Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0220/2018Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0220/2018
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti į rinką maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto

25.4.2018 - (D055630–01 – 2018/2651(RSP))

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Atsakingas Parlamento narys: Bart Staes Guillaume Balas, Lynn Boylan, Eleonora Evi, Sirpa Pietikäinen, Valentinas Mazuronis

Procedūra : 2018/2651(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0220/2018
Pateikti tekstai :
B8-0220/2018
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B8-0220/2018

Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti į rinką maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto

(D055630–01 – 2018/2651(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti į rinką maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projektą (D055630-01),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų[1],visų pirma, į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. kovo 19 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 straipsnį[2],

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2017 m. spalio 26 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. lapkričio 16 d.[3],

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama dėl leidimo teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus[4],

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2004 m. lapkričio 12 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius įmonė KWS SAAT AG ir įmonė „Monsanto Europe S.A.“ pateikė kompetentingoms Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms paraišką dėl maisto produktų, maisto komponentų ir pašarų, pagamintų iš H7-1 cukrinių runkelių (genetiškai modifikuoti (GM) cukriniai runkeliai H7-1), pateikimo į rinką;

B.  kadangi Komisijos sprendimu 2007/692/EB[5] buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1; kadangi prieš tai, t. y. 2006 m. gruodžio 5 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2006 m. gruodžio 14 d. (toliau – EFSA 2006)[6];

C.  kadangi 2016 m. spalio 20 d. įmonė KWS SAAT AG ir įmonė „Monsanto Europe S.A.“ bendrai pateikė paraišką dėl suteikto leidimo pratęsimo pagal Komisijos sprendimą 2007/692/EB;

D.  kadangi 2017 m. spalio 26 d. EFSA pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. lapkričio 16 d. (toliau – EFSA 2017)[7];

E.  kadangi paraiška dėl pratęsimo apima maistą ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų H7–1 cukrinių runkelių, arba maistą, kurio sudėtyje yra iš genetiškai modifikuotų H7–1 cukrinių runkelių pagamintų ingredientų, skirtus importui ir perdirbimui[8]; kadangi šių produktų pavyzdžiai apima cukrų, sirupą, džiovintas išspaudas ir melasą, ir visi šie produktai pagaminami iš cukrinių runkelių šaknų; kadangi išspaudos ir melasa naudojami, be kita ko, pašarams[9];

F.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ar pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai ir kad Komisija, rengdama savo sprendimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

G.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų dėl nuomonių EFSA 2006[10] ir EFSA 2017[11]; kadangi valstybės narės kritikuoja, be kita ko, tai, kad nebuvo atlikta testų naudojant šaknų dalis, kurios dažnai sumaišomos su melasa ir pateikiamos kaip pašarai granulių forma, kad trijų savaičių pašarų veiksmingumo tyrimas, atliktas su avimis, negali būti laikomas reprezentatyviu, nes neaišku, ar buvo įvertinti toksikologiniu požiūriu svarbūs parametrai, kad nepateikta jokių mokslinių įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog baltymo poveikis žmonėms bus nereikšmingas, kad, atsižvelgiant į alergijos riziką, nebuvo atlikta paties genetiškai modifikuoto organizmo (GMO) eksperimentinių tyrimų, kad tyrimai, atlikti naudojant izoliuotą baltymą, nėra įtikinamas įrodymas dėl nekenksmingumo ir kad sudėties analizėje trūksta duomenų dėl fosforo ir magnio, kuriuos pateikti rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija;

H.  kadangi genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 sudėtyje yra CP4 EPSPS baltymo, kuris suteikia atsparumą glifosatui; kadangi atitinkamai numatoma, kad genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 augalai bus apdorojami didesnėmis ir pakartotinėmis glifosato dozėmis, o dėl to ne tik padidės jo liekanų kiekiai nuimame derliuje, bet ir gali būti padarytas poveikis augalų sudėčiai ir jų agronominėms savybėms;

I.  kadangi, nors glifosatas paprastai yra purškiamas ant augalų lapų, jis gali kauptis šaknyse dėl translokacijos per augalą arba absorbcijos per dirvožemį; kadangi glifosato absorbcija per šaknis pastebėta keliose kultūrinių augalų rūšyse, be kita ko, runkeliuose; kadangi poveikio trasa yra svarbi, nes šaknys – daugiausia glifosato sulaikanti dalis lauko nuotėkio metu[12];

J.  kadangi informacija apie herbicidų liekanų koncentraciją ir metabolitus, taip pat jų pasiskirstymą visame augale yra nepaprastai svarbi siekiant atlikti išsamų herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą; kadangi, anot EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės, liekanų koncentracija nepriklauso grupės kompetencijai; kadangi EFSA neįvertino glifosato liekanų ant genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 ir bet kokio galimo jų sudėties ir agronominių savybių pokyčio dėl glifosato poveikio;

K.  kadangi apskritai, EFSA Pesticidų specialistų grupės teigimu, negalima padaryti išvadų dėl liekanų, liekančių po genetiškai modifikuotų augalų purškimo glifosato preparatais, saugumo[13]; kadangi komerciniuose purškiamojo glifosato preparatuose naudojami priedai ir jų mišiniai gali pasirodyti esą toksiškesni nei vien tik naudojama veiklioji medžiaga[14]; kadangi Sąjunga jau pašalino iš rinkos priedą, žinomą kaip polietoksiluoto lajaus aminas, kilus susirūpinimui dėl jo toksiškumo; kadangi, nepaisant to, problemų keliantys priedai ir mišiniai vis dar galbūt leidžiami šalyse, kuriose auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai H7-1 (JAV, Kanada ir Japonija);

L.  kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti jokiai kategorijai; kadangi, priešingai, 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų; kadangi Parlamentas įsteigė specialųjį komitetą Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros klausimais, kuris padės nustatyti, ar EFSA ir ECHA laikėsi atitinkamų tarptautinių mokslinių standartų ir ar pramonė padarė netinkamą įtaką Sąjungos agentūrų išvadoms dėl glifosato kancerogeniškumo;

M.  kadangi šiuo metu Komisija nereikalauja, kad valstybės narės vertintų glifosato liekanas ant cukrinių runkelių, siekiant užtikrinti atitiktį didžiausiai leidžiamajai liekanų koncentracijai pagal 2018, 2019 ir 2020 m. suderintą daugiametę kontrolės programą, laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/660[15]; kadangi, be to, valstybės narės nevertins glifosato liekanų ant cukrinių runkelių, siekiant užtikrinti atitiktį didžiausiai leidžiamajai liekanų koncentracijai pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/555[16]; kadangi todėl nežinoma, ar glifosato liekanos ant importuojamų genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 atitinka Sąjungos didžiausią leidžiamąją liekanų koncentraciją;

N.  kadangi EFSA padarė išvadą, kad visais, išskyrus vieną, reprezentatyvaus glifosato naudojimo apdorojant tradicinius augalus (t. y. ne genetiškai modifikuotus augalus) atvejais buvo keliamas pavojus netiksliniams laukiniams sausumos stuburiniams gyvūnams, ir taip pat nustatė didelę ilgalaikę riziką žinduoliams kai kuriais pagrindiniais naudojimo apdorojant tradicinius augalus atvejais[17]; kadangi ECHA klasifikavo glifosatą kaip toksišką medžiagą vandens organizmams, kurios poveikis yra ilgalaikis; kadangi neigiamas glifosato naudojimo poveikis biologinei įvairovei ir aplinkai yra plačiai patvirtintas dokumentais; kadangi, pavyzdžiui, 2017 m. JAV tyrime nustatyta neigiama glifosato naudojimo ir suaugusių drugelių monarchų gausos koreliacija, ypač regionuose, kuriuose sutelkta daug žemės ūkio veiklos[18];

O.  kadangi pakartotinis leidimas dėl genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 pateikimo rinkai lems tai, kad bus toliau kuriama jo auginimo trečiosiose šalyse paklausa; kadangi, kaip minėta pirmiau, palyginti su genetiškai nemodifikuotais augalais, herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams apdoroti naudojamos didesnės ir pakartotinės herbicido dozės, nes jie buvo specialiai sukurti šiuo tikslu;

P.  kadangi Sąjunga yra JT biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusi šalis ir šią konvenciją pasirašiusios šalys privalo užtikrinti, kad jų jurisdikcijoje vykdoma arba kontroliuojama veikla nebūtų kenkiama kitų valstybių arba rajonų, esančių už nacionalinės jurisdikcijos galiojimo ribų, aplinkai[19]; kadangi sprendimas dėl genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 leidimo atnaujinimo priklauso Sąjungos jurisdikcijai;

Q.  kadangi genetiškai modifikuotų augalų, atsparių keliems atrinktiems herbicidams, kūrimą daugiausia lemia sparti glifosatui atsparių piktžolių evoliucija šalyse, kuriose auginama labai daug genetiškai modifikuotų augalų; kadangi 2015 m. visame pasaulyje buvo bent 29 glifosatui atsparios piktžolių rūšys[20];

R.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. kovo 19 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti;

S.  kadangi Komisija ne kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker taip pat apgailestavo dėl šios praktikos kaip nedemokratiškos[21];

T.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

U.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri susiformuotų apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas, visų pirma jo nuostatos tokiais jautriais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, būtų pripažįstamas netinkamu;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais[22], siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ypač ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimus pagal JT biologinės įvairovės konvenciją ir sustabdyti visą genetiškai modifikuotų augalų, kurie yra atsparūs glifosatui, importą;

6.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo dėl jokių herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų, jei neatliktas visapusiškas liekanų po purškimo papildomais herbicidais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

7.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą nepriklausomai nuo to, ar genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti maistui ir pašarams;

8.  pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą rengiant Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, siekiant užtikrinti, kad jeigu, be kita ko, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateiktų nuomonės dėl auginimui arba maistui ir pašarams skirtų GMO patvirtinimo, Komisija atsiimtų pasiūlymą; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

Atnaujinta: 2018 m. gegužės 2 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika