Procedūra : 2018/2527(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0095/2018

Pateikti tekstai :

B8-0095/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 08/02/2018 - 12.10
CRE 08/02/2018 - 12.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0040

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 419kWORD 55k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0082/2018
5.2.2018
PE614.404v01-00
 
B8-0095/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje (2018/2527(RSP))


Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje (2018/2527(RSP))  
B8‑0095/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, visų pirma į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių(1), ir 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 46 straipsnį, kuriame nurodoma, kad susitariančios šalys įsipareigoja vykdyti ir įgyvendinti galutinius Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus kiekvienoje byloje, su kuria jos susijusios kaip bylos šalys,

–  atsižvelgdamas į tai, kad teisinės valstybės principų, visų pirma, be kita ko, valdžių padalijimo principo laikymasis, pagarba demokratijai, saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės, žmogaus teisių, mažumų teisių ir religijos laisvės, asociacijų ir taikių protestų laisvės paisymas yra esminiai derybų proceso klausimai pagal Europos Sąjungos narystei taikomus Kopenhagos kriterijus,

–  atsižvelgdamas į teisę į saviraiškos laisvę, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (TPPTP), kurių šalis yra Turkija,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 26 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl tebesitęsiančių žmogaus teisių pažeidimo atvejų Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Turkijos vyriausybė šeštą kartą nuo 2016 m. liepos mėn. pratęsė nepaprastąją padėtį; kadangi pagal Turkijos Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti paskelbta ne daugiau kaip šešių mėnesių laikotarpiui;

B.  kadangi dėl tebegaliojančio nepaprastosios padėties režimo faktiškai suformuota prezidentinė sistema, taip pat įtvirtinta Turkijos prezidento R. T. Erdogano vienvaldystė; kadangi, opozicijos duomenimis, valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) ketina nepaprastąją padėtį pratęsti iki 2019 m. lapkričio mėn., kai bus surengti prezidento rinkimai;

C.  kadangi po nepavykusio perversmo žmogaus teisių padėtis smarkiai prastėja ir kadangi yra nuolat spaudžiami, teismine tvarka persekiojami, suimami ir teisiami asmenys, visų pirma trijų grupių žmonės: bet kas, kas įtariamas priklausantis F. Guleno judėjimui, išrinkti kurdų judėjimų atstovai bei rėmėjai ir dabartinę valdžią kritikuojantys iškilūs pilietinės visuomenės organizacijų nariai ir aktyvistai;

D.  kadangi niekas nėra apsaugotas nuo Turkijos prezidento R. T. Erdogano inicijuoto valymo – policijos ir teisinio persekiojimo, savavališkų sulaikymų, kelionių draudimo ir daugelio kitų ribojančių priemonių, – per kurį represijų imamasi prieš daugelį žmonių, įskaitant valstybės tarnautojus, mokslininkus, eilinius piliečius, žurnalistus, teisininkus, rašytojus, menininkus ir t. t.; kadangi ir ne vienas teisėjas bei prokuroras buvo apkaltintas ir sulaikytas tebesitęsiančios teisinės valstybės erozijos sąlygomis;

E.  kadangi, praėjus daugiau kaip 16 mėnesių nuo nepaprastosios padėties pradžios, represijos yra stulbinamo masto; kadangi, opozicijos duomenimis, iš valstybės tarnybos pašalinta 125 000 tarnautojų, 50 500 žmonių suimta, o prieš 169 000 – pradėti teismo procesai;

F.  kadangi, Europos Žmogaus Teisių Teismo paskelbtos 2017 m. ataskaitos duomenimis, Turkija žmogaus teises pažeidė 2 988 kartus ir yra tarp tų Europos šalių, kurios padarė daugiausiai žmogaus teisių pažeidimų;

G.  kadangi, nuolat mažėjant laisvos žiniasklaidos erdvei, Turkija tapo viena iš pavojingiausių šalių savo darbą atliekantiems žurnalistams; kadangi nuo pučo buvo uždarytos šešios naujienų agentūros, 50 laikraščių, 18 televizijos kanalų, 29 leidyklos, 20 žurnalų, 22 radijo stotys ir 1 520 asociacijų; kadangi buvo suimti 145 žurnalistai, o 2 500 liko be darbo dėl to, kad buvo uždarytos įvairios žiniasklaidos priemonės;

H.  kadangi laikinoji komisija, sukurta peržiūrėti sprendimus, priimtus nepaprastosios padėties sąlygomis, ne tik nėra nepriklausoma, nes jos narius paskyrė ta pati valdžia, kuri yra atsakinga už atleidimų ir uždarymų patvirtinimą, bet ir iki šiol nepateikė jokių apčiuopiamų rezultatų;

I.  kadangi šalyje vis dažniau nesilaikoma teisinės valstybės principo; kadangi keturi atskiri pirmosios instancijos baudžiamieji teismai, susidūrę su valdžios politiniu spaudimu, atsisakė įgyvendinti Turkijos Konstitucinio Teismo sprendimą paleisti į laisvę Mehmetą Altaną ir Sahiną Alpay’ų dėl to, kad tų žurnalistų teisės buvo pažeistos; kadangi žemesnės instancijos teismo sprendimas panaikinti Konstitucinio Teismo sprendimą yra teisiškai nenuoseklus ir kadangi teisės ekspertai sutinka, kad šis atvejis verčia rimtai abejoti visa Turkijos teisine sistema;

J.  kadangi Turkijos politinė opozicija susiduria su nuožmioms represijomis, nes išrinkti pareigūnai susiduria su vis didesniais sunkumais; kadangi buvo atleista keletas išrinktų merų, kuriuos pakeitė vidaus reikalų ministro paskirti asmenys, o pareigūnai ir parlamento nariai susiduria su teisminiu persekiojimu, yra suimami ir nuteisiami ilgus metus kalėti; kadangi opozicinė Liaudies demokratinė partija (HDP) be paliovos yra persekiojama, jos bendrapirmininkiai Figen Yüksekdağ ir Selahattin Demirtaş, devyni įstatymų leidėjai, 80 merų ir tūkstančiai narių yra įkalinti;

K.  kadangi, pasak HDP atstovo spaudai Osmano Baydemiro, apie 10 000 HDP rėmėjų, įskaitant su partija susijusius merus ir miestų savivaldos atstovus, po nepavykusio perversmo buvo suimti;

L.  kadangi Turkijos parlamentas balsavo už tai, kad iš Europos Parlamento Sacharovo premijos laureatės ir pirmąja Turkijos parlamento nare tapusios kurdės Leylos Zanos būtų atimtas parlamento narės mandatas dėl to, kad ji nedavė parlamentinės priesaikos pagal Konstitucijos 81 straipsnį ir po išrinkimo 2015 m. lapkričio mėn. nedalyvavo 212 parlamento posėdžiuose; kadangi nurodytos atleidimo priežastys atrodo nesvarios, o balsavimas – labai politizuotas;

M.  kadangi žmogaus teisių aktyvistas ir „Amnesty International“ Turkijos padalinio vadovas Taner Kılıç nuo 2017 m. yra sulaikytas iki teismo ir apkaltintas tuo, kad „priklauso ginkluotai teroristinei organizacijai“, ir kadangi apkaltinamojo nuosprendžio atveju jam gresia iki 15 metų kalėjimo; kadangi, praėjus vos keletui valandų po to, kai Stambulo pirmosios instancijos teismas nusprendė lygtinai nutraukti T. Kılıço ikiteisminį sulaikymą, prokuroras pateikė apeliaciją dėl sprendimo, o kitas teismas priėmė apeliaciją ir vėl įkalino T. Kilicą, nepaisant to, kad nėra jokių jo kaltės įrodymų;

N.  kadangi 2017 m. gruodžio 25 d. posėdyje Turkijos teisėjas priėmė sprendimą, kad keturi laikraščio Cumhuriyet žurnalistai ir vadovybės atstovai (kai kurie iš jų yra suimti jau 14 mėnesių) turi likti kalėjime iki kito teismo posėdžio 2018 m. kovo 9 d.; kadangi teismo procesas vykdomas su procedūriniais pažeidimais, neužtikrinant teisės į gynybą;

O.  kadangi yra apkaltinta arba sulaikyta keletas ES piliečių, įskaitant Denizą Yücelį, kuris kalėjime jau praleido beveik metus, iki šiol nepateikus kaltinimo, ir korespondentę Aylą Albayrak, kuri Turkijoje už akių yra nuteista daugiau kaip dvejiems metams kalėti už „teroristinės propagandos“ skleidimą;

P.  kadangi mokslininkai Nuriye Gülmen ir Semih Özakça, protestuodami prieš savavališkus masinius valstybės tarnautojų sulaikymus, pradėjo bado akciją, tačiau po 320 dienų buvo priversti ją nutraukti dėl nepataisomos žalos sveikatai; kadangi jų advokatai taip pat yra persekiojami baudžiamąja tvarka ir sulaikyti;

Q.  kadangi Tarptautinės taikos ir susitaikymo iniciatyvos steigėjas ir vienas garsiausių ir gerbiamiausių žmonių Turkijos meno ir kultūros pasaulyje Osman Kavala buvo suimtas 2017 m. spalio mėn. ir apkaltintas „mėginimu sugriauti konstitucinę tvarką“, nors teismui nebuvo pateikta jokių jo kaltės įrodymų;

R.  kadangi Turkijos vyriausybė imasi represijų prieš bet ką, kas pasisako prieš Turkijos karinę kampaniją, kuria siekiama užimti kurdų valdomą Afrino regioną Sirijos šiaurės vakaruose, ar ją kritikuoja; kadangi visoje šalyje už Afrino karinės kampanijos kritiką suimta iš viso daugiau kaip 300 žmonių, įskaitant rašytojus, žurnalistus, studentus, taip pat HDP vietos skyrių vadovus ir parlamento narius, apkaltinus juos „terorizmo propaganda“; kadangi yra blokuojamos interneto svetainės, jei jos nusprendžia skelbti naujienas apie padėtį Afrine;

S.  kadangi 2018 m. sausio 30 d. Turkijos policija atliko kratas 11 Turkijos medikų asociacijos (TTB) Centrinės tarybos narių namuose bei darbo vietose ir tuos asmenis sulaikė juos apkaltinusi, esą jie „užsiėmė teroristinės organizacijos propaganda“ ir „kurstė žmonių nepasitenkinimą ir priešiškumą“; kadangi TTB prieš tai paragino baigti Turkijos kariuomenės operaciją „Alyvos šakelė“ Afrine;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Turkijoje vis prasčiau užtikrinamos pagrindinės teisės ir teisinės valstybės principas; kritikuoja šalies vyriausybės sprendimą pratęsti nepaprastąją padėtį, kuria naudojamasi kaip pretekstu užgniaužti kitokią nuomonę ir susidoroti su oponentais, įskaitant politikus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir aktyvistus, taip pat, priimant dekretus, keletą kartų išvengti sprendimų parlamentinės kontrolės arba Konstitucinio Teismo priežiūros; ragina Turkijos vyriausybę nebepratęsti nepaprastosios padėties;

2.  ragina Turkijos valdžią visada užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves pagal tarptautines žmogaus teisių normas ir tarptautinius dokumentus, kuriuos yra pasirašiusi Turkija;

3.  smerkia savavališkus sulaikymus, teisminį ir administracinį persekiojimą, taip siekiant baudžiamąja tvarka persekioti tūkstančius žmogaus teisių gynėjų, nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų narių, mokslininkų, žurnalistų ir visų, kas oponuoja valdžiai;

4.  ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti nekaltumo prezumpcijos principą ir pabrėžia, kad ikiteisminis sulaikymas turi atitikti Europos žmogaus teisių konvenciją; ragina Turkijos valdžią išsamiai ištirti kaltinimus dėl labai blogo elgesio su kaliniais atvejų, apie kuriuos praneša keletas žmogaus teisių organizacijų, taip pat ragina užtikrinti visišką atskaitomybę ir nubausti tuos, kas padarė žmogaus teisių pažeidimų; yra labai susirūpinusi dėl sulaikymo sąlygų šalyje;

5.  primygtinai ragina Turkijos vyriausybę paleisti visus neteisėtai suimtus, taip pat visus tuos, kurių teisės aktais nustatytas ikiteisminio sulaikymo laikas pasibaigė ir kurie yra suimti be jokių įrodymų, taip pat panaikinti jiems pateiktus kaltinimus;

6.  ragina Turkijos vyriausybę visiems asmenims, kuriems taikomos ribojančios priemonės, užtikrinti tinkamus ir veiksmingus teisės gynimo būdus ir teisminę priežiūrą pagal teisinės valstybės principą; pabrėžia, kad nepaprastosios padėties sąlygomis suimti piliečiai neturi teisės į teisinę pagalbą per pirmas penkias sulaikymo dienas, ir apgailestauja, kad yra labai apribotos sulaikytųjų galimybės susisiekti su advokatais;

7.  ragina Turkijos vyriausybę kuo skubiau pertvarkyti Nepaprastosios padėties veiksmų tyrimo komisiją, kad ji taptų stipria, nepriklausoma ir visus reikiamus įgaliojimus turinčia komisija, galinčia skirti dėmesio visiems konkretiems atvejams, efektyviai apdoroti milžinišką būsimų pareiškimų kiekį ir užtikrinti, kad nebūtų be pagrindo atidėliojama teisminė priežiūra;

8.  ragina Turkijos vyriausybę nustoti kištis į teismų sistemos veiklą darant spaudimą teisėjams ir prokurorams, atleidžiant ar suimant juos ir konfiskuojant jų turtą, taip pat grąžinti ir taikyti visas teisines garantijas, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai užtikrinamas teismų nepriklausomumas;

9.  smerkia neseniai priimtą sprendimą iš Leylos Zanos atimti parlamento narės mandatą; smerkia ankstesnius panašius sprendimus dėl penkių kitų HDP priklausančių parlamento narių; pakartotinai reiškia solidarumą teisėtai išrinktiems Turkijos parlamentarams, kurie buvo suimti ir susidūrė su bauginimu; ragina Turkijos vyriausybę gerbti tų parlamentarų įgaliojimus ir teisę į tinkamą gynybą teisme;

10.  smerkia savavališką vietos lygmeniu išrinktų atstovų pakeitimą, nes tai pakerta demokratinę Turkijos santvarką ir prieštarauja rinkėjų valiai; ragina šalies vyriausybę grąžinti bet kokius vietos lygmeniu išrinktus atstovus į jų pareigas, į kurias jie buvo teisėtai išrinkti;

11.  griežtai smerkia didelius saviraiškos laisvės apribojimus bei pažeidimus ir didelius spaudos laisvės pažeidimus, įskaitant neproporcingą žiniasklaidos svetainių ir socialinės žiniasklaidos draudimą, žiniasklaidos priemonių uždarymą ir žurnalistų areštus; primena, kad laisva ir pliuralistinė spauda, įskaitant laisvą ir atvirą internetą, yra labai svarbus bet kokios demokratijos elementas, ir ragina Turkijos vyriausybę jį užtikrinti;

12.  smerkia 2017 m. lapkričio 19 m. Ankaros gubernatoriaus kanceliarijos pareiškimą dėl sprendimo neribotam laikotarpiui uždrausti bet kokius LGBTI organizacijų organizuojamus renginius; reiškia susirūpinimą, kad prieš tai buvo tris kartus iš eilės uždraustos Stambulo LGBTI eitynės ir kitos eitynės šalyje; apgailestauja, kad po to pareiškimo ir kituose regionuose buvo uždrausti LGBTI renginiai; pabrėžia, kad taip grubiai pažeidžiama teisė į saviraiškos laisvę ir susirinkimų laisvę, kuri garantuota Turkijos Konstitucijos 26, 33 ir 34 straipsniais, taip pat Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 19 ir 21 straipsniais; ragina Turkijos valdžią nedelsiant atšaukti draudimą ir atkurti saviraiškos laisvę ir susirinkimų laisvę;

13.  ragina ES delegaciją Ankaroje kartu su valstybių narių diplomatinėmis atstovybėmis imtis iniciatyvos suteikti koordinuotą paramą ir, kai reikia, viešą palaikymą žmogaus teisių gynėjams, visų pirma vykdyti teismo procesų stebėseną ir stebėti jų eigą, reikalauti leidimo lankytis kalėjimuose ir skelbti visų lygių Turkijos valdžiai skirtus pareiškimus;

14.  mano, kad parama Turkijos žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės atstovams (žurnalistams, mokslininkams, menininkams, rašytojams) yra labai svarbi šalies ateičiai ir ES reputacijai; pakartotinai ragina Komisiją atliekant Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) lėšų skyrimo peržiūrą atsižvelgti į procesus Turkijoje ir įvertinti, kaip konkrečiai būtų galima padidinti paramą Turkijos pilietinei visuomenei; pabrėžia, kad jokios lėšos neturėtų būti skiriamos projektams, tiesiogiai administruojamiems Turkijos ministerijų, kurios dalyvauja ar yra atsakingos už teisinės valstybės demontavimą, kaip antai Teisingumo ministerija;

15.  pakartoja, kad svarbu atkurti pasitikėjimu pagrįstą, atvirą ir konstruktyvų politinį dialogą su Turkija, tačiau mano, jog, siekiant užtikrinti, kad toks dialogas būtų vaisingas, Turkijoje turi būti padaryta pažanga žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių užtikrinimo srityje; primena, kad Europos Parlamento delegacija ES ir Turkijos jungtiniame parlamentiniame komitete ir toliau yra svarbiausia erdvė tokiam dialogui, be kita ko, žmogaus teisių klausimais;

16.  primena savo raginimą oficialiai sustabdyti derybas dėl Turkijos narystės, jei vyriausybės pasiūlytos ir referendume patvirtintos konstitucinės reformos bus įgyvendinamos be pakeitimų, atsižvelgiant į tai, kad pagal naująją konstituciją nebūtų laikomasi Kopenhagos kriterijų ir būtų vadovaujamasi nuostata, kad Turkijos įstatymų leidėjai nebesiekia integracijos į Europos Sąjungą;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos vyriausybei ir parlamentui.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0450.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0423.

Atnaujinta: 2018 m. vasario 7 d.Teisinė informacija - Privatumo politika