Procedūra : 2018/2633(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0158/2018

Pateikti tekstai :

B8-0158/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/03/2018 - 10.14
CRE 15/03/2018 - 10.14

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 417kWORD 47k
12.3.2018
PE616.104v01-00
 
B8-0158/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) (2018/2633(RSP))


Patrick Le Hyaric, Lola Sánchez Caldentey, Merja Kyllönen, Neoklis Sylikiotis, Takis Hadjigeorgiou, Marina Albiol Guzmán, Paloma López Bermejo, Barbara Spinelli, Younous Omarjee, Ángela Vallina GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) (2018/2633(RSP))  
B8‑0158/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 6, 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis, 173 ir 174 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į SESV 174 straipsnį dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, ypač pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėse,

–  atsižvelgdamas į peržiūrėtą Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 27 ir 30 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje(2),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 22 ir 23 straipsnius dėl ekonominių ir socialinių teisių ir dėl teisės į darbą,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(6),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl plieno pramonės ir bendrovių restruktūrizavimo, perkėlimo ir uždarymo Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų,

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinius principus dėl verslo bendruomenės ir žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

 

A.  kadangi visoje ES skelbiama apie įmonių uždarymą ir darbuotojų atleidimą, kai tuo pačiu metu ekonomika vėl pradeda augti, o akcininkų gaunama vertė yra maksimaliai didelė; kadangi vis dar vykdomas veiklos perkėlimas Sąjungos viduje į pigesnių darbo jėgos vieneto įkainių teritorijas, pvz., įmonių „Carrefour“, „Embraco“, „Kingfisher“, „Castorama“, „Brico-dépôt“ atvejais, kartais netgi prašant aktyviai dalyvauti tuos, kurie praranda darbo vietas;

B.  kadangi įmonių restruktūrizavimas, kuriuo siekiama maksimizuoti pelną akcininkams, lemia kolektyvinį atleidimą iš darbo, dažnai jau ir taip blogas ekonomines sąlygas turinčiuose regionuose, pvz., bendrovė „Siemens“ nusprendė uždaryti objektus Vokietijoje ir Nyderlanduose ir dėl to išnyko 4 400 darbo vietų, o tos pačios bendrovės iš atitinkamų valstybių narių gavo subsidijų ir lėšų;

C.  kadangi daugiašalė Brazilijos įmonė „Embraco“ paskelbė, kad uždarys įmonę netoli Turino Italijoje ir persikels į Slovakiją, kur ji tikisi valstybės pagalbos ir struktūrinių fondų išmokų pavidalu gauti didelių ekonominių ir fiskalinių pranašumų; kadangi „Embraco“ nepatiria krizės, o jos 500 labai specializuotų darbuotojų atleisti iš darbo ne dėl ekonominių priežasčių ir planuojama, kad jie netgi mokys Slovakijos darbuotojus;

D.  kadangi Jungtinės Karalystės įmonė „Kingfisher“ paskelbė, kad savo verslo apskaitos tarnybą perkels į Lenkiją ir iš savo Prancūzijos patronuojamųjų įmonių „Castorama“ ir „Brico-Dépôt“ iškels 446 darbo vietas; kadangi Prancūzijos darbuotojų buvo paprašyta išmokyti savo kolegas iš Lenkijos, kurie Prancūzijos darbuotojus pakeis prieš juos atleidžiant;

E.  kadangi globalizacija suformavo naujas pasaulines vertės kūrimo grandinių schemas, kuriose verslo subjektų tarpusavio konkurencija tapo radikalesnė; kadangi sąžininga prekyba pramoniniais produktais turi būti vykdoma laikantis darbuotojų teisių, aplinkosaugos taisyklių ir kitų socialinių ir fiskalinių standartų;

F.  kadangi su socialiniu, aplinkosauginiu ir fiskaliniu dempingu negalima sutikti, nesvarbu, ar jis taikomas ES viduje, ar mūsų prekybos santykiuose su išorės partneriais;

G.  kadangi nauji vartojimo modeliai gali lemti masinį darbuotojų atleidimą mažmeniniame sektoriuje, pvz., įmonės „Carrefour“ atveju arba paslaugų srityje – daug darbuotojų atleidimo atvejų paskelbta bankininkystės sektoriuje;

H.  kadangi įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) reiškia, kad įmonės prisiima atsakomybę už savo veiklos poveikį visuomenei; kadangi Europos įmonės, organizuodamos savo darbą ir sprendimų priėmimo procesus, turėtų taikyti Europos ĮSA standartus;

I.  kadangi restruktūrizaciją vykdančios bendrovės yra atsakingos už socialinį dialogą, kuris yra svarbiausias restruktūrizacijos procesų elementas, ir turėtų elgtis socialiniu požiūriu atsakingai, nes, kaip matyti iš patirties, socialiniu ir ekonominiu aspektais tvari restruktūrizacija neįmanoma, jei nėra tinkamo socialinio dialogo, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų informavimui, konsultavimuisi su jais ir jų dalyvavimui;

J.  kadangi nuolatinis atviras ir sąžiningas dialogas su socialiniais partneriais tebėra itin svarbus siekiant užtikrinti sklandesnius gamybos ir darbo jėgos pereinamuosius laikotarpius, spręsti psichinės ir fizinės savijautos darbo vietoje problemas ir kurti naujus darbo santykius su darbdaviais, kartu laikantis darbuotojų teisių ir jas stiprinant;

1.  reiškia tvirtą solidarumą su darbuotojais, kuriems gresia įmonių uždarymas ir su darbu susiję pokyčiai, ir reikalauja, kad būtų skubiai imtasi priemonių jiems paremti;

2.  apgailestauja dėl dvigubo neigiamo įmonių restruktūrizavimo planų poveikio, t. y. kolektyvinio atleidimo iš darbo ir viešojo sektoriaus lėšų švaistymo; ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti socialinius įpareigojimus laikytis darbuotojų teisių restruktūrizavimo atveju, kai įmonės yra viešojo sektoriaus lėšų gavėjos, ir griežtai smerkia įmonių uždarymą ir restruktūrizavimo planus, kuriais tūkstančiai darbuotojų paliekami be darbo vietų vien tik siekiant maksimizuoti kapitalo pajamingumą; be to, mano, kad jeigu įmonės persikelia į kitą šalį, jos turėtų būti įpareigotos grąžinti tiesioginio ir netiesioginio viešojo finansavimo lėšas, gautas per ankstesnius dvejus metus;

3.  primena, kad ES struktūrinių fondų lėšos negali būti naudojamos tokiu būdu, kad būtų tiesiogiai ar netiesiogiai remiamas paslaugų ar gamybos perkėlimas į kitas valstybes nares;

4.  smerkia trumpalaikį požiūrį, kuriuo pirmenybė teikiama netvaraus lygio kapitalo grąžai ir akcininkų dividendams, o ne investicijoms ir atsakomybei darbuotojų ir vietos bendruomenių atžvilgiu;

5.  atmeta bet kokią darbuotojų tarpusavio konkurencijos dėl savo teisių ar įmonių tarpusavio konkurencijos socialiniais, aplinkosaugos ir fiskaliniais klausimais koncepciją ir smerkia visų formų socialinį ir ekonominį dempingą;

6.  ragina geriau užtikrinti darbo teisės nuostatų vykdymą valstybėse narėse pasitelkiant darbo inspekcijas ir ragina imtis veiksmingų priemonių, kad darbo teisės nuostatos būtų vykdomos tarpvalstybinės darbo struktūros srityje, pavyzdžiui, sukuriant Europos darbo inspekcijų pajėgas;

7.  ragina Komisiją parengti Europos nemokumo bylų sistemą, kurią taikant didžiausias dėmesys būtų sutelkiamas ne tik į kreditorius, bet ir į darbuotojus, ir būtų siekiama išsaugoti kuo daugiau darbo vietų;

8.  ragina Komisiją persvarstyti konkurencijos politiką ir valstybės pagalbos taisykles, kad būtų sudarytos palankios sąlygos valstybės intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama išlaikyti socialinę ir regioninę sanglaudą, gerinti darbo ir aplinkosaugos standartus bei spręsti visuomenės sveikatos problemas;

9.  primena, kad pirmoji įmonių pareiga visuomenei yra mokėti mokesčius; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visapusiškai išplėsti ataskaitų apie kiekvieną šalį teikimą ir nustatyti griežtesnius informavimo įpareigojimus valstybėse narėse veiklą nutraukiančioms arba nemokumą skelbiančioms įmonėms;

10.  primygtinai ragina valstybes nares susigrąžinti visas lėšas, išmokėtas kaip paramą įmonėms – subsidijas, mokesčių lengvatas, žemės kainų sumažinimus ir kt., kai įmonė nusprendžia perkelti veiklą arba uždaryti gamyklas, ir teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis užtikrinti pakankamą socialinę apsaugą, darbo sąlygas ir deramą darbo užmokestį, taip pat apsaugą nuo neteisingo atleidimo iš darbo;

11.  ragina griežtinti arba geriau įgyvendinti įstatymus, kuriais reglamentuojamas neteisingas atleidimas iš darbo; pabrėžia, kad kolektyvinis atleidimas iš darbo dėl ekonominių priežasčių turėtų būti draudžiamas tais atvejais, kai įmonė arba korporacija vykdo sėkmingą ekonominę veiklą ir (arba) jos vienintelis motyvas yra padidinti pelną;

12.  ragina valstybes nares, laikantis nacionalinės teisės aktų ir praktikos, nustatyti minimalias darbo užmokesčio ribas – nacionalinį minimalų darbo užmokestį – ir vengti tarpusavio konkurencijos darbo užmokesčio aspektu;

13.  pabrėžia esminį ĮSA vaidmenį užtikrinant tvarų ekonomikos augimą Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje; primygtinai ragina Komisiją patvirtinti naują strategiją dėl ĮSA, pagal kurią būtų nustatyti griežtesni ataskaitų teikimo ir atitikties reikalavimai, ir primygtinai ragina valstybes nares remti ĮSA skatinimą;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti privalomas priemones, kuriomis įmonės būtų priverčiamos į savo sprendimus dėl veiklos perkėlimo integruoti socialines sąnaudas;

15.  ragina Komisiją užtikrinti naują išsamią ir visapusišką Europos sistemą, apimančią socialines, aplinkosaugos ir vietos įmonių pareigas ir taikytiną ES veikiančioms įmonėms ir už Sąjungos ribų veikiantiems Sąjungos subjektams;

16.  pabrėžia, kad ES ĮSA standartai negali būti įvykdyti, kai įmonė perkelia gamybą nepaisydama savo ekonominių sprendimų socialinių padarinių; ragina nustatyti privalomas priemones, kuriomis įmonės būtų priverčiamos į savo sprendimus dėl veiklos perkėlimo integruoti socialines sąnaudas;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad ĮSA taikymą reikia išplėsti įtraukiant naujas sritis, pvz., darbo organizavimą, lygias galimybes ir socialinės įtraukties, antidiskriminacines priemones, išsilavinimo bei mokymosi visą gyvenimą vystymą; pabrėžia, kad ĮSA turėtų apimti, pvz., darbo vietų kokybę, vienodą darbo užmokestį, lyčių lygybę, galimybes siekti karjeros, ir skatinti naujovių projektus, siekiant padėti pereiti prie tvarios ekonomikos;

18.  primena, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) galimai suteiktos pagalbos negalima naudoti darbuotojų atleidimui palengvinti, ir primygtinai ragina šio fondo lėšomis palengvinti darbuotojams galimybes išlaikyti darbo vietas;

19.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad mokymui ir atkūrimo veiksmams būtų skirtas pakankamas finansavimas ir kad taip būtų palengvinti kritiniai įvairių Europos pramonės šakų pereinamieji laikotarpiai, ir primygtinai reikalauja, kad EGF lėšomis darbuotojams būtų padedama perimti gamyklas siekiant išsaugoti darbo vietas, o ne palengvinti objektų uždarymą;

20.  ragina pertvarkyti EGF į Europos prisitaikymo prie globalizacijos ir skaitmeninimo padarinių fondą, finansuojantį išankstinius mokymus, permokymo kursus ir specializuotas paslaugas darbo vietą praradusiems arba dėl pakeitimų darbo vietoje ją galintiems prarasti darbuotojams;

21.  ragina Komisiją sukurti Europos socialinės ir aplinkos raidos fondą, kuris, pasitelkdamas obligacijų emisijas ir ECB kreditinę paramą, investuotų į gamybos priemonių ir darbuotojų įgūdžių transformaciją Europos lygmeniu – taip būtų siekiama pasitikti gamybos ir darbo permainas, kad jos taptų socialinės ir aplinkosauginės pažangos šaltiniais;

22.  ragina Komisiją atšaukti asignavimus iš struktūrinių fondų, jeigu valstybė narė juos naudoja iškreiptu ir neteisėtu būdu, sudarydama sąlygas socialiniam dempingui nacionaliniu lygmeniu arba jį plėsdama;

23.  ragina tiek ES, tiek valstybes nares:

•  išsaugoti darbo vietas išvengiant nepagrįsto darbuotojų atleidimo ir optimizuojant esamus aukšto lygio profesinius įgūdžius, o kartu apribojant akcininkų dividendus;

•  užtikrinti finansinių pervedimų iš Europos patronuojamosios įmonės į JAV patronuojančiąją įmonę arba į mokesčių rojus skaidrumą;

•  taikyti įmonėms sankcijas, jeigu jos toliau vykdo savo restruktūrizavimo planus;

24.  primygtinai ragina ES ir valstybes nares, siekiant tinkamai spręsti tarpvalstybinių įmonių piktnaudžiavimo problemą, stengtis sudaryti susitarimą dėl Jungtinių Tautų privalomos sutarties dėl tarpvalstybinių įmonių, kuri šiuo metu svarstoma JT Žmogaus teisių taryboje; taigi ragina ekonomines, socialines ir kultūrines teises įtraukti į šio susitarimo taikymo sritį;

25.  atkreipia dėmesį į socialinių partnerių vaidmenį kuriant nuoseklią pramonės strategiją, į kurią reikia įtraukti socialinį aspektą, siekiant užtikrinti, kad dabartinė pramonės pertvarka nekenktų darbuotojų teisėms;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016) 0377.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016) 0346.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2017) 0010.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2016) 0317.

(5)

OL C 289, 2016 8 9, p. 19.

(6)

OL C 440, 2015 12 30, p. 23.

Atnaujinta: 2018 m. kovo 15 d.Teisinė informacija - Privatumo politika