PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Nikaragvoje
28.5.2018 - (2018/2711(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Dita Charanzová, Ali Nedzhmi, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Gérard Deprez, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Ilhan Kyuchyuk, Patricia Lalonde, Louis Michel, Javier Nart, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jozo Radoš, Frédérique Ries, Marietje Schaake, Pavel Telička, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Hilde Vautmans ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0244/2018
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Žmogaus teisių ir demokratijos padėtis Nikaragvoje. Franciscos Ramirez atvejis“[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai 2016 m. lapkričio 19 d. pareiškimą dėl rinkimų Nikaragvoje galutinių rezultatų,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai 2016 m. lapkričio 19 d. pareiškimą dėl padėties Nikaragvoje ir 2018 m. gegužės 15 d. pareiškimą dėl nacionalinio dialogo Nikaragvoje įsteigimo,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) 2018 m. balandžio 27 d. pranešimą spaudai, kuriame cituojamos ekspertų nuomonės dėl žmogaus teisių padėties Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių biuro atstovės spaudai Lizos Throssell 2018 m. balandžio 20 d. pareiškimą dėl smurto per protestus Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (IACHR) 2018 m. gegužės 17–21 d. vizitą Nikaragvoje siekiant ištirti padėtį ir į jos 2018 m. gegužės 21 d. preliminarų pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos generalinio sekretoriato 2017 m. sausio 20 d. ataskaitą dėl Nikaragvos,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių 2012 m. birželio 29 d. asociacijos susitarimą, įsigaliojusį 2013 m. rugpjūčio mėn., įskaitant į jį įtrauktas nuostatas dėl žmogaus teisių,
– atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į 1998 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, prie kurio yra prisijungusi Nikaragva,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pastarąjį dešimtmetį Nikaragvos valstybėje demokratijos ir teisinės valstybės padėtis suprastėjo; kadangi dėl teisės į saviraiškos laisvę ir teisės rengti taikius protestus, kurios yra pripažintos demokratinės visuomenės kertiniu akmeniu, stoka trukdo taikiai ir tvariai spręsti konfliktus toje šalyje;
B. kadangi, remiantis IACHR preliminaria ataskaita, mažiausiai 76 civiliai žuvo, 868 buvo sužeisti ir 438 buvo savavališkai sulaikyti, įskaitant studentus, pilietinės visuomenės veikėjus ir žurnalistus, protestuose, nukreiptuose prieš socialinės apsaugos reformą, apie kurią pranešė prezidentas Danielis Ortega 2018 m. balandžio 18 d.; kadangi dauguma nukentėjusiųjų buvo kulkomis sužeisti į galvą, kaklą, krūtinę ar pilvą, o tai aiškiai rodė, kad saugumo pajėgos buvo gavusios nurodymą žudyti, todėl preliminarioje IACHR ataskaitoje buvo užsiminta apie neteisminių egzekucijų galimybę; kadangi kankinimas, žiaurus, nežmoniškas ir žeminantis elgesys, kriminalizavimo kampanijos, grasinimai ir priekabiavimas bei kitų formų bauginimas buvo dokumentuoti;
C. kadangi 2018 m. balandžio 23 d. prezidentas D. Ortega paskelbė apie socialinės apsaugos reformos atšaukimą, tačiau demonstracijos virto platesnio masto neramumais prieš jo vyriausybę ir raginimais paskirti laikinąją vyriausybę; kadangi Nikaragvos valdžios institucijos atvirai niekino protestuotojus, vadindamas juos vandalais ir kaltindamas juos politinėmis manipuliacijomis;
D. kadangi didelis nukentėjusiųjų skaičius aiškiai rodo, kad valdžios institucijos panaudojo perteklinę jėgą, pažeisdamos būtinumo ir proporcingumo principus, privalomus pagal tarptautinę teisę ir standartus, kuriais ribojamas jėgos naudojimas; kadangi civilių gyventojų grupės, siejamos su „Juventud Sandinista“ veikia visiškai nebaudžiamos, su policijos pritarimu ir jai padedant; kadangi Nikaragvos nacionalinės policijos vadas Aminta Granera atsistatydino dėl perdėto jėgos naudojimo;
E. kadangi nacionalinis dialogas buvo pradėta 2018 m. gegužės 16 d., vadovaujant katalikų bažnyčiai, tačiau, pasaka Bažnyčios pareigūnų, buvo nutrauktas gegužės 23 d. nepasiekus sutarimo tarp šalių;
F. kadangi gegužės 23 d. Amerikos valstybių organizacijos (AVO) generalinis sekretorius Luis Almagro paragino užtikrinti laisvą, sąžiningą ir skaidrų rinkimų procesą, kaip vienintelį būdą išspręsti Nikaragvoje susidariusią padėtį; kadangi Nikaragvos valdžios institucijos pareiškė, kad nauji rinkimai suardytų konstitucinę santvarką ir demokratiškai išrinktą vyriausybę; kadangi 2016 m. lapkričio 19 d. ES apgailestavo dėl to, kad rinkimų procese nebuvo sudarytos sąlygos netrukdomai dalyvauti visoms politinėms jėgoms šalyje, taip pat dėl to, kad jame nedalyvavo tarptautiniai ir akredituoti nepriklausomi vietos stebėtojai;
G. kadangi žiniasklaidos priemonės, kuriomis buvo pranešama apie protestus, buvo savavališkai vyriausybės nutildytos, o nors kiek besipriešinantys žurnalistai buvo persekiojami, bauginami ir kalinami;
H. kadangi nuo 2007 m. pareigas pradėjęs eiti Daniel Ortega buvo tris kartus iš eilės perrinktas rinkimuose į prezidento postą, nepaisant to, kad Nikaragvos Konstitucijoje draudžiama tą patį asmenį perrinkti kelis kartus iš eilės, ir tai rodo, į kokią korupciją ir autoritarizmą yrą įklimpusi ši valstybė, kad leistų prezidentui ir valdančiai partijai kontroliuoti valstybės galias ir išteklius, taip pat teismines institucijas;
I. kadangi Nikaragvos valdžios institucijų susidorojimas su žodžio laisve ir opozicijos lyderių bauginimas buvo pasmerkti kaip išpuoliai prieš piliečių laisves; kadangi žmogaus teisių organizacijos pasmerkė laipsnišką galių sutelkimą vienose rankose, kuris paskatino vienos partijos valdymą ir institucijų silpnėjimą;
J. kadangi korupcija viešajame sektoriuje, įskaitant atvejus, kai į ją įsivėlę ir prezidento giminės, tebėra viena didžiausių problemų; kadangi valstybės pareigūnų papirkinėjimas bei muitinės ir mokesčių institucijų vykdomo neteisėto konfiskavimo ir savavališko vertinimo atvejai yra labai paplitę reiškiniai; kadangi buvo išreikšta pagrįstas susirūpinimas dėl Nikaragvos vyriausybės nepotizmo;
1. griežtai smerkia brutalias represijas prieš demonstracijas Nikaragvoje, surengtas prieš socialinio draudimo reformą, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie kovinių šaudmenų naudojimą siekiant išvaikyti protestus, kurių mažiausiai 76 žuvo ir beveik 900 buvo sužeisti; ragina Nikaragvos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti visus ginkluotųjų pajėgų, policijos ir sukarintų grupuočių, susijusių su vyriausybe, smurto veiksmus, nukreiptus prieš Nikaragvos gyventojus, kurie naudojasi savo teisėmis į žodžio ir susirinkimų laisvę, ir primygtinai ragina Nikaragvos valdžios institucijas užtikrinti šias laisves, laikantis tarptautinių susitarimų, kuriuos šalis yra pasirašiusi; reiškia užuojautą visų per protestus žuvusių ir sužeistų asmenų šeimoms;
2. ragina Nikaragvos valdžios institucijas paleisti visus savavališkai kalinamus asmenis ir suteikti garantijas, kad prieš juos nebus imamasi jokių baudžiamojo persekiojimo veiksmų;
3. ragina Nikaragvos valdžios institucijas siekiant spręsti krizę vėl pradėti nacionalinį įtraukųjį dialogą rimtai ir konstruktyviai ir pabrėžia, kad svarbu išvengti bet kokio tolesnio padėties bloginimo, taip pat nutraukti besitęsiantį autoritarizmą, represijas ir smurtą Nikaragvoje ir kad šios priemonės apimtų laisvus, sąžiningus ir skaidrius rinkimus, kuriuose dalyvautų nepriklausomi rinkimų stebėtojai, siekiant užtikrinti, kad rinkimai nebūtų klastojami;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad sunku išspręsti šią krizę ilguoju laikotarpiu, nes šalyje neužtikrinamas valdžių padalijimas ir trūksta nepriklausomų institucijų; mano, kad šiomis aplinkybėmis Tiesos komisijos, kurios veikloje taip pat dalyvautų nepriklausomi nacionaliniai ir tarptautiniai subjektai, įsteigimas galėtų padėti užtikrinti susitaikymą nacionaliniu lygmeniu; ragina Europos Sąjungą aktyviai padėti siekiant užtikrinti demokratinį krizės sprendimą;
5. palankiai vertina IACHR vizitą į Nikaragvą ir reiškia susirūpinimą dėl preliminarios ataskaitos išvadų; ragina Nikaragvos valdžios institucijas leisti nedelsiant atlikti nepriklausomą ir skaidrų tarptautinį tyrimą siekiant nustatyti represijų ir mirties atvejų protestų metu aplinkybes ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis, taip pat asmenis, atsakingus už kankinimus ir netinkamo elgesio atvejus sulaikytaisiais sulaikymo metu;
6. smerkia valstybės vykdomas šmeižto kampanijas, taip pat grasinimus, bauginimus ir išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir jų bauginimą už šių teisių gynimą ir stebėtojų vaidmenį, kurį jie atliko protestų metu; yra labai susirūpinęs dėl žurnalistų, nušviečiančių protestus, saugumo, nes pranešimai atskleidė informaciją apie nuolatinius išpuolius prieš žurnalistus ir transliavimo agentūras, kurie turi būti nedelsiant nutraukti;
7. dar kartą patvirtina, kad spaudos ir žiniasklaidos laisvė yra gyvybiškai svarbūs demokratijos ir atviros visuomenės elementai ir ragina Nikaragvos institucijas vėl užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą; ragina valdžios institucijas gerbti žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atliekamą darbą ir užtikrinti, kad visi jie būtų tinkamai apsaugoti; primena visoms Nikaragvos saugumo pajėgoms jų pareigą – visų pirma apginti piliečius nuo smurto;
8. ragina Nikaragvos valdžios institucijas suteikti visiems visuomenės nariams, įskaitant opozicijos jėgas ir pilietinę visuomenę, pakankamai erdvės laisvai veikti pagal tarptautinę teisę, siekiant visoms prieštaraujančioms jėgoms sudaryti galimybes dalyvauti diskusijose dėl padėties Nikaragvoje ir gerinti žmogaus teisių padėtį šalyje; primena, kad teismų sistemos nešališkumas ir nebaudžiamumo panaikinimas yra labai svarbūs veiksniai užtikrinant sėkmingą demokratinę valstybę;
9. smerkia neteisėtus veiksmus, vykdytus pažeidžiant teismų sistemą, dėl kurių buvo pakeista Konstitucija ir panaikinti prezidento kadencijos trukmės apribojimai, taip sudarant sąlygas nuolat prezidentu būti D. Ortegai ir pažeidžiant teisę į demokratinius rinkimus; pabrėžia, kad reikalingos stiprios demokratinės institucijos ir susirinkimo laisvė bei politinis pliuralizmas;
10. yra susirūpinęs dėl slaptų susitarimų tarp Privačių įmonių aukščiausiosios tarybos (COSEP) ir vyriausybės narių ir jų interesų konfliktų; ragina šiuos narius atsistatydinti iš valstybinių įmonių vykdomųjų valdybų ir nebedalyvauti jų veikloje, visų pirma COSEP narius, dalyvaujančius Nikaragvos socialinės apsaugos instituto (INSS) veikloje;
11. pažymi, kad, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą, Nikaragvai turi būti priminta apie būtinybę laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų, kurių laikosi ir kuriuos propaguoja Europos Sąjunga;
12. yra susirūpinęs dėl sąsajų tarp prezidento Ortegos ir kitų konfliktų regione, pavyzdžiui, jo artimo bendravimo su Venesuelos režimo atstovais, pajamų Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) pajamų iš narkotikų apsaugos ir šalies politinės priklausomybės nuo Kubos;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0043.