PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų
7.3.2018 - (2018/2573(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Guy Verhofstadt ALDE frakcijos koordinatorius ir pirmininkas
Manfred Weber PPE frakcijos pirmininkas
Roberto Gualtieri S&D frakcijos vardu
Gabriele Zimmer GUE / NGL frakcijos pirmininkė
Philippe Lamberts, Ska Keller Verts / ALE frakcijos pirmininkai
Danuta Maria Hübner Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkė
B8‑0135/2018
Europos Parlamento rezoliucija dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),
– atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), paskelbtą Strasbūre 2007 m. gruodžio 12 d. ir kartu su Lisabonos sutartimi įsigaliojusią 2009 m. gruodžio mėn.,
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos[1] ir į 2017 m. spalio 3 d.[2] ir 2017 m. gruodžio 13 d.[3] rezoliucijas dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties,
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 29 d. Europos Vadovų Tarybos (50 str.) gaires, parengtas po Jungtinės Karalystės pranešimo pagal ES sutarties 50 straipsnį, ir į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimo priedą, kuriame pateikti susitarimo su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, kuriame nustatoma jos išstojimo iš Europos Sąjungos tvarka, derybiniai nurodymai,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 8 d. Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės derybininkų bendrą ataskaitą dėl pažangos, padarytos derybų pagal ES sutarties 50 straipsnį dėl tvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pirmuoju etapu, ir į 2018 m. vasario 28 d. Europos Komisijos susitarimo dėl išstojimo projektą;
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos (50 str.) gaires ir į 2018 m. sausio 29 d. Tarybos sprendimo priedą, papildantį 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl susitarimo, kuriame nustatoma jos išstojimo iš Europos Sąjungos tvarka,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės derybomis pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnį siekiama sudaryti galimybes Jungtinei Karalystei tvarkingai išstoti iš ES;
B. kadangi ES sutarties 50 straipsnyje nurodoma, kad nustatant Jungtinės Karalystės išstojimo tvarką reikėtų atsižvelgti į pagrindinius būsimų jos santykių su Sąjunga principus;
C. kadangi 2017 m. gruodžio mėn. derybose dėl atsiskyrimo klausimų pasiekta pakankama pažanga, tikslinga, kad dabar derybomis būtų sprendžiami pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų klausimai, jeigu derybose dėl Komisijos susitarimo dėl išstojimo projekto bus padaryta atitinkama pažanga;
D. kadangi derybos gali prasidėti tik ES institucijoms suteikus įgaliojimus ES vyriausiajam derybininkui jas pradėti;
E. kadangi bet koks susitarimas dėl pagrindinių būsimų santykių principų bus laikomas neatskiriama bendro susitarimo dėl išstojimo dalimi ir jis sudarys pagrindą Europos Parlamento svarstymams vykstant jo pritarimo procedūrai;
F. kadangi visos šalys yra suinteresuotos, kad pagrindiniai būsimų santykių principai būtų kuo išsamesni;
G. kadangi, nepaisant to, koks bus priimtas susitarimas dėl pagrindinių būsimų jos santykių su ES principų, po išstojimo Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi;
H. kadangi, be į 2017 m. kovo 27 d. Jungtinės Karalystės pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos įtrauktų elementų, Jungtinės Karalystės Ministrė Pirmininkė pasakė ne vieną kalbą – 2017 m. sausio 17 d. Lankasterio rūmuose, 2017 m. rugsėjo 22 d. Florencijoje, 2017 m. vasario 28 d. Miunchene, ir naujausią kalbą 2018 m. kovo 2 d. „Mansion House“ rūmuose; kadangi ji dar nėra nustačiusi nuoseklaus požiūrio dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių;
I. kadangi Jungtinė Karalystė ir ES išliks artimos kaimynės ir toliau turės daug bendrų interesų; kadangi tokių glaudžių santykių įtvirtinimas ES ir Jungtinės Karalystės asociacijos susitarimu galėtų būti laikomas tinkama būsimų santykių sistema, kuria galima apsaugoti ir skatinti šiuos bendrus interesus, įskaitant naujus prekybos santykius;
J. kadangi asociacijos susitarimo privalumas būsimiems santykiams tas, kad juo sudaroma galimybė kurti lanksčią sistemą, kuri leistų įvairiu mastu bendradarbiauti labai įvairiose politikos srityse; kadangi, siekdamos vykdyti tokį bendradarbiavimą, abi šalys turės ir toliau laikytis aukštų standartų ir savo tarptautinių įsipareigojimų daugelyje politikos sričių;
K. kadangi labai svarbu išsaugoti ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEA susitarimas);
L. kadangi ES ir Jungtinė Karalystė, kaip išstojanti valstybė narė, yra privalomai įsipareigojusios užtikrinti, kad būtų laikomasi visapusiško ir abipusio požiūrio į Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių ir ES 27 gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių teisių apsaugą;
M. kadangi, siekiant, kad ir toliau būtų visapusiškai laikomasi 1998 m. Didžiojo penktadienio susitarimo ir užtikrinamos Šiaurės Airijos gyventojų teisės, Jungtinė Karalystė privalo laikytis savo įsipareigojimų užtikrinti, kad Airijos saloje neiškils fizinė siena, o šį įsipareigojimą ji gali įgyvendinti vykstant deryboms pateikdama išsamius pasiūlymus dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų, siūlydama konkrečius sprendimus dėl Šiaurės Airijos arba ir toliau derindama reglamentavimą su ES acquis;
N. kadangi, siekiant išvengti skardžio efekto scenarijaus Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ir tam, kad ES ir Jungtinės Karalystės derybininkams būtų sudaryta galimybė derėtis dėl susitarimo dėl būsimų santykių, reikės priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas, susijusias su visapusiško ES acquis pratęsimu;
O. kadangi tikslinga užtikrinti, kad ES institucijos ir valstybės narės drauge su viešosiomis ir privačiosiomis institucijomis pradėtų pasiruošimo visiems įmanomiems derybų padariniams darbus;
P. kadangi itin svarbu, kad ES institucijos ir valstybės narės veiktų išvien, siekdamos ginti Sąjungos ir jos piliečių interesus vėlesniais derybų etapais, visų pirma klausimais, susijusiais su būsimų santykių principais, kartu užtikrinant, kad tos derybos būtų baigtos sėkmingai ir laiku;
1. primena, kad ES sutarties 50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad susitarimuose dėl valstybės narės išstojimo tvarkos reikėtų atsižvelgti į pagrindinius būsimų jos santykių su Sąjunga principus;
2. pažymi, kad tokie pagrindiniai būsimų santykių principai turėtų tapti politine deklaracija, susijusia su susitarimu dėl išstojimo; pabrėžia, kad deklaracijos turinį įvertins Europos Parlamentas, kai bus paprašyta, kad jis duotų pritarimą susitarimui dėl išstojimo;
3. primena, kad dėl tarptautinio susitarimo dėl naujų santykių tarp ES ir Jungtinės Karalystės galima derėtis tik Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ir tapus trečiąja šalimi; primena, kad šį susitarimą galima sudaryti tik visapusiškai įsitraukus Europos Parlamentui ir jam davus galutinį sutikimą;
4. primena, kad Europos Parlamentas pritars pagrindiniams būsimiems ES ir Jungtinės Karalystės santykių principams tik jeigu tie principai griežtai atitiks šias nuostatas:
– trečioji šalis negali naudotis tomis pačiomis teisėmis ir privalumais, kokiais naudojasi Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) arba EEE narė;
– apsaugoma vidaus rinka, muitų sąjunga ir keturių laisvių vientisumas ir tinkamas veikimas netaikant skirtingo požiūrio atskiriems sektoriams;
– išsaugomas ES sprendimų priėmimo autonomiškumas;
– užtikrinama ES teisinė tvarka ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo šiuo aspektu;
– toliau laikomasi demokratinių principų, gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, kaip apibrėžta, visų pirma, JT Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos protokoluose, Europos socialinėje chartijoje, Tarptautiniame baudžiamojo teismo Romos statute bei kitose Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse, taip pat laikomasi teisinės valstybės principo;
– užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos, ypač kalbant apie tai, kad Jungtinė Karalystė toliau laikytųsi tarptautiniais įsipareigojimais ir Sąjungos teisės aktais bei politikos priemonėmis nustatytų standartų sąžiningos ir taisyklėmis grindžiamos konkurencijos, įskaitant valstybės pagalbą, socialines ir darbuotojų teises ir ypač – to paties lygio socialinę apsaugą ir apsaugą nuo socialinio dempingo, aplinkos, klimato kaitos, vartotojų apsaugos, visuomenės sveikatos, sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, gyvūnų sveikatos ir gerovės, apmokestinimo, įskaitant kovą su mokesčių slėpimu bei mokesčių vengimu, pinigų plovimo ir duomenų apsaugos bei privatumo srityse, kartu taikydama aiškų vykdymo užtikrinimo mechanizmą siekdama užtikrinti atitiktį;
– išsaugomi ES susitarimai su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant EEE susitarimą, ir išlaikoma bendra tokių susitarimų pusiausvyra;
– išsaugomas ES finansinis stabilumas ir užtikrinama, kad būtų laikomasi reguliavimo ir kontrolės tvarkos ir standartų ir tai, kad jie būtų taikomi;
– užtikrinama tinkama teisių ir pareigų, taip pat, atitinkamais atvejais, proporcingų finansinių indėlių pusiausvyra;
5. primena, kad asociacijos susitarime, dėl kurio ES ir Jungtinė Karalystė, šiai išstojus, derėtųsi ir kurį priimtų pagal ES sutarties 8 straipsnį ir SESV 217 straipsnį, būtų galima numatyti galimybę sukurti tinkamus pagrindinių būsimų santykių principus ir užtikrinti nuoseklią valdymo sistemą, į kurią reikėtų įtraukti tvirtą ginčų sprendimo mechanizmą, taip išvengiant dvišalių susitarimų gausos ir trūkumų, kurie būdingi ES santykiams su Šveicarija;
6. siūlo tokius būsimus santykius grįsti šiais ramsčiais:
– prekyba ir ekonominiais santykiais,
– užsienio politika, bendradarbiavimu saugumo srityje ir vystomuoju bendradarbiavimu,
– vidaus saugumu,
– teminiu bendradarbiavimu;
Pagrindiniai būsimų santykių principai
7. pažymi, kad, atsižvelgiant į bendras ES ir Jungtinės Karalystės vertybes, jų artimus ryšius ir šiuo metu beveik visose srityse suderintą reglamentavimą, jų artimą geografinę padėtį ir bendrą istoriją, įskaitant daugiau nei 40 metų trukusią Jungtinės Karalystės narystę ES, taip pat į Jungtinės Karalystės, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės ir NATO valstybės narės vaidmenį, Jungtinė Karalystė ir toliau bus svarbi ES partnerė visų keturių minėtų ramsčių srityje, taip pat abi šalys suinteresuotos sukurti partnerystę, kuria būtų užtikrinamas nuolatinis bendradarbiavimas;
8. vis dėlto pažymi, kad tokį bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste, kaip trečiąja šalimi, galima vykdyti tik laikantis šios rezoliucijos 4 dalyje nurodytų principų; primena, kad ES turi privalomas bendras taisykles, bendras institucijas ir bendrus priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir arbitražo mechanizmus ir tai, kad trečiosios šalys, net ir šalys, kurių teisės aktai identiški arba kurios yra visapusiškai suderinusios reglamentavimą, negali naudotis tais pačiais privalumais arba patekti į rinką kaip ES valstybės narės, pvz., kalbant apie keturias laisves ir finansines išmokas iš ES biudžeto;
9. mano, kad į susitarimą dėl būsimų santykių reikėtų įtraukti konkrečias nuostatas dėl piliečių judėjimo iš ES į Jungtinę Karalystę ir iš Jungtinės Karalystės į ES pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kurios turėtų bent jau atitikti bendradarbiavimo toliau nurodytų keturių ramsčių srityje mastą;
10. primena, kad bet kokį būsimą ES ir Jungtinės Karalystės susitarimą turės patvirtinti Europos Parlamentas; pabrėžia, kad pagal SESV 207, 217 ir 218 straipsnius ir laikantis atitinkamos teismų praktikos visais procedūros etapais būtina jam nedelsiant pateikti visapusišką informaciją;
i) Prekybos ir ekonominiai santykiai
11. primena, kad Jungtinės Karalystės narystė vidaus rinkoje ir muitų sąjungoje būtų ir Jungtinei Karalystei, ir ES 27 tinkamiausias sprendimas, ir tai, kad tik taip galima užtikrinti, kad būtų nuolat ir netrukdomai vykdoma prekyba ir visapusiškai išsaugoti mūsų ekonominių santykių privalumai; primena, kad siekiant dalyvauti vidaus rinkoje būtina visapusiškai užtikrinti keturias laisves ir įtraukti atitinkamas ES taisykles, sudaryti vienodas sąlygas, be kita ko, konkurencijos ir valstybės pagalbos tvarkos klausimais, pripažinti privalomą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją ir mokėti įnašus į ES biudžetą; pažymi, kad muitų sąjunga pašalinamos tarifų kliūtys ir dalis muitinio tikrinimo veiksmų, bet joje dalyvaujant būtina laikytis ES prekybos politikos ir pripažinti bendrą išorės sieną; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė ir toliau atmeta galimybę dalyvauti vidaus rinkoje ir muitų sąjungoje;
12. pažymi, kad išsamioje ir visapusiškoje laisvosios prekybos erdvėje yra reikalingas privalomas konvergencijos su ES acquis mechanizmas, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas privalomai turi atlikti Europos Sąjungos teisės aiškinimo funkciją ir joje nesudaroma galimybė nepakankam vidaus rinkos sektorių reglamentavimui;
13. mano, kad dabartinė Jungtinės Karalystės pozicija yra suderinama tik su prekybos susitarimu pagal SESV 207 straipsnį, kuris galėtų būti asociacijos susitarimo prekybos ir ekonomikos ramstis; yra pasirengęs bendradarbiauti su Jungtine Karalyste remdamasis kitais minėtais modeliais, jeigu Jungtinė Karalystė iš naujo peržiūrės savo principines ribas;
14. primena, kad visi pastaruoju metu sudaryti laisvosios prekybos susitarimai (LPS) grindžiami trimis pagrindinėmis dalimis: patekimu į rinką, bendradarbiavimu reguliavimo srityje ir taisyklėmis; pabrėžia, kad be 4 dalyje nurodytų principų:
– patekimo į ES rinką lygis turi atitikti nuolatinės konvergencijos su ES techniniais standartais ir taisyklėmis ir derinimo su šiais standartais ir taisyklėmis lygį, nenumatant galimybės taikyti skirtingą požiūrį atskiriems sektoriams ir išsaugant vidaus rinkos vientisumą;
– būtina užtikrinti ES autonomiškumą nustatant ES teisę ir standartus, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, kaip vienintelės institucijos, galinčios aiškinti ES teisę, vaidmenį;
– užtikrinamos vienodos sąlygos ir ES standartai siekiant išvengti lenktynių dėl žemesnių standartų ir užkirsti kelią rinkos dalyvių vykdomam reglamentavimo arbitražui;
– prekių kilmės taisyklės grįstinos ES standartinėmis preferencinėmis taisyklėmis ir ES gamintojų interesais;
– derėtis dėl abipusio patekimo į rinką privaloma visapusiškai laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, įskaitant taisykles, taikomas prekėms, paslaugoms, viešiesiems pirkimams ir, atitinkamais atvejais, tiesioginėms užsienio investicijoms ir visų paslaugų teikimo režimų, įskaitant įsipareigojimus dėl fizinių asmenų judėjimo per sienas (4 režimas), ir jos turėtų būti reglamentuojamos visapusiškai laikantis ES taisyklių, susijusių su vienodo požiūrio principais, ypač – taikomais darbuotojams;
– kadangi dėl reguliavimo skirtumų gali kilti kliūčių geriems prekybos santykiams ir bus sukurta didelė našta ir importuotojams, ir eksportuotojams, reikėtų derėtis dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje ir suderinamumo taisyklių, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, turint omenyje bendradarbiavimo reguliavimo srityje savanorišką pobūdį ir teisę vykdyti reguliavimą viešuoju interesu, kartu nepamirštant, kad prekybos susitarime esančiomis nuostatomis dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje neįmanoma visapusiškai pasiekti tokios netrukdomos prekybos, kurią galima vykdyti priklausant vidaus rinkai;
15. pabrėžia, kad šiuo ES ir Jungtinės Karalystės susitarimu reikėtų užtikrinti pagrindinius esamų ES ir trečiųjų šalių komercinių santykių principus ir vengti bet kokio piktnaudžiavimo užtikrinant nuoseklumą toliau trečiosioms šalims taikant suderintą tarifų ir kvotų sistemą ir prekių kilmės taisykles;
16. pabrėžia, kad pagal LPS paslaugų patekimas į rinką yra ribotas ir jam visada taikomos išimtys ir išlygos;
17. pabrėžia, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš vidaus rinkos, ji netektų paso mechanizmo finansinėms paslaugoms teisių ir galimybės ES atidaryti padalinius, pavaldžius Jungtinei Karalystei; primena, kad ES teisės aktais numatoma galimybė kai kuriose srityse trečiųjų šalių taisykles laikyti lygiavertėmis taikant proporcingą ir rizika grindžiamą metodą, ir pažymi, kad dabar šioje srityje atliekamas teisėkūros darbas ir ateityje Komisija pateiks pasiūlymų; pabrėžia, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo visada yra vienašalio pobūdžio; taip pat pabrėžia, kad siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir tai, kad būtų visapusiškai laikomasi ES reguliavimo tvarkos ir standartų ir kad jie būtų taikomi, finansinių paslaugų tarpvalstybinių nuostatų prudencinės turinio išimtys ir apribojimai yra įprastas LPS bruožas;
18. pabrėžia, kad į ES ir Jungtinės Karalystės susitarimą reikėtų įtraukti tvirtą ginčų sprendimo mechanizmą, taip pat valdymo struktūras; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencija aiškinant su ES teise susijusius klausimus;
19. primena, kad dėl dabartinės Jungtinės Karalystės pozicijos ir principinių ribų gali būti pradėtos vykdyti muitinės patikros ir atliekamas patvirtinimas, o tai turėtų poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms ir gamybos procesams, netgi jei būtų galima išvengti tarifų kliūčių; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukštą suderinimo lygį tarp bendros ES PVM erdvės ir Jungtinės Karalystės; mano, kad apmokestinimo klausimus reikėtų įtraukti į kurį nors vėlesnį Jungtinės Karalystės ir ES susitarimą, siekiant užtikrinti didžiausią ES ir Jungtinės Karalystės bei jai priklausančių teritorijų bendradarbiavimo lygį pelno apmokestinimo srityje;
20. primena, kad maisto ir žemės ūkio produktų klausimu patekimas į ES rinką grindžiamas tuo, ar griežtai laikomasi ES teisės aktų ir standartų, ypač maisto saugos, GMO, pesticidų, geografinių nuorodų, gyvūnų gerovės, ženklinimo ir atsekamumo, sanitarijos ir fitosanitarijos standartų bei žmogaus, gyvūnų ir augalų sveikatos srityse;
ii) Užsienio politika, bendradarbiavimas saugumo srityje ir vystomasis bendradarbiavimas
21. bendros ir užsienio politikos klausimu pažymi, kad Jungtinė Karalystė, kaip trečioji šalis, negalės dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, ir tai, kad ES bendras pozicijas ir veiksmus gali priimti tik ES valstybės narės; vis dėlto nurodo, kad dėl to nenustojama taikyti konsultacinių mechanizmų, kurie leistų Jungtinei Karalystei derintis prie ES užsienio politikos pozicijų, bendrų veiksmų, visų pirma žmogaus teisių srityje, arba vykdyti daugiašalį bendradarbiavimą, ypač pagal JT, ESBO ir Europos Tarybos sistemas; palaiko veiksmų derinimą sankcijų politikos ir įgyvendinimo, įskaitant ginklų embargus ir bendras pozicijas dėl ginklų eksporto, klausimais;
22. pabrėžia, kad tokią partnerystę būtų galima sukurti pagal susitarimą dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų, kuriuo būtų nustatytas trečiųjų šalių vaidmuo, taip Jungtinei Karalystei sudarant galimybę dalyvauti civilinėse ir karinėse ES misijose (jose Jungtinė Karalystė neatliktų vadovaujamo vaidmens) ir operacijose, programose ir projektuose, keičiantis žvalgybos informacija, vykdant karinio personalo mokymus ir juo keičiantis bei bendradarbiaujant ginkluotės politikos klausimais, įskaitant projektus, sukurtus vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO); pabrėžia, kad toks dalyvavimas neturėtų pažeisti atitinkamų ES pozicijų, sprendimų ir teisės aktų, įskaitant pozicijas, sprendimus ir teisės aktus dėl viešųjų pirkimų ir siuntimų gynybos srityje, ir turėtų juos atitikti; patvirtina, kad toks bendradarbiavimas įmanomas visapusiškai laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės ir ES pagrindinių teisių;
23. pažymi, kad bet koks bendradarbiavimas šiose srityse, susijęs su keitimusi ES įslaptinta informacija, įskaitant informaciją apie žvalgybą, yra sąlyga saugumo informacijos susitarimui dėl ES įslaptintos apsaugos pasiekti;
24. pažymi, kad, remiantis panašiais susitarimais su trečiosiomis šalimis, Jungtinė Karalystė galėtų dalyvauti Sąjungos programose, kuriomis remiama gynyba ir išorės saugumas (kaip antai Europos gynybos fondas, „Galileo“ ir kibernetinio saugumo programos); neatmeta galimybės, kad Jungtinė Karalystė galėtų ir toliau prisidėti prie ES išorės finansavimo priemonių siekiant bendrų tikslų, ypač bendros kaimynystės srityje;
25. pažymi, kad Jungtinė Karalystė yra svarbi dalyvė vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse ir tai, kad ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas šiose srityse po „Brexit’o“ būtų naudingas abiem šalims;
iii) Vidaus saugumas
26. pabrėžia, kad ir ES, ir Jungtinė Karalystė yra suinteresuotos sukurti partnerystę, kuri užtikrintų, kad ir toliau būtų tęsiamas bendradarbiavimas siekiant kovoti su bendromis grėsmėmis, ypač su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, ir kurią plėtojant būtų vengiama trukdyti perduoti šios srities informacijos srautus; pažymi, kad šioje srityje trečiosios šalys (t. y. šalys, nepriklausančios Šengeno erdvei) neturi naudos iš lengvatinių galimybių naudotis ES priemonėmis, įskaitant duomenų bazes, taip pat jos negali dalyvauti nustatant prioritetus ir daugiamečius strateginius tikslus arba vadovauti operatyviniams veiksmų planams ES politikos ciklo aplinkybėmis;
27. taip pat pažymi, kad ne tik reikia apsaugoti vykdomas su Jungtine Karalyste susijusias procedūras ir investicijas, pasitelkiant pereinamojo laikotarpio nuostatas, bet ir su Jungtine Karalyste, kaip su trečiąja šalimi, parengti atskiras nuostatas dėl bendradarbiavimo baudžiamųjų bylų srityje, įskaitant ekstradiciją ir savitarpio teisinę pagalbą, kuriomis bus pakeisti esami susitarimai, tokie kaip Europos arešto orderis;
28. mano, kad būsimą bendradarbiavimą galima kurti remiantis susitarimais su Šengeno erdvei nepriklausančiomis trečiosiomis šalimis, kuriais sudaroma galimybė keistis su saugumu susijusiais duomenimis ir vykdyti operatyvinį bendradarbiavimą su ES institucijomis bei mechanizmais (pvz., Europolu ir Eurojustu);
29. pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas turėtų suteikti teisinio aiškumo, jis turi būti grindžiamas užtikrinant Europos žmogaus teisių konvencijoje nustatytas pagrindines teises, taip pat jį plėtojant turi būti užtikrintas apsaugos lygis, kuris būtų lygiavertis Chartijos apsaugos lygiui; be to, pabrėžia, kad vykdant tokį bendradarbiavimą reikėtų visapusiškai laikytis ES duomenų apsaugos standartų ir remtis veiksmingu vykdymo užtikrinimu ir ginčų sprendimu; mano, kad reikia rasti sprendimą siekiant reglamentuoti tai, kaip ES ir Jungtinė Karalystė ateityje keisis duomenimis teisėsaugos, žvalgybos ir kovos su terorizmu operacijų srityse; pabrėžia, kad Komisijos sprendimas dėl tinkamumo būtų priimtiniausias ir saugiausias variantas; primena, kad bet kuriuo atveju Jungtinės Karalystės duomenų apsauga turi būti ne mažiau tvirta nei Sąjungos duomenų apsaugos taisyklės;
iv) Teminis bendradarbiavimas
30. pabrėžia, kad 4 dalyje nustatytus principus taip pat reikėtų visapusiškai ir besąlygiškai taikyti būsimam bendradarbiavimui su Jungtine Karalyste daugelyje sričių, kuriose turima bendrų interesų; pabrėžia, kad tokiais susitarimais reikėtų užtikrinti teisių ir pareigų pusiausvyrą, atitinkančią panašiais susitarimais su kitomis trečiosiomis šalimis sudarytais susitarimais užtikrintą pusiausvyrą, tačiau atsižvelgiant į ES ir Jungtinės Karalystės artimą geografinę padėtį ir jų glaudžius ryšius;
31. mano, kad, atsižvelgiant į šiuos principus ir sąlygas ir į keleivių, oro vežėjų, gamintojų ir profesinių sąjungų interesus, reikia užtikrinti susisiekimą sudarant susitarimą dėl oro transporto ir susitarimą dėl aviacijos saugos; be to, pabrėžia, kad patekimo į rinką mastas priklauso nuo reguliavimo konvergencijos ir suderinimo su ES acquis lygio ir nuo to, ar sukurtas tvirtas ir ginčų sprendimo ir arbitražo mechanizmas; be to, neatmeta, kad ateityje su Jungtine Karalyste bus bendradarbiaujama siekiant teikti paramą bendro intereso projektams transporto sektoriaus srityje;
32. žvejybos klausimais manytų, kad derantis dėl naujos dvišalės partnerystės su trečiąja šalimi susitarimo reikia siekti išlaikyti aukštą bendradarbiavimo, nuoseklumo ir konvergencijos lygį, užtikrinant stabilias ir nenutrūkstamas galimybes patekti į vandenis ir naudotis ištekliais laikantis bendros žuvininkystės politikos principų ir valdymo nuostatų ir tvaraus bendrų išteklių valdymo siekiant atkurti ir išlaikyti tokių išteklių populiacijos dydį, viršijantį dydį, kuriuo galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį; pabrėžia, kad siekiant bendrai valdyti bendrus išteklius, būtina, kad Jungtinė Karalystė toliau prisidėtų atliekant tokių išteklių mokslinį vertinimą; vis dėlto pabrėžia, kad dėl abipusio žuvininkystės produktų patekimo į rinką reikia derėtis kaip dėl būsimo susitarimo dalies, ir tai, kad patekimo į ES vietos rinką lygis turi atitikti ES laivų galimybių patekti į Jungtinę Karalystę žvejybos plotus ir juose esančius išteklius lygį, taip pat bendradarbiavimo bendrų išteklių valdymo srityje lygį;
33. pabrėžia bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityse, įskaitant mokymąsi ir jaunimo judumą, vertę, taip pat tai, kad kultūros ir kūrybos sektoriai svarbūs ES siekiant lengviau stiprinti ryšius su kaimyninėmis šalimis, ir palankiai vertintų tai, kad ES ir Jungtinė Karalystė toliau bendradarbiautų šiose srityse, be kita ko, pasitelkdamos susijusias programas, tokias kaip „Erasmus“ arba „Kūrybiška Europa“;
34. kalbant apie bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, manytų, kad Jungtinė Karalystė galėtų dalyvauti ES bendroje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje ir ES kosmoso programose kaip trečioji šalis, nevykdant jokių grynųjų pervedimų iš ES biudžeto į Jungtinę Karalystę, taip pat nesuteikiant Jungtinei Karalystei jokio vaidmens priimant sprendimus;
35. mano, kad, kalbant apie aplinką, kovą su klimato kaita, visuomenės sveikatą ir maisto saugą, geriausia būtų, kad Jungtinė Karalystė savo teisės aktus ir toliau visapusiškai derintų su esamais ir būsimais ES teisės aktais, įskaitant įsipareigojimus ir tikslus iki 2030 m., dėl kurių jau susitarta pagal ES švaraus oro dokumentų rinkinį ir švarios energijos dokumentų rinkinį; vis dėlto, jeigu taip nenutiktų, ragina sudaryti ES ir Jungtinės Karalystės susitarimus, siekiant užtikrinti glaudų bendradarbiavimą ir aukštus standartus šiais klausimais ir spręsti tarpvalstybines aplinkosaugos problemas; pabrėžia, kad bet koks bendradarbiavimas su ES agentūromis šiose srityse turi būti grindžiamas dvišaliais susitarimais;
36. manytų, kad galima sudaryti panašius susitarimus su trečiąja šalimi energetikos, elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo ir IRT srityse; laikosi nuomonės, kad, kalbant apie energetiką, bet kuriuo tokiu susitarimu reikėtų laikytis vidaus energijos rinkos vientisumo, prisidėti prie energetinio saugumo, tvarumo ir konkurencingumo ir atsižvelgti į jungiamuosius vamzdynus tarp ES ir Jungtinės Karalystės; tikisi, kad Jungtinė Karalystė laikysis aukščiausių branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos standartų, be kita ko, ir atliekų vežimo bei eksploatacijos nutraukimo srityse;
37. mano, kad reikėtų toliau vykdyti ES PEACE programą, kuria siekiama sustiprinti taikią ir stabilią visuomenę skatinant susitaikymą Šiaurės Airijoje ir Airijos pasienio regione, šioje programoje toliau dalyvaujant Jungtinei Karalystei;
v) Būsimo susitarimo valdymas
38. nurodo, kad į bet kokį būsimą ES ir Jungtinės Karalystės susitarimą su Jungtine Karalyste, kaip su trečiąja šalimi, taip pat reikėtų įtraukti nuoseklią ir tvirtą valdymo sistemą, kuri būtų keturis ramsčius apimanti sistema ir kuri būtų taikoma bendrai nuolatinei susitarimo priežiūrai ir (arba) valdymui, ginčų sprendimui ir vykdymo užtikrinimo mechanizmams, atsižvelgiant į tai, kaip aiškinamos ir taikomos susitarimo nuostatos;
39. primygtinai nurodo, kad absoliučiai būtina šia sistema visapusiškai išsaugoti ES sprendimų priėmimo autonomiškumą ir teisės autonomiją, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, kaip vienintelės institucijos, galinčios aiškinti ES teisę, vaidmenį;
40. pabrėžia, kad valdymo priemonės turėtų būti proporcingos būsimų santykių pobūdžiui, taikymo sričiai ir glaudumui ir atsižvelgiant į sąveiką, bendradarbiavimą ir artumą;
41. pritaria minčiai įsteigti bendrą komitetą, kuris būtų atsakingas už susitarimo įgyvendinimo priežiūrą, aiškinimo skirtumų sprendimą ir sąžiningą sutartų taisomųjų veiksmų įgyvendinimą, visapusiškai užtikrinant ES nepriklausomą reglamentavimą, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros prerogatyvas; pabrėžia, kad ES atstovams šiame komitete turėtų būti taikomi atitinkami atskaitomybės mechanizmai, kuriuose dalyvautų ir Europos Parlamentas;
42. mano, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų pateikti nuomonę dėl valdymo priemonių nuostatų, grindžiamų ES teisės sąvokomis; primena, kad, taikant ir aiškinant su Sąjungos teise nesusijusias nuostatas, alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmas gali būti numatytas, tik jei juo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui užtikrinamos lygiavertės nepriklausomumo ir nešališkumo garantijos;
vi) Vienodos veiklos sąlygos
43. primena, kad Jungtinė Karalystė ir jai priklausančios teritorijos turėtų ir toliau laikytis standartų, kuriuos ji prisiėmusi savo tarptautiniais įsipareigojimais ir pagal Sąjungos teisės aktus bei politikos priemones, ir šiuos standartus, ypač nurodytus 4 dalyje, įgyvendinti taip, kad jie atitiktų būsimų santykių apimtį; pažymi, kad naudinga ir toliau derinti reglamentavimą remiantis Sąjungos teisės aktais;
44. pažymi, kad susitarimo dėl vienodų veiklos sąlygų išsamumas bus esminis veiksnys nustatant bendrą būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių mastą; primena, kad šiuo klausimu iš esmės svarbu bus tai, ar Jungtinė Karalystė ir toliau laikysis Europos socialinio modelio;
45. tvirtai įsitikinęs, kad Jungtinė Karalystė turėtų laikytis kuriamų apmokestinimo ir kovos su pinigų plovimu teisės aktų standartų pagal Sąjungos acquis, įskaitant mokesčių skaidrumą, keitimąsi informacija mokesčių klausimais ir kovos su mokesčių vengimu priemones, ir turėtų atsižvelgti į savo priklausomų teritorijų padėtį ir į tai, kad jos nesilaiko ES gero valdymo kriterijų ir skaidrumo reikalavimų; primygtinai nurodo, kad galimybė dalyvauti muitų sąjungoje turi griežtai atitikti tai, kaip Jungtinė Karalystė laikysis šių standartų;
46. primena, kad reikia sukurti apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad toliau būtų laikomasi aukštų standartų ir vienodų sąlygų aplinkos apsaugos, kovos su klimato kaita veiksmų, maisto saugos ir visuomenės sveikatos srityse; pabrėžia, kad piliečiams ir NVO būtina užtikrinti galimybę kreiptis į teismą ir naudotis tinkama skundų nagrinėjimo tvarka darbo ir aplinkos standartų vykdymo užtikrinimo klausimais;
47. pažymi, kad, kaip ir kitų susitarimo nuostatų atveju, siekiant įgyvendinti nuostatas dėl vienodų veiklos sąlygų, į tvirtas valdymo struktūras reikės įtraukti tinkamą valdymą, ginčų sprendimą ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, atitinkamais atvejais – kartu su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir reikalauti, kad abi šalys įkurtų arba, atitinkamais atvejais, išlaikytų nepriklausomas institucijas, galinčias veiksmingai vykdyti priežiūrą ir užtikrinti įgyvendinimą;
vii) Galimas dalyvavimas ES programose
48. pabrėžia, kad ES dalyvavimo ES veiksmuose ir programose būdai bus grindžiami trečiosioms šalims, nepriklausančioms EEE, taikomomis taisyklėmis; pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės dalyvavimui turi bendrai pritarti visos ES valstybės narės, laikydamosi visų susijusių taisyklių ir mechanizmų bei dalyvavimo sąlygų, įskaitant sąlygas, susijusias su finansavimu, įgyvendinimu, kontrole ir biudžeto įvykdymo patvirtinimu, ir nevykdant grynųjų pervedimų iš ES biudžeto į Jungtinę Karalystę;
49. primena, kad pagal bendrą taisyklę Jungtinė Karalystė, kaip trečioji šalis, negali dalyvauti ES agentūrų veikloje ar turėti galimybių naudotis jų paslaugomis; vis dėlto pažymi, kad taip neatmetamas griežtai reguliuojamas bendradarbiavimas konkrečiais atvejais, reikalaujant laikytis visų atitinkamų taisyklių ir mokėti finansinius įnašus; nurodo, kad į kitą daugiametę finansinę programą reikės įtraukti būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių pasekmes;
Susitarimas dėl išstojimo
50. palankiai vertina 2018 m. vasario 28 d. Komisijos susitarimo dėl išstojimo projektą, kuris daugeliu atžvilgių atitinka Parlamento požiūrį; pažymi, kad susitarimo dėl išstojimo projektas parengtas remiantis 2017 m. gruodžio 8 d. bendra ataskaita, kuriai pritarė abi šalys, ir ES pozicija dėl kitų atsiskyrimo klausimų;
51. palankiai vertina susitarime dėl išstojimo išdėstytas institucines nuostatas ir ginčų sprendimo mechanizmus, įskaitant laikiną išmokų sustabdymą pereinamuoju laikotarpiu, kaip nustatyta susitarimo dėl išstojimo projekto 165 straipsnyje, jeigu nebus įgyvendinami su susitarimu dėl išstojimo susiję įsipareigojimai ir nuostatos;
i) Piliečių teisės
52. palankiai vertina bendrą požiūrį į piliečių teises, kurio laikomasi Komisijos susitarimo dėl išstojimo projekto antroje dalyje, bet primena, kad viena pagrindinių sąlygų tam, kad Parlamentas duotų pritarimą, bus visų neišspręstų klausimų, susijusių su piliečių teisėmis, sprendimas ir užtikrinimas, kad „Brexit’as“ neturės poveikio Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyvenančių ES piliečių ir ES 27 teisėtai gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių teisėms; pritaria tam, kad įtraukta nuoroda dėl būsimų sutuoktinių; atkreipia dėmesį į administracinių procedūrų nuolatinio gyventojo statusui įgyti nuostatas ir primygtinai nurodo, kad šeimoms reikia sudaryti galimybę pradėti procedūrą užpildžius vieną aiškinamojo pobūdžio formą, pagal kurią prievolė įrodyti tektų Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms; pabrėžia, kad Europos Parlamentas tikrins, ar šios procedūros įgyvendinamos sėkmingai ir yra paprastos, aiškios ir nemokamos; primygtinai nurodo užtikrinti Jungtinės Karalystės piliečių, šiuo metu gyvenančių ES 27, teises laisvai judėti visoje ES, taip pat užtikrinti visų piliečių, kuriems bus taikomas susitarimas dėl išstojimo, balsavimo vietos rinkimuose teises; taip pat ragina ES piliečiams, kuriems bus taikomas susitarimas dėl išstojimo, visam gyvenimui suteikti teisę grįžti į Jungtinę Karalystę, apsaugoti nuo išsiuntimo neįgalius piliečius ir jų slaugytojus, taip pat apsaugoti procesines teises, susijusias su išsiuntimu, kaip nurodoma Direktyvoje 2004/38/EB, ir trečiųjų šalių piliečių teises, kaip nustatyta ES teisės aktuose;
53. primygtinai nurodo, kad ES piliečiai, pereinamuoju laikotarpiu atvykstantys į Jungtinę Karalystę, privalo turėti tokias pačias teises kaip ES piliečiai, atvykę prieš prasidedant pereinamajam laikotarpiui; šiomis aplinkybėmis atmeta neseniai Jungtinės Karalystės vyriausybės paskelbtame politikos dokumente pateiktą pasiūlymą, pagal kurį toliau diskriminuojami ES piliečiai, atvykę prieš prasidedant pereinamajam laikotarpiui ir atvykę jam pasibaigus;
54. primena, kad daug Jungtinės Karalystės piliečių kategoriškai nepritaria teisių, kuriomis jie šiuo metu naudojasi pagal SESV 20 straipsnį, praradimui; siūlo ES 27 išnagrinėti, kaip būtų galima sušvelninti šią padėtį atsižvelgiant į ES pirminėje teisėje nustatytus apribojimus ir kartu visapusiškai laikantis abipusiškumo, lygybės, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; pažymi, kad pastaruoju metu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo paprašyta pateikti nuomonę dėl Nyderlandų teismui pateiktos bylos dėl ES pilietybės teisių išsaugojimo Jungtinės Karalystės piliečiams po „Brexit’o“;
ii) Airija ir Šiaurės Airija
55. palankiai vertina Komisijos susitarimo dėl išstojimo projekto protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, kuriuo sudaromos galimybės įgyvendinti apsaugos alternatyvą, nurodytą 2017 m. gruodžio 8 d. bendroje ataskaitoje; pabrėžia, kad šia alternatyva numatomas konkretus sprendimas siekiant išsaugoti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad tarp Šiaurės Airijos ir Airijos neiškiltų fizinė siena, o šios alternatyvos prireiks, jeigu bendrais ES ir Jungtinės Karalystės santykiais arba jeigu konkrečiais Jungtinės Karalystės pasiūlymais nebus prieita prie kitos alternatyvos, kaip nurodyta bendros ataskaitos 49 dalyje;
56. primena, kad svarbūs Jungtinės Karalystės įsipareigojimai užtikrinti, jog nesumažėtų teisių, įskaitant socialines ir demokratines teises, garantijas ir lygias galimybes, kaip nurodoma Didžiojo penktadienio susitarime, laikantis bendros ataskaitos įsipareigojimų; primygtinai nurodo, kad reikia į nacionalinę teisę perkelti visus bendrosios kelionių erdvės ir laisvo ES piliečių judėjimo elementus, kaip įtvirtinta ES teisės aktuose ir Didžiojo penktadienio susitarime;
iii) Pereinamasis laikotarpis
57. primena savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje išdėstytus principus, kad po išstojimo dienos Jungtinė Karalystė nebebus ES institucijų ir organų dalis ir nebegalės prisidėti priimant sprendimus, ir tai, kad pereinamuoju laikotarpiu gali būti tik pratęstas ES acquis, o Jungtinėje Karalystėje toliau taikomos ES reguliavimo, biudžeto, priežiūros, teisminės ir vykdymo užtikrinimo priemonės ir struktūros; visapusiškai palaiko derybų įgaliojimus, nustatytus Europos Vadovų Tarybos derybų gairėse, Komisijos derybų direktyvose ir neseniai šiuo klausimu paskelbtame Komisijos pozicijos dokumente;
58. palankiai vertina ir palaiko susitarimo dėl išstojimo projekto ketvirtąją dalį dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų; primena, kad pereinamuoju laikotarpiu reikėtų toliau taikyti visas Sąjungos teisės aktais piliečiams suteiktas teises; pabrėžia, kad ši nuostata taip pat taikoma pereinamuoju laikotarpiu į Jungtinę Karalystę atvykstantiems ES piliečiams, kurie turėtų naudotis identiškomis teisėmis, ypač išmokų vaikui, šeimos susijungimo ir teisminio teisių gynimo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme srityse;
59. primena, kad bet kokios pereinamojo laikotarpio nuostatos turi visapusiškai atitikti PPO įsipareigojimus siekiant nesutrikdyti prekybos su trečiosiomis šalimis;
60. primygtinai nurodo, kad bet kokie prekybos susitarimai, dėl kurių Jungtinė Karalystė po išstojimo derėsis su trečiosiomis šalimis, gali įsigalioti tik pasibaigus laikotarpiui, kuriuo taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos;
61. primena, kad nuo tos dienos, kai Jungtinė Karalystė išstos iš ES, Jungtinė Karalystė negalės naudotis iš ES arba jos vardu veikiančios valstybės narės arba ES ir valstybėms narėms bendrai veikiant sudarytais tarptautiniais susitarimais; atkreipia dėmesį į tai, kad pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei ir toliau galios šiais susitarimais nustatyti įsipareigojimai; pabrėžia, kad Jungtinei Karalystei iš esmės svarbu siekti sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, su kuriomis sudaryti susitarimai, jeigu ji nori, kad toliau galiotų esamų susitarimų nuostatos, susijusios su Jungtine Karalyste, ir kad Jungtinė Karalystė negalės dalyvauti tais susitarimais numatytose valdymo struktūrose ir sprendimų priėmimo procedūrose;
62. nurodo, kad pereinamojo laikotarpio nuostatas, kaip susitarimo dėl išstojimo dalį, galima įgyvendinti tik įsigaliojus šiam susitarimui;
iv) Kiti atsiskyrimo klausimai
63. ragina neatidėliojant susitarti dėl visų susitarimo dėl išstojimo trečioje dalyje nurodytų atsiskyrimo nuostatų ir primygtinai ragina Jungtinę Karalystę pateikti aiškią poziciją dėl visų neišspręstų klausimų, susijusių su jos tvarkingu išstojimu, tais atvejais, kai tokios pozicijos ji dar nėra pateikusi;
Parengtis
64. pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės įvairiais lygmenimis atlieka svarbų informuotumo didinimo ir parengties darbą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dėl „Brexit’o“ kilusį netikrumą, reikia perspėti ir tinkamai informuoti ne tik ES institucijas, bet ir nacionalines valdžios institucijas, ekonominės veiklos vykdytojus, o ypač – piliečius, kad jie galėtų pasirengti visiems galimiems scenarijams, įskaitant scenarijų, kad nebus pasiektas susitarimas; ypač ragina pradėti vykdyti veiksmus, kuriais galima pasiekti daugiausia sektorių ir suinteresuotų žmonių, be kita ko ir šiose srityse:
– nuolatinės ir saugios prieigos prie veterinariniais ir žmonių gydymo tikslais naudojamų vaistų ir medicinos priemonių pacientams, įskaitant saugų ir nuoseklų radioaktyviųjų izotopų tiekimą, srityje;
– finansinių paslaugų ekonominės veiklos vykdytojams srityje;
– MVĮ ir smulkiųjų ekonominės veiklos vykdytojų, tokių kaip žemės ūkio maisto produktų ir žvejybos produktų, kuriems pirmą kartą istorijoje galėtų būti pradėtos taikyti eksporto procedūros ir tam tikro pobūdžio reikalavimai, įskaitant sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus, gamintojų, prekiaujančių su Jungtine Karalyste, parengties srityje;
– apribojimų ir suvaržymų, kurie gali kilti dėl naujos teisinės sistemos, taikomos keleivių ir prekių transportui, ir poveikio, kurį šie apribojimai ir suvaržymai galėtų sukelti maisto tiekimo, gamybos ir platinimo „pačiu laiku“ komponentams, srityse;
– pajėgumų, susijusių su teisingu ženklinimu, atsekamumu ir tikrąja žemės ūkio ir žvejybos produktų kilmės šalimi, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartų ir vartotojams pateikiama tiksli informacija apie maisto produktus, srityje;
– duomenų apsaugos teisinės sistemos srityje;
– Komisijos vykdomo visapusiško nustatymo, kuriuos ES teisės aktus reikės pakeisti dėl „Brexit’o“, srityje;
°
° °
65. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Europos Sąjungos Tarybai, Europos Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir Jungtinės Karalystės vyriausybei.
GUE / NGL frakcijos pareiškimas dėl rezoliucijos dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų
Esame sunerimę, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė taip priešiškai reagavo į susitarimo dėl išstojimo projektą, kuriuo teisiškai įforminama 2017 m. gruodžio 8 d. bendra ataskaita. Atsižvelgdami į gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją ir gruodžio 15 d. Tarybos gaires apgailestaujame, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė neveikia sąžiningai, ir todėl manome, kad ES turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip užtikrinti, kad pirmuoju etapu prisiimti įsipareigojimai būtų visapusiškai vykdomi ir kuo greičiau tiksliai perkelti į teisės aktus.
Nors rezoliucijos projekte yra teigiamų aspektų, daugiausia – srityse, kuriose frakcijos konstruktyviai bendradarbiavo komitetų lygmeniu, projekte yra ir problemų keliančių aspektų. Iš esmės labiausiai nepritariame rezoliucijos projekto teiginiams, susijusiems su gynyba ir saugumu.
Nepaisant mūsų abejonių dėl kai kurių dalių dėl būsimų santykių, manome, kad itin svarbu, jog frakcijos toliau glaudžiai bendradarbiautų, ypač siekdamos užtikrinti, kad susitarimu dėl išstojimo būtų apgintos ir apsaugotos milijonų piliečių, kuriuos paveiks Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES, teisės, taip pat tai, kad toliau būtų visapusiškai laikomasi Didžiojo penktadienio susitarimo.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0102.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0361.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0490.