Procedūra : 2018/2527(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0103/2018

Pateikti tekstai :

B8-0103/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 08/02/2018 - 12.10
CRE 08/02/2018 - 12.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0040

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 410kWORD 50k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0082/2018
5.2.2018
PE614.412v01-00
 
B8-0103/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje (2018/2527(RSP))


Cristian Dan Preda, Renate Sommer, David McAllister, Julia Pitera, Laima Liucija Andrikienė, Esther de Lange, Lorenzo Cesa, Bogdan Andrzej Zdrojewski PPE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje (2018/2527(RSP))  
B8‑0103/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos paskelbtą 2016 m. metinę ataskaitą dėl Turkijos (SWD(2016) 0366),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 2156 (2017) dėl demokratinių institucijų veikimo Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ir Komisijos nario Johanneso Hahno 2017 m. liepos 14 d. pareiškimą, padarytą praėjus metams nuo bandymo įvykdyti valstybės perversmą Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 25 d. ES ir Turkijos aukšto lygio politinį dialogą,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai 2017 m. spalio 26 d. pareiškimą dėl nagrinėjamų žmogaus teisių bylų Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ir Komisijos nario Johanneso Hahno 2018 m. vasario 2 d. pareiškimą dėl naujausių pokyčių Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į teisę į saviraiškos laisvę, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (TPPTP), kurių šalis yra Turkija,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Turkija yra svarbi ES partnerė ir tikimasi, kad, kaip šalis kandidatė, ji laikysis aukščiausių demokratijos standartų, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principui, pagrindinėms laisvėms ir visuotinei teisei į teisingą bylos nagrinėjimą;

B.  kadangi pastaruoju metu išsivystė nerimą kelianti tendencija, kai Turkijoje buvo įkalinta daug demokratinės opozicijos narių, žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, teisininkų, pilietinės visuomenės atstovų ir akademikų;

C.  kadangi tarp baudžiamojon atsakomybėn patrauktų žmogaus teisių gynėjų yra organizacijos „Amnesty International“ pirmininkas Turkijoje Taner Kılıç ir vadinamasis Stambulo dešimtukas: Idil Eser, Özlem Dalkıran, Günal Kurşun, Veli Acu, Ali Gharavi, Peter Steudtner, İlknur Üstün, Şeyhmus Özbekli, Nejat Taştan ir Nalan Erkem;

D.  kadangi naujausias iš nerimą keliančių atvejų – neseniai įvykęs taikos aktyvisto, gerų ES ir Turkijos santykių gynėjo Osmano Kavalos sulaikymas;

E.  kadangi tenka apgailestauti, kad iš Turkijos parlamento narės ir 1995 m. Sacharovo premijos laureatės Leylos Zanos, nubalsavus Turkijos parlamente, buvo atimtas parlamento narės statusas remiantis tuo, kad ji nedavė priesaikos parlamente pagal Konstitucijos 81 straipsnį ir nuo 2015 m. lapkričio mėn., kai buvo išrinkta, nedalyvavo 212 posėdžiuose;

F.  kadangi Liaudies demokratinės partijos (HDP) vienam iš pirmininkų Selahattinui Demirtaşui, kuris yra sulaikytas kartu su HDP viena iš pirmininkių Figen Yüksekdağ, nebuvo leista atvykti į teismą saugos sumetimais;

G.  kadangi žurnalistas Deniz Yücel („Die Welt“) nuo 2017 m. vasario 27 d. laikomas kalėjime nepareiškus jokių kaltinimų;

H.  kadangi 2018 m. sausio 18 d. Turkijos parlamentas dar trims mėnesiams pratęsė nepaprastąją padėtį Turkijoje; kadangi Turkijos vyriausybės represinės priemonės esant nepaprastajai padėčiai yra neproporcingos ir jomis pažeidžiamos Turkijos Konstitucijos ginamos pagrindinės teisės ir laisvės, demokratinės vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir TPPTP;

I.  kadangi atsižvelgiant į demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir spaudos laisvės padėtį Turkijoje, jai skiriamos pasirengimo narystei lėšos buvo sumažintos 105 mln. EUR, palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu dėl 2018 m. ES biudžeto, o dar 70 mln. EUR laikoma rezerve, kol šalis padarys „pakankamą apčiuopiamą pažangą“ šiose srityse;

J.  kadangi Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas griežtai pasmerkė nepavykusį karinį perversmą Turkijoje ir pripažino teisėtą Turkijos valdžios institucijų pareigą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie atsakingi už mėginimą įvykdyti šį perversmą ir su juo susiję;

K.  kadangi sausio 19 d. Afrine, Sirijoje Turkija pradėjo vykdyti naują operaciją oras-žemė „Alyvmedžio šakelė“ prieš kurdų kovotojų Liaudies apsaugos dalinius (YPG); kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškė nerimaujanti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: „viena – humanitarinė, mes turime įsitikinti, kad garantuojamas humanitarinis prieinamumas ir kad civiliai gyventojai nenukenčia nuo karinių veiksmų toje teritorijoje“ ir kad operacija „gali rimtai pakenkti derybų Ženevoje atnaujinimui, o mūsų įsitikinimu, būtent jos galėtų realiai atnešti tvarią taiką ir saugumą“;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje; pabrėžia, kad saviraiškos laisvė ir susirinkimų ir asociacijų laisvė yra pamatiniai demokratinės visuomenės ramsčiai ir kad pagrindinės laisvės turi būti visapusiškai gerbiamos;

2.  smerkia savavališką sulaikymą ir teisminį bei administracinį persekiojimą; ragina Turkijos vyriausybę nutraukti besitęsiančių atleidimų, įgaliojimų sustabdymo ir suėmimų tendenciją, nukreiptą prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, išrinktus atstovus, teisininkus, pilietinės visuomenės atstovus ir akademikus; pabrėžia, kad šie asmenys turėtų turėti galimybę vykdyti savo teisėtą veiklą;

3.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie netinkamą elgesį su kaliniais ir jų kankinimą;

4.  primygtinai ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant atšaukti nepaprastąją padėtį;

5.  ragina Turkijos valdžios institucijas laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, įskaitant ir nekaltumo prezumpcijos principą;

6.  yra labai susirūpinęs dėl sprendimo nepaisyti Turkijos Konstitucinio Teismo sprendimo dėl žurnalistų Mehmeto Altano ir Sahino Alpay’aus paleidimo; pažymi, kad tai yra tolesnis teisinės valstybės būklės blogėjimas;

7.  griežtai smerkia 2016 m. liepos 15 d. bandymą įvykdyti valstybės perversmą Turkijoje; pripažįsta Turkijos vyriausybės teisę ir pareigą reaguoti į bandymą įvykdyti perversmą;

8.  tačiau pabrėžia, kad Turkijos vyriausybė negali naudotis žlugusiu kariniu perversmu kaip dingstimi teisėtai ir taikiai opozicijai slopinti, taip pat imtis neproporcingų ir neteisėtų veiksmų ir priemonių, siekiant neleisti žurnalistams ir žiniasklaidai taikiai naudotis teise į saviraiškos laisvę;

9.  ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti žmogaus teisių gynėjus, tarp jų Tanerą Kılıçą, žurnalistus, tarp jų Denizą Yücelį, išrinktus atstovus, teisininkus ir pilietinės visuomenės atstovus, tarp jų Osmaną Kavalą, ir akademikus, kurie laikomi nelaisvėje neturint įtikinamų baudžiamosios veikos įrodymų, ir nutraukti jų baudžiamąjį persekiojimą; ragina Turkijos valdžios institucijas išteisinti žmogaus teisių gynėjus Idil Eser, Özlem Dalkıran, Günalą Kurşuną, Veli Acu, Ali Gharavį, Peterį Steudtnerį, İlknur Üstün, Şeyhmusą Özbeklį, Nejatą Taştaną ir Nalan Erkem;

10.  yra labai susirūpinęs dėl nepakankamos pagarbos religijos laisvei ir dėl padidėjusios diskriminacijos prieš krikščionis; apgailestauja dėl to, kad Turkijos vyriausybė Tigro aukštupyje ketina statyti užtvanką – vadinamąjį „Ilisudamą“, dėl kurio krikščioniškosios kilmės aramėjų miestas Chasankeifas atsidurs po vandeniu; smerkia 50 aramėjų bažnyčių, vienuolynų ir kapinių Mardine konfiskavimą; ragina Komisiją skubiai spręsti šiuos klausimus su Turkijos valdžios institucijomis;

11.  susirūpinęs pažymi, kad nuo 2016 m. liepos mėn. atleista ketvirtadalis teisėjų ir prokurorų, dešimtadalis policijos pajėgų, 110 000 pareigūnų ir beveik 5 000 akademikų ir tai trikdo administracinių institucijų, valstybės tarnybų ir universitetų kasdienį darbą;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Turkijos vyriausybei ir parlamentui.

Atnaujinta: 2018 m. vasario 7 d.Teisinė informacija - Privatumo politika