PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl gairių dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų
7.3.2018 - (2018/2573(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Raymond Finch EFDD frakcijos vardu
B8‑0134/2018
Europos Parlamento rezoliucija dėl gairių dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į pranešimą, kurį Europos Vadovų Tarybai 2017 m. kovo 29 d. pateikė Jungtinės Karalystės Ministrė Pirmininkė pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 2 d. Jungtinės Karalystės Ministrės Pirmininkės kalbą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 28 d. Komisijos paskelbtą susitarimo dėl išstojimo projektą,
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 2625 (XXV) dėl tarptautinės teisės principų, susijusių su draugiškais santykiais ir bendradarbiavimu tarp valstybių pagal Jungtinių Tautų Chartiją;
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Konstitucinių reikalų komiteto užsakymu atliktą tyrimą „Pažangiai valdomos sienos 2.0. Kaip išvengti realios sienos Airijos saloje, atsižvelgiant į muitinės kontrolę ir laisvą asmenų judėjimą“,
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 4 d. paskelbtą Lordų Rūmų specialiojo Europos Sąjungos komiteto dokumentą „Brexit’as“ ir ES biudžetas“,
– atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių XXIV straipsnio 4 dalį ir tai, kaip PPO ją aiškina ir taiko;
– atsižvelgdamas į ES sutartyje, o ypač jos 2 straipsnyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnyje ir 21 straipsnyje nurodytus tikslus, principus ir prievoles,
– atsižvelgdamas į 1998 m. Belfasto susitarimą,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylą Nr. 120/78 Rewe-Zentral AG prieš Bundesmonopolverwaltung fur Branntwein, paprastai vadinamą Cassis de Dijon byla,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2016 m. birželio 23 d. 51,8 proc. Jungtinės Karalystės rinkėjų (17,4 mln. žmonių) balsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos; kadangi per šį referendumą rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei per paskutinius Jungtinės Karalystės visuotinius rinkimus;
B. kadangi savo 2017 m. kovo 29 d. pranešime apie išstojimą Jungtinė Karalystė pažymėjo ketinanti nepriklausyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai;
C. kadangi tame pačiame pranešime Jungtinės Karalystės vyriausybė pažymėjo, kad jos būsimi santykiai su Europos Sąjunga neapims jos dalyvavimo vidaus rinkoje ar narystės muitų sąjungoje;
D. kadangi, aiškindama ir taikydama savo taisykles, PPO teigia, kad „muitų sąjunga turėtų palengvinti prekybą tarp tokios sąjungos narių, bet taip, kad nekiltų kliūčių prekybai su trečiosiomis šalimis“;
E. kadangi JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 2265 (XXV) teigiama, kad „kiekviena valstybė susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama iš dalies ar visiškai trikdyti bet kurios kitos valstybės arba šalies nacionalinę vienybę ir teritorinį vientisumą“; kadangi toje pačioje rezoliucijoje taip pat teigiama, kad „jokia valstybė negali naudoti ar skatinti ekonominių politinių ar kokios nors kitos rūšies priemonių, siekdama daryti spaudimą kitai valstybei, kad jos galimybės naudotis suverenumo teisėmis būtų pajungtos pirmosios valstybės interesams“;
F. kadangi ES sutarties 3 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę, o 2 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga grindžiama pagarbos, inter alia, demokratijai, vertybėmis;
G. kadangi ES sutarties 8 straipsnyje reikalaujama, kad Europos Sąjunga plėtotų „ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis“, remdamasi gerovės ir bendradarbiavimo principais;
H. kadangi ES sutarties 21 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga <...> siekia aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad: <...> b) įtvirtintų ir remtų demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus; c) išsaugotų taiką, užkirstų kelią konfliktams ir stiprintų tarptautinį saugumą pagal Jungtinių Tautų Chartijos tikslus ir principus <...>; e) skatintų visų šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, įskaitant laipsnišką tarptautinės prekybos apribojimų panaikinimą;
I. kadangi Sąjunga jau yra pasirengusi sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip Australija, Kanada, Izraelis, Japonija, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir JAV, kuriais tarpusavyje pripažįstami standartai ir priežiūros institucijos, o šis tarpusavio pripažinimas pastaruoju metu įtvirtintas šiais klausimais: a) finansinių paslaugų klausimu, Parlamentui didele dauguma patvirtinus ES ir JAV dvišalį susitarimą dėl prudencinių draudimo ir perdraudimo priemonių; b)vaistų klausimu, sudarius ES ir Izraelio susitarimą dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo; ir c) gamybos klausimu, sudarius ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS);
J. kadangi ES neišnagrinėjo byla Cassis de Dijon sudarytų tarpusavio pripažinimo galimybių, jų nesiekė ir jomis nepasinaudojo;
1. ragina susitarimą dėl būsimų Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių priimti kartu su susitarimu dėl išstojimo ir šiuos santykius apibrėžti atskira sutartimi; šiuo klausimu pažymi, kad reikia išsamiai suvokti būsimus santykius ir dėl jų susitarti tuo pačiu metu, kai bus priimtos susitarimo dėl išstojimo nuostatos, susijusios su siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos; pabrėžia, kad paraleliai nesusitarus dėl tokios sutarties dėl būsimų santykių, bet kokias susitarimo dėl išstojimo nuostatas, taikomas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (įskaitant nuostatas, susijusias su Šiaurės Airija) ir bet kokius mokėjimus reikėtų nustatyti tik priėmus galutinį susitarimą dėl būsimų Sąjungos santykių su Jungtine Karalyste ir juo vadovaujantis;
2. įspėja, kad į susitarimą dėl išstojimo įtraukus bet kokias nuostatas dėl nuolatinių būsimų santykių, kurios bus taikomos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, arba nuostatas, susijusias su „mišriomis kompetencijomis“ ar išimtinėmis valstybių narių kompetencijomis, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme prieš Komisiją galėtų būti pradėtas teisinis procesas dėl netinkamos procedūros pagal ES sutartį taikymo siekiant sudaryti susitarimą dėl išstojimo;
3. apgailestauja, kad Komisija bando skaldyti Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, siekdama, kad po išstojimo dienos Šiaurės Airija visam laikui liktų muitų sąjungoje; primygtinai nurodo, kad Komisija privalo nedelsdama pradėti su Jungtine Karalyste derybas dėl laisvosios prekybos paraleliai su šiuo metu vykdomomis derybomis dėl išstojimo;
4. primena Komisijai, kad derybos dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių, susitarimas dėl šių santykių ir jų tekstas turi atitikti JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 2625 (XXV) dėl tarptautinės teisės principų, susijusių su draugiškais santykiais ir bendradarbiavimu tarp valstybių pagal Jungtinių Tautų Chartiją nurodytus principus;
5. nepritaria tam, kad Jungtinei Karalystei formaliai išstojus iš Sąjungos būtinas pereinamasis laikotarpis; primygtinai nurodo, kad jeigu toks pereinamasis laikotarpis bus, jis turi tęstis ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.;
6. pabrėžia, kad referendumo metu pasilikti arba išstoti raginusios grupės pripažino, priėmė ir palaikė nuostatą, kad balsavimas, kuriuo bus nuspręsta išstoti iš Europos Sąjungos reikš, kad bus pasitraukta ir iš muitų sąjungos ir bendrosios rinkos;
7. reikalauja, kad bet koks susitarimas dėl būsimų santykių su Jungtine Karalyste atitiktų demokratijos vertybes, kaip nurodyta ES sutarties 2, 8, 10 ir 21 straipsniuose ir gerą kaimynystę, kaip nurodyta ES sutarties 8 straipsnyje;
8. pažymi, kad siekiant laikytis ES sutarties 2, 10 ir 21 straipsnių, reikia laikytis šių nuostatų:
a) bet koks dalyvavimas muitų sąjungoje turi būti grindžiamas principu „jokio apmokestinimo be atstovavimo“;
b) pereinamuoju laikotarpiu ir jam pasibaigus Jungtinės Karalystės Parlamentas privalo turėti teisę nepritarti tam, kad ES paskelbti teisės aktai būtų taikomi Jungtinei Karalystei;
c) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija Jungtinėje Karalystėje turi nebegalioti nuo išstojimo dienos;
d) po išstojimo dienos niekaip negali būti ribojamos Jungtinės Karalystės teisės derėtis dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, tokius susitarimus sudaryti ir juos ratifikuoti (jeigu tokie susitarimai neįsigalioja pereinamuoju laikotarpiu) ar kitaip tvarkyti savo tarptautinius santykius taip, kaip jai atrodo tinkama;
9. primygtinai nurodo, kad Komisija privalo gerbti Jungtinės Karalystės referendumo rezultatus nesudarydama kliūčių Jungtinės Karalystės vyriausybės ketinimui laikytis jai referendumo metu visuomenės pateiktų nurodymų, kad išstojimo dieną turi būti sustabdytas laisvas asmenų judėjimas;
10. primygtinai nurodo, kad Komisija neturėtų kištis į jokias imigracijos kontrolės ar administracines procedūras, kurias Jungtinė Karalystė siekia pradėti taikyti po išstojimo; mano, kad administraciniai mokesčiai ES piliečiams, prašantiems teisės nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje, yra pagrįsti ir reikalingi, atsižvelgiant į tai, kad jie nesiskiria nuo mokesčių, taikomų trečiųjų šalių piliečiams;
11. mano, kad po išstojimo dienos pereinamuoju laikotarpiu arba jam pasibaigus abi šalys turėtų nuosekliai vykdyti lojalaus bendradarbiavimo pareigą, o Jungtinė Karalystė turėtų galėti tvarkyti savo tarptautinius santykius taip, kaip jai atrodo teisinga;
12. pabrėžia, kad nuo išstojimo dienos Jungtinė Karalystė privalo galėti laisvai užmegzti tarptautinius santykius taip, kaip jai atrodo teisinga, be kita ko, pateikdama savo požiūrį tarptautinėse organizacijose ir derėdamasi dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis (jeigu tokie susitarimai neįsigalioja pereinamuoju laikotarpiu); pabrėžia, kad jeigu derantis dėl būsimų santykių Jungtinei Karalystei bus užkertamas kelias tvarkyti savo tarptautinius santykius taip, kaip jai atrodo teisinga, bus laikoma, kad pažeidžiama JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 2625 (XXV) visų pirma, šios rezoliucijos nuostatos:
a) suverenios lygybės principas;
b) pareiga tiesiogiai ar netiesiogiai dėl bet kokios priežasties nesikišti į bet kurios kitos valstybės vidaus ar išorės reikalus;
13. ragina ES 27 pasiūlyti abipusį požiūrį į bendrus būsimus ES ir Jungtinės Karalystės santykius ir draudimo, perdraudimo, finansinių paslaugų, gamybos ir vaistų klausimus, kuris būtų grindžiamas standartų ir priežiūros institucijų tarpusavio pripažinimu, kaip, pvz., ES ir JAV dvišalio susitarimo dėl prudencinių draudimo ir perdraudimo priemonių atveju;
14. prašo, kad Komisija, atsižvelgdama į tarpusavio pripažinimo principą, nedelsdama įvertintų galimybę taikyti byloje Cassis de Dijon priimtą sprendimą, nes taip būtų galima sukurti papildomą ir lankstų būdą siekti laisvos prekybos, kuriai iš tiesų būtų sudaryta mažiausiai kliūčių, susijusių ir nesusijusių su tarifais, arba tokių kliūčių nekiltų visai;
15. nepritaria visiems Komisijos siekiams užtikrinti, kad Jungtinėje Karalystėje pereinamuoju laikotarpiu arba jam pasibaigus galiotų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija, ypač sprendimų, priimtų po išstojimo dienos, taikymo klausimu;
16. primena, kad po pasitraukimo Jungtinė Karalystė neturi jokios teisinės prievolės vykdyti vienkartinį finansinį atsiskaitymą ar toliau mokėti narystės įnašus į daugiametę finansinę programą (DFP), atsižvelgiant į tai, kad nuo išstojimo dienos joje nebegalios Europos Sąjungos steigimo sutartys, nebent vykdant išstojimo procesą būtų priimtas kitoks susitarimas; pažymi, kad Lordų Rūmų specialusis komitetas priėjo prie išvados, kad nebebus taikomi jokie ES teisės aktai, įskaitant nuostatas dėl tolesnių finansinių įnašų ir arbitražo sistemos, ir kad nebūtų įmanoma [teisiniu būdu] priversti Jungtinę Karalystę laikytis prievolės mokėti kokį nors finansinį įnašą;
17. pabrėžia, kad jeigu Komisija laikysis nuomonės, kad dėl biudžetinių įsipareigojimų Jungtinė Karalystė, kaip ES įmokų perviršio mokėtoja, turi toliau laikytis prievolės likusį DFP laikotarpį toliau vykdyti mokėjimus, galima daryti išvadą, kad privalomos ir prievolės iš šio biudžeto vykdyti mokėjimus įmokų perviršio gavėjams; pažymi, kad kitu atveju, jeigu ES iširtų, būtų nepanaudota didelė suma iš įmokų perviršio mokėtojų gautų pinigų;
18. smerkia ES bendrą žuvininkystės politiką ir ragina ES 27 laikytis tarptautinės teisės (UNCLOS) Jungtinės Karalystės išskirtinės ekonominės zonos, kurią sudarys 200 pilnų jūrmylių, įgyvendinimo po „Brexit’o“ klausimais; reikalauja, kad ES dėtų daug pastangų pradėti trišales (ES, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos) diskusijas, siekiant nuo 2019 m. kovo mėn. teisingai paskirstyti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį; atmeta bandymus menkinti Jungtinės Karalystės suverenumą po „Brexit’o“, grasinant neprotingomis kliūtimis prekybai Jungtinės Karalystės žuvimi ir žuvų produktais, dėl kurių visame Europos bloke kiltų žala MVĮ ir didelėms įmonėms;
o
o o
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.