PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA)
12.3.2018 - (2018/2633(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Daniele Viotti, Sergio Gaetano Cofferati, Patrizia Toia, Agnes Jongerius, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Udo Bullmann, Josef Weidenholzer S&D frakcijos vardu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 6, 9, 145–161, 173 ir 174 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 14, 15, 21, 23 ir 26 straipsnius ir IV antraštinę dalį,
– atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (1948 m.) ir kitus Jungtinių Tautų dokumentus žmogaus teisių klausimais, ypač į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (1966 m.), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (1966 m.), Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (1965 m.), Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (1979 m.) ir Vaiko teisių konvenciją (1989 m.), Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos (1990 m.) ir Konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių (2006 m.),
– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių įmonių ir socialinės politikos, Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,
– atsižvelgdamas į TDO konvencijas, kuriomis nustatomos visuotinės pagrindinės darbo sąlygos, susijusios su: priverstinio darbo panaikinimu (Nr. 29 ir 105 (1957), asociacijų laisve ir teise vesti kolektyvines derybas (Nr. 87 (1948) ir Nr. 98 (1949), vaikų darbo panaikinimu (Nr. 138 (1973) ir Nr. 182 (1999), ir nediskriminavimu darbe (Nr. 100 (1951) ir Nr. 111 (1958),
– taip pat atsižvelgdamas į TDO konvencijas dėl darbo išlygų viešųjų pirkimų sutartyse (Nr. 94) ir dėl kolektyvinių derybų (Nr. 154),
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo[1],
– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu[2],
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011) 0681),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Naujoji partnerystė“[3] ir 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijas „Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas“[4] ir „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“[5],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose[6], 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl socialinės politikos, pagal kurią skatinami darbo ir socialiniai standartai, išorės aspekto ir dėl Europos įmonių socialinės atsakomybės[7] ir 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo[8],
– atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo[9],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje[10], 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio[11] ir 2017 m. liepos 4 d. dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo[12],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus[13] ir 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją „ES pramonės strategijos parengimas kaip strateginis prioritetas augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti“[14],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d.[15] ir 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijas dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių[16] ir į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo[17],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) yra įmonių atsakomybė už jų daromą poveikį visuomenei, apima daugelį įvairių sričių ir grindžiama skaidrumu, ilgalaikiu požiūriu ir teigiamu dialogu ir santykiais su visais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma darbuotojais; kadangi būtina didinti Europos institucijų ir valstybių narių dalyvavimą skatinant ĮSA imantis teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų priemonių;
B. kadangi Europos Sąjungos veiksmų planas dėl ĮSA baigė galioti 2014 m. ir dar nėra atnaujintas;
C. kadangi Europos pramonė daugelyje pramonės sektorių pirmauja pasaulyje, jos eksporto mastas sudaro daugiau kaip pusę Europos eksporto, jai skiriama maždaug 65 proc. investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, joje sukurta daugiau kaip 50 mln. darbo vietų (tiesiogiai ir netiesiogiai, t. y. 20 proc. Europos darbo vietų); kadangi Europos gamybos pramonės indėlis į ES BVP per pastaruosius 20 metų sumažėjo nuo 19 proc. iki mažiau nei 15,5 proc., be to, taip pat sumažėjo šios pramonės indėlis į darbo vietų kūrimą ir investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; kadangi mūsų pramoninės bazės stiprinimas yra būtinas norint ES išlaikyti ekspertines žinias ir praktinę patirtį ir tam tikslui pasiekti reikalinga veiksminga ir stipri plataus užmojo pramonės strategija;‑
D. kadangi dėl „Embraco“, Brazilijoje įsikūrusios tarptautinės įmonės, priklausančios bendrovei „Whirlpool“, sprendimo uždaryti savo gamyklą Riva di Chieri (Italija), atleisti 497 darbuotojus ir perkelti gamybą į kitą valstybę narę kyla daugelis bendresnių politinių klausimų;
E. kadangi gamykla Riva di Chieri yra pelninga ir jos našumas yra didelis, o sprendimas perkelti gamybą grindžiamas trumpalaikėmis finansinėmis priežastimis, o ne ilgalaikiais ekonominiais sumetimais;‑‑ kadangi įmonės „Embraco“ vadovybė atsisako pradėti prasmingas derybas dėl atleidimo su darbuotojų atstovais ir nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis ir sutiko tik pavėlinti atleidimą;
F. kadangi su įmone „Embraco“ susijusi padėtis yra tik vienas iš daugelio pastarojo meto įmonių uždarymo ir darbuotojų atleidimo atvejų Europos Sąjungoje, neretai susijusių su gamybos perkėlimo į kitą valstybę narę arba vietoves ne Europos Sąjungoje procesais;‑ kadangi tokie procesai turi didelių neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių Europos Sąjungai; kadangi kai kurios tarptautinės įmonės siekia laikytis strategijos, grindžiamos tik trumpalaike finansine grąža, kenkiant ilgalaikiam tvarumui, užimtumui, inovacijoms, investicijoms į MTTP ir įgūdžių atnaujinimui;‑‑
G. kadangi restruktūrizavimo atvejais ĮSA turėtų skatinti įmonių ir suinteresuotųjų subjektų, visų pirma darbuotojų ir vietos valdžios institucijų dialogą, siekiant užtikrinti tęstinį gamyklų eksploatavimą ir užimtumo išsaugojimą; kadangi ĮSA ypač svarbi tais atvejais, kai užimtumas, investicijos ir socialinė sanglauda regionuose priklauso nuo vos kelių didelių įmonių;
H. kadangi ĮSA turėtų atlikti lemiamą vaidmenį formuojant įmonių sprendimų priėmimo procesus;‑ kadangi įmonės „Embraco“ ir „Whirlpool“, nepaisant jų viešo dalyvavimo sprendžiant tvarumo klausimus, pademonstravo didelį ĮSA trūkumą priimant sprendimus dėl gamyklos Riva di Chieri ir santykiuose su suinteresuotaisiais subjektais;
I. kadangi Direktyva (ES) 2017/828 dėl akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimo siekiama, be kita ko, biržinėse įmonėse skatinti sprendimų priėmimo procesus, grindžiamus ilgalaikiu tvarumu ir konkurencingumu, o ne trumpalaikiais sumetimais ir grąža;
J. kadangi SESV 9 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis Sąjungos principas skatinti didelį užimtumą, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi ir užtikrinti aukšto lygio švietimą, mokymą ir žmonių sveikatos apsaugą; kadangi Komisija įsipareigojo pasiekti ES „socialinį AAA reitingą“; kadangi ekonominė ir socialinė politika yra skirta tarnauti žmonėms, be kita ko, skatinant tvarią ir socialiai atsakingą ekonominę veiklą vienodomis sąlygomis, ir kadangi žmonės yra svarbiausias įmonės konkurencingumo ir tinkamo ekonomikos veikimo veiksnys;
K. kadangi socialinis, fiskalinis ar aplinkosauginis dempingas nesuderinamas su Europos vertybėmis, nes kelia pavojų ES piliečių teisių apsaugai, geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų skatinimui, tinkamam vidaus rinkos veikimui ir sąžiningai ekonominės veiklos vykdytojų konkurencijai;
L. kadangi vienas iš pagrindinių ES politikos principų yra socialinė sanglauda, kuri reiškia nuolat vykstantį visiems darbuotojams užtikrinamo darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos lygio suderinimą; kadangi Sąjungoje vis dar esama didelių darbo sąlygų ir užmokesčio skirtumų ir kadangi socialinė konvergencija siekiant aukštesnių standartų yra būtina užtikrinant klestėjimą ir didesnę vidaus paklausą visoje Sąjungoje;
M. kadangi, nepaisant pastarojo meto skandalų ir su jais susijusių protestų, daroma nepakankama pažanga kovojant su tarptautinių įmonių ir fizinių asmenų mokesčių slėpimu ir vengimu ir mokesčių dempingo reiškiniu Europos Sąjungoje;
1. pareiškia, kad įmonių socialinė atsakomybė yra svarbiausias Europos socialinio ir ekonominio modelio elementas; patvirtina, kad pritaria ĮSA apibrėžčiai, pagal kurią tai „įmonių atsakomybė už jų poveikį visuomenei“, kaip numatyta 2011 m. Komisijos komunikate „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“;‑
2. primena, kad Europa yra socialinė rinkos ekonomika, kurios tikslas – pasiekti tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą; primena svarbų tikslą pagal strategiją „Europa 2020“ iki 2020 m. pasiekti 20 proc. sektoriaus bendrojo vidaus produkto;
3. reiškia tvirtą solidarumą ir paramą visiems įmonės „Embraco“, Brazilijoje įsikūrusios bendrovės „Whirlpool“ priklausančios įmonės, gamyklos Riva di Chieri (Italija) darbuotojams ir jų šeimoms, taip pat dalyvaujantiems subrangovams ir atkreipia dėmesį į reikšmingą neigiamą poveikį, kurį gamyklos uždarymas turėtų vietos ekonomikai ir bendruomenei; reikalauja, kad būtų imamasi būtinų priemonių siekiant užtikrinti visų dalyvaujančių darbuotojų užimtumo tęstinumą ir kad gamyklos Riva di Chieri ekonominė ir gamybos veikla būtų užtikrinta ilgalaikėje perspektyvoje;
4. pabrėžia, kad tai tik viena iš kelių pastarojo meto tarptautinių įmonių veiklos perkėlimo atvejų Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų; yra visų pirma susirūpinęs dėl to, kad sprendimų priėmimo procesuose tarptautinėse įmonėse daugiau dėmesio neretai skiriama trumpalaikiams rezultatams ir grąžai akcininkams nei ekonominiam ir socialiniam jų sprendimų poveikiui suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei;‑‑ mano, kad tai prieštarauja Europos vertybėms ĮSA srityje;
5. pažymi, kad, nepaisant įmonių „Embraco“ ir „Whirlpool“ viešų įsipareigojimų užtikrinti tvarumą, įskaitant socialinę atsakomybę, šių įmonių sprendimai dėl gamyklos Riva di Chieri ir jų priėmimo būdai pasižymi nepakankama ĮSA; apgailestauja dėl nepakankamo įmonės „Embraco“ vadovybės dalyvavimo rengiant prasmingas diskusijas ir derybas su darbuotojų atstovais ir nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis;
6. pabrėžia, kad socialiai atsakinga verslo veikla turėtų būti grindžiama: a) produktų ir paslaugų kokybe; b) teigiamu dialogu su visais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma darbuotojais; c) sprendimų priėmimo procesais, kuriais skatinamas ilgalaikis tvarumas ir užtikrinamas pakankamas skaidrumo lygis;‑ d) visapusiu žmogaus ir darbo teisių ir visų taikytinų teisės aktų ir socialinių partnerių kolektyvinių sutarčių paisymu ir e) darbo sąlygų gerinimu;
7. primena, kad socialiai atsakingas požiūris naudingas ne tik visai visuomenei, bet ir įmonėms, nes vartotojai ir investuotojai vis labiau domisi jų perkamų produktų ar paslaugų ir įmonių, į kurias jie investuoja, aplinkosauginiu ir socialiniu poveikiu; pabrėžia, kad, kita vertus, socialiai neatsakingas elgesys gali sukelti didelę žalą įmonių veiklos rezultatams;
8. ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos pristatyti naują veiksmų planą dėl įmonių socialinės atsakomybės; atkreipia dėmesį į tai, kad tokiame veiksmų plane turėtų būti numatytas platesnio užmojo požiūris į ĮSA aprėpiant teisės aktų reikalavimus ir didesnes ataskaitų teikimo prievoles ir veiksmingesnius kontrolės mechanizmus, remiantis su nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva (Direktyva 2014/95/ES) susijusia patirtimi;
9. pabrėžia, kad peržiūrėtame veiksmų plane taip pat turėtų būti pateikta atnaujinta ĮSA apibrėžtis, kurioje būtų atsižvelgiama į pagrindinius principus ir teises, įskaitant numatytąsias Europos socialinėje chartijoje ir TDO svarbiausiuose darbo standartuose, ir skatinamas aukštas užimtumo lygis, kokybiškos darbo sąlygos ir socialinė sanglauda; veiksmų plane taip pat reikėtų numatyti su ĮSA susijusį Europos socialinį ženklą;
10. ragina valstybes nares visiškai išnaudoti galimybę į savo viešųjų pirkimų procedūras įtraukti aplinkosaugos ir socialinius kriterijus, įskaitant ĮSA; ragina Komisiją remti šias iniciatyvas ir padėti keistis geriausia patirtimi šioje srityje;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares remti pastangas JTO lygmeniu parengti privalomą sutartį dėl tarptautinių įmonių ir siekti plataus užmojo susitarimo, kuriuo būtų įsteigti veiksmingi ir įgyvendintini visapusiško žmogaus teisių paisymo tarptautinių įmonių ekonominėje veikloje mechanizmai;
12. pabrėžia, kad ĮSA srityje turi būti pirmiausia galvojama apie kokybiškus darbo santykius įmonėje; yra tvirtai įsitikinęs, kad numatant ir valdant pokyčius ir ieškant pramonės uždavinių sprendimų itin svarbus įmonių ir darbuotojų socialinis dialogas;
13. mano, kad ĮSA taip pat turėtų būti grindžiama išsamesniu darbuotojų informavimu ir dalyvavimu bei konsultavimusi su jais; prašo Komisijos imtis veiksmų šioje srityje, be kita ko, pateikiant pasiūlymą dėl Europos įmonių tarybos direktyvos peržiūros ir padidinant darbuotojų dalyvavimą tvarkant įmonės reikalus; prašo Komisijos pasikonsultuoti su socialiniais partneriais ir kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo teisinės sistemos, laikantis rekomendacijų, pateiktų 2013 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucijoje dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo;
14. mano, kad itin svarbus ĮSA principų elementas turėtų būti įmonių dalyvavimas tobulinant darbuotojų įgūdžius ir praktinę patirtį užtikrinant veiksmingą ir pakankamą mokymąsi visą gyvenimą ir švietimą;
15. mano, kad perkeldamos ekonominę veiklą įmonės turėtų įnešti savo indėlį, taip pat ekonominį, numatant tinkamą alternatyvią veiklą, kuri galėtų būti vykdoma gamyklose ir kuria galėtų užsiimti atitinkami darbuotojai; ragina Komisiją pasiūlyti teisėkūros procedūra priimamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad viešąjį finansavimą gaunančios įmonės privalėtų grąžinti visas tokias gautas lėšas, jeigu nuspręstų perkelti savo veiklą kitur;
16. ragina Komisiją tirti atvejus, kai įmonės nusprendžia perkelti savo gamybos veiklą ES viduje, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad Europos lėšos nebūtų netinkamai naudojamos valstybių narių konkurencijai skatinti; ragina Komisiją taip pat tikrinti, kad valstybės narės netinkamai nenaudotų viešųjų lėšų, visų pirma siekdamos pritraukti įmones iš kitų valstybių narių, be kita ko, socialinio ir mokesčių dempingo priemonėmis;
17. yra įsitikinęs, kad pramonė turėtų būti laikoma strateginės svarbos turtu ilgalaikio ES konkurencingumo ir tvarumo srityje; pabrėžia, kad tik turėdama stiprią ir atsparią pramonę ir į ateitį orientuotą pramonės politiką, būtinas viešąsias investicijas ir paramą ES galės spręsti įvairius ateityje kilsiančius iššūkius, įskaitant pramonės reindustrializaciją, perėjimą prie tvarumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;
18. pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti ES pramoninės bazės konkurencingumą ir ilgalaikį tvarumą ir geriau prognozuoti socialines ekonomines krizės ar galimo veiklos perkėlimo situacijas; pakartoja, kad ekonomikos krizė turėjo didelį poveikį gamybai: prarasta daug darbo vietų, pramoninės praktinės patirties ir pramonės darbuotojų įgūdžių; pabrėžia, kad ES turėtų ginti ir skatinti sektorių ir gamybos įmonių, kaip antai „Embraco“ Riva di Chieri, kurios išlieka konkurencingos Europos ir pasaulio rinkose, pridėtinę vertę;
19. mano, kad būtina užtikrinti vienodas sąlygas visoje ES, ir ragina Komisiją imtis teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų priemonių siekiant kovoti su socialiniu, mokesčių ir aplinkosauginiu dempingu; griežtai smerkia atvejus, kai įmonės nusprendžia perkelti savo ekonominę veiklą, ypač jei ji yra pelninga, dėl mažesnių mokesčių, darbo sąnaudų arba aplinkos standartų; pabrėžia, kad dėl šio reiškinio labai nukenčia vidaus rinkos veikimas ir piliečių pasitikėjimas Europos Sąjunga;
20. ragina Komisiją imtis iniciatyvų siekiant padidinti ES piliečių gyvenimo lygį mažinant ekonominį ir socialinį disbalansą; pabrėžia būtinybę imtis veiksmingų veiksmų, susijusių su socialinėmis problemomis, siekiant pagerinti socialines ir darbo sąlygas ES skatinant didėjančią konvergenciją, be kita ko, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, siekiant išvengti socialinio dempingo ir lenktynių dėl žemesnių darbo standartų;
21. ragina Komisiją remti platesnę kolektyvinių susitarimų aprėptį, vadovaujantis nacionalinėmis valstybių narių tradicijomis ir praktika bei tinkamai atsižvelgiant į socialinių partnerių savarankiškumą; rekomenduoja bendradarbiaujant su socialiniais partneriais nustatyti minimalųjį darbo užmokestį kaip nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį, grindžiamą darbo užmokesčio mediana;
22. apgailestauja dėl to, kad blogiausiu atveju, kai gamybos įmonė užsidaro, daugelyje valstybių narių taikomos gerovės priemonės nėra pakankamos; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą socialinę apsaugą, kuri leistų žmonėms išlikti ekonomiškai aktyviems ir gyventi oriai; ragina Komisiją remti valstybes nares užtikrinant pakankamas nedarbo subsidijas, profesinį rengimą ir mentorystės paslaugas darbo netekusiems asmenims, skiriant ypatingą dėmesį nekvalifikuotiems ir vyresniems nei 50 metų darbuotojams;‑
23. pakartoja, kad atsakingos mokesčių strategijos įgyvendinimas laikytinas ĮSA ramsčiu ir kad agresyvus mokesčių planavimas su ja nesuderinamas; apgailestauja dėl to, kad dauguma įmonių neįtraukia šio komponento į savo ĮSA principus ir ataskaitas; ragina Komisiją įtraukti šį komponentą į atnaujintą veiksmų planą ir tinkamai apibrėžti jo turinį;
24. ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai laikytis Parlamento rekomendacijų veiksmingai kovoti su mokesčio vengimu ir slėpimu ir panaikinti mokesčių dempingą ES viduje, visų pirma numatant viešas ataskaitas pagal šalis ir bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, draudžiant priedangos įmones ir kovojant su mokesčių rojais ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų; pabrėžia, kaip svarbu Europos lygmeniu nustatyti faktinę minimalią pelno mokesčio normą;
25. palankiai vertina Komisijos, kaip kompetentingos konkurencijos institucijos, vaidmenį tebevykstančiuose valstybės pagalbos tyrimuose sprendimų dėl mokesčių klausimais; ragina Komisiją kovojant su žalinga mokesčių praktika visapusiškai išnaudoti savo įgaliojimus pagal ES konkurencijos taisykles ir skirti sankcijas toms valstybėms narėms ir įmonėms, kurios susijusios su tokia praktika ir apskritai mokesčių dempingu ir šis faktas nustatytas; pabrėžia, kad Komisijai reikia skirti daugiau išteklių (finansinių ir personalo) siekiant didinti jos gebėjimą vienu metu atlikti visus reikalingus fiskalinės valstybės pagalbos tyrimus;
26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL L 330, 2014 11 15, p. 1.
- [2] OL L 132, 2017 5 20, p. 1.
- [3] OL C 301E, 2007 12 13, p. 45.
- [4] OL C 24, 2016 1 22, p. 28.
- [5] OL C 24, 2016 1 22, p. 33.
- [6] OL C 99E, 2012 4 3, p. 101.
- [7] OL C 380E, 2012 12 11, p. 39.
- [8] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0298.
- [9] OL C 440, 2015 12 30, p. 23.
- [10] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0346.
- [11] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010.
- [12] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0290.
- [13] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0377.
- [14] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0305.
- [15] OL C 366, 2017 10 27, p. 51.
- [16] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.
- [17] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0491.