PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus dešimčiai metų nuo Rusijos invazijos
11.6.2018 - (2018/2741(RSP))
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Victor Boştinaru, Clare Moody S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0275/2018
B8-0285/2018
Europos Parlamento rezoliucija dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus dešimčiai metų nuo Rusijos invazijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Gruzijos ir padėties rytinėse kaimyninėse šalyse,
– atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 12 d. ugnies nutraukimo susitarimą, sudarytą tarpininkaujant ES ir pasirašytą Gruzijos ir Rusijos Federacijos, ir į 2008 m. rugsėjo 8 d. įgyvendinimo susitarimą,
– atsižvelgdamas į ES stebėsenos misijos Gruzijoje (EUMM) dislokavimą 2008 m. rugsėjo 15 d.,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų bei išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina[1],
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo[2],
– atsižvelgdamas į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas, visų pirma, į deklaraciją, dėl kurios susitarta 2017 m. Briuselyje,
– atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrus komunikatus dėl Europos kaimynystės politikos (EKP), ypač į 2017 m. gegužės 18 d. ataskaitą dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros įgyvendinimo (JOIN(2017)0018) ir 2017 m. birželio 9 d. peržiūrėtą bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Rytų partnerystė – 20 tikslų iki 2020 m.: svarbiausia pagrindiniai prioritetai ir apčiuopiami rezultatai“ (SWD(2017)0300) ir į 2016 m. komunikatą „Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Rytų kaimynystės šalyse ir ypač į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir EIVT dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui[3],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ES tvirtai palaiko Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis;
B. kadangi ES tebėra tvirtai įsipareigojusi taikiai išspręsti Rusijos ir Gruzijos konfliktą, visiškai laikantis pagrindinių tarptautinės teisės normų ir principų;
C. kadangi, praėjus dešimčiai metų po Rusijos karinės agresijos ir įsiveržimo į Gruziją 2008 m. rugpjūčio mėn., Rusijos Federacija tebėra neteisėtai okupavusi Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) teritorijas bei imasi veiksmų, siekdama de facto šių regionų aneksijos, ir taip pažeidžia tarptautinę teisę ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę sistemą;
D. kadangi praėjus 10 metų po Rusijos ir Gruzijos karo Rusijos Federacija ir toliau pažeidžia savo tarptautines prievoles ir atsisako įgyvendinti 2008 m. rugpjūčio 12 d. tarpininkaujant ES sudarytą susitarimą dėl ugnies nutraukimo;
E. kadangi Rusijos Federacija toliau didina savo neteisėtai dislokuotas karines pajėgas okupuotuose Gruzijos teritorijose, aktyviai stiprina karinius pajėgumus ir vykdo karines pratybas, todėl smarkiai destabilizuoja saugumo padėtį vietoje;
F. kadangi Rusijos Federacija toliau izoliuoja Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regioną nuo likusios šalies gyventojų, uždarydami vadinamuosius perėjimo punktus, prie okupacinės linijos ar administracinės sienos įrengdami spygliuotos vielos tvoras ir kitus dirbtinius barjerus;
G. kadangi ši riba lėtai, bet nuolat vis toliau perkeliama į Tbilisio kontroliuojamą teritoriją, o vadinamasis sienų statymo procesas kai kuriose vietose itin priartėja prie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, pvz., greitkelių ir dujotiekių;
H. kadangi šimtams tūkstančių šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių, kurie buvo priverstinai išsiųsti iš Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų dėl keliais etapais vykdyto etninio valymo, ir toliau neleidžiama pasinaudoti savo pagrindine teise saugiai ir oriai grįžti į savo namus;
I. kadangi okupuotuose Gruzijos regionuose grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės, įskaitant teisę laisvai judėti ir apsigyventi, teisę į nuosavybę ir teisę mokytis gimtąja kalba, ir toliau vykdomi neteisėti sulaikymai ir pagrobimai;
J. kadangi Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionuose gyvenantys Gruzijos gyventojai ir toliau aktyviai diskriminuojami etniniu pagrindu;
K. kadangi Gruzijos šalies viduje perkeltieji asmenys Archil Tatunashvili, Giga Otkhozoria ir Davit Basharuli buvo nužudyti dėl žiaurių veiksmų, kuriuos vykdo Rusijos režimas Suchumyje ir Cchinvalyje;
L. kadangi Rusijos Federacija, kurios pajėgos veiksmingai kontroliuoja Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionus, yra visapusiškai atsakinga už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir didelį nerimą keliančią humanitarinę padėtį vietoje;
M. kadangi Rusija ir toliau neleidžia tarptautiniams žmogaus teisių stebėtojams ir ES stebėsenos misijos (EUMM) atstovams patekti į Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų teritorijas, taip pažeisdama 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą dėl ugnies nutraukimo, sudarytą tarpininkaujant ES, ir trukdydama šiai misijai visapusiškai vykdyti savo įgaliojimus;
N. kadangi 2018 m. kovo 21 d. Gruzijos parlamentas priėmė abiejų partijų paremtą rezoliuciją dėl grubių žmogaus teisių pažeidimų Rusijos Federacijos okupuotuose Abchazijos ir Cchinvalio regionuose ir G. Otchozorios ir A. Tatunašvili įstatymą, kuriuo buvo suteikti įgaliojimai patvirtinti G. Otchozorios ir A. Tatunašvili sąrašą, pagal kurį asmenims, kaltinamiems vykdžius žmogžudystes, grobimą, kankinimus ir nežmonišką elgesį su Gruzijos piliečiais, būtų taikomos sankcijos ir taip pat taikyti sankcijas asmenims, kurie slepia šių aktų vykdytojų okupuotuose regionuose;
1. dar kartą pabrėžia, kad suverenumas, nepriklausomybė ir taikaus ginčų sprendimas yra pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi Europos saugumo tvarka; pabrėžia, kad konfliktų sprendimas Gruzijoje yra labai svarbus didinant viso Europos žemyno saugumą ir stabilumą; mano, kad šie konfliktai ir tolimesnė Gruzijos teritorijų okupacija išlieka potencialia grėsme kitų Europos šalių suverenumui;
2. toliau tvirtai pritaria Gruzijos suverenumo ir teritorinio vientisumo su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis principui; pripažįsta, kad JT chartijoje, 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. Paryžiaus ESBO chartijoje įtvirtinti principai yra kertiniai taikos Europos žemyne akmenys;
3. remia Gruzijos vyriausybės politiką, kuria siekiama taikaus konfliktų sprendimo, be kita ko, laikantis 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimo dėl ugnies nutraukimo, vienašališko įsipareigojimo nenaudoti jėgos, dalyvaujant Ženevos tarptautiniame dialoge ir dedant pastangas pasiekti susitaikymo ir stiprinant pasitikėjimą susiskaldžiusių bendruomenių tarpe;
4. ragina išeiti iš susidariusios aklavietės ir siekti apčiuopiamų rezultatų sprendžiant pagrindinius Ženevos tarptautinio dialogo klausimus, be kita ko, patvirtinant ir įgyvendinant įsipareigojimą nenaudoti jėgą, taikant tarptautinius apsaugos mechanizmus Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijoje) regionuose ir grąžinant šalies viduje perkeltus asmenis ir pabėgėlius, siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką ir saugumą vietoje;
5. palankiai vertina naują Gruzijos vyriausybės taikos iniciatyvą „Žingsnis geresnės ateities link“, kuria siekiama gerinti asmenų, gyvenančių Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionuose, humanitarines ir socialines bei ekonomines sąlygas, taip pat skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir stiprinti susiskaldžiusių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą, ir smerkia priešiškas ir nesantaiką sėjančias iniciatyvas, kaip antai vadinamąjį 2017 m. referendumą dėl pritarimo Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) pavadinimo keitimui;
6. ragina Rusijos Federaciją visapusiškai gerbti Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis ir atšaukti savo sprendimą dėl Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionų vadinamosios nepriklausomybės pripažinimo, taip pat de facto abiejų regionų integraciją į Rusijos bendrą muitų teritoriją;
7. primygtinai ragina Rusijos Federaciją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, visiškai įgyvendinti ES tarpininkaujant pasirašytą 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir išvesti savo karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos ir EUMM atstovams suteikti galimybę patekti į Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų teritorijas, kad ši misija galėtų vykdyti savo įgaliojimus;
8. ragina Rusijos Federaciją nebestatyti spygliuotų tvorų ir kitų dirbtinių barjerų išilgai okupacinės linijos, kuria tyčia trukdoma žmonių tarpusavio ryšiams ir atskiriami abiejuose regionuose gyvenantys žmonės;
9. ragina Rusijos Federaciją, kaip Gruzijai priklausančiose Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijose faktiškai kontroliuojančią jėgą, panaikinti nebaudžiamumą ir etniniu pagrindu vykdomus nusikaltimus, taip pat pašalinti visas kliūtis, siekiant užtikrinti, kad Gruzijos šalies viduje perkeltų asmenų Archil Tatunashvili, Giga Otkhozoria ir David Basharuli žudikai sulauktų teisingumo;
10. ragina Rusijos Federaciją, kaip kontroliuojančią jėgą, nutraukti žmogaus teisių pažeidimus, judėjimo laisvės ir gyvenamosios vietos apribojimus, diskriminaciją etniniu pagrindu ir teisės į nuosavybę pažeidimus bei teisės į švietimą gimtąją kalba pažeidimus okupuotose Gruzijos teritorijose;
11. primygtinai ragina Rusijos Federaciją leisti saugiai ir oriai grįžti šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams į savo namus ir užtikrinti tarptautinėms žmogaus teisių stebėjimo misijoms nekliudomą prieigą vietoje;
12. patvirtina ES įsipareigojimą toliau stiprinti savo vaidmenį taikiai sprendžiant Rusijos ir Gruzijos konfliktą, pasinaudojant visomis turimomis priemonėmis laikantis visaapimančio požiūrio, įskaitant savo specialų atstovą Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais, patvirtina savo kaip vienos iš Ženevos tarptautinio dialogo pirmininkų poziciją, pabrėžia EUMM Gruzijoje svarbą ir nepripažinimo bei nedalyvavimo politiką ir ragina apsvarstyti, kaip būtų galima dar labiau sustiprinti ES vaidmenį padedant Gruzijos valdžios institucijoms įgyvendinti baudžiamąsias sankcijas, nukreiptas prieš žmogaus teisių pažeidimus okupuotose teritorijose padariusius asmenis;
13. pabrėžia, kad tarptautinės bendruomenės priimta nuosekli ir tvirta pozicija Rusijos vykdomos okupacijos ir aneksijos politikos klausimu yra vienintelis būdas užtikrinti taikų konflikto Gruzijoje sprendimą ir užkirsti kelią tokiems konfliktams kaimyninėse šalyse; pabrėžia, kad būtina intensyviau taikyti bendrą spaudimą Rusijai, siekiant, kad ji įgyvendintų ES tarpininkaujant pasirašytą 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą dėl ugnies nutraukimo, ypač kai tai susiję su Rusijos okupacinių pajėgų išvedimu ir šalies viduje perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių grąžinimu;
14. ragina ES institucijas priimti požiūrį, kuris atitiktų Europos Parlamento požiūrį ir valstybių narių nacionalinių parlamentų politiką, naudojantis aiškesniais ir tikslesniais terminais, Rusijos agresiją Gruzijoje apibrėžiančiais kaip Rusijos Federacijos vykdomą Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionų okupaciją;
15. tvirtai remia ES pagalbą Gruzijos gebėjimams didinti ir skatinti atsparumą, be kita ko, kovos su terorizmu, strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo ir saugumo sektoriaus reformos srityse; ragina būsimų derybų dėl ES kaimynystės politikai skirtų ES finansinių priemonių po 2020 m. metu tinkamai atsižvelgti į šios srities poreikius;
16. dar kartą smerkia ardomąją propagandos, dezinformacijos ir socialinių tinklų infiltravimo politiką, kuria siekiama susilpninti demokratiją ir visuomenę Gruzijoje diskredituojant institucijas, manipuliuojant visuomenės nuomone, skleidžiant melagingas žinias, kurstant socialinę įtampą ir didinant visuotinį nepasitikėjimą žiniasklaida; todėl smerkia informacinį karą, kurį Rusija vykdo naudodamasi valstybinėmis žiniasklaidos priemonėmis tam, kad tyčia skleistų melagingas naujienas, darytų poveikį vidaus politikai ir kenktų Europos integracijos procesams;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Gruzijos vyriausybei ir parlamentui ir Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui.
- [1] OL L 11, 2018 1 12, p. 82.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0440.