Procedūra : 2018/2527(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0097/2018

Pateikti tekstai :

B8-0097/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 08/02/2018 - 12.10
CRE 08/02/2018 - 12.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0040

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 420kWORD 54k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0082/2018
5.2.2018
PE614.406v01-00
 
B8-0097/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje  (2018/2527(RSP))


Takis Hadjigeorgiou, Marie-Christine Vergiat, Martina Michels, Josu Juaristi Abaunz, Patrick Le Hyaric, Merja Kyllönen, Marie-Pierre Vieu, Marina Albiol Guzmán, Barbara Spinelli, Eleonora Forenza, Nikolaos Chountis, Rina Ronja Kari, Miguel Urbán Crespo, Lola Sánchez Caldentey, Estefanía Torres Martínez, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje  (2018/2527(RSP))  
B8‑0097/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į rezoliucijas dėl metinės pažangos ataskaitų, 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją „Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas“(1) ir 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl Turkijos,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtas metines Turkijos pažangos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad pagarba teisinei valstybei, visų pirma, žodžio laisvė, yra stojimo į ES proceso kertinis akmuo,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2016 m. liepos 26 d. pranešimą dėl priemonių, kurių imtasi Turkijoje paskelbus nepaprastąją padėtį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas griežtai pasmerkė nepavykusį karinį perversmą Turkijoje;

B.  kadangi Turkija tebėra Europos Sąjungos šalis kandidatė; kadangi šalis kandidatė neturi taikyti represinių priemonių esant nepaprastajai padėčiai ir tokiomis priemonėmis pažeidžiamos demokratinės vertybės, kuriomis grindžiama ES, ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (TPPTP);

C.  kadangi po perversmo valdžios institucijos suėmė 12 Turkijos didžiosios nacionalinės asamblėjos narių ir apie 150 žurnalistų, įskaitant Vokietijos žurnalistą Denizą Yücelį, – iki šiol tai didžiausias suimtų žurnalistų skaičius bet kurioje šalyje; kadangi 40 000 žmonių buvo sulaikyti, daugiau kaip 31 000 toliau laikomi suimti, o 129 000 valstybės tarnautojų yra arba laikinai nušalinti (66 000), arba atleisti (63 000), daugumai jų iki šiol nebuvo pateikti kaltinimai; kadangi taip pat buvo suimta daug žmogaus teisių gynėjų, įskaitant organizacijos „Amnesty International“ pagrindinius pareigūnus Turkijoje; kadangi šie suėmimai yra didžiulis kirtis Turkijos politinėms laisvėms ir demokratijai;

D.  kadangi 2016 m. lapkričio 4 d. Turkijos policija suėmė Liaudies demokratinės partijos (HDP) pirmininkus Selahattiną Demirtaşą ir Figen Yüksekdağ ir dar aštuonis tai partijai priklausančius parlamento narius po to, kai įstatymu, priimtu 2016 m. gegužės 20 d., buvo panaikintas jų imunitetas;

E.  kadangi bent 50 demokratiškai išrinktų merų buvo atleisti ir bent 40 merų buvo suimti, o vyriausybė paskyrė patikėtinius valdyti daugumą savivaldybių, kurioms vadovauja HDP partijai priklausantys merai;

F.  kadangi šiais Turkijos vyriausybės tęsiamais žmogaus teisių pažeidimais demokratinė milijonų balsuotojų valia padaroma niekine ir yra pažeidžiama ir taip silpna vietos demokratijos dinamika šalyje;

G.  kadangi po nepavykusio perversmo Turkijos valdžios institucijos taip pat uždarė labai daug žiniasklaidos priemonių, suėmė kurdų žurnalistus ir kt. ir uždraudė žmonėms raštu reikšti savo nuomonę apie padėtį Turkijoje; kadangi „Cumhuriyet“ žurnalistų teismo procesas yra konkretus tokios situacijos pavyzdys;

H.  kadangi Kurdistano darbininkų partija (PKK) turėtų būti pašalinta iš ES teroristinių organizacijų sąrašo;

I.  kadangi Turkija dar neįvykdė vizų režimo liberalizavimui nustatytų reikalavimų;

J.  kadangi Turkija panaikino apsaugos nuo kankinimų ir netinkamo elgesio priemones dėl nepaprastosios padėties, kuri buvo įvesta po 2016 m. liepos mėn. nepavykusio perversmo; kadangi žmonėms, kaltinamiems terorizmu arba siejamiems su nepavykusiu perversmu, kyla policijos kankinimų rizika;

K.  kadangi daugeliui Turkijoje įkalintų žmonių neleidžiama naudotis advokato paslaugomis;

L.  kadangi stojimo derybų su Turkija derybų programos 5 dalyje numatyta, kad Komisija rekomenduos nutraukti derybas, jeigu grubiai ir nuolat bus pažeidžiami laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principai, ir pateiks derybų atnaujinimo sąlygas; kadangi Turkija nebesilaiko Kopenhagos kriterijų pakankamu mastu, nes nepaiso Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių; kadangi laikinai sustabdžius derybas dabartinės derybos būtų įšaldytos, nebūtų pradedami nauji skyriai ir nebūtų imamasi naujų iniciatyvų dėl Turkijos stojimo į ES;

M.  kadangi Turkijos įsiveržimas į Siriją pažeidžia šalies kandidatės kriterijus;

1.  primena savo prašymą ankstesnėse rezoliucijose dėl Turkijos, kad stojimo derybos būtų įšaldytos, o jas atnaujinti būtų svarstoma tik tuomet, kai bus atkurta teisinė valstybė;

2.  smerkia tai, kad 2018 m. sausio 5 d. Turkijos vyriausybė paskelbė pratęsianti nepaprastąją padėtį;

3.  griežtai smerkia Turkijos kariuomenės intervenciją į šiaurės vakarų Siriją ir Sirijos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimą, dėl kurių jau žuvo ir buvo sužeista daugybė žmonių, įskaitant civilius gyventojus; ragina Turkijai taikyti ginklų embargą; ragina nedelsiant nutraukti įsiveržimą ir išvesti Turkijos karines pajėgas iš Afrino regiono;

4.  griežtai smerkia visas visiškai nepagrįstas priemones, kurių buvo imtasi po 2016 m. liepos mėn. nepavykusio perversmo, kai buvo įkalinti tūkstančiai žmonių, įskaitant valstybės tarnautojus, teisėjus, teisininkus, žurnalistus, dėstytojus, HDP partijai priklausančius parlamento narius, merus ir partijos vadovus; taip pat smerkia visus laikino kardomojo kalinimo atvejus remiantis arba politiniais kriterijais, arba nepagrįstais įtarimais dėl teroristinės organizacijos palaikymo; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti HDP partijos pirmininkus Selahattiną Demirtaşą ir Figen Yüksekdağ, visus įkalintus politikus, žurnalistus, dėstytojus ir žmogaus teisių gynėjus, visų pirma organizacijos „Amnesty International“ Turkijos padalinio pirmininką Tanerą Kiliçių ir visus žmones, laikomus be įrodymų, kad jie asmeniškai dalyvavo vykdant nusikaltimą, arba nepateikus jiems jokių kaltinimų;

5.  reiškia didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių padėties Turkijoje; primygtinai ragina Turkiją sušvelninti po perversmo susidariusią politinę įtampą, dėl kurios buvo apribotos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ypač žodžio laisvė žiniasklaidoje ir internete;

6.  ragina Turkijos vyriausybę, laikantis Europos žmogaus teisių konvencijos, Europos žmogaus teisių teismo praktikos, ES acquis ir ES valstybių narių praktikos, peržiūrėti Turkijos teisinę sistemą, susijusią su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, taip pat teismų, saugumo pajėgų ir teisėsaugos įstaigų taikomą jos aiškinimą, kad būtų praktiškai užtikrinta teisė į laisvę ir saugumą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir žodžio laisvę, susirinkimų ir asociacijų laisvę;

7.  apgailestauja dėl to, kad Turkija naudojasi migrantų ir pabėgėlių problema derybose su ES, ir ragina visas šalis užtikrinti, kad būtų gerbiamos visos žmogaus teisės ir laikomasi tarptautinės teisės nuostatų dėl migrantų ir pabėgėlių; ragina ES ir valstybių narių vadovus bei vyriausybių vadovus panaikinti ES ir Turkijos pareiškimą, nutraukiant šį susitarimą, nedarant įtakos vizų režimo liberalizavimo procesui;

8.  ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti visų žmonių, įskaitant Turkijoje gyvenančius ir dirbančius asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, žmogaus teises;

9.  griežtai smerkia tai, kad daugėja kalėjime sulaikytų asmenų kankinimo atvejų;

10.  smerkia prezidento R. T. Erdoğano autoritarinį požiūrį, taikomą ne tik Turkijoje, bet ir už jos ribų, ir mėginimus taikyti ribojamąsias ir priespaudos priemones turkų kilmės Kipro piliečiams ir žurnalistams – naujausias tokios situacijos pavyzdys yra laikraštis „Afrika“ Kipre;

11.  kuo griežčiausiai smerkia visus Turkijoje įvykdytus teroristų išpuolius ir tvirtai palaiko Turkijos gyventojus;

12.  smerkia visų rūšių smurtą ir pabrėžia, kad taikiai išspręsti kurdų klausimą taip pat būtina siekiant Turkijos demokratinės ateities ir tokį sprendimą bus galima pasiekti tik dalyvaujant visoms susijusioms šalims ir demokratinėms pajėgoms; ragina atnaujinti derybas, siekiant visapusiškai ir tvariai išspręsti kurdų klausimą; primena savo poziciją dėl PKK pašalinimo iš ES teroristinių organizacijų sąrašo;

13.  smerkia regresą moterų teisių Turkijoje srityje ir ypač apgailestauja dėl Turkijos parlamento pasiūlyto teisės akto projekto, pagal kurį vyrai, kaltinami nepilnamečių merginų išžaginimu, būtų išteisinti, jei jas vestų; smerkia prezidento R. T. Erdoğano pareiškimą, kad jis paleis į laisvę išžaginimu kaltinamus asmenis, kad kalėjime būtų daugiau vietos;

14.  yra susirūpinęs dėl naujausio prezidento R. T. Erdoğano pareiškimo, kad Turkijoje nėra LGBTI; smerkia 2017 m. lapkričio 19 d. Ankaros gubernatoriaus biuro pareiškimą dėl sprendimo neribotam laikui uždrausti visus LGBTI organizacijų renginius; yra susirūpinęs dėl to, kad paskelbus šį pareiškimą regione tris kartus iš eilės buvo uždraustos Stambulo LGBTI asmenų eitynės ir kitos LGBTI asmenų eitynės; apgailestauja dėl to, kad paskelbus šį pareiškimą kiti regionai taip pat uždraudė LGBTI renginius; pabrėžia, kad taip grubiai pažeidžiama teisė į žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę, įtvirtinta Turkijos konstitucijos 26, 33 ir 34 straipsniuose ir TPPTP 19 ir 21 straipsniuose; ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant panaikinti draudimą ir atkurti teisę į žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę;

15.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų, siekiant sustabdyti įsiveržimą į šiaurės vakarų Siriją ir pasiūlyti iniciatyvas siekiant ilgalaikio taikos susitarimo Sirijoje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai reaguoti į šią padėtį, siekiant užtikrinti, kad Turkijoje būtų laikomasi demokratijos principų ir gerbiamos žmogaus teisės;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos vyriausybei ir parlamentui.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0014.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0423.

Atnaujinta: 2018 m. vasario 7 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika