PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl vaikų migrantų apsaugos
25.4.2018 - (2018/2666(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį
Anna Maria Corazza Bildt, Roberta Metsola, Ivo Belet PPE frakcijos vardu
Caterina Chinnici, Enrique Guerrero Salom, Sylvie Guillaume, Monika Beňová, Juan Fernando López Aguilar, Ana Gomes, Miltiadis Kyrkos, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy S&D frakcijos vardu
Cecilia Wikström, Nathalie Griesbeck, Hilde Vautmans, Sophia in ‘t Veld, Angelika Mlinar, Gérard Deprez ALDE frakcijos vardu
Jean Lambert Verts/ALE frakcijos vardu
Cornelia Ernst, Sofia Sakorafa, Stefan Eck, Merja Kyllönen, Eleonora Forenza, Nikolaos Chountis, Barbara Spinelli, Dimitrios Papadimoulis, Stelios Kouloglou GUE / NGL frakcijos vardu
Laura Ferrara, Ignazio Corrao, Fabio Massimo Castaldo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Vaikų migrantų apsauga“ (COM(2017)0211),
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl vaikų migrantų apsaugos,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų“[1],
– atsižvelgdamas į JT vaiko teisių komiteto 2017 m. birželio 21 d. Bendrosios pastabos Nr. 21 (2017) dėl vaikų gatvėse 44 dalį[2],
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos „Pasirūpinti kiekvienu vaiku“,
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių[3],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją[4],
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu[5],
– atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 12 d., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-550 /16 A, S prieš Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie, EU:C:2018:248[6],
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl vaikų migrantų apsaugos (O-000031 – B8-0016/2018),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi, UNICEF duomenimis, Europoje gyvena maždaug 5,4 mln. migrantų vaikų[7]; kadangi, remiantis naujausiais Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, 2017 m. į Graikiją, Italiją, Ispaniją ir Bulgariją atvyko 32 039 vaikai; kadangi 46 proc. jų buvo nelydimi ar atskirti vaikai, o likusieji 54 proc. – lydimi tėvų arba kitų globėjų; kadangi pranešta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. devyniose valstybėse narėse 821 vaikas buvo laikomas sulaikymo įstaigose; kadangi dauguma valstybių narių nesuteikia ir sistemingai nerenka duomenų apie vaikus, laikomus imigrantų sulaikymo įstaigose[8];
B. kadangi praėjus vieniems metams nuo Komisijos komunikato „Vaikų migrantų apsauga“ paskelbimo 2017 m. balandžio 12 d. valstybės narės vis dar susiduria su šiame komunikate pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo problemomis;
C. kadangi dėl patikimos informacijos trūkumo, ilgų šeimos susijungimo ir globėjų skyrimo procedūrų, taip pat baimės būti sulaikytiems, išsiųstiems į kilmės šalis arba perkeltiems vaikai slepiasi ir taip jiems kyla prekybos žmonėmis, smurto ir išnaudojimo pavojus;
D. kadangi dėl vaiko apsaugos tarnybų ir vaikams skirtos veiklos trūkumo priėmimo centruose daromas neigiamas poveikis vaikų psichikos sveikatai;
E. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir JT vaiko teisių konvencijoje reikalaujama, kad vykdant visus veiksmus, susijusius su vaikais, pirmiausia būtų vadovaujamasi vaiko interesais;
F. kadangi, remiantis naujausiais lyginamaisiais tyrimais[9], valstybės narės skirtingu tempu integruoja vaikus prieglobsčio prašytojus į mokyklas, o kai kuriais atvejais – praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo prieglobsčio prašymo pateikimo ir vyresni vaikai susiduria su ypatingais sunkumais;
G. kadangi, remiantis 2016 m. Prieglobsčio informacijos duomenų bazės ataskaita, dažnai kyla problemų siekiant pradėti prieglobsčio procedūras ir dėl to gali būti toliau labai vėluojama jas vykdyti[10];
H. kadangi kai kurios valstybės narės vis dar susiduria su sunkumais vertinant amžių ir apsaugant vaikus, kurie nepateikia prieglobsčio prašymo;
I. kadangi, remiantis pastarąja Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ataskaita dėl seksualiai išnaudotų migrantų atvykimo, manoma, kad 80 proc. iš Nigerijos centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvykstančių mergaičių – jų skaičius išaugo nuo 1 454 (2014 m.) iki 11 009 (2016 m.) – yra prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais potencialios aukos; kadangi valstybės narės susiduria su sunkumais nustatant ir remiant mergaites, kurios nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo;
J. kadangi vaikų bepilietybė kelia didelių problemų žmogaus teisių aspektu ir dėl to vėluojama vykdyti vaikų statuso nustatymo Europos Sąjungoje procedūras ir vaikams nesuteikiamos galimybės pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis ir teisėmis;
1. pabrėžia, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų migracijos arba pabėgėlio statuso, visų pirma gali naudotis visomis JT vaiko teisių konvencijoje įtvirtintomis teisėmis;
2. yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turėtų padėti valstybėms narėms priimti ir tinkamai įgyvendinti holistinį teisėmis pagrįstą požiūrį visose su vaikais susijusiose politikos srityse;
3. pabrėžia, kad svarbu sukurti atskirą planą, grindžiamą kiekvieno vaiko poreikiais ir kitu konkrečiu pažeidžiamumu, atsižvelgiant į tai, kad siekiant vaiko gyvenimo kokybės ir gerovės taip pat reikia užtikrinti ankstyvą integraciją, bendruomenės paramos sistemą ir galimybes panaudoti visą savo potencialą; laikosi nuomonės, kad taikant tokį požiūrį taip pat buvo veiksmingai užkertamas kelias vaikų dingimui;
4. ragina valstybes nares įgyvendinti principą, kad priimant visus su vaikais, nepaisant jų statuso, susijusius sprendimus, būtų vadovaujamasi vaiko interesais;
5. pabrėžia, kad visa būtina informacija apie vaiko teises ir apsaugos procedūras bei galimybes vaikams turėtų būti pateikta jiems suprantamu būdu, atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir jiems suprantama kalba; ragina Europos prieglobsčio paramos biurą padėti valstybėms narėms parengti tinkamą priėmimo medžiagą, skirtą vaikams informuoti;
6. primygtinai ragina valstybes nares paspartinti globėjų arba laikinų globėjų tik atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams skyrimo procedūras;
7. primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi tik atvykę vaikai turėtų galimybę kreiptis į vaiko apsaugos pareigūnus, be kita ko, migrantų antplūdžio vietose, specialiai vaikams įrengtuose apgyvendinimo centruose ir pasienio įleidimo punktuose;
8. ragina valstybes nares garantuoti, kad visiems asmenims, o ypač nelydimiems nepilnamečiams, būtų suteikta ori gyvenamoji vieta ir sveikatos priežiūros paslaugos, ir užtikrinti visas galimybes gauti formaliojo ir įtraukaus švietimo paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kaip tos valstybės vaikai, įskaitant tokias parengiamąsias priemones, kaip kalbų kursai, kad būtų užtikrinta vaikų integracija į priimančiąsias visuomenes visu jų buvimo valstybės narės teritorijoje laikotarpiu;
9. primena, kad nelydimi nepilnamečiai turėtų būti apgyvendinami tik jiems skirtuose centruose, kad būtų išvengta smurto ir seksualinės prievartos rizikos;
10. ragina teikti pirmenybę tam, kad iš Graikijos ir Italijos būtų perkelti likę nelydimi nepilnamečiai, kurie atitinka ES perkėlimo sprendimų reikalavimus; ragina sukurti struktūras siekiant toliau perkelti vaikus iš atvykimo valstybių narių, kai tai atitinka jų interesus;
11. pripažįsta esminį vietos ir regioninių valdžios institucijų, kurios pirmosios priima ir integruoja migrantų vaikus, nepaisant ribotų išteklių, atliekamą vaidmenį; ragina valstybes nares stiprinti migrantų vaikų, ypač nelydimų nepilnamečių, priėmimo pajėgumus ir skirti tam pakankamai išteklių;
12. ragina valstybes nares nuolat skirti pakankamai lėšų ir remti vietos ir regionines valdžios institucijas, taip pat užtikrinti, kad būtų galima naudotis europiniu, pvz., Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), finansavimu;
13. primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant vykdyti visas dar nepradėtas šeimos susijungimo procedūras;
14. pabrėžia, kad vaikai negali būti sulaikyti dėl imigracijos, ir ragina valstybes nares apgyvendinti visus vaikus ir šeimas su vaikais su laisvės atėmimu nesusijusiose bendruomeninėse vietose, kol sprendžiama dėl jų imigracijos statuso;
15. laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų vykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš tas valstybes nares, kuriose ilgam laikotarpiui ir sistemingai sulaikomi imigrantų vaikai ir jų šeimos, kad būtų užtikrintas vaikų pagrindinių teisių paisymas;
16. pabrėžia, kad, siekiant spręsti vaikų psichikos sveikatos problemas, valstybės narės turi nedelsiant investuoti į psichologinę ir psichiatrinę pagalbą bei reabilitaciją;
17. pabrėžia, kad svarbu sukurti tvirtą nustatymo ir registravimo sistemą, grindžiamą vaiko interesais, kad būtų užtikrintas vaikų patekimas į nacionalines apsaugos sistemas ir išlikimas jose, taikant į vaiką orientuotą požiūrį per visą procedūrą, visapusiškai laikantis JT vaiko teisių konvencijos;
18. ragina valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais dėl amžiaus vertinimo procedūrų, kad būtų nustatyti aukšti amžiaus vertinimo proceso standartai visoje ES; pabrėžia, kad vaikų sveikatos patikrinimai turi būti atliekami taip, kad nebūtų privatumą pažeidžiantys ir būtų paisoma vaiko orumo;
19. be to, ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir užtikrinti tvirtesnį teisėsaugos ir vaiko apsaugos institucijų bendradarbiavimą siekiant surasti ir apsaugoti dingusius vaikus, tuo pačiu metu užtikrinant, kad visų pirma visuomet būtų atsižvelgiama į vaiko interesus;
20. apgailestauja dėl nuolatinio ir plačiai paplitusio vaikų bepilietybės reiškinio; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad vaikų bepilietybės problema būtų tinkamai sprendžiama nacionaliniuose teisės aktuose, visapusiškai laikantis JT vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio;
21. pripažįsta, kad valstybės narės ir Komisija padarė pažangą kurdamos Europos globos institucijų tinklą, ir ragina valstybes nares jį paremti;
22. pabrėžia, kad visi su vaikais dirbantys subjektai negali turėti patvirtintų įrašų apie teistumą, ypač dėl įvairių nusikaltimų ar pažeidimų vaikų atžvilgiu; ragina valstybes nares nuolat teikti tinkamą mokymą apie nelydimų nepilnamečių teises ir poreikius, be kita ko, apie visus taikytinus vaikų apsaugos standartus;
23. ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, be kita ko, stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, siekiant nustatyti vaikus, kurie yra prekybos žmonėmis, prievartos ir visų formų išnaudojimo aukos, ir visiems nukentėjusiems vaikams užtikrinti vienodas galimybes gauti paramos aukoms paslaugas; pripažįsta, kad ypatinga problema kyla dėl mergaičių išnaudojimo prostitucijos tikslais;
24. pabrėžia, kad sukūrus naujus saugius ir teisėtus maršrutus Sąjunga ir valstybės narės galėtų geriau patenkinti apsaugos poreikius, ypač susijusius su vaikais, ir išardyti neteisėto žmonių gabenimo verslo modelius;
25. ragina valstybes nares nedelsiant dėti daugiau pastangų ir bendrai kovoti su įvairių formų organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą vaikais, kovoti su nebaudžiamumu ir užtikrinti, kad tokių nusikaltimų vykdytojai, ES ar ne ES piliečiai, būtų kuo greičiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
26. mano, kad biudžeto laikotarpiu po 2020 m. vaikų migrantų teisėms turėtų būti skiriama pirmenybė, laikantis 2017 m. Komisijos komunikato „Vaikų migrantų apsauga“, darnaus vystymosi tikslų ir Komisijos priemonių rinkinio dėl ES lėšų naudojimo migrantų kilmės asmenų integracijos tikslais nuostatų;
27. ragina valstybes nares didinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, keitimąsi informacija ir koordinavimą tarp valstybių narių įvairių tarnybų, kad būtų panaikintos spragos ir užtikrinta, kad vaikų apsaugos sistemos būtų tinkamos ir nesuskaidytos;
28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.
- [1] JT rezoliucija A/RES/71/1, http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/71/1
- [2] https://www.streetchildrenresources.org/resources/general-comment-no-21-2017-on-children-in-street-situations/
- [3] OL C 289, 2016 8 9, p. 57.
- [4] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0102.
- [5] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0329.
- [6] https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2018-04/cp180040en.pdf
- [7] https://www.unicef.org/publications/files/Uprooted_growing_crisis_for_refugee_and_migrant_children.pdf
- [8] http://fra.europa.eu/en/publication/2017/child-migrant-detention
- [9] ‘Pasaulinio pažangos forumo Migracijos politikos grupės ir Europos politikos tinklo SIRIUS tyrimas „#Backtoschool“ www.globalprogressiveforum.org/backtoschool.
- [10] 2016 m. Prieglobsčio informacijos duomenų bazės (AIDA) ataskaita (p. 3).