PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl įmonių socialinės atsakomybės atsižvelgiant į pastarojo meto įmonės „Embraco“ atvejį
12.3.2018 - (2018/2633(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Marco Affronte, Philippe Lamberts, Terry Reintke Verts/ALE frakcijos vardu
B8‑0156/2018
Europos Parlamento rezoliucija dėl įmonių socialinės atsakomybės atsižvelgiant į pastarojo meto įmonės „Embraco“ atvejį
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6, 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis, 173 ir 174 straipsnius,
– atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 14, 27 ir 30 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją,
– atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo[1],
– atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje[2],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006[3],
– atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės[4],
– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Restruktūrizavimas ir užimtumas. Skatinti užimtumą numatant restruktūrizavimo pasekmes ir reaguojant į jas: Europos Sąjungos vaidmuo“ (KOM(2005) 0120) ir į 2005 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę šiuo klausimu,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatą „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“ (COM(2013) 0882),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo[5],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“[6],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas“[7],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“[8],
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą[9],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“[10],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus[11],
– atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2018 m. vasario mėn. įmonė „Embraco“ paskelbė, kad uždaro savo gamybos padalinį Riva di Kjeryje, Italijoje, ir jį perkelia į Slovakiją, nes, kaip buvo pranešta, Slovakijos vyriausybė pažadėjo suteikti ekonominių ir finansinių paskatų, iš dalies finansuojamų valstybės pagalbos ir Europos Sąjungos lėšomis; kadangi todėl Riva di Kjeryje iš darbo bus atleista beveik 500 darbuotojų;
B. kadangi įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) reiškia, kad įmonės prisiima atsakomybę už savo poveikį visuomenei; kadangi ĮSA yra svarbi ES įmonių ir ES ekonomikos tvarumui, konkurencingumui ir inovacijoms; kadangi ĮSA yra naudinga keliais požiūriais, įskaitant darbuotojų teises, rizikos valdymą ir išlaidų mažinimą;
C. kadangi restruktūrizuojamos įmonės turėtų veikti socialiai atsakingai, nes iš įgytos patirties matyti, kad, norint socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvariai restruktūrizuoti įmonę, reikia palaikyti socialinį dialogą, itin daug dėmesio skiriant darbuotojų informavimui ir konsultavimuisi su jais;
D. kadangi pagal SESV 9 straipsnį ES visose savo veiklos ir politikos srityse turi stengtis skatinti didelį užimtumą, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir kovoti su socialine atskirtimi;
E. kadangi uždaromos didelės įmonės ir dėl to iš darbo atleidžiami darbuotojai dažnai daro neigiamą poveikį vietos lygmeniu įsitvirtinusių subrangovų ir MVĮ tinklui;
F. kadangi pastaraisiais dešimtmečiais darbo našumas didėjo daug sparčiau negu išteklių produktyvumas: iš skaičiavimų matyti, kad darbo jėgos sąnaudos sudaro mažiau kaip 20 proc., o išteklių – 40 proc. gamybos sąnaudų;
G. kadangi keletas stambių gamybos pramonės įmonių įgyvendina strategijas, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama trumpalaikei finansinei naudai, ir kadangi dėl šio nuolatinio spaudimo didinti kapitalo pelningumą mažiau dėmesio skiriama inovacijoms, investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumui, darbo užmokesčiui ir gebėjimų atnaujinimui;
H. kadangi per nuosmukį žaliasis sektorius buvo vienas iš pagrindinių realių darbo vietų kūrėjų ES ir kadangi įmonėse, turinčiose ilgalaikių planų vykdyti veiklą žaliosios ekonomikos sektoriuje, kuriamos atsparesnės darbo vietos; kadangi vien tik energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sektoriuose iki 2020 m. būtų galima sukurti penkis milijonus tiesioginių ir daug daugiau netiesioginių darbo vietų;
I. kadangi būtina laiku parengti darbuotojus pereiti prie efektyvaus išteklių naudojimo ir klimatui nekenkiančios ekonomikos; kadangi ES reikalinga plataus užmojo ir ekologiniu požiūriu veiksminga žalioji pramonės strategija, kad būtų galima atkurti gamybos pajėgumus ir kurti aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamo darbo vietas;
J. kadangi, norint pasiekti 2030 m. darnaus vystymosi tikslus, ĮSA yra labai svarbi;
1. palankiai vertina 2018 m. kovo mėn. pradžioje pasiektą susitarimą, kuriuo, dalyvaujant profesinėms sąjungoms, sustabdytas 497-ių darbuotojų atleidimo iš darbo įmonės „Embraco“ gamybos padalinyje Riva di Kjeryje procesas, siekiant skirti laiko šiam padaliniui reindustrializuoti, ir darbuotojams iki metų pabaigos užtikrintas darbo užmokestis;
2. pabrėžia, kad pirmiausia įmonė turi pasirūpinti atitinkamais darbuotojais ir užtikrinti, kad jie būtų greitai reintegruojami į kokybiškas darbo vietas ir prireikus perkvalifikuojami; be to, mano, kad Italijos vyriausybė turėtų įsikišti ir apsaugoti atitinkamus darbuotojus, jeigu įmonė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, ir kad reikėtų apsvarstyti, ar šiuo tikslu būtų galima pasinaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis;
3. apgailestauja dėl visų atvejų, kad dėl įmonės sprendimo perkelti ar nutraukti vykdomą veiklą darbuotojai praranda darbo vietas ir pajamas; apgailestauja, kad Komisija nepateikė būtinų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų siekiama stiprinti darbuotojų teisių apsaugą įmonių perkėlimo ir masinio atleidimo iš darbo atvejais ir pirmenybę teikti ne vidaus rinkos veikimui, o darbuotojų teisėms;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad veiklos perkėlimas daro poveikį ne vien tik vienos įmonės veiklos sričiai, todėl didėja būtinybė steigti daugiašalius diskusijų socialiniais klausimais forumus;
5. pabrėžia, kad, norint išvengti neigiamo poveikio ekonomikai, socialinei sričiai, aplinkai ir teritorijai arba jį sumažinti iki minimumo, socialiai atsakingam veiklos perkėlimui reikia kuo anksčiau pasiruošti ir šį procesą pradėti vos tik numačius restruktūrizavimo būtinybę;
6. pabrėžia, kad įmonės turi prisiimti visą atsakomybę už savo sprendimus dėl veiklos perkėlimo; mano, kad bet kokį veiklos perkėlimą, įskaitant pasirinktas priemones, numatytas tikslams pasiekti, ir visas alternatyvias galimybes, reikėtų paaiškinti ir pagrįsti; atkreipia dėmesį į būtinybę prasmingai konsultuotis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; reikalauja prieš atliekant bet kokią veiklos perkėlimo operaciją tinkamai ir laiku jai pasirengti, užtikrinant visapusišką ir tinkamą darbuotojų atstovų dalyvavimą visais lygmenimis, kad būtų galima sumažinti neigiamą poveikį ekonomikai, socialinei sričiai, aplinkai ir teritorijai ir užkirsti jam kelią;
7. ragina peržiūrėti 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo, siekiant užtikrinti, kad tais atvejais, kai darbuotojus iš darbo masiškai atleidžia vis dar pelningai dirbančios įmonės, jos prisiimtų finansinę atsakomybę už šalutinio poveikio ekonomikai, socialinei sričiai, aplinkai ir teritorijai mažinimą;
8. pabrėžia, kad ES lėšų negalima naudoti veiklos perkėlimui skatinti: nei tiesiogiai, skatinant gamybines investicijas, nei netiesiogiai, skatinant investicijas į infrastruktūrą; ragina Komisiją nustatyti veiksmingas tokios praktikos prevencijos priemones ir netinkamo lėšų naudojimo atvejais imtis taisomųjų veiksmų;
9. primena, kad, jei paramą gavusi įmonė per penkerius metus nuo tada, kai pasinaudojo ES finansavimu, perkelia veiklą, ji privalo grąžinti iš ES fondų skirtas lėšas; ir toliau reikalauja šį terminą pratęsti iki dešimties metų, kad būtų užtikrinamas iš ES biudžeto skiriamų investicijų tvarumas ir veiksmingumas;
10. primena, kad viešųjų pirkimų direktyvose numatyta į viešųjų pirkimų sutartis įtraukti kokybinius sutarčių sudarymo kriterijus, pavyzdžiui, paskatas taikyti aukštus socialinius, darbo ir aplinkosaugos standartus; taip pat primena, kad nesilaikant tarptautinių socialinių ir darbo sąlygų ir aplinkos apsaugos konvencijų pažeidžiamos viešųjų pirkimų taisyklės;
11. prašo Komisijos per mėnesį pateikti Parlamentui ataskaitą ir nurodyti, ar įmonei „Embraco“, kiek tai sietina su numatomu jos veiklos perkėlimu, buvo skirta bet kokia de minimis valstybės pagalbos ribą viršijanti arba šios ribos neviršijanti viešoji parama, įskaitant su mokesčiais susijusias paskatas, taip pat ar tokią paramą numatoma skirti; prašo Komisijos įvertinti, ar šiomis aplinkybėmis bet kokias mokesčių lengvatas būtų galima laikyti agresyviu mokesčių planavimu arba mokesčių vengimu;
12. ragina valstybes nares, siekiant kovoti su vengimu mokėti pelno mokestį ir užkirsti kelią žalingai mokesčių konkurencijai tarp valstybių narių, skubiai patvirtinti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę; primena, kad, nustačius vienodo paskirstymo formule grindžiamas apmokestinimo teises, įmonės, kurioms taikoma bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės tvarka, ES vidaus rinkoje nebegalėtų naudotis mokesčių dempingu;
13. atkreipia dėmesį į būsimą Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvos peržiūrą; ragina Komisiją pateikti šia peržiūra grindžiamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl šios direktyvos taikymo srities (ypač dėl subrangos grandinių), reikalaujamos teikti informacijos skaidrumo ir palyginamumo ir administracinių procedūrų, būtinų šia direktyva nustatytų įpareigojimų vykdymui užtikrinti;
14. primygtinai ragina didinti privačiojo sektoriaus ĮSA, šiuo tikslu nustatant teisiškai privalomas taisykles; pabrėžia, kad ĮSA turėtų aprėpti tokius aspektus kaip žmogaus teisės, darbo ir užimtumo praktika, aplinkosaugos standartai ir kova su kyšininkavimu bei korupcija, pvz., užtikrinant gerą mokesčių srities valdymą (t. y. skaidrumą, keitimąsi informacija ir sąžiningą konkurenciją mokesčių srityje);
15. susirūpinęs pažymi, kad įgyvendinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus padaryta nedidelė pažanga; ragina ES imtis teisiškai privalomų priemonių ir užtikrinti Europos įmonių ir finansų įstaigų atskaitomybę už pagrindinių teisių pažeidimus, taip pat nustatyti veiksmingus teisių gynimo, skundų teikimo ir sankcijų mechanizmus;
16. mano, kad visais atvejais, kai pažeidžiamos pagrindinės teisės, turėtų būti galima naudotis kolektyvinio teisių gynimo mechanizmais; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES teisės aktų dėl įpareigojamojo ir kompensacinio kolektyvinio teisių gynimo tais atvejais, kai pažeidžiamos bet kokios ES teisės aktuose įtvirtintos teisės, įskaitant darbuotojų teises;
17. dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares konstruktyviai dalyvauti tarpvyriausybinės darbo grupės tarptautinių korporacijų klausimais ir kitų verslo forumų, kuriuose sprendžiami žmogaus teisių klausimai, veikloje, siekiant nustatyti privalomą ir įgyvendinamą JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais grindžiamą reglamentavimo sistemą, kuria būtų nustatoma, kaip įmonės turi užtikrinti žmogaus teises, taip pat jų su socialiniais ir aplinkosaugos standartais susiję įpareigojimai;
18. dar kartą ragina sukurti bendrą ES reindustrializacijos politiką, kuria būtų suderinami tokie aspektai kaip konkurencingumas, tvarumas ir kokybiškas užimtumas, o pramonei būtų sudaromos sąlygos prisidėti prie perėjimo prie tvarios sistemos ir spręsti svarbiausius visuomenės uždavinius; ragina pagrįsti šią politiką aiškiais tikslais ir rodikliais, įskaitant plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo, išteklių valdymo ir kovos su klimato kaita tikslus, taip pat gyvavimo ciklo ir žiedinės ekonomikos principais;
19. įspėja, kad ateityje įmonės galės būti tvarios tik jeigu vykdys veiklą tvarios ekonomikos sąlygomis ir kad negali būti jokių alternatyvų prisitaikymui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamos ateities – tam taip pat būtina išsaugoti pasaulio socialinį ir gamtinį kapitalą, o šiame procese ĮSA turi atlikti lemiamą vaidmenį;
20. pažymi, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos suteikia daug galimybių kurti darbo vietas vietos lygmeniu, kurių negalima perkelti, ir srityse, kurių negalima pakeisti; pažymi, kad esama tvirtų įrodymų, jog, atsižvelgiant į visus aspektus, perėjimas prie žaliosios ekonomikos darys teigiamą poveikį užimtumui, nes tvari ekonominė veikla, pavyzdžiui, energijos taupymas, yra labiau imli darbui negu veikla, kuria ji pakeičiama, ir galėtų suteikti galimybių regionams patiems patenkinti daugiau savo poreikių;
21. mano, kad, siekiant kuo labiau išnaudoti žaliosios ekonomikos teikiamas galimybes kurti realiąsias darbo vietas, labai svarbu dabartiniams darbuotojams suteikti tinkamų galimybių įgyti naujų žiedinės ekonomikos sektoriuje reikalingų įgūdžių ir prisitaikyti prie perėjimo prie tvaresnių gamybos procesų ir produktų; ragina parengti Europos mokymo ir švietimo strategiją, kuria būtų remiamos įmonės, mokslinių tyrimų institutai ir socialiniai partneriai, kartu nagrinėjantys, kokių įgūdžių reikia aplinkos tvarumui užtikrinti;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL L 225, 1998 8 12, p. 16.
- [2] OL L 80, 2002 3 23, p. 29.
- [3] OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
- [4] OL C 39, 2003 2 18, p. 3.
- [5] OL C 440, 2015 12 30, p. 23.
- [6] OL C 36, 2016 1 29, p. 62.
- [7] OL C 24, 2016 1 22, p. 28.
- [8] OL C 24, 2016 1 22, p. 33.
- [9] OL C 482, 2016 12 23, p. 89.
- [10] OL C 265, 2017 8 11, p. 48.
- [11] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0377.