ekonomikai, gali sukelti skaudžių padarinių besivystančių šalių ekonomikai;
H. kadangi dialogas yra taikaus konfliktų sprendimo ir vidaus padėties normalizavimo pagrindas visose šalyse; kadangi valstybės narės privalo skatinti konstruktyvų dialogą su Venesuelos vyriausybe, kad rastų konkrečių dabar šioje šalyje kilusių problemų sprendimo būdus;
I. kadangi visi pagrindiniai politiniai sprendimai, pvz., sprendimas paskelbti skubius rinkimus, turėtų būti priimami surengiant nacionalinį dialogą pagal Venesuelos teisę ir Konstituciją;
J. kadangi dalyvavimas šiuose rinkimuose, kurių priežiūrą vykdytų subalansuotos sudėties nacionalinė rinkimų taryba (CNE), turėtų vykti lygiomis, sąžiningomis ir skaidriomis sąlygomis kartu suteikiant pakankamas garantijas visiems dalyviams, įskaitant nepriklausomų tarptautinių stebėtojų dalyvavimą;
K. kadangi visuotinai baiminamasi, kad dėl nuolatinė dinamiška abiejų pusių konfrontacija trukdo nustatyti padėtį stabilizuojantį sprendimo būdą, kuris šalyje taptų teisėtas demokratiniu būdu;
1. griežtai smerkia nuolatinį kišimąsi iš išorės ir Venesuelos Bolivaro Respublikos politinę, ekonominę ir socialinę destabilizaciją;
2. atkakliai laikosi nuomonės, kad intervencinės strategijos, nukreiptos prieš Venesuelos Bolivaro Respublikos suverenitetą, įgyvendinimas toli gražu nėra tinkamas kuriant erdvę dialogui ir taikai;
3. patvirtina Venesuelos tautos teisę nepriklausomai ir taikiai priimti sprendimą dėl vystymosi krypties nesulaukiant jokio kišimosi iš išorės ar spaudimo, ir kad dabartinių įvairių krizių sprendimo būdas ir politinio stabilumo užtikrinimas gali būti pasiekti tik taikiomis derybomis;
4. primena JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonominė komisijos (CEPAL) ir JT nepriklausomų ekspertų ataskaitas, kuriose nurodyta, kad Venesueloje nėra vadinamosios humanitarinės krizės;
5. smerkia asmenų, kurie siekia padidinti kišimąsi iš išorės ir pasisako už intervencinę kampaniją šalyje, teiginius dėl tariamos humanitarinės krizės Venesueloje;
6. smerkia JAV ir ES sprendimą toliau taikyti sankcijas Venesuelai ir jos žmonėms;
7. pažymi, kad dialogas su trečiosiomis šalimis jokiomis aplinkybėmis neturėtų lemti apribojimų taikymo tautų apsisprendimo teisei;
8. pritaria iškilmingam Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių paskelbimui taikos zona ir primygtinai ragina visą tarptautinę bendruomenę palaikant ryšius su CELAC šalimis visapusiškai gerbti šį pareiškimą, įskaitant įsipareigojimą tiesiogiai ar netiesiogiai nesikišti į bet kurios kitos valstybės vidaus reikalus ir laikytis nacionalinio suverenumo, lygių teisių ir tautų apsisprendimo teisės principų;
9. primena svarbų Venesuelos vaidmenį kuriant ir stiprinant Lotynų Amerikos tautoms naudingą bendradarbiavimo ir integracijos procesą; atkreipia dėmesį į Lotynų Amerikos tautoms naudingą didelę pažangą regioninės integracijos ir bendradarbiavimo srityje;
10. laikosi nuomonės, kad Venesuelos politinis ir socialinis stabilumas yra lemiamas veiksnys užtikrinant taiką visame regione;
11. nepritaria jokiam tarptautiniam raginimui, kuris neatitinka JT chartijos tikslų ir principų, kurie apima besąlyginę pagarbą nesikišimo į valstybių reikalus, kurie yra išimtinai vidaus pobūdžio, bet kurioje pasaulio šalyje, kontinente ar regione principą, atsižvelgiant į tai, kad šie principai yra numatyti ES sutartyse;
12. remia Venesuelos valdžios institucijų, demokratinės opozicijos ir Venesuelos žmonių savarankiškas pastangas rasti atsakymus į savo politines ir ekonomines problemas ir skatinti nacionalinio dialogo Venesueloje konsolidaciją siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas ir ekonominį ir socialinį Venesuelos vystymąsi;
13. teigiamai vertina vykstantį dialogą Dominikos Respublikoje, visapusiškai remia ES ir kitų politikų, įskaitant Ispanijos ministrą José Luisą Rodríguezą Zapatero, tarpininkavimo pastangas, ir tikisi, kad šį procesą rems visi nacionaliniai ir tarptautiniai dalyviai;
14. ypač rekomenduoja į šį politinį dialogą įtraukti nacionalinį susitarimą dėl ekonomikos politikos, kuriuo būtų siekiama stabilizuoti padėtį;
15. ragina visus šalies viduje ir užsienyje esančius dalyvius išlikti protingais ir kantriais ir susilaikyti nuo bet kokių smurtinių veiksmų ar raginimų imtis smurto, kurie dar labiau destabilizuotų padėtį ir galiausiai sukeltų suirutę šalyje;
16. ragina už Venesuelos ribų esančius politinius veikėjus vengti naudotis padėtimi šalyje siekiant nacionalinių politinių tikslų;
17. pripažįsta Venesuelos žmonių teisę dalyvauti prezidento rinkimuose laikantis jų vidaus taisyklių ir procedūrų ir jų Konstitucijos;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei ir valdžios institucijoms, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Lotynų Amerikos regioninėms įstaigoms, įskaitant Pietų Amerikos tautų sąjungą (UNASUR), Bolivaro aljansui už mūsų Amerikos tautas (ALBA) ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijai (CELAC).